Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2014-06-16 · Byla Nr. AN2.9.-381-878/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-06-16
Bylos Nr.
AN2.9.-381-878/2014
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-003052014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AN2.9.-381-878/2014Teisminio proceso Nr. 4-34-3-003052014-9Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 48.5.; 52.3. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. birželio 16 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jos atstovei advokatei V. T., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovui E. T., išnagrinėjusi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyrusios, dirbančios UAB „Doleta“ vyr. projektų vadove, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nepanaudojo tėvų valdžios auklėdama savo mažametį sūnų M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris 2014 m. balandžio 4 d. 14.56 val., veikdamas bendrai su mažamečiu Ž. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, iš taksofono S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, Birštone paskambinęs bendrosios pagalbos telefonu numeriu 112, melagingai pranešė apie tariamai kilusį gaistą. Tokie mažamečio M. B. veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę jo motinai A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį.

A. B. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, paaiškino, kad jos sūnus tik stovėjo prie kito vaiko, kai tas skambino telefonu, pranešdamas apie tariamą gaisrą. Garso įraše iš Bendrojo pagalbos centro užfiksuotas ne jos sūnaus balsas. Ji sūnų auklėja tinkamai, jaučiasi kalta tik tuo, kad jos sūnus nesudrausmino blogai besielgiančio savo draugo. Dėl sūnaus elgesio ji niekuomet nebuvo kviečiama į policiją, nekalbėjo dėl to su mokyklos socialine darbuotoja ar pan. Įvykio dieną nuvykus į nuovadą Birštone, girdėjo, kaip žmogus, rodydamas į jos sūnų, sakė, kad šis vaikas nieko nepadarė, o skambino kitas.

Institucijos atstovas E. T. paaiškino, kad buvo gautas skambutis iš Bendrojo pagalbos centro, protokolas surašytas pagal liudytojo B. parodymus. A. B. sūnus prisipažino, kad padėjo Ž. surinkti numerį - pataisė, kai Ž. jį neteisingai surinko. Noras melagingai pranešti apie nebūtą nusikaltimą buvo iš anksto suplanuotas, buvo siekiama sutrikdyti policijos, spec. tarnybos darbą. Ž. parodė, kad M. B. pasiūlė paskambinti. Nepilnamečių tėvams surašomas protokolas už nepilnamečių padarytą pažeidimą.

Pažeidėjos atstovė advokatė V. T. paaiškino, kad nesutinka su Institucijos išvada, kad M. B. padarė ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą. Vaikai negalėjo siekti sutrikdyti specialiųjų tarnybų darbą, jiems tai tik kaip žaidimas, jie norėjo tik pasijuokti. Byloje liudytojas B. apklaustas atmestinai, tik keliais sakiniais. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad mažesnis vaikas kalbėjo telefonu, o didesnis stovėjo šalia. Ž. B. patvirtino, kad susitarimo su M. dėl teksto, kurį sakė telefonu, nebuvo, jis pats sugalvojo tekstą. Melagingas spec. tarnybų iškvietimas nėra numerio surinkimas, o tekstinis pranešimas apie tai, ką nori pasakyti. Prašo bylą nutraukti, kaip nesant ATPK 186 straipsnio sudėties ir 181 straipsnio 1 dalies numatytos sudėties. Jokių pasekmių pranešimas neiššaukė. Pareigūnas įvertino skambutį blaiviai.

