Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pradinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., 2018 m. birželio 22 d., apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,56 ‰ girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą savo sutuoktinei D. S., taip tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su sutuoktine D. S. gyvena apie 30 m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jiems abiem bendros jungtinės nuosavybės teise. 2018 m. birželio 22 d., apie 21.30 val. jis kartu su sutuoktine išgėrė šampano, kadangi šventė, kad sūnus V. gavo bakalauro diplomą. Tarp jo ir sutuoktinės įvyko žodinis konfliktas, tačiau neatsimena dėl ko. Konflikto metu jis dešinės rankos nykščiu sudavė į sutuoktinės dešinę akį. Dėl to ji iškvietė policiją. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Anksčiau smurto atvejų šeimoje nėra buvę, jis nėra teistas. Šiuo metu jis yra pensininkas, niekur nedirba. Jis daugiau neturi, kur gyventi, todėl sutuoktinės atsiprašys dėl jai sukelto fizinio skausmo ir su ja susitaikys (b. l. 24).

Nukentėjusioji D. S. apklausiama tyrimo metu parodė, kad su vyru V. S. gyvena 30 m. Butas, kuriame gyvena, įgytas santuokoje. 2018 m. birželio 22 d. jų sūnus V. gavo bakalauro diplomą, todėl parėję iš darbo nutarė atšvęsti. Jis trise išgėrė šampano. Po to sūnus išėjo su draugais, o ji pradėjo tvarkytis. Vyras pradėjo prie jos kabinėtis, kodėl nenuvažiavo į bakalauro diplomo teikimą. Ji atsakė, kad ir jis galėjo nuvažiuoti, juk nuolat būna namie, o jos neišleido iš darbo. Po to jie pradėjo ginčytis buitiniais klausimais. Konflikto metu vyras jai vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę akį. Viskas įvyko virtuvėje, apie 21.30 val. Po smūgio ji iškvietė policiją. Vyras nusiramino ir, atvykus policijos pareigūnams, nesipriešino. Nors po akimi yra mėlynė, medikų pagalbos jai nereikia. Dėl suduoto smūgio ji patyrė fizinį skausmą. Toks įvykis jų šeimoje įvyko pirmą kartą. Vyras po to prašė jos atleidimo. Šį kartą ji jam atleido ir jie susitaikė (b. l. 11-12).

Iš policijos tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2018 m. birželio 22 d., apie 21.50 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) sumušė vyras. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė D. S. Ji paaiškino, kad ją sumušė neblaivus vyras V. S. Pasak jos, jis sudavė jai kumščiu į veidą. Jos dešinė akis buvo sumušta (matėsi kraujosruva). Pranešime pažymėta sumušimo vieta ant veido. Anksčiau taip pat yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, tik niekur nesikreipė. V. S. paaiškino, kad sutuoktinė jį įžeidė. Jis buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1 PK (b. l. 7-8).

Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, kad 2018 m. birželio 22 d., 21.34 val. gautas pranešėjos D. S. pranešimas, kad vyksta konfliktas su vyru, kuris naudoja prieš ją smurtą (b. l. 4).

Iš alkotesterio šaknelės matyti, kad V. S. 2018 m. birželio 22 d., 22.30 val. nustatytas 1,56 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, kad kaltinamasis V. S. ir nukentėjusioji D. S. yra sutuoktiniai (b. l. 30).

V. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis V. S. apklausiamas tyrimo metu savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad 2018 m. birželio 22 d., apie 21.30 val. jis kartu su sutuoktine išgėrė šampano, kadangi šventė, kad sūnus gavo bakalauro diplomą. Tarp jo ir sutuoktinės įvyko žodinis konfliktas, tačiau neatsimena dėl ko. Konflikto metu jis dešinės rankos nykščiu sudavė į sutuoktinės dešinę akį. Tokie kaltinamojo V. S. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina nukentėjusiosios D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Pirmiausia pažymėtina, ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2018 m. birželio 22 d. jų sūnus V. gavo bakalauro diplomą, todėl parėję iš darbo nutarė atšvęsti. Jis trise išgėrė šampano. Po to sūnus išėjo su draugais, o ji pradėjo tvarkytis. Vyras pradėjo prie jos kabinėtis, kodėl nenuvažiavo į bakalauro diplomo teikimą. Ji atsakė, kad ir jis galėjo nuvažiuoti, juk nuolat būna namie, o jos neišleido iš darbo. Po to jie pradėjo ginčytis buitiniais klausimais. Konflikto metu vyras jai vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę akį. Viskas įvyko virtuvėje, apie 21.30 val. ji dėl to pajuto fizinį skausmą (b. l. 11-12). Tokie nukentėjusiosios parodymai atitinka kitų bylos įrodymų turinį, t. y. policijos registruojamų įvykių išklotinėje užfiksuotus duomenis (b. l. 4), bei policijos tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodytas aplinkybes (b. l. 7-8). Pažymėtina, kad pastarajame dokumente nurodyta, jog nukentėjusiosios veide akivaizdžiai matoma kraujosruva, kas patvirtina faktą, jog nukentėjusioji pajuto skausmą. Tuo tarpu iš 2018 m. birželio 22 d., 22.30 val. alkotesterio kvito matyti, kad V. S. nustatytas 1,56 promilės girtumas, t. y. veikos padarymo metu jis buvo neblaivus (b. l. 26).

Teismas konstatuoja, kad pirmiau aptartų byloje esančių įrodymų visiškai pakanka padaryti išvadai, jog V. S., 2018 m. birželio 22 d., apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,56 ‰ girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą savo sutuoktinei D. S., taip tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Teismo vertinimu, kaltinamasis V. S., būdamas neblaivus, suduodamas nukentėjusiajai smūgį į veido sritį, suvokė nukentėjusiosios sveikatai pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali nukentėjusiajai kilti skausmas, ir to norėjo. Tokia išvada darytina įvertinus įvykio kontekstą, konfliktinę situaciją, nukentėjusiosios parodymus.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kaltinamasis V. S. ir nukentėjusioji D. S. yra sutuoktiniai. Tai matyti ir iš byloje esančio gyventojų registro išrašo apie asmenį (b. l. 30). Kadangi V. S. smurtavo prieš sutuoktinę, tai sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo V. S. prieš nukentėjusiąją D. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl V. S. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę V. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį – moterį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turi jaustis saugus. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – V. S. smurtavo iš esmės dėl menkavertės priežasties, žodinio konflikto metu. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikos padarymui, ko iš esmės neneigė ir pats kaltinamasis. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. S. – yra senyvo amžiaus, vedęs, nedirbantis, pradinio išsilavinimo, pensininkas, administracine tvarka nebaustas, neteistas (b. l.27-35). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Kartu vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu įpareigoti jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose, bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, atsižvelgus į tai kad kaltinamasis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam uždraustina turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir taikytini įpareigojimas bei draudimas, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta. V. S. baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje šiuo atveju neskirtina, kadangi ir jis pats ir jo sutuoktinė parodė, jog tai buvo pirmas smurto atvejis ir jis nėra įprastas jų bendro gyvenimo reiškinys.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 22 d., 22.25 val. iki 2018 m. birželio 23 d. 17.39 val. (b. l. 20,21), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis V. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 25) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 22 d., 22.25 val. iki 2018 m. birželio 23 d. 17.39 val. (b. l. 20,21), šią laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.