- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-397-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- T. O.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Eglė Keidošienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjai T. O., jos atstovei advokatei Eglei Keidošienei, suinteresuotų asmenų Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei J. S. ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1491-058/2008 pagal pareiškėjos T. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. O. prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatą 2Ilp, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad jai priklauso 1/4 dalis 4 butų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat jai priklauso 0,0412 ha iš 0,1668 ha žemės sklypo, esančio prie šių statinių. Jai tenkančią žemės sklypo dalį iš valstybės išsipirko 2002 metais. Be jos minėtoje namų valdoje dar gyvena sutuoktiniai I. ir E. E. ir V. B.. Greta šios namų valdos yra niekam nepriklausantis ūkio pastatas - sandėliukas ir tualetas, kuriuo jau daugiau kaip 10 metų ji naudojasi. Šis statinys pastatytas 1952 metais. Niekas pretenzijų į sandėliuką nereiškia. Šiuo statiniu ji naudojasi nuo to momento, kai apsigyveno minėtame bute. Jis yra priklausinys jos buto, kadangi jos bute nėra tualeto, tualetas įrengtas šiame statinyje. Pareiškėja mano, kad šį statinį ji valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad T. O. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatą 2Ilp, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priteisė iš pareiškėjos 15,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nustatė, kad pareiškėja bute (duomenys nesklbitini) apsigyveno 1968 m., nuosavybės teise jį įsigijo 1992 m. Nuo pat apsigyvenimo minėtame bute ji naudojosi ir greta esančiu ūkiniu pastatu, kuriame įrengtas tualetas, kadangi jos įsigytame bute san. mazgo nėra. Todėl pareiškėja, pradėjusi valdyti šį pastatą, buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į šį valdomą daiktą. Jį valdė atvirai, nesislapstydama, kaip savą, valdė nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų. Paskelbtame vietos dienraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių apie bylos nagrinėjimą pranešime iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Šis pastatas nepriklauso nei savivaldybei, nei valstybei. Pareiškėja įregistruoti valdymą viešame registre neturi galimybės, nesant išlikusiems dokumentams. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pareiškimas tenkintinas visiškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, todėl naikintinas dėl šių motyvų:
1. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtų savo vardu įregistravusi valdymo teisę į daiktą, kurį nori įsiteisinti įgyjamosios senaties instituto pagrindu. Tik tai, kad niekas neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti asmens naudojamą daiktą patys, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai daiktą valdo kaip savą. Fakto, kad asmuo daiktą valdo kaip savą, išviešinimas kitiems asmenims yra valdymo įregistravimas viešame registre savo vardu (LAT 2007 m. spalio 3 d. nutartis c. v. Nr. 3K-3-408/2007). CK 4.27 str. 2 d. nurodyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento.
2. Apelianto nuomone, teismas turėjo atmesti pareiškimą jau vien tuo pagrindu, kad pareiškėja prašo įgyjamosios senaties instituto pagrindu įteisinti daiktines teises, nors nėra suformuotas pats daiktas. Vadinasi, nesant daikto, negali būti ir daiktinių teisių į daiktą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. nustato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 d. ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d. nurodyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą.
3. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal minėto įstatymo 24 str. 1, 3 ir 4 dalies nuostatas statinys gali būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre po to, kai jis nustatyta tvarka kompetentingų institucijų pripažintas tinkamu naudoti. Šiuo atveju nekilnojamasis daiktas nėra nei nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti, nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Apelianto nuomone, teismas, nustatydamas, kad T. O. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo pačių apsprendė ir šio statinio tinkamumo naudoti klausimą, nors to daryti negalėjo. Teismas rėmėsi dokumentais, esančiais b.l. 45-49, kad pastatas plytinis, tinkamas eksploatuoti, taip pat liudytojų parodymais, kad statinys tinkamas naudoti. Apelianto nuomone, statinio pripažinimo tinkamu vertinimą atlieka ne teismas, o kompetentingos institucijos, kurioms tokios funkcijos yra priskirtos teisės aktų pagrindu. Be to, tam, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėtų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, turi būti abi įstatymu nustatytos sąlygos: nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Registro įstatymo 13 str. 1 d.) ir turi būti pateikiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, nurodyti Registro įstatymo 22 str., bei patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Neatitikimas vien tik pirmajai sąlygai (nekilnojamojo turto registre neįregistruotas pats nekilnojamasis daiktas) yra pagrindas teritoriniam registratoriui taikyti Registro įstatymo 26 str. 3 d. 2 p., t. y. prašymą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti dėl šių motyvų:
1. T. O. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) jau daugiau nei 40 metų, nuo 1968 m. yra registruota šiuo adresu. Kadangi gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengtos kanalizacijos (tualeto), o šildymas - malkomis, todėl buvo pastatytas mūrinis pastatas, šiuo metu pažymėtas kaip ūkio pastatas 2Ilp, kuriame įrengtas lauko tualetas ir sandėliukas malkoms. Šiuo tualetu visą laiką nuo jo pastatymo naudojosi tik T. O., nes jai priklausančiame bute jokio tualeto nėra įrengta iki šiol, tuo tarpu kiti butai įsirengė savo tualetus. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į Vilkijos miestelio seniūnus, kad jai padėtų įsiteisinti jos naudojamą tualetą ir malkų sandėliuką, prašė seniūnijos pateikti turimus dokumentus apie šio statinio statybą, tačiau buvo atsakoma, jog jokių dokumentų dėl šio pastato statybos nėra. 2008 m. kovo mėnesį pareiškėja kreipėsi į UAB „Latmas“ suformuoti nekilnojamojo daikto - ūkio pastato 2Ilp, kadastro duomenų bylą. Parengus visus reikiamus dokumentus ir pateikus juos Nekilnojamojo turto registrui, buvo gautas atsakymas, jog šio objekto įregistruoti nėra galimybės, nes nėra pateikta duomenų apie pastato savininką ar valdytoją bei jų prašymas dėl atskiros bylos sudarymo. Tokių duomenų pateikti nėra galimybės, kadangi nei pastato savininko, nei teisiškai įforminto valdytojo nėra ir nebuvo, nes pastatas statytas prieš daugiau nei 40 metų, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys - ūkio pastatas - lauko tualetas ir malkų sandėliukas.
2. Šiuo metu nėra galimybės nei įregistruoti ginčo pastatą, nes nėra savininko, statybos dokumentų, nei įregistruoti valdymo faktą, nes pastatas neįregistruotas, o Statybos inspekcija atsisako net kalbėti dėl šio statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Vienintelė galimybė įsiteisinti T. O. naudojimąsi šiuo pastatu daugiau nei 40 metų, tai nustatyti nuosavybės teisę įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Ginčo pastatas, pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą metu, kaip nekilnojamasis daiktas neperėjo valstybei, nes jis nebuvo įregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu, ginčo daiktas per visą laikotarpį nebuvo pripažintas ir bešeimininkiu. Daiktas nėra registruotas ir kitų asmenų vardu, todėl yra visos sąlygos nustatyti nuosavybės teises įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, o apelianto motyvas, jog daiktas visų pirma turi būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nepagrįstas, nes tokiu atveju į tokį daiktą nebūtų galima nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto.
3. Teismas pagrįstai konstatavo visas įstatymo numatytas sąlygas dėl valdymo teisės egzistavimo, todėl valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Įstatymų leidėjas nenumatė jokių papildomu reikalavimų pateikti nei daikto statybos dokumentų, nei daikto tinkamumo naudoti ar kitokių dokumentų, todėl atmestinas apelianto motyvas, jog teismas neva pasisakė dėl pastato tinkamumo naudoti. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad visą laikotarpį nuo valdymo pradžios iki kreipimosi dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamosios senaties faktą, pareiškėja valdė daiktą CK 4.58 - 4.71 straipsniuose numatytomis sąlygomis. Įregistruoti nuosavybės valdymo fakto nėra galimybės, nes pats daiktas iki teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamosios senaties faktą nėra nekilnojamojo turto registre registruotinu objektu.
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas ir suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovas apeliacinį skundą palaikė pilnai ir prašė jį patenkinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacijos proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę bei teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinant ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms bylos aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, išklausiusi į teismo posėdį atvykusių asmenų kalbų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas ir sudaro pagrindą teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu dėl netinkamo įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo (CPK 330 straipsnis).
Iš byloje pateiktos medžiagos akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos T. O. pareiškimą, neįvertino tos aplinkybės, jog įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos : a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai atvirai ir nepertraukiami; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų terminą. Šalia šių būtinų sąlygų nuosavybės teisės pripažinimui įgyjamosios senaties pagrindu būtina sąlyga, kad pats statinys privalo būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2000 – 06 – 27 įstatymo Nr. VIII – 1764 redakcija) 40 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytiems duomenims prilyginami tie nekilnojamojo turto objektų duomenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad ūkio pastatas, pažymėtas indeksu 211p, esantis (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo Kadastro duomenų registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, ar kito statinio priklausinys. Apeliantas Kauno apskrities viršininko administracija pagrįstai nurodė, jog teismas, skundžiamu teismo sprendimu tenkindamas pareiškėjos T. O. ieškinį faktiškai įteisino šio objekto savavališką statybą, nors šį faktą pagrindžiančių įrodymų bylos medžiagoje nėra, ir priėmė nepagrįstą sprendimą, prieštaraujantį CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Šiuo atveju, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos dalyviams nepateikus duomenų apie ūkinio pastato, pažymėto indeksu 2I1p, statybą ir jo inventorizavimą arba apskaitymą kaip nekilnojamojo turto objektą, pareiškėjai kreipusis į teismą, atsirado įstatyminės prielaidos, kreipimuisi į teismą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu, nes vien pareiškėjos pateikta 2008 – 03 – 27 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos seniūnijos pažyma Nr. 98 ir kadastrinių matavimų bylos duomenų sudarymo ir pateikimo faktas ( b. l. 7 – 9, 10 – 15) patys savaime teisėto nekilnojamojo turto objekto valdymo nuosavybės teise nepatvirtina.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių įgijimą įgyjamosios senaties pagrindu, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ( CPK 236 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).
Tuo pačiu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį suformavo praktiką, kad toks faktas gali būti nustatytas tik tuomet, kai greta kitų būtinų sąlygų, paminėtų būtinų sąlygų užvaldytas daiktas (pareiškėjos T. O. teigimu ūkiniu pastatu, kaip malkine ir lauko tualetu, ji be kitų namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), naudojosi viena nuo 1997 m.) ne mažiau kaip dešimt metų buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Kadangi CK 427 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nekilnojamo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešajame registre momento, teismų praktikoje pripažįstama, kad tik išviešinus daikto valdymą, t. y. jį įregistravus viešame registre atsiranda nekilnojamojo daikto teisėtas ir atviras valdymas. Neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal CK 4.23 straipsnio 3 dalį slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas, todėl ir pareiškėjos pareiškimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos T. O. pareiškimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, valdant ūkio pastatą 2I1 p, esantį (duomenys neskelbtini), atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 533 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjos T. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.