Liudytojas M. B. parodė, kad po pamokų jis bibliotekoje susitiko draugą Ž.. Jiems einant į parduotuvę, Ž. pasiūlė paskambinti iš taksofono. Neminėjo, kam skambins. Iš prie bibliotekos esančio taksofono Ž. paskambino policijai numeriu 112 ir pasakė: „Laba diena, prie turgelio dega laužas, atvažiuokit“. Iš karto paskambinti nepavyko, Ž. iš karto surinko neteisingai 115, tada padėjo ragelį ir surinko 112. M. B. tik vieną mygtuką paspaudė „1“, o Ž. pabaigė numeriuką. M. Ž. skambinant stovėjo prie jo. Priėjo kažkoks vyras ir paėmė jam Ž. už rankos. Ragelis iškrito Ž. iš rankos, jis pradėjo rėkti, kad paleistų. Priėjo kažkokia moteris, pasakė, kad jos vaikas, tada tas vyras Ž. paleido, ir jiedu nuėjo į stotį. Atvažiavę policijos pareigūnai juos sustabdė, nusivedė į policiją. Policijoje buvo jis, sesė, mama, Ž., tas vyras ir du pareigūnai vyrai. Kažkuris policininkas pasakė, kad tas mažas vaikas, t.y. Ž. kaltas. Ž. prašė M. B. surinkti 1. Neprisimena, kodėl jis pats nerinko vieneto. Po pirmo nepavykusio numerio rinkimo M. B. neklausinėjo, kam jis skambins. Paspausdamas vienetuką, suprato, kad skambutis pasieks policiją, suprato, kam skambino. Joks laužas ten nedegė, nebuvo reikalo skambinti.

Liudytoja M. V. parodė, kad dirba Birštono policijos komisariate. Surašė protokolą A. B. pagal abiejų vaikų parodymus ir liudytojo vyro paaiškinimus. Ji apklausė M. B. su mama ir Ž. B. su mama. B. neapklausė. Ž. B. paaiškino, kad abu buvo priėję prie taksofono ir skambino, sakė, kad M. pasikvietė jį iš bibliotekos paišdykauti, pasakyti, kad dega turgelis, sakė, kad surinko vieną numerį, po to kitą, o apklausos metu M. neigė. Ž. paminėjo, kad vienas pasakė vieną žodį, kitas kitą žodį. Nepasakė, kuris laikė ragelį. Sakė, kad pro šalį eidamas vyras išgirdo pokalbį ir nutvėrė Ž.. Vaikus į komisariatą pristatė pareigūnai V. L. ir Ž. M.. Dar tam pačiam komisariato fojė įvairių buvo pasisakymų dėl netikslaus numerio ir panašiai, o kai vyko apklausa, gal vaikas išsigando dėl mamos reakcijos, galbūt ne viską pasakė.

Liudytojas policijos pareigūnas V. S. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad bendrojo pagalbos centro telefonu skambino vaikai iš taksofono, esančio Birštone prie bibliotekos Dariaus ir Girėno gatvėje. Po kelių minučių buvo pristatyti du nepilnamečiai. Buvo vieno nepilnamečio brolis ir B., kuris sulaikė vaikus. Šis sakė, kad praeidamas pro prie bibliotekos esantį taksofoną, pamatė vaikus ir išgirdo, kad jie kviečia gaisrinę, kad dega turgelis. Sakė, vienas laikė ragelį, o kitas rinko skaičius taksofono. Tą mažesnį jis sulaikė už rankos. Nesakė, kuris laikė ragelį ir kuris rinko skaičius. Nekilo abejonių dėl B. blaivumo. Jis aiškiai neįvardijo, iš kurio berniuko rankų iškrito telefono ragelis.

Liudytojas policijos pareigūnas V. L. parodė, kad gavo pranešimą iš pagalbos centro, jog skambinėja mažamečiai vaikai, kad dega laužas ir kad vyras sulaikė vaikus. Su kolega Ž. M. pamatė prie autobusų stoties bėgančius vaikus. Toliau stovintis vyras ranka parodė į juos, pasakė, kad tie vaikai skambinėja iš taksofono, jis sakė, kad mažesnis vaikas kalbėjo telefonu, o didesnis šalia stovėjo. Komisariate vaikai aiškino, kad mažasis surinko klaidingą numerį, o po to didesnis surinko teisingą numerį. Mažasis vaikas pasakė, kad surinko numerį 113, o didesnis perrinko 112. Vaikai abu pasakė, kad vienas klaidingai surinko numerį, o po to kitas perrinko. Didesnis vaikas yra A. B. sūnus. Nepamena, kad liudytojas būtų sakęs, jog „Šitas nieko nedarė, o šitas skambino“.

