- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-20
- Bylos Nr.
- II-152-718/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02359-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Joanai Runelienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui S. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo keitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas Ž. M. 2015-05-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. S. už tai, kad jis 2015-05-19, 18.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nepasirinko reikiamo saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis. Savo veiksmai pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127 p. reikalavimus (b.l. 6).
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015-05-28 nutarimu S. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. buvo skirta administracinė nuobauda – 3 mėn. specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas).
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-06-18 gautas administracine tvarka nubausto S. S. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-05-28 nutarimą pakeisti, taikyti kitą administracinę nuobauda - baudą. Skunde nurodo, kad pripažįsta ir gailisi padaręs pažeidimą. Teigia, kad yra atsakingas vairuotojas, vairuoja tik būdamas blaivus, laikosi kelių eismo ženklų reikalavimų, nustatyto greičio neviršija. Pažymi, kad specialiosios teisės atėmimas jam, S. S., bei darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini), sukels didelius materialinius nuostolius. Jo, S. S., darbo pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, jis tris mėnesius negalės dirbti, praras darbo užmokestį. Mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas, yra aiškiai per griežta, kadangi pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, dėl nepalankių gamtinių ir oro sąlygų, be to žemės sklypo, į kurį įvažiavo jo, S. S., transporto priemonė, savininkas jokių pretenzijų nereiškia. Darbdavys, kuriam priklauso jo vairuojamas automobilis, taip pat jokių pretenzijų dėl apgadintos transporto priemonės neturi. Pažeidimas nesukėlė jokių sunkių padarinių, todėl prašo pakeisti jam paskirtą administracinę nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą, į 28 Eur dydžio baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. į teismo posėdį atvyko, sutiko padaręs pažeidimą, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad dirbdamas galės susimokėti baudą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu nesutinka su S. S. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad S. S. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo. (b.l. 31).
Motyvuojamoji dalis
S. S. skundas atmestinas.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
S. S. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015-05-28 nutarimu S. S. paskirta straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 3 mėn. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant minimalų jos terminą.
Kelių eismo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Be to, Taisyklių 127 p. nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Kaip nustatyta iš S. S. skundo turinio bei jo paaiškinimų teisme, jis neneigia sukėlęs eismo įvykį, teigia, kad pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Teigia, kad yra atsakingas vairuotojas, laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apgadