Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pareiškėjui A. Č., jo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – Institucijos) atstovei pagal pavedimą V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. SAVAD-55-ANR_N-41-2024 (ROIK: 23226739656).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus Turto valdymo poskyrio vyriausioji specialistė L. S. ir Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė V. G. surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalaujama:

1. Iki 2023-12-31 pradėti tinkamai vykdyti pastato - administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statinio techninę priežiūrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 Įsakymu Nr. Dl-971 patvirtintu statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis.

2. Iki 2024-01-31 užbaigti Pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybą ir imtis priemonių, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatos. Kai VĮ Registru centre pastato 100% baigtumas bus įregistruotas, pradėti vykdyti statinio techninę priežiūrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis.

Apie reikalavimų įvykdymą raštu informuoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus Turto valdymo poskyrį. Išaiškinta, kad neinformavus raštu apie reikalavimu įvykdymą, bus laikoma, kad reikalavimai nėra įvykdyti. Taip pat išaiškinta atsakomybė už pareigūnų teisėtų reikalavimu nevykdymą (1 tomas, b. l. 14-20).

2023 m. lapkričio 28 d. A. Č. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-55-ANR_P-4027-2023 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo su administraciniu nurodymu (1 tomas, b. l. 53-55).

Per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė L. S. 2024 m. sausio 25 d. nutarimu A. Č. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 140,00 eurų baudą už tai, kad jis nuo 2023-09-25 15.20 val. iki 2023-11-06 09.38 val. būdamas pastato – sandėlio, kurio baigtumas 95 procentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju, naudojo pastatą - sandėlį neužbaigus statinio statybos procedūrų, taip nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnyje nurodytomis statinių naudotojų pareigomis, 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad rekonstruoto ypatingo ar neypatingo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (dalies) statybą (1 tomas, b. l. 12-13).

2024 m. kovo 6 d. teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus skundas dėl 2024 m. sausio 25 d. Institucijos nutarimo, kuriuo prašoma šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde nurodė, kad ANK 567 straipsnio 3 dalis numato, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kas reiškia, kad administracinio nusižengimo sudėtį privalo įrodyti bylą nagrinėjanti institucija ar teismas, o atsakomybėn traukiamam asmeniui pakanka sukelti abejones dėl jų. Visi neaiškumai yra aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nurodo, kad Institucija šių nuostatų nesilaikė, nes visus jos iškeltus neaiškumus aiškino atsakomybėn patraukto asmens nenaudai ir netgi pati atliko veiksmus, kliudančius atsakomybėn patrauktam asmeniui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) statybos baigtumą.

Institucija klaidingai nurodo, kad minėto sandėlio baigtumas yra tik 95 procentai. Minėto ūkinio pastato baigtumas yra 100 procentų, tačiau įregistruota yra tik 95 procentų baigtumas, nes atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo įregistruoti 100 procentų baigtumo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių.

Apibendrindamas skunde išdėstytus teisės aktų reikalavimus ir nurodydamas, kad teisės normas aiškinant kompleksiškai darytina išvada, kad: 1) deklaracija pildoma, jei buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (šiuo atveju deklaracija užpildoma); 2) deklaracija teikiama tvirtinti per „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei privaloma statinio projekto ir/ar statinio ekspertizė (šiuo atveju neprivaloma nei viena iš ekspertizių). Pirmu atveju laikoma, kad statyba užbaigta yra surašius deklaraciją, nes statybos užbaigimas nesiejamas su deklaracijos registravimu, tačiau vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (NTR) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Todėl šiuo atveju galima teigti, kad atsakomybėn patrauktas asmuo statybą užbaigė, todėl turi teisę ginčo ūkinį pastatą naudoti be apribojimų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad visos šios nuostatos taikomos tiems statybos darbams, kurie baigti po 2023-01-01, nes iki tol baigti statybos darbai būdavo įforminami tiesiog užpildant deklaraciją ir ją pateikiant tvirtinti VTPSI, o po patvirtinimo privalėjo būti įregistruota NTR per 3 mėnesius (Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis ir 5 dalis, redakcija iki 2022-12-21).

Nurodė, kad tokios nuostatos leidžia teigti, kad negalima teikti deklaracijos tvirtinimui ir/ar registravimui, jei ji negalės būti registruojama. Norint įregistruoti užbaigtą statybą privalu atlikti iš naujo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Minėtas žemės sklypas didžiąja dalimi priklauso valstybei (visa atsakomybėn patraukto asmens naudojama teritorija), todėl jis negalėjo atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų, o NŽT to nedarė. Norėdamas išspręsti kitu būdu susidariusią situaciją, atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į Instituciją, kuri leido atlikti žemės sklypo pertvarkymo projektą atskiriant atsakomybėn patraukto asmens naudojamą sklypo dalį į atskirą sklypą. Pertvarkymo projektas buvo atliktas, tačiau nepatvirtintas, nes Institucija, kuri buvo šio projekto organizatorė, padarė procedūrinius pažeidimus, dėl kurių NŽT atsisakė tvirtinti projektą. NŽT sprendimą apskundus teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad NŽT pagrįstai atsisakė tvirtinti projektą dėl Institucijos padarytų procedūrinių pažeidimų. Šių procedūrinių pažeidimų Institucija neištaisė iki šiol, tačiau 2023-12-18 posėdyje nusprendė, kad pati atliks viso žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tokiu būdu sudarys sąlygas atsakomybėn patrauktam asmeniui įregistruoti užbaigtas statybas. Teigia, kad Institucija neturi teisės traukti atsakomybėn asmens, kuris tam tikrų veiksmų neatliko dėl pačios Institucijos ar kitų valstybinių institucijų kaltės. Todėl šiuo atveju net jei būtų laikoma, kad ginčo ūkinio pastato statyba nebaigta, negalima drausti juo naudotis ir traukti asmens atsakomybėn už naudojimąsi juo.

Skunde taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas 2022-02-24 dekretu paskelbė visoje šalyje nepaprastąją padėtį, kurią tą pačią dieną patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas. Nepaprastoji padėtis visoje šalyje buvo tęsiama iki 2022-09-15. Nepaprastoji padėtis buvo paskelbta siekiant šalinti neigiamus padarinius, atsirasiančius dėl karo Ukrainoje. Po nepaprastosios padėties paskelbimo ir į šalį pradėjus plūsti karo pabėgėliams iš Ukrainos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-03-15 priėmė nutarimą Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“, kurio 2 punktu karo pabėgėliams iš Ukrainos buvo suteikta teisė nemokamai gyventi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar kitų organizacijų pasiūlytose apgyvendinimo vietose. Todėl visi statiniai, kuriuose buvo apgyvendinti karo pabėgėliai iš Ukrainos, laikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu pripažinti tiesiogiai susijusiais su nepaprastosios padėties įvedimo tikslais ir priemonėmis. Kompleksiškai taikant Statybų įstatymo 27 straipsnio 34 dalies nuostatas su to paties įstatymo 47 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galima teigti, kad karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimui gali būti naudojami ir negyvenamosios paskirties statiniai, kurie yra nebaigtos statybos. Atsakomybėn patrauktas asmuo ginčo ūkinį pastatą naudoja ukrainiečių karo pabėgėlių apgyvendinimui, todėl turi teisę jį naudoti, net jeigu būtų laikoma, kad jo statyba nėra baigta. Todėl teigia, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas bei prašo jį panaikinti (1 tomas, b. l. 3-6).

Institucija atsiliepimu į skundą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkinti, nes jis yra nepagrįstas.

Nurodė, kad Institucija, 2023 m. rugsėjo 25 d. gavusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos persiųstą 2023 m. rugsėjo 19 d. skundą dėl nelegalios statybos (duomenys neskelbtini) E. Č. pastatų, 2023 m. spalio 10 d. Klaipėdos rajono savivaldybės mero raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) informavo A. Č. (asmuo taip pat yra E. Č. įgaliotas asmuo) apie 2023 m. spalio 24 d. 14.00 val. planuojamą atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą.

2023 m. spalio 24 d. Institucija atliko statinio(-ių) naudojimo priežiūros patikrinimą. Surašytas statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas (2023 m. lapkričio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nustatyta, kad pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio baigtumas 95% yra naudojamas neužbaigus statinio statybos procedūrų. 2023 m. lapkričio 6 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apskųstas.

2023 m. lapkričio 28 d. A. Č. dalyvaujat, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-55-ANR_P-4027-2023 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo (administracinis nurodymas 70 Eur).

Pažeidėjui iki nustatyto termino neįvykdžius administracinio nurodymo, 2024 m. sausio 25 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-55-ANR_N-41-2024.

Pažeidėjo prašymu jam susipažinti buvo pateikta su administraciniu nusižengimu susijusi medžiaga. Nei protokolo surašymo, nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta Pažeidėjo paaiškinimų ar/ir įrodymų, išskyrus pakartotinę žodinę informaciją apie tai, kad, jo nuomone, jis yra baudžiamas dėl ukrainiečių apgyvendinimo.

Pažeidėjas skunde nurodo, kad Institucija klaidingai nurodo, kad: „minėto sandėlio baigtumas yra tik 95 %. Minėto ūkinio pastato baigtumas yra 100 %, tačiau įregistruota yra tik 95 % baigtumas, nes atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo įregistruoti 100 % baigtumo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių.“

Nesutinka su šiais Pažeidėjo argumentais, nes Institucija atlikdama statinių naudojimo patikrinimą, administracinio nusižengimo teiseną, pati nenustatinėja statinio baigtumo procento, o vadovaujasi ir vertina oficialių registrų duomenis. Statinio baigtumo procentas Institucijos nurodomas vadovaujantis Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytais duomenimis.

Nesutinka su Pažeidėjo nurodomomis aplinkybės dėl negalėjimo įregistruoti 100 % baigtumo dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo aplinkybių, nes:

Kadastriniai matavimai - tai matavimai, kurių metu yra nustatomi žemės sklypo ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nustato žemės sklypų ribas projektuojant naujus žemės sklypus, keičiant gretimų sklypų ribas, dalijant arba jungiant žemės sklypus, tačiau tai nėra susiję su minimo sandėlio kadastro duomenų nustatymu ir jų įregistravimu, nes Pažeidėjas turi teisę atlikti žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą, taip pat atlikti statinio kadastro duomenų tikslinimą ir visa tai įregistruoti VĮ Registrų centre. Tai patvirtina ir paties Pažeidėjo Institucijai teiktas VĮ Registrų centro 2023-11-13 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Pažeidėjas ginčija nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nurodydamas argumentus, kad: „ginčo ūkinį pastatą naudoja ukrainiečių karo pabėgėlių apgyvendinimui, todėl turi teisę jį naudoti, net jei laikyti, kad jo statyba nėra baigta.“

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 m. lapkričio 6 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: „ (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis (Un. Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), baigtumas 95%, nuosavybės teise priklauso E. Č. ir A. Č.. Pastatas 2 aukštų, defektų ar deformacijos statinio dalyse t. y. cokolyje, nuogrindoje, išorinėse sienose, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistemose ir pan. nepastebėta. Apžiūrėjus vizualiai pastato vidų nustatyta, kad pastatas naudojamas, pastate įrengti du automobilio keltuvai, stovi spintos su raktais, taip pat paletės briketų bei statybinių medžiagų.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus Turto valdymo poskyris 2023-09-25 gavo pranešimą, kad pastatas - sandėlis (Un. Nr. (duomenys neskelbtini)) galimai naudojamas ne pagal VĮ Registrų centre nurodytą daikto pagrindinę naudojimo paskirtį.

Atlikus apžiūrą nustatyta, kad pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio baigtumas 95 procentai, yra naudojamas neužbaigus statinio statybos procedūrų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies punktas reglamentuoja, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą.

Pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimui Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013-02-28 išdavė statybą leidžiantį dokumentą (duomenys neskelbtini).

Pagal UAB „Gargždų projektas“ 2012 m. parengtą Pastato-sandėlio (skirto komercinei veiklai) rekonstravimo projektą (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektą nustatyta, kad rekonstruojamas visas pastatas, nes pagal projekte pateiktą medžiagą rekonstravimo projektu išsaugomos pastato dalys buvo pažymėtos pamatų plane, visos kitos pastato dalys naujai projektuojamos.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnyje nurodytos statinių naudotojų pareigos. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.“

Taigi 2023 m. lapkričio 6 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos aplinkybės dėl pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio baigtumas 95 procentai, naudojimo neužbaigus statinio statybos procedūrų, tačiau nurodytos naudojimo aplinkybės niekaip nesiejamos su ukrainiečių karo pabėgėlių apgyvendinimu pastate. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad pastato rekonstravimas atliekamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. parengtą Pastato-sandėlio (skirto komercinei veiklai) rekonstravimo projektą. Apžiūrėjus vizualiai pastato vidų nustatyta, kad pastatas naudojamas, pastate įrengti du automobilio keltuvai, stovi spintos su raktais, taip pat paletės briketų bei statybinių medžiagų, visa tai užfiksuota fotonuotraukose. Be to, akivaizdu, kad automobilių keltuvai, nuotraukose matomi įvairūs įrankiai, statybinės medžiagos niekaip nesusijusios su ukrainiečių karo pabėgėlių apgyvendinimu.

Apie tai, kad bauda skirta ne dėl ukrainiečių apgyvendinimo, o dėl pastato - sandėlio naudojimo neužbaigus statinio statybos procedūros Pažeidėjas dar kartą buvo informuotas ir 2024-02-14 Klaipėdos rajono savivaldybės mero raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Todėl prašo teismo palikti 2024 m. sausio 25 d. Institucijos nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti (1 tomas, b. l. 29-32).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pateiktą skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais, prašė priteisti iš Institucijos pareiškėjo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1000,00 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 28,00 eurus už vertimo paslaugas, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius mokėjimo kvitus (1 tomas, b. l. 181, 182).

Institucijos atstovė palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas persiuntė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pagal kompetenciją skundo dalį dėl galimai nelegalios statybos sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 7-11).

Valstybės įmonė Registrų centras, atsakydama į 2023-10-23 A. Č. paklausimą, 2023-11-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo A. Č., kad turi kreiptis į matininkus atliekančius žemės sklypų kadastrinius matavimus, kurie suformuos žemės bylą teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis turi būti patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame pastatyti/rekonstruoti/nugriauti minėti statiniai, kadastro duomenys, nes pasikeitė žemės sklypo naudmenų kiekybinės charakteristikos (1 tomas, b. l. 59-60).

Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 2023-10-25 duomenimis, pastato - sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė paskirtis sandėliavimo, statinio kategorija – neypatingas I grupės nesudėtingas statinys, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, likusi dalis – P. B. (1 tomas, b. l. 114-135, 136-145, 146-152).

Iš informacinės pažymos (dėl klausimų, susijusių su (duomenys neskelbtini)., nagrinėjimo tvarkos ir sprendimų) matyti, kad 2023-12-18 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje kartu su kitais klausimais buvo svarstomas ir klausimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo. Šiuo klausimu buvo nuspręsta, kad nuo 2024-01-01 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai perėmus Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, savivaldybė atliks procedūras dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo. Bus sužymėti statiniai esantys sklype, atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys ir atnaujinta informacija VĮ Registrų centre. Tai atlikus, bus panaikintos priežastys užbaigti A. Č. statybos procedūras (1 tomas, b. l. 153-155).

Iš pasitarimo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų miesto gyventojo A. Č. prašymų informacinės pažymos matyti, kad 2024-03-18 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje buvo nuspręsta, kad savivaldybė savo lėšomis neorganizuos žemės sklypo tvarkos nustatymo. Siūloma šalims išsispręsti tarpusavio nesutarimus ir rasti visiems tinkamą variantą (1 tomas, b. l. 189-190).

Iš pareiškėjo pateiktų duomenų ir garso įrašų matyti, kad pareiškėjas A. Č. teikia įvairius prašymus, skundus ir raštus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir bendraudamas su savivaldybės administracijos darbuotojais, fiksuoja pokalbius garso įrašais, pokalbių metu aptaria klausimus, susijusius su pastatų, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistravimu ir naudojimu (1 tomas, b. l. 185-188, 2 tomas, b. l. 4).

Iš panaudos sutarties matyti, kad nuo 2023-06-03 iki 2023-12-31 buvo sudaryta panaudos sutartis tarp panaudos davėjo A. Č. ir panaudos gavėjos A. V. dėl pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių kitų tinkamų gyventi patalpų turinčių atskirą įėjimą panaudos (1 tomas, b. l. 167- 170).

A. V. 2024-03-31 pateikė raštu informaciją apie jos apgyvendinimo (duomenys neskelbtini), kur jai buvo suteiktos poilsio patalpos, esančios pastato antrame aukšte (1 tomas, 178-180).

UAB „Ignitis“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros patvirtina, kad už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2023-06 iki 2023-11 buvo kas mėnesį pateikiamos sąskaitos 39,45 Eur sumai (1 tomas, b. l. 171-176).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė L. S. 2024 m. sausio 25 d. nutarimu A. Č. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam 140,00 eurų baudą už tai, kad jis nuo 2023-09-25 15.20 val. iki 2023-11-06 09.38 val. būdamas pastato – sandėlio, kurio baigtumas 95 procentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju, naudojo pastatą - sandėlį neužbaigus statinio statybos procedūrų, taip nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnyje nurodytomis statinių naudotojų pareigomis, 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad rekonstruoto ypatingo ar neypatingo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (dalies) statybą.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Skundžiamo nutarimo priėmimo metu (2024-01-25) galiojusioje ANK redakcijoje 359 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

Ši teisės norma yra blanketinė, todėl siekiant nustatyti tikrąją nusižengimo esmę, būtina vadovautis kitais teisės aktais. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos statybos įstatymu.

A. Č. atsakomybėn traukiamas dėl to, kad būdamas pastato – sandėlio, kurio baigtumas 95 procentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju, naudojo pastatą - sandėlį neužbaigus statinio statybos procedūrų. Statybos užbaigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 28 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyti atvejai, kada statyba laikoma užbaigta.

Institucija atsiliepime į skundą nurodė ir šias aplinkybes Institucijos atstovė patvirtino teismo posėdžio metu, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo remiamasi 2023 m. lapkričio 6 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuotos aplinkybės dėl pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio baigtumas 95 procentai, naudojimo neužbaigus statinio statybos procedūrų, tačiau nurodytos naudojimo aplinkybės niekaip nesiejamos su ukrainiečių karo pabėgėlių apgyvendinimu pastate. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad pastato rekonstravimas atliekamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. parengtą Pastato-sandėlio (skirto komercinei veiklai) rekonstravimo projektą. Apžiūrėjus vizualiai pastato vidų nustatyta, kad pastatas naudojamas, pastate įrengti du automobilio keltuvai, stovi spintos su raktais, taip pat paletės briketų bei statybinių medžiagų, visa tai užfiksuota fotonuotraukose. Be to, akivaizdu, kad automobilių keltuvai, nuotraukose matomi įvairūs įrankiai, statybinės medžiagos niekaip nesusijusios su ukrainiečių karo pabėgėlių apgyvendinimu.

Šiuo atveju susidarė tokia situacija, kai Institucija patikrinimo akto 3.1 punkte konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-03-16 nutarimu Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ pažeidimų dėl ukrainiečių apgyvendinimo nenustatyta, tokiu būdu iš esmės konstatuodama, kad pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėtai naudojamas užsieniečių apgyvendinimui.

Tačiau to paties akto 3.2 punkte konstatuota, kad pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas neteisėtai, nes šis pastatas yra naudojamas neužbaigus statinio statybos procedūrų. Pastato-sandėlio naudojimas akto 3.2 punkte grindžiamas automobilių keltuvų įrengimu, stovinčiomis spintomis su raktais, taip pat stovinčiomis paletėmis briketų bei statybinių medžiagų laikymu. Nors iš pareiškėjo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad šiame pastate panaudos sutarties pagrindu buvo apgyvendinti karo pabėgėliai iš Ukrainos (1 tomas, b. l. 167- 170), tačiau pagal pateiktus šio pastato kadastro ir registravimo Nekilnojamojo turto registre duomenis šis pastatas yra nepritaikytas nuolat gyventi. Kartu su patikrinimo aktu pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina, kad šio pastato patalpos nėra pritaikytos gyventi. Pažymėtina tai, kad neatlikus šio statinio statybos užbaigimo procedūros Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka, šis pastatas negali būti naudojamas nei pagal paskirtį, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne pagal paskirtį. ANK 369 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis, leidžianti tam tikrais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais pastatus naudoti ne pagal paskirtį, tačiau nesuteikianti teisės naudoti statinius pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Todėl šiuo atveju skunde siekiant pagrįsti pastato naudojimo teisėtumą, nepagrįstai remiamasi ir netinkamai aiškinamos Statybų įstatymo 27 straipsnio 34 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje įvedus nepaprastąją padėtį, statiniai, kurie Vyriausybės sprendimu pripažįstami statiniais, tiesiogiai susijusiais su nepaprastosios padėties įvedimo tikslais ir priemonėmis, gali būti pradėti statyti neturint statybą leidžiančio dokumento. Šiuo atveju pastatas – sandėlis, skirtas komercinei veiklai, kurio rekonstrukcija buvo pradėta vykdyti 2013 metais, ir kurio paskirtis yra sandėliavimas, nėra laikytinas pastatu, tiesiogiai susijusi su nepaprastosios padėties įvedimo tikslais ir priemonėmis. Skunde minimas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas šiam pastatui tokios statuso nesuteikė ir negalėjo suteikti. Be to, šis pastatas negalėjo būti pradėtas statyti (rekonstruojamas) neturint statybą leidžiančio dokumento ir Statybos įstatymas nenumato jokių išimčių, leidžiančių naudoti šį pastatą neužbaigus šio pastato statybos pagal teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-03-16 nutarimo Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ 2.8. punkte nustatyti atvejai, kai užsieniečių apgyvendinimui gali būti naudojami ne tik gyvenamosios, bet ir negyvenamosios paskirties pastatai, t.y. šiuo nutarimu yra numatyta išimtis, kai pastatas gali būti naudojamas ne pagal paskirtį, tačiau šis Vyriausybės nutarimas nesuteikia teisės naudoti statinius pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjas ir jo atstovas skunde nepagrįstai nurodo, kad karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimui gali būti naudojami ir negyvenamosios paskirties statiniai, kurie yra nebaigtos statybos.

Taigi nors pareiškėjas pažymėjo, kad jis traukiamas atsakomybėn už ukrainiečių apgyvendinimą, tačiau bylos surinkti duomenys šių pareiškėjo nurodytų argumentų nepatvirtina. Nustatyta, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju yra traukiamas atsakomybėn ne už tai, kad pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra naudojamas ukrainiečių apgyvendinimui, o už tai, kad pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas neužbaigus statybos, taigi šiame akte yra akcentuojamos būtent aplinkybės, susijusios su pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinimas, kuris buvo užbaigtas byloje pateiktu 2023-11-06 patikrinimo aktu, buvo atliekamas tiriant gautą informaciją apie tai, kad pastatas naudojamas ne pagal VĮ Registrų centre nurodytą paskirtį, jame įsikūrusios ir gyvena ukrainiečių šeimos ir (ar) (ne)vykdoma statinio techninė priežiūra. Remiantis patikrinimo akto 3.2 punktu, pastato naudojimas yra grindžiamas keltuvų įrengimu, daiktų, tokių kaip briketai, reikalingi pastato šildymui, statybinės medžiagos laikymu.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju patikrinimo akte su fotofiksacija yra užfiksuoti duomenys, pagrindžiantys tam tikrų daiktų buvimą (laikymą) pastate, tačiau duomenų, neginčijamai patvirtinančių šio pastato naudojimą komercinei veiklai vykdyti, byloje nėra. Pareiškėjo pateikti duomenys, kad šiame pastate tam tikrą laiką buvo apgyvendinti karo pabėgėliai iš Ukrainos, patvirtina, kad pastatas buvo naudojamas. Pateikti duomenys apie sunaudojamą elektros kiekį ir sąnaudas už elektrą patvirtina, kad aktyvi nuolatinė komercinė veikla pastate nebuvo vykdoma. Pažymėtina tai, kad patikrinimo akto 3.2 punkte užfiksuota, kad buvo gautas pranešimas apie pastato galimą naudojimą ne pagal VĮ Registrų centre nurodytą daikto pagrindinę paskirtį, tačiau konstatavus, kad pastatas yra naudojamas, aplinkybės, ar pastatas naudojamas pagal įregistruotą jo paskirtį, ar ne, patikrinimo akte detaliau netirtos.

Kaip jau minėta, skundžiamo nutarimo priėmimo metu (2024-01-25) galiojusioje ANK redakcijoje, 359 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju savavališkos statybos požymiai nenustatyti. Patikrinimo akto 3.2 punkte pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, tačiau patikrinimo akte nedetalizuojama, ar nagrinėjamu atveju pastatas naudojamas pagal paskirtį ar ne. Taip pat patikrinimo akte konstatuojama, kad atlikus apžiūrą nustatyta, kad pastatas, kurio baigtumas 95 procentai, yra naudojamas neužbaigus statinio statybos procedūrų. Taip pat pažymėta, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalis numato, kad rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Konstatuojama, kad yra pažeistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalies ir 28 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatos.

Kaip teisingai pažymima akte, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalis numato, kad rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Akte taip pat pažymima, kad pažeistos Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 5 dalys, tačiau Statybų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje yra 4 punktai, kurie reglamentuoja skirtingus statybų užbaigimo atvejus. Nagrinėjamu atveju nei patikrinimo akte, nei skundžiamame nutarime nėra nurodyti jokie konkretūs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Č. veiksmai, patvirtinantys pastato – sandėlio naudojimą neužbaigus statybos procedūrą, taip pat nedetalizuota kurio konkrečiai Statybų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies punkto nagrinėjamu atveju buvo nesilaikoma. Skunde pabrėžiama, kad šiuo atveju galima teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo statybą užbaigė, todėl turi teisę ginčo ūkinį pastatą naudoti be apribojimų. Su šiuo teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad yra užbaigęs statybos darbus ir pripažįsta, kad visų dokumentų, reikalingų statinio įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, nėra pateikęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad statinio statyba pagal Statybų įstatymą nagrinėjamu atveju yra užbaigta.

Teismas iš esmės sutinka su Institucijos atstovės argumentais, kad Institucija pati nenustatinėja statybos baigtumo procento ir remiasi oficialiuose registruose pateikta informacija, tačiau Institucija, siekdama patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, privalo nurodyti konkrečius veiksmus, už kurių (ne)atlikimą asmeniui taikoma atsakomybė ir šiuo atveju siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn nepakanka konstatuoti, kad remiantis viešo registro duomenimis, pastato baigtumas nėra įregistruotas. Šiuo atveju būtina įrodyti asmens tyčią statinį (jo patalpas) naudoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Registrų centro duomenys, kuriuose užfiksuotas 95 procentų pastato baigtumas nėra pakankami taikyti asmeniui administracinę atsakomybę pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį. Nei patikrinimo akte, nei skundžiamame nutarime nėra detalizuota kokias konkrečiai statybos darbų užbaigimo procedūras pastato naudotojas turėjo atlikti, tačiau jų neatliko, kad būtų galima teigti, jog pastato statybos procedūra yra baigta ir pastatą galima naudoti.

Kaip jau minėta, skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kuris konkrečiai Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies punktas turėtų būti taikomas nagrinėjamu atveju, kokius konkrečiai veiksmus pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies konkretų punktą turėjo atlikti A. Č. ir kokių neatliko. Iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies visų keturių punktų matyti, kad juose išskiriami mažiausiai du etapai, kuriuos reikia atlikti siekiant užbaigti statybą. Visuose punktuose yra išskirtas visų statybos darbų atlikimas, po to seka atitinkamų dokumentų parengimas ir jų įregistravimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas pažymi, jog pastato statybos darbai jau yra baigti, jie nėra atliekami, tačiau iš patikrinimo akto matyti, kad pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2024-01-31 užbaigti pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybą ir imtis priemonių, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatos, nedetalizuojant kokius konkrečiai veiksmus asmuo turi atlikti. Todėl šiuo atveju neaišku, ar A. Č. buvo įpareigotas užbaigti statybos darbus ir atlikti veiksmus, susijusius su statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų parengimu ir jų įregistravimu, ar atlikti tik veiksmus, susijusius su statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų parengimu ir jų įregistravimu.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pastatas, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltinamas naudojantis pažeidžiant Statybų įstatymo reikalavimus, yra valstybinėje žemėje. VĮ Registrų centro raštas į A. Č. 2023-10-23 užklausą patvirtina, kad siekiant įregistruoti statybos užbaigimą Nekilnojamojo turto registre, reikia atlikti ne tik statinio, bet ir žemės sklypo, kuriame stovi pastatas, kadastro duomenų tikslinimo veiksmus. Teismas iš esmės sutinka su Institucijos atstovės argumentu, kad pareiškėjas pats turi teisę atlikti žemės sklypo ir statinio kadastro duomenų tikslinimą, tačiau nagrinėjamu atveju byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas yra ne vienintelis valstybei priklausančio žemės sklypo naudotojas ir tarp žemės sklypo naudotojų yra kilę nesutarimai rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Matyti, kad pati Institucija aktyviai dalyvauja šiame procese, teismo sprendimais yra konstatuoti tam tikri procedūriniai pažeidimai, susiję su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu ir registravimu. Institucija buvo informavusi pareiškėją apie tai, kad pati atliks žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau vėliau pateikė informaciją, kad savo lėšomis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nerengs. Institucija yra informavusi pareiškėją, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl tarnybinės pagalbos įkeliant nepridėtus dokumentus, susijusius su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pratęsimo. Informavo, kad įkėlus dokumentus, bus galimybė pratęsti sutartį su projekto rengėju dėl tolimesnio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pratęsimo (1 tomas, b. l. 184). Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis yra suinteresuotas kuo greičiau užbaigti statinio statybos įregistravimo procesą, tačiau negali to padaryti dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, prie kurių susidarymo yra prisidėjusi ir pati Institucija, vertinami kaip pagrįsti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, Institucijos sprendimas šioje situacijoje taikyti A. Č. administracinę atsakomybę pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį buvo priimtas formaliai, nenustačius teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių, nenurodžius kokius neteisėtus veiksmus asmuo atliko, neįsitikinus, ar yra asmens kaltė dėl nustatytų neteisėtų veiksmų atlikimo, ar nėra asmens kaltę šalinančių aplinkybių ir pan.

Skundu prašoma nutraukti administracinio nusižengimo bylą, tačiau administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu turi būti motyvuotas bei pagrįstas turimais ar surinktais duomenimis, kurie neginčijamai leistų daryti išvadą, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tokiai reikšmingai išvadai padaryti būtina turėti ar surinkti pakankamą kiekį duomenų, ko šiuo atveju tyrimą atlikusi Institucija nepadarė. Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenų apie tai, kad pastato statyba nėra užbaigta ir pastatas buvo naudojamas, tačiau neatlikti kiti aukščiau aptarti veiksmai, leidžiantys priimti teisingą sprendimą byloje.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nerenka įrodymų, nenustatinėja nusižengimo padarymo fakto, nesprendžia, kas gali būti kaltas dėl galimai padaryto nusižengimo, nes rinkti įrodymus, nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, yra pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, kompetencija. Teismas negali ir vadovauti administracinio nusižengimo tyrimui bei pareigūnams duoti valdingų nurodymų, nes pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, nėra pavaldus teismui ir veikia savarankiškai savo kompetencijos ribose. Todėl teismas negali nurodyti pareigūnui kokius tyrimo veiksmus jis privalo atlikti, kokius asmenys privalo traukti atsakomybėn ir kaip juos nubausti. Teismas tik nustato, ar Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o nustatęs priešingas aplinkybes, pasiūlo Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, pašalinti šiuos trūkumus, atliekant papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Tačiau šiuo atveju išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes bei nustatyti, ar iš tikrųjų buvo padarytas administracinis nusižengimas, galima tik tinkamai atlikus tyrimą ir nustačius visas teisingo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Todėl nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui tęsti.

Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama Institucijai atlikti papildomą tyrimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. Č. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės L. S. 2024 m. sausio 25 d. nutarimą (ROIK: 23226739656) panaikinti ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.