Liudytojas policijos pareigūnas Ž. M. parodė, kad jo kolega gavo pranešimą, kad pagalbos kviečia vaikai. Vyko prie Birštono bibliotekos, nes sakė, kad vaikai skambina iš to taksofono. Toks vyras parodė į tuos vaikus ir sakė, kad ėjo pro šalį ir išgirdo, kad vaikas telefonu aiškina, kad dega turgelis. Tada tas vyras priėjo, paėmė ragelį ir kvietė policiją, nes suprato, kad vaikai melagingai kviečia pagalbą. Vaikai, paklausti, kas nutiko, sakė, kad priėjo vyras ir juos drausmino, bet nežino už ką. Komisariate sakė, kad, norėdami pajuokauti, skambino į pagalbos centrą. Iš karto vienas ant kito kalbėjo. Mažesnis sakė, kad klaidingai surinko numerį, o po to didesnis surinko, o mažesnis kalbėjo. Tą patį ir didesnis patvirtino.

Liudytojas Ž. B. parodė, kad su draugu M. buvo bibliotekoje ir nusprendė iš ten eiti į parduotuvę. Jis sakė, kad nenori eiti į parduotuvę. Draugas sakė eiti paskambinti iš taksofono policijai. Jis nenorėjo, bet abu nuėjo. M. nusprendė paskambinti, pažaisti, kažką pasakyti, kad kažkas atsitiko. Jis surinko numerį 112, ir Ž. kalbėjo, pasakė, kad turgelis dega. Jis žinojo, kieno tai numeris. Draugas stovėjo ir juokėsi. M. pirmas priėjo prie taksofono, jis nekalbėjo telefonu, tik kai Ž. pirmą kartą neteisingai surinko numerį, M. perrinko. Atėjo dėdė, pačiupo ranką. Atvykusi policija nuvežė juos į nuovadą. Prisimena, kad neteisingai surinko numerį. Jam draugas padavė ragelį, sakė „susivesk numerį“. Ž. sakė „laba diena, Birštone turgelis dega“. Apie laužą nekalbėjo. Nesakė, kad vieną žodį vienas kabėjo, kitą žodį kitas. Ž. pats sugalvojo, ką pasakyti, kai atsiliepė ragelyje. M. nepasiūlė, ką sakyti, tai jis pats pasiūlė pasakyti, kad turgelis dega.

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas pažeidimo faktas, nurodant, kad 2014 m. balandžio 4 d. 14.56 val. A. B. mažametis sūnus M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kartu su mažamečiu draugu Ž. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), paskambinęs iš taksofono, esančio Birštone, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, bendruoju pagalbos telefonu 112, melagingai pranešė apie gaisrą (b.l. 1-2). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėjo V. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad K. B., besigydantis sanatorijoje „Tulpė“, sulaikė du nepilnamečius vaikus, kurie skambino bendrosios pagalbos telefonu 112 ir melagingai pranešė apie gaisrą, pristatyti du vaikai Ž. B. ir M. B. (b.l. 3). K. B. 2014 m. balandžio 4 d. rašytiniame paaiškinime policijai nurodė, kad eidamas Birštono mieste prie taksofono pastebėjo du berniukus, kurie kažkam skambino, priėjęs arčiau, išgirdo ir suprato, kad jie skambina bendru pagalbos centro telefonu ir praneša, kad dega turgelis. Apsidairęs jokio gaisro nematė, todėl berniukus sulaikė ir tuo bendros pagalbos telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kuriems parodė vaikus (b.l. 4). Ž. B. rašytiniame paaiškinime policijai 2014 m. balandžio 4 d. nurodė, kad su M. išėjus iš bibliotekos, liko stovėti prie bibliotekos, o M. nuėjo prie taksofono ir pakvietė jį, jam priėjus, pasiūlė paskambinti policijai, Ž. paėmęs ragelį, surinko numerį 114, nes nenorėjo skambinti į policiją, tuomet M. suspaudė 112 numerį, ir taip jie paskambino, Ž. pirmas pasakė žodį „turgelis“, tada kažkas atsiliepė, o M. pasakė „dega“. Priėjęs kažkoks vyras paėmė jį už rankos, M. tuo metu ėjo link stoties, bet pašauktas grįžo (b.l. 6). M. B. rašytiniame paaiškinime policijai 2014 m. balandžio 4 d. nurodė, kad su draugu Ž. B. iš bibliotekos eidami parduotuvės link, sustojo prie taksofono, kur Ž. paėmęs ragelį, surinko 112 ir kalbėjo, kad prie turgelio dega laužas (b.l. 5),

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė informaciją, kad 2014 m. balandžio 4 d. 14:15:08 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (b.l. 33), pateiktoje pokalbio garso įrašo kopijoje (b.l. 34) girdėti, kaip vaikiškas balsas prašo prijungti su gaisrine, teigia, kad kažkur prie turgaus dega laužas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 186 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-232/2012).

Byloje nustatyta, kad jokios gaisro grėsmės nebuvo, Ž. B. ir M. B. iš tiesių jokio gaisro nematė, Bendrojo pagalbos centro telefono numerį rinko tik siekdami pajuokauti. Neabejotina, kad M. B. suprato, kad jokios specialiųjų tarnybų pagalbos jam, jo draugui Ž. B. ar dar kam nors kitam tuo metu nereikia. Tiek jis, tiek Ž. B. parodė, kad jokio reikalo skambinti Bendrojo pagalbos centro numeriu nebuvo, taigi, suvokė, kad tyčia melagingai kviečia specialiąją tarnybą.

Nors patį pranešimą telefonu išsakė Ž. B., abiejų vaikų veiksmai vertintini kaip bendri, siekiant to paties rezultato – melagingai iškviesti specialiąją tarnybą. Tiek Ž. B. parodė, tiek iš dalies tą pripažino M. B., kad Ž. B. iš karto bendrosios pagalbos telefono numerį surinko neteisingai, o M. B. jį pataisė. M. B. teismo posėdyje aiškino surinkęs tik vieną šio numerio skaičių, tačiau parodymus jis davė akivaizdžiai siekdamas sumenkinti savo kaltę, o tiek Ž. B., tiek apklausti policijos pareigūnai Ž. M. ir V. L., pristatę vaikus į policijos komisariatą, nurodė, kad abu vaikai iš karto po įvykio aiškino, kad Ž. B. telefono numerį surinko neteisingai, o po to būtent M. B. jį perrinko. Nors M. B. aiškino nežinojęs, kad Ž. B. nori melagingai iškviesti pagalbos tarnybą, jis negalėjo paaiškinti, kodėl tokiu atveju būtent jis surinko BPC telefono numerį. Policijos pareigūnas V. S. nurodė, kad apklausiamas policijoje liudytojas K. B., sulaikęs vaikus, sakė, kad vienas vaikas laikė ragelį, o kitas rinko taksofono skaičius. Netikėti šių pareigūnų parodymais teismui nėra jokio pagrindo. Taigi, konstatuotina, kad byloje pakanka įrodymų, jog A. B. mažametis sūnus M. B. su Ž. B. veikė bendrai, jis savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie skambinimo į BPC, siekiant be jokio pagrindo iškviesti specialiąsias tarnybas – būtent jis surinko BPC telefono numerį.

Tai, kad M. B. lanko pamokas, dalyvauja konkurse „Kengūra“, kad A. B. domisi savo sūnaus pažangumu ir pan., šiuo atveju nėra reikšmingos aplinkybės sprendžiant jos patraukimo administracinėn atsakomybės už mažamečio sūnaus padarytą administracinį teisės pažeidimą klausimą. M. B. neturi amžiaus, nuo kurio atsirastų administracinė atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį, todėl jo motina A. B. pripažintina kalta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, ji neįdiegė savo mažamečiui sūnui gero elgesio normų. Būtent ji kaip motina privalo taip paveikti vaiką, kad jis atliktų pareigas ir būtų atsakingas už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe ir kitoje socialinėje aplinkoje, nesielgtų priešingai visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. B. neteista, praeityje yra keletą kartų bausta už kitos rūšies teisės pažeidimų padarymą, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau už analogiškus pažeidimus nebausta. Pažeidėjai skirtinas straipsnio sankcijoje numatytas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

A. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė