Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-44-517/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-12
Bylos Nr.
1-44-517/2011
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00390-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
P. B.
Baudž. byla Nr. 1-44-517/2011m.
(Proceso Nr. 1-88-1-00390-2011-3)
Bylos kategorija Nr. 4.5
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.5 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2011m. balandžio 12d.Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis
sekretoriaujant K. Stamulienei,dalyvaujant prokurorui J. Gelumbauskui,gynėjams V. Kersnauskui ir V. Giriūnui,nukenėjusiesiems Ž. G. ir D. S.,

pedagogui-valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos-Ukmergės raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini) kurios buveinė yra adresu(duomenys neskelbtini)., sandėlininko-ekspeditoriaus pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas,

A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami-pagal Lietuvos Respublikos 138 str. 1d., iš kurių kaltinamasis P. B.-pagal du nusikalstamų veikų epizodus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. nesunkiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o kaltinamasis P. B. nesunkiai sužalojo kitus žmones, t.y. padarė nesunkius sveikatos sutrikdymus, o būtent:

2009m. rugsėjo 26d., vakare, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaltinamasis P. B. U. rajone, prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), norėdamas išsiaiškinti prieš tai įvykusio konflikto su vaikinų kompanija, kurio metu jis buvo sumuštas, aplinkybes, užsipuolė iš tos kompanijos ten buvusį pil. Ž. G., kurį tyčia sumušė, pastarajam ne daugiau kaip dešimt kartų smūgiuodamas rankomis ir įspirdamas su koja į įvairias kūno vietas, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajam Ž. G. buvo padarytos muštinės žaizdos galvoje, viršutinėje lūpoje ir kaisrės plaštakos I piršte, kairės plaštakos I piršto galinio pirštakaulio atviras, skeveldrinis lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės plaštakos I piršto galinio pirštakaulio lūžimo sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, 2010m. gegužės 30d., apie 02⁰⁰ val., nakties metu, kaltinamieji P. B. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje, abu būdami apsvaigę nuo alkoholio, Ukmergės mieste, prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), norėdami išsiaiškinti naktiniame klube kilusius nesutarimus tarp vieno iš kaltinamųjų P. B. merginos ir pil. D. S., pastarąjį užsipuolė, po ko kilusio žodinio konflikto metu vienas iš kaltinamųjų P. B. su kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajam D. S. į galvą ir ne daugiau penkiolikos kartų į kitas įvairias kūno vietas, o tuo metu kitas kaltinamasis A. K., pribėgęs prie nukentėjusiojo, pasilenkusiam nukentėjusiajam D. S. smogė su alkūne ne daugiau kaip du kartus į nugarą ir ne daugiau kaip tris kartus su kumščiu smūgiavo į kitas įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam bandant pabėgti, tačiau pargriuvus, kaltinamasis P. B. ne daugiau kaip dešimt kartų su koja įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam D. S. į įvairias kūno vietas, o tuo metu kitas kaltinamasis A. K. ne daugiau kaip tris kartus su koja irgi įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajam D. S. buvo padaryti nubrozdinimai kaktoje, dešiniame skruoste, kairėje momeninėje srityje, kairės menties srityje, dešinėje alkūnėje ir kairiame delne, kraujosruvos kaktoje, dešines akies vokuose, dešinės ausies kaušelyje, nosies kairiame šone-kairės akies vokuose, po kairės akies jungine, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, lūpų gleivinėje, menčių srityse, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairės ausies būgnelio plyšimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės ausies būgnelio plyšimo sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kadangi abiejų nusikalstamų veikų, kurios baudžiamojo įstatymo nėra priskirtos prie sunkių nusikaltimų, padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamieji P. B. ir A. K. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jų apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjai) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

1. Pil. Ž. G. padaryto nesunkaus sveikatos suktrikdymo epizodas

Kaltinamasis P. B., kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2009m. rugsėjo 26d. jis svečiavosi pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kepė šašlykus, atvažiavęs vienos iš kompanijoje buvusios merginos vyras sukėlė konfliktą, pradėjo triukšmauti ir, išvažiuodamas, apspardė vieną iš kieme atovėjusių automoblių. Norėdamas išsiaiškinti su konfliktą sukėlusiu vyriškiu, jis su savo pusbroliu išėjo to vyriškio ieškoti į (duomenys neskelbtini). Buvo nuėję iki tvenkinio, kur sutiko grupę jaunuolių. Kadangi buvo tamsu, jis, pasišviesdamas mobilaus ryšio telefonu, norėjo apžiūrėti vaikinų veidus ir įsitikinti, ar jų tarpe nėra automobilį apspardžiusio vyriškio. Kažkas iš vaikinų jam iš rankų išmušė telefoną ir pradėjo jį mušti. Tada jis, nubėgęs į šalį, paskambino savo draugui A., kad šis atvažiuotų jo pasiimti. Belaukdamas, jis nusprendė dar kartą pasiaiškinti su vaikinų kompanija, kurie, pamatę, atvažiuojantį automobilį, išsilakstė. Buvo likęs vienas nespėjęs pabėgti neblaivus vaikinas. Tada jis, pribėgęs prie to vaikino, ėmė jį mušti, kurio iš pradžių jis neatpažino, nes buvo tamasu. Buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis, kurių tikslaus skaičiaus neatsimena, tačiau galėjo suduoti tiek smūgių, kiek yra nurodyta kaltinime. Sumušęs vaikiną, jis atpažino sumuštąjį, kaip savo pažįstamą Ž. G.. Po kurio laiko jis sugrįžo į muštynių vietą, ieškodamas ten pamestos grandinėlės. Įvykio vietoje rado numestą mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau grąžino Ž. G., pastarajam atlygindamas ir padarytą turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis P. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiojo Ž. G. ir liudytojų A. M., O. M., J. B., M. B., M. P., L. G. ir kaltinamojo A. K., kaip liudytojo šame nusikalstamos veikos epizode, apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 96-99, 102-103, 105-107, 109-110, t. 1), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): telefono apžiūros protokolu(b.l. 111-112, t. 1) ir fotolentele prie minėto protokolo(b.l. 113, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 94-95, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga

Iš teisme išvardintų nukentėjusiojo Ž. G. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2009m. rugsėjo 26d., apie 21⁰⁰ val., prie tvenkinio, esančio netoli bažnyčios adresu: (duomenys neskelbtini), jis buvo su draugais. Jis buvo išgėręs. Prie tvenkinio atėjo M. B. ir dar vienas nepažįstamas jaunuolis. Su atėjusiais jaunuoliais įvyko konfliktas, kurio metu su jais apsistumdė. M. B. išėjus, šis netrukus vėl sugrįžo. Jo draugai, pamatę, kad P. B. grįžo ne vienas, būdami išsigandę, išsilakstė. Jis taip pat norėjo pabėgti, tačiau kažkas jį pargriovė ir ėmė mušti. Jis buvo mušamas rankomis ir spardomas kojomis. Keliese mušė, nematė, nes buvo tamsu. Atsipeikėjęs, pasigedo kelnių kišenėje buvusio mobilaus ryšio telefono. Jo manymu, telefonas galėjo iškristi, ir jį mušant, o tada jis buvo paimtas. Po kelių dienų pas jį buvo atėjęs P. B., kuris, prisipažindamas, kad jis jį sumušė, grąžino jam ir pasigestą mobilaus ryšio telefoną. P. B. jam atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir jis daugiau jokių turtinių pretenzijų nebeturi(b.l. 96-99, t. 1).

Iš teisme išvardinto liudytojo A. M. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2009m. rugsėjo pabaigoje jis su broliu ir draugais J. B., M. B., L. G., Ž. G. ir M. P., buvo prie tvenkinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Jie gėrė alų. Ž. G. buvo labiausiai apgirtęs. Prie tvankinio atėjo P. B. su nepažįstamu vaikinu. Paulius telefonu švietė jiems į veidus ir apkaltino, kad neva jie buvo atvažiavę pas jį į kiemą ir apspardė automobilį. Jo brolis O. pradėjo su P. ginčytis, po ko P. jam trenkė, o jis, gindamas brolį, apsistumdė su P. P. išėjus, šis netrukus atvažiavo automobiliu. Jam pasirodė, kad P. B. buvo ne vienas, o su vaikinų kompanija, todėl jis su draugais, išsigandę, išsibėgiojo. Ž. G. atsiliko, nes buvo girčiausias. Vėliau jis sužinojo, kad Ž. G. buvo sumuštas(b.l. 102, t. 1).

Iš teisme išvardintų liudytojų O. M., J. B., M. B., M. P. ir L. G. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad visi šie liudytojai, kaip įvykio vietoje buvę asmenys, aiškindami kilusio konflikto su kaltinamuoju P. B. aplinkybes, davė analogiškus parodymus apklausto liudytojo A. M. parodymams ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 105-107, 109-110, t. 1).

Iš teisme išvardinto kaltinamojo A. K., kaip liudytojo šiame nusikalstamos veikos epizode, apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, vakare, jam paskambino P. B. ir paprašė atvažiuoti jį pasiimti. Jis vienas nuvažiavo į Ukmergės rajone esantį (duomenys neskelbtini), kur stotelėje susitiko su P. B.. P. B. pasakė, kad įvyko muštynės, tačiau konkrečiai nieko neaiškino. Matėsi, kad draugas buvo sumuštas(b.l. 103, t. 1).

Iš teisme išvardinto byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „ Alcatel “, po sumušimo pasigestas nukentėjusiojo Ž. G., kurį, pasak paties kaltinamojo P. B., jis, grįžęs ieškoti savo pamestos grandinėlės, rado įvykio vietoje, po to jį grąžindamas nukentėjusiajam Ž. G.. Po telefono apžiūros šis daiktinis įrodymas buvo sugrąžintas jo teisėtam savininkui-nukentėjusiajam Ž. G.(b.l. 111-113, t. 1).

Iš teisme išvardintos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvado matyti, kad, 2009m. gruodžio 04d. pagal medicininius dokumentus atlikus sumušto nukentėjusiojo Ž. G. tyrimą, buvo nustatyta, jog nukentėjusiajam konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, kas galėjo būti padaryta ir 2009m. rugsėjo 26d. Nukentėjusiajam Ž. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutriikdymas, nes dėl kairės plaštakos I piršto galinio pirštakaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 94-95, t. 1).

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo P. B. dėl asmeninių paskatų padaryti nusikalstami veiksmai, pavartoto fizinio smurto pasekoje nesunkiai sužalojant kitą žmogų, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., požymius, t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas(nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant kaltinamojo P. B. nukentėjusiajam Ž. G. suduotų smūgių apimtį ir jų pobūdį.

2. Pil. D. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodas

Kaltinamasis P. B. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos jis neatsimena, galimai 2010m. gegužės 30d. kartu su savo mergina K. N., A. K. ir M. atėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini). Jau buvo išgėręs degtinės. Naktiniame klube gėrė alų ir linksminosi, nes buvo švenčiamas pažįstamos gimtadienis. Bebūnant klube, prie jo buvo priėjusi išsigandusi draugė K. ir pasakė, kad kažkoks nepažįstamas vaikinas klubo balkone prie jos kabinėjasi ir jai grasina. Kornelija dar pasakė, kad su tuo vaikinu kartu buvo ir jos pažįstamas P. M.. Pasiaiškinti į balkoną jis nuėjęs nebuvo, tačiau vėliau iš klube buvusių vaikinų sužinojo, kad prie jo draugęs priekabiavęs nepažįstamas vaikinas klubo apsaugos darbuotojo buvo išprašytas iš klubo. Vienu metu jis buvo išėjęs į lauką, kur pamatė rūkantį jo draugės K. parodytą vaikiną, kuris kalbėjosi telefonu. Paklausus to vaikino, ko šis prikibo prie jo draugės K., pastarasis, mojuodamas ranka, jam pasakė ,, eik iš čia “. Būdamas supykęs dėl tokio vaikino elgesio, jis tą vaikiną užsipuolė ir pradėjo mušti. Buvo smūgiuota kelis kartus rankomis į įvairias kūno vietas. Tuo metu prie jų pribėgo ir A. K., kuris taip pat pradėjo mušti tą vaikiną, suduodamas smūgius rankomis. Mušamas vaikinas bandė bėgti, tačiau, užkliuvęs, pargriuvo, po ko jis su A. K. ant žemės gulintį vaikiną pradėjo spardyti kojomis. Tikslaus suduotų smūgių skaičiaus jis negali pasakyti, tačiau galėjo būti suduotas kaltinime jam inkriminuojamų suduotų smūgių nukentėjusiajam D. S. rankomis ir kojomis skaičius. Po šio konflikto jis su A. K. grįžo į klubą, o tas vaikinas liko gulėti lauke. Vėliau jį su A. K. sulaikė atvažiavę policijos pareigūnai.

Kaltinamasis A. K. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2010m. gegužės 30d. kartu su P. B., jo mergina K. ir kitais pažįstamais klube (duomenys neskelbtini), šventė gimtadienį. Jis vartojo alkoholinius gėrimus ir jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Vienu metu jis buvo išėjęs į klubo balkoną, kur buvo ir daugiau lankytojų. Pamatė, kaip kažkoks vaikinas lauke kabinėjasi prie jo draugo P. B. merginos, norėdamas ją paimti už rankos. Išėjęs lauką, jis ketino pasiaiškinti su tuo vaikinu, tačiau pamatė, kad P. B. jau buvo užsipuolęs tą vaikiną. Matė, kaip P. B. kelis kartus su ranka smūgiavo tam vaikinui. Tada ir jis, pribėgęs prie to vaikino, taip pat pradėjo jį mušti, suduodamas kelis smūgius rankomis. Mušamas vaikinas bandė bėgti, tačiau, užkliuvęs, pargriuvo, po ko jis su P. B. ant žemės gulintį vaikiną pradėjo spardyti kojomis. Tikslaus suduotų smūgių skaičiaus jis negali pasakyti, tačiau galėjo būti suduotas kaltinime jam inkriminuojamų suduotų smūgių nukentėjusiajam D. S. rankomis ir kojomis skaičius. Vėliau jį su P. B. sulaikė atvažiavę policijos pareigūnai.

Nežiūrint į tai, kad abu kaltinamieji prisipažino padarę nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., jų kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiojo D. S. ir liudytojų P. M., R. M., K. N. ir M. P. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 34-37, 53-55, 57-61, 65-66, t. 1), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 6-7, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 8-10, t. 1), daiktų, dokumentų pateikimo protokolais(b.l. 43, 145, 177, t. 1), daiktų apžiūros protokolais(b.l. 44, 146, 178, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 45-48, 147-148, 179-180, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje protokolais(b.l. 139-140, 173-174, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 141-144, 175-176, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu aktais(b.l. 114, 160, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 31-33, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme išvardintų nukentėjusiojo D. S. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2010m. gegužės 30d., apie 23⁰⁰ val., jis kartu su drauge R. ir jos broliu P. M. buvo atėję į naktinį klubą (duomenys neskelbtini). Jau buvo išgėręs. Klube jis dar gėrė alaus, šoko, linksminosi. Vienu metu jis su P. M. buvo išėjęs į klubo balkoną, kur nepažįstamas vaikinas prikibo prie P. dėl jo šukuosenos. Jis, norėdamas nuraminti priekabiavusį nepažįstamą vaikiną, liepė P. M. palikti ramybėje. Ar balkone buvo įvykęs koks nors konfliktas su mergina, jis negali pasakyti, nes dėl buvusio girtumo neatsimena. Tada kažkas jam vieną kartą smogė iš šono į galvą. Po smūgio užsidengė rankomis veidą ir pajuto dar kelis smūgius į galvą. Kas mušė nematė. Pamena, kad balkone nuo smūgių buvo suklupęs, bet nenukrito. Atsimena, kad iš balkono jį išvedė klubo apsaugos darbuotojas. Kartu su juo į laukją išėjo ir jo draugai. Kas įvyko lauke tiksliai nepamena, tik atsimindamas tai, kad prie jo pribėgo vienas nepažįstamas vaikinas, kuris pradėjo jį mušti. Pajuto smūgius į galvą ir į kitas kūno vietas, nuo smūgių dengėsi rankomis galvą ir traukėsi link šalia esančio prekybos centro ,, Pivonija “, kur yra bankomatas. Pamena, kad vieną užpuoliką nuo savęs nustūmė, tada iš kažkur atsirado antras vaikinas. Atsimena, kad iš pradžių buvo mušamas rankomis abiejų vaikinų, o jam pargriuvus ant žemės, buvo spardomas ir kojomis. Tikslaus suduotų smūgių skaičiaus jis negali pasakyti, bet mano, kad jį užuolę vaikinai jam sudavė rankomis ir įspyrė kojomis ne daugiau kaip 20 kartų. Kas vyko toliau nežino, nes buvo praradęs sąmonę, o atsigavo tik ligoninėje(b.l. 34-37, t. 1).

Iš teisme išvardintų liudytojo P. M. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2010m. gegužės 29d., apie 23⁰⁰ val., jis kartu su savo seserimi R. ir jos draugu D. S. nuėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini). Vienu metu jis su D. S. buvo išėję į klubo balkoną, kur buvo ir kitų klubo lankytojų. Vienas iš balkone buvusių vaikinų ėmė kabinėtis dė jo šukuosenos, po ko tarp priėjusio jį ginti D. S. ir kitų vaikinų kilo konfliktas. Vienas iš vaikinų sudavė jam į veidą, tuo metu kiti dviese puolė D. S.. Tuo metu jis nubėgo į klubo vidų ir pasakė apsaugos darbuotojui, kad balkone muštynės. Apsaugos darbuotojas jam ir D. liepė išeiti iš klubo. Salėje jis susirado seserį ir pasakė, kad ji, susirinkuss daiktus, išeitų iš klubo. Jiems išėjus iš klubo, lauke susirinko grupelė jaunuolių ir pradėjo mušti D. Jis bandė nuo D. atitraukti vieną iš draugą užsipuolusių vaikinų, kurio pravardė ,, Č. “, tačiau tuo metu kažkas jam sudavė iš šono į galvą ir jis suklupo. Girdėjo sesers šauksmus, po ko, jos raginamas, jis pabėgo(b.l. 53-55, t. 1).

Iš teisme išvardintų liudytojos R. M. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2010m. gegužės 29d., apie 23⁰⁰ val., ji kartu su savo broliu P. ir draugu D. S. nuėjo į naktinį klubą , (duomenys neskelbtini). Apie 02⁰⁰ val., jai būnant klubo salėje, prie jos priėjo brolis P. ir pasakė, kad ji susirinktų daiktus ir eitų į lauką. Matė, kad P. akis buvo pamušta. Išėjusi į lauką, pamatė, kad ir jos draugo D. veidas sumuštas. Pasiteiravus, kas atsitiko, jai pasakė, kad klubo balkone įvyko konfliktas, kurio metu įvyko muštynės. Jiems stovint lauke prie klubo, iš klubo išėjo keli jaunuoliai, du iš kurių užsipuolė jos draugą D. ir pradėjo jį mušti. D. bandė bėgti, bet jį mušę jaunuoliai pasivijo ties banko ,, Snoras “ pastatu ir ėmė jį spardyti koojomis. Tuo metu kažkas nutempė jos brolį P. į tunelį. Ji atitraukė brolį mušusį vaikiną ir brolis pabėgo. Po to, pribėgusi prie savo draugo D., jį apkabino ir nebeleido mušti. Buvo iškviesta policija, kuri sulaikė jos draugą D. S. užsipuolusius vaikinus(b.l. 57-59, t. 1).

Iš teisme išvardinto liudytojos K. N. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2010m. gegužės 30d., apie 00¹⁵ val., ji su savo vaikinu P. B. ir draugu A. K. klube (duomenys neskelbtini), šventė draugės gimtadienį. Jie gėrė alkoholinius gėrimus, linksminosi. Apie 01⁰⁰ val. išėjusi į klubo balkoną, ten sutiko pažįstamą merginą vardu R. ir jos brolį P. M.. Ji šnekėjosi su P. Tada prie jos ėmė kabinėtis vienas nepažįstamas vaikinas, kuris jai pasakė žodžius: ,, ateini čia arba aš tau pridarysiu tiek gėdos, kiek gyvenime neturėjai “, grasindamas ją išvežti. Tas vaikinas buvo neblaivus, visų lankytojų atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs, prie visų kabinėjosi. Ji išsigando ir, išėjusi iš balkono, apie įvykį tarp jos ir to nepažįstamo vaikino papasakojo savo vaikinui P. B., dėl ko šis susinervino ir pasakė, kad vėliau pasikalbės su tuo vaikinu. Kada ji su savo vaikinu P. B. ir draugu A. K. buvo išėjusi į lauką, ten pamatė prie jos priekabiavusį vaikiną. P. B. priėjo prie savo draugų, ką darė A. K., ji nematė. Ji, sumaniusi grįžti į klubą, ėjo pro tą nepažįstamą vaikiną, kuris ją sugriebė jai už rankos. Jos ginti priėjo A. K., kuris su tuo vaikinu sukonfliktavo. Tuo metu ji nuėjo į klubą ir kas vyko lauke, nebematė. Po to savo vaikiną P. sutiko klube, kuris jai pasakė, kad išsiaiškino su prie jos priekabiavusiu nepažįstamu vaikinu(b.l. 60-61, t. 1).

Iš teisme išvardinto liudytojo M. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2010m. gegužės 29d., apie 23⁰⁰ val., jis kartu su D. S., jo mergina R. M. ir pastarosios broliu P. nuėjo į klubą (duomenys neskelbtini). D. jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Klube buvo nuėjęs į balkoną. Atsimena, kad kažkoks nepažįstamas vaikinas kabinėjosi prie P. M. dėl jo šukuosenos. P. ginti buvo priėjęs D. S., tarp kurio ir priekabiavusio vaikino įvyko konfliktas, vaikinai vienas ant kito ėmė rėkauti, susistumdė. Balkone D. S. apsižodžiavo ir su viena mergina, kurią pažinojo kaip vaikino pravarde „ Č “ draugę, buvo ir pats ,, Č “ (tyrimo metu buvo nustatyta, kad tai yra P. B.). Į balkoną atėjęs klubo apsaugos darbuotojas, liepė visiems skirstytis. Kad balkone kas būtų sudavęs D. S. smūgius, jis nematė, tačiau atsimena, kad D. balkone buvo suklupęs. Kai apsaugos darbuotojas liepė skirstytis, jis su D. S. išėjo į kiemą. D. ant veido matėsi tik nežymus paraudimas. Lauke prie jų priėjo R. M. ir jos brolis P., kuriam buvo pamušta akis. D. S. buvo labai įpykęs, keikėsi, pyko ant vaikino, su kuriuo balkone buvo susikibęs. Matė į lauką išėjusią ,, Č “ merginą, su kuria D. vėl tarpusavyje apsižodžiavo, po ko mergina nuėjo į klubą. Jam su draugais einant link namų pro klubo (duomenys neskelbtini) praėjimą, vadinamą tuneliu, pamatė, kad juos atsiveja keli vaikinai. Du pripuolė prie D. S. ir ėmė jį mušti. D. traukėsi, matė, kad jis buvo nugriuvęs prie bankomato, jį minėti du vaikinai spardė. Kiek smūgių ir į kurias vietas smūgiavo, nurodyti negali, tačiau atsimena, kad iš pradžių mušė kumščiais, o kai D. S. pargriuvo, spardė kojomis. Tų vaikinų neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Matė, kad buvo mušamas ir P. M., prie kurio laikstė jo sesuo ir rėkavo. Po to buvo atvažiavusi greitoji pagalba, kuri išsivežė sumuštą jo draugą D. S.(b.l. 65-66, t. 1).

Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra aikštelė, esanti prie parduotuvės ,, Pivonija “ adresu: Vilniaus gt. Nr. 90A, Ukmergės m. Pastato kairėje pusėje yra telefono būdelė, o maždaug pastato viduryje, sienoje yra įmontuotas ,, Swedbank “ bankomatas. Nuo bankomato apie 3 m atstumu į dešinę, ant žemės yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, kurios išsidėsčiusios plote 1,5 x 0,7m. Nuo šios vietos dešinėje, 1,5 m atstumu yra dar vienas apie 0,5 m skersmens plotas, kuriame irgi yra raudonų dėmių, panašių į kraują. Pastato dešinėje pusėje yra įėjimo į pastatą durys, virš kurių yra užrašas ,, Pivonija “(b.l. 6-10, t. 1).

Iš teisme išvardinto byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savo iniciatyva pateikė jo sumušimo dieną vilkėtus drabužius(suplėšytas šviesiai mėlynos spalvos džinsines kelnes ir suplėšytus šviesiai mėlynos spalvos marškinėlius „ Puma “), iš kurių ant džinsų priekinės dalies, šlaunų srityje yra matomos neryškios, rusvos spalvos dėmelės(b.l. 43, t. 1). Drabužiai buvo apžiūrėti ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosiso bylos medžiagos(b.l. 44-50, t. 1). Kaip daiktiniai įrodymai buvo apžiūrėti ir abiejų kaltinamųjų jų pačių iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikti drabužiai, kuriais kaltinamieji P. B. ir A. K. vilkėjo nusikaltimo padarymo dieną, kurių apžiūros metu ant kaltinamojo P. B. marškinėlių ir ant kaltinamojo A. K. džinsinių kelnių įvairiose vietose yra matomos neryškios rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują(b.l. 145, 177, t. 1). Po apžiūros šie drabužiai pagal pakvitavimus laikinam saugojimui buvo sugrąžinti jų teisėtiems savininkams-kaltinamiesiems P. B. ir A. K.(b.l. 146-148, 178-180, t. 1).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamieji P. B. ir A. K. parodė vietą, esančią prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) kur buvo jų užsipultas ir sumuštas nukentėjusysis D. S.(b.l. 139-144, 173-176, t. 1). Šie abiejų kaltinamųjų parodymai sutapo tiek tarpusavyje, tiek ir su įvykio vietos apžiūros metu rastais pėdsakais(b.l. 6-10, t. 1).

Iš teisme išvardintų byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu aktų matyti, kad po abiejų kaltinamųjų, kaip asmenų, įtariamų padarius nusikaltimą, sulaikymo, patikrinus jų būseną, vienam iš kaltinamųjų P. B. buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas, o kitam kaltinamajam A. K.-2,21 promilės girtumas(b.l. 114-116, 160-162, t. 1).

Iš teisme išvardintos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvado matyti, kad, 2010m. birželio 02d. atlikus paties sumušto nukentėjusiojo Ž. G. tyrimą ir padarius medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie jo sveikatos būklę po sumušimo analizę, buvo nustatyta, jog nukentėjusiajam konstatuoti daugybiniai kūno sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai šešiolikos trauminių poveikių rezultate, kas galėjo būti padaryta ir 2010m. gegužės 30d. Nukentėjusiajam D. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutriikdymas, nes dėl kairės ausies būgnelio plyšimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 31-33 t. 1).

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamųjų P. B. ir A. K. dėl asmeninių paskatų padaryti bendri nusikalstami veiksmai, pavartoto fizinio smurto pasekoje nesunkiai sužalojant kitą žmogų, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., požymius, t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas(nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant vieno iš kaltinamųjų P. B. nukentėjusiajam D. S. suduotų smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas skaičių.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 1.186,94 Lt.(vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt šešių litų ir 94 ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo D. S. gydymui, atlyginti(b.l. 14-16, 21-26, t. 1).

Bylos nagrinėjimo teisme metu vienas iš kaltinamųjų P. B. pateikė teismui mokėjimo nurodymą apie įmokėtus grynuosius pinigus, iš kurio matyti, kad 2010m. gruodžio 14d. į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos valstybės turėtoms nukentėjusiojo gydymo stacionare išlaidoms atlyginti(b.l. 44, t. 2). Pasak kaltinamojo P. B., valstybės turėtas nukentėjusiojo D. S. gydymo stacionare išlaidas jis apmokėjo lygiomis dalimis su kitu kaltinamuoju A. K.. Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, nebėra pagrindo nagrinėti byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl Vlastybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, ginančio valstybės interesus, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamiesiems P. B. ir A. K. taikymo, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną nusikaltimą, o kitas kaltinamasis P. B.-du nusikaltimus, kurie visi baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Skiriant galutinę bausmę vienam iš kaltinamųjų P. B., yra atsižvelgtina į tai, kad, nors šis kaltinamasis anksčiau teistas ir nebuvo, tačiau jis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, nes šioje baudžiamojoje byloje yra teisiamas ir už anksčiau padarytą analogišką nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, buvusią nutrauktą ikiteisminį tyrimą atnaujinus LR BPK 217 str. 2d. pagrindu(LR BK 38 str. 4d.)(b.l. 3, 74, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo P. B. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės šiam kaltinamajam nedaro jokio poveikio. Kaltinamieji P. B. ir A. K., kartu sumušdami nukentėjusįjį D. S., veiką padarė bendrininkų grupėje, abu būdami apsvaigę nuo alkoholio. Šias aplinkybes teismas laiko atsakomybę sunkinančiomis abiejų kaltinamųjų atžvilgiu. Nežiūrint į tai, kaltinamasis P. B. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę galutinę už padarytas veikas numatytą bausmę. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinamojo P. B. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad šis kaltinamasis pagal abu nusikalstamų veikų epizodus, iš kurių epizode dėl pil. D. S. sumušimo-lygiomis dalimis su kitu kaltinamuoju A. K., dar ikiteisminio tyrimo metu gera valia atlygino ligoninės turėtas išlaidas, išleistas nukentėjusiojo D. S. gydymui, atlyginti.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis P. B. yra pirmą kartą teisiamas asmuo, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių šio kaltinamojo atžvilgiu visumą ir įvertinus abiejų teismo posėdyje dalyvavusių nukentėjusiųjų išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam P. B. taikymo, ką jie buvo nurodę dar ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 38, 42, 74, 194, t. 1), teismas, atsižvelgdamas į dar labai jauno kaltinamojo P. B., kaip šiuo metu dirbančio asmens, kuris yra charakterizuojamas teigiamai, asmenybę, visgi laiko, kad šis kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam P. B. už abi jam inkriminuojamas veikas yra paskirtinos sankcijoje numatytos alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmių rūšys,-laisvės apribojimas(LR BK 48 str.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo P. B. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytų veikų pobūdį, šiam kaltinamajam, kaip nebe pirmą smurtaujančiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 7p.).

Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kitam kaltinamajam A. K. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad šis kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, irgi visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę už padarytą veiką numatytą bausmę. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinamojo A. K. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad šis kaltinamasis lygiomis dalimis su kitu kaltinamuoju P. B. dar ikiteisminio tyrimo metu gera valia atlygino ligoninės turėtas išlaidas, išleistas nukentėjusiojo D. S. gydymui, atlyginti.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu šalys(nukentėjusysis D. S. ir abu kaltinamieji) buvo susitarę dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, nukentėjusiajam gavus žalos atlyginimą susitarimo surašymo dieną, o ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktame kitame susitaikymo protokole buvo išreikšta ir nukentėjusiojo D. S. pozicija dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų abiejų kaltinamųjų atžvilgiu taikymo, kuris prašo spręsti klausimą dėl kaltinamųjų, tame tarpe ir kaltinamojo A. K., atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės(b.l. 38, 42, 194, t. 1). Šią savo poziociją nukentėjusysis D. S. palaikė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kadangi kaltinamajam A. K. inkriminuojama veika baudžiamojo įstatymo nėra priskirta prie sunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), teismas, atsižvelgdamas ne tik į šio kaltinamojo vaidmenį ir veiksmus jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, bet ir į paties šiuo metu dar besimokančio ir pirmą kartą teisiamo kaltinamojo A. K. asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad šis kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, kaltinamasis A. K. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamją bylą nutraukiant(LR BK 38 str. 1-2d.d.).

Vieno iš kaltinamųjų A. K. interesus byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 str.str., 303 str. 4d., 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 1d., ir nuteisti:

-pagal LR BK 138 str. 1d.(pil. Ž. G. padaryto nesunkaus sveikatos suktrikdymo epizodas)-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant įpareigojimus: a) įpareigoti kaltinamąjį nuo 22⁰⁰ val. vakaro iki 06⁰⁰ val. ryto imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar jo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti kaltinamąjį toliau dirbti (duomenys neskelbtini) ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, ir c) privalomai uždrausti kaltinamajam be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

-pagal LR BK 138 str. 1d.(pil. D. S. padaryto nesunkaus sveikatos suktrikdymo epizodas)-laisvės apribojimu vieneriems metams, paskirtos bausmės metu nustatant įpareigojimus: a) įpareigoti kaltinamąjį nuo 22⁰⁰ val. vakaro iki 06⁰⁰ val. ryto imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar jo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti kaltinamąjį toliau dirbti (duomenys neskelbtini) ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, ir c) privalomai uždrausti kaltinamajam be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 63 str. 4d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrintą galutinę bausmę paskirti vienerius metus ir tris mėnesius laisvės apribojimo, paskirtos bausmės metu nustatant įpareigojimus: a) įpareigoti kaltinamąjį nuo 22⁰⁰ val. vakaro iki 06⁰⁰ val. ryto imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar jo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti kaltinamąjį toliau dirbti (duomenys neskelbtini) ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, ir c) privalomai uždrausti kaltinamajam be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 67 str. 2d. 7p. pagrindu kaltinamajam P. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2010m. gegužės 30d., 02²⁶ val., iki 2009m. gegužės 30d., 17¹⁵ val., imtinai, t.y. vieną kardomojo kalinimo dieną, kada kaltinamasis P. B. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamąjį A. K. LR BK 38 str. 1d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl valstybės turėtų išlaidų, išleistų nukentėjusiojo D. S. gydymui, atlyginti atmesti.

Daiktinį įrodymą-mobilaus ryšio telefoną „ Alcatel “, IMEI Nr. 44920993997061, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-nukentėjusiajam Ž. G.; daiktinius įrodymus-suplėšytas šviesiai mėlynos spalvos džinsines kelnes ir sulpėšytus tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius „ Puma “, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-nukentėjusiajam D. S.; daiktinius įrodymus-baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ir juodos spalvos medžiaginius šortus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-kaltinamajam P. B., o daiktinius įrodymus-šviesiai mėlynos spalvos džinsines kelnes ir baltos spalvos sportinius batelius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-kaltinamajam A. K..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R. Adamonis