Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – sąskaitos išrašo, Vivus.lt sistemą valdančios UAB „4finance“ vartojimo kredito sutarties ir paaiškinimo dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo – matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. vasario 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9964047005, kuria atsakovui suteiktas 500 Eur dydžio vartojimo kreditas. Remiantis specialiosiomis vartojimo kredito sutarties sąlygomis, atsakovas įsipareigojo jam suteiktą 500 Eur vartojimo kreditą grąžinti per 4 mėnesius, t. y. iki 2015 m. birželio 18 d., metinė palūkanų norma pagal vartojimo kredito sutartį numatyta 99,34 procentai, o bendra kredito metinė norma 159,70 procentai. Vadovaujantis vartojimo kredito sutarties 2.10 punktu, 2015 m. vasario 19 d. atsakovas pateikė prašymą papildomai 200 Eur kredito sumai, 2015 m. vasario 20 d. – papildomai 500 Eur sumai, 2015 m. kovo 7 d. – papildomai 200 Eur sumai, 2015 m. kovo 8 d. – 300 Eur kredito sumai, o 2015 m. kovo 12 d. – papildomai 300 Eur sumai. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktu, atsakovas pratęsė skolos grąžinimo terminą, todėl 2015 m. gruodžio 12 d. jis turėjo ieškovui grąžinti nesumokėtą 2000 Eur kreditą ir 1010,35 Eur palūkanų.

Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio nuostatos numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovas sutartį įvykdė tinkamai – atsakovui suteikė, t. y. į jo asmeninę sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, pervedė 2000 Eur (500 Eur + 200 Eur + 500 Eur + 200 Eur + 300 Eur + 300 Eur) dydžio kreditą, tačiau atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdė – vartojimo kredito sutartyje nustatytu laiku vartojimo kredito nesumokėjo. Kadangi, remiantis vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu už naudojimąsi kreditu, atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti fiksuotas palūkanas, skaičiuojamas nuo kredito išdavimo dienos ir numatytas vartojimo kredito specialiosiose sąlygose (86,98 procentai, o bendra kredito metinė norma – 131,60 procentai), todėl ieškovas už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. birželio 9 d. paskaičiavo 398,09 Eur dydžio palūkanas (86,98 procentų), o už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskaičiavo 612,26 Eur dydžio palūkanas (131,60 procentų), viso paskaičiavo 1010,35 Eur palūkanų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui (pvz., mėnesiui), todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma, kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes (LAT 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. e3K-3-485-916/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų daroma išvada, kad atsakovas vartojimo kredito sutartimis prisiimtų prievolių neįvykdė, t. y. pažeidė sutarčių vykdymo principus, pagal kuriuos sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus, todėl ieškovo prašomos priteisti palūkanos šiuo atveju nelaikytinos neprotingomis, akivaizdžiai per didelio dydžio (Lietuvos Respublikos CK 6.73 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovui 2015 m. vasario 18 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 9964047005 (su vėlesniais pakeitimais) prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. sumokėjo susidariusią skolą, nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų ar jų dydžio atsakovas nepareiškė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2000 Eur (du tūkstančius eurų) negrąžinto kredito ir 1010,35 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų 35 euro centus) palūkanų sumos pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis ir 6.258 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 68 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (1,63 Eur), t. y. mažiau nei trys eurai, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovo nepriteisiama (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti UAB „4finance“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur (du tūkstančius eurų) negrąžinto kredito, 1010,35 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų 35 euro centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. lapkričio 18 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Apie sprendimo už akių priėmimą 2016 m. gruodžio 23 d. paskelbti specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.