- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-07
- Bylos Nr.
- I-7080-320/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01754-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. M. (toliau – ir G.M., ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3).
Pareiškėja G.M. skunde nurodė, kad jai atvykus pas savo vyrą į pasimatymą 2018 m. liepos 5 d. apie 13 val.30 min., per patikrą buvo pareikalauta, kad ji nusirengtų nuogai, pasilenktų, kad būtų galima apžiūrėti jos užpakalį, pareikalauta sukelti krūtinę. Norėdama pasimatyti su vyru, ji privalėjo vykdyti tokius pareigūnų nurodymus. Dėl tokių atsakovės atstovo pareigūnų veiksmų ji patyrė gėdą, baimę, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK) atsiliepime bei pateiktuose papildomuose duomenyse (b. l. 10-12, 30) nurodė, jog pareiškėjai G. M. 2018-07-05 atvykus į ilgalaikį pasimatymą su vyru R.M., buvo atlikta asmens krata ir daiktų patikrinimas, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-06-26 įsakymu Nr.262 „Dėl įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nurodė, jog pareiškėjos keliami argumentai yra neatitinkantys tikrovės, pataisos namų pareigūnai asmens kratą atliko vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais ir griežtai laikydamiesi nustatytų asmens kratos atlikimo procedūrų. Po atlikto patikrinimo G.M. pasikvietė Kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie po pokalbio su pareiškėja nurodė pakartotinai atlikti daiktų ir asmens apžiūrą. Introskopo patalpoje G.M. pati, neraginama nusiėmė visus drabužius ir teisinosi, jog draudžiamų daiktų neturi. Jai pakartotinai buvo atlikta asmens ir daiktų apžiūra. Po apžiūros G.M. raštiškai patvirtino, kad dėl atliktos apžiūros jokių pretenzijų neturi. Atsakovės atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, neturtinę žalą, patirtą dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, 2018 m. liepos 5 d. atliekant jos asmens apžiūrą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja G. M. 2018 m. liepos 5 d. buvo atvykusi į ilgalaikį pasimatymą su savo vyru R. M., atliekančiu bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų), taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, asmenų (išskyrus konvojavimą vykdančius pareigūnus) apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarką nustato Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-06-26 įsakymu Nr.V-262 (toliau- ir Aprašas). Pagal Aprašo 9 punktą asmens apžiūrą atlieka tos pačios lyties asmuo kaip ir įeinantysis ar išeinantysis. Aprašo 12 punktas nustato, kad Nuolatiniai įeinančių į įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimai paprastai atliekami naudojant stacionarius metalo ieškiklius ir/ar introskopus (kai jų nėra – rankinius metalo ieškiklius). Pagal Aprašo 13.8 punktą, tuo atveju, kai asmenys atvyksta į pasimatymus su suimtaisiais ar nuteistaisiais, įeinančių į įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimai atliekami rankiniu būdu. Aprašo 14 punktas reglamentuoja rankiniu būdu atliekamos asmens apžiūros vykdymo tvarką, nustato, kad asmens apžiūra susideda iš nuoseklaus ir metodinio kūno ir drabužių apčiupinėjimo rankomis iš priekio ir nugaros (14.4 punktas). Aprašo 15 punktas nurodo, kad asmuo apžiūrimas vizualiai, siekiant nustatyti neįprastas, įtartinas sustorėjimo vietas, kurios tikrinamos papildomai. Ypatingas dėmesys skiriamas ilgiems plaukams, šukuosenoms, pažastims, krūtinei, talijai, pridengtoms drabužiais kojoms, pėdoms, o pagal Aprašo 16 punktą atliekant asmens apžiūrą ir jo daiktų patikrinimą rankiniu būdu, kruopščiai apčiupinėjami drabužiai, jų siūlės, kišenės, pamušalas, galvos apdangalai, plaukai ir jų aksesuarai, avalynė (prireikus, avalynė nuaunama ir patikrinama rentgeno spindulių įrenginiu).
Bylos duomenys patvirtina, kad G.M. po pokalbio su Kriminalinės žvalgybos pareigūnais, kilus įtarimams dėl jos elgesio, buvo patikrinta pakartotinai. Atsakovės atstovas savo paaiškinimais nurodo, kad atliekant pakartotinę jos apžiūrą, G.M. pati, pataisos įstaigos darbuotojų neliepiama, nusivilko drabužius, siekdama įrodyti, jog ji neturi draudžiamų daiktų. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas apžiūrą atlikusios 3-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniosios specialistės R. Č. pažyma (b.l.32), pačios pareiškėjos iš karto po apžiūros pataisos įstaigai pateiktas patvirtinimas, kad ji dėl atliktos apžiūros jokių pretenzijų neturi (b.l.33). Pareiškėja atsakovės atstovo pateiktų įrodymų nepaneigė jokiais objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjos teiginiai, kad jos asmens apžiūra buvo atlikta ją žeminančiu būdu atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog byloje nesurinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais nustatytą pareigą atlikti į pasimatymą atvykusio asmens apžiūrą, atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.