Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-21 · Administracinė byla Nr. I-2851-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-21
Bylos Nr.
I-2851-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00812-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2851-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-00812-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,dalyvaujant pareiškėjui E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. K. skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2014-03-15 iki 2014-09-12 ir nuo 2014-10-27 iki 2015-01-08 buvo laikomas Lukiškių TI-K. Minėtais laikotarpiais buvo pažeidžiamas jo asmens privatumas, kadangi turėjo naudotis tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo kamerų gyvenamosios dalies. Pareiškėją, besinaudojantį tualetu, galėjo stebėti kiti asmenys, esantys kameroje, ir pareigūnai. Prausyklos kamerose taip pat nebuvo tinkamai įrengtos – jos visiškai neatskirtos nuo kamerų gyvenamojo ploto. Kamerose tvyrojo blogas kvapas. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų jautė pažeminimą, didelę gėdą, patyrė dvasinių išgyvenimų.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–19). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis nuo 2014-03-20 iki 2015-01-08. Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pareigūnai privalo Lukiškių TI-K laikomus asmenis nustatyta tvarka stebėti. Remontas Lukiškių TI-K kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus materialinius resursus. Sanitarinio mazgo patalpų kamerose matmenys yra apie 0,8 x 0,7 m. (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 aukščio pertvara. Užtikrinant asmenų privatumą, dušo patalpose yra įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, dėl netinkamų gyvenimo sąlygų laikant jį Lukiškių TI-K.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-4888-765/2016 pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Pareiškėjo skundo reikalavimai šioje byloje buvo grindžiami tuo, kad nuo 2014-03-15 iki 2014-09-12 ir nuo 2014-10-27 iki 2015-01-08 jį laikant Lukiškių TI-K kamerose trūko ploto, kamerose buvo tamsu, buvo buitinių parazitų, tvyrojo blogas kvapas, nebuvo sudarytos sąlygos pavalgyti prie stalo. Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2016-05-10 sprendimu minėtoje byloje nustatė, kad pareiškėjas 112 parų buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus tenkantis vienam asmeniui gyvenamosios patalpos plotas, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 120 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4888-765/2016 šioje byloje nagrinės pareiškėjo skundo reikalavimus, grindžiamus tuo, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (šiuo pagrindu ankstesnis pareiškėjo skundas nebuvo grindžiamas). Pareiškėjo skundo argumentai dėl kamerose tvyrojusio blogo kvapo šioje administracinėje byloje nebus nagrinėjami, nes tokie argumentai jau buvo išnagrinėti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4888-765/2016.

Pareiškėjas skunde teismui teigė, kad laikymo Lukiškių TI-K metu buvo pažeidžiamas jo asmens privatumas, kadangi jis turėjo naudotis tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo kamerų gyvenamosios dalies, kamerose įrengtos prausyklos buvo neatskirtos nuo gyvenamojo ploto. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios iki 2015-11-01, 21 punkte buvo nurodoma, kad tardymo izoliatorių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad laikymo sąlygos laisvės atėmimo vietose, kuomet asmenys laikomi mažo ploto kamerose ir turi naudotis atvirais tualetais, neužtikrinančiais privatumo, pripažintinos pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį (pvz., 2008-11-18 sprendimas S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), 2015-12-08 sprendimas M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 40828/12, 29292/12, 69598/12, 40163/13, 66281/13, 70048/13, 70065/13).

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. pertvara ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš atsakovo atstovo pateiktų į bylą duomenų (b. l. 9–11) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2014-03-20 iki 2014-04-28, nuo 2014-05-02 iki 2014-05-22, nuo 2014-05-29 iki 2014-06-03, nuo 2014-06-12 iki 2014-06-23, nuo 2014-07-01 iki 2014-08-07, nuo 2014-08-14 iki 2014-08-19, nuo 2014-08-26 iki 2014-08-28, nuo 2014-09-04 iki 2014-09-11, nuo 2014-10-30 iki 2014-11-06, nuo 2014-11-20 iki 2014-11-27, nuo 2014-12-11 iki 2014-12-18, nuo 2014-12-30 iki 2015-01-08 Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 106, 107, 108, 109, 112, 114, 115, 121, 124, 125, 126, 133, 146, 155, 160, 171, 180, 190, 220, 257, 284, 305, 320. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. kovo 21 d. pranešimo Nr. 24-1494 (b. l. 29) matyti, kad šiuo metu Lukiškių TI-K kamerose Nr. 106, 107, 108, 109, 112, 114, 115, 121, 124, 125, 126, 133, 146, 155, 160, 171, 180, 190, 220, 320, t. y. tose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, asmens privatumo užtikrinimui sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kameroje Nr. 257 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Vis dėl to, nors šiuo metu dalyje Lukiškių TI-K kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos arba durys, užtikrinančios asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau atsakovo atstovas nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kad tokios priemonės buvo įrengtos pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas beveik viso ginčo laikotarpio metu kamerose buvo laikomas dar su 1-3 asmenimis, Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebėjo kameroje laikomus asmenis. Todėl, teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo ir tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjas iš viso 168 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Todėl teismas vertina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Kadangi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4888-765/2016 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-03-15 iki 2014-09-12 ir nuo 2014-10-27 iki 2015-01-08 pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose teko per mažai ploto, konstatuotina, kad dėl tokių kalinimo sąlygų visumos, įskaitant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą, jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į privatumo neužtikrinimo trukmę, suėmimo sąlygų visumą, konstatuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-10 įsiteisėjusiu sprendimu. Vis dėlto, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad privatumo pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu su skundais ar prašymais į įstaigos administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 28). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 2 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, atsižvelgęs, kad dėl ploto trūkumo Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra priteisęs 1 120 Eur sumą, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl privatumo neužtikrinimo teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 18–19) pateikė prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 5,82 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).

Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą, kuriuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė 97 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės yra pagrįstas, todėl negalima teigti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 5,82 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo E. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Netenkinti atsakovo atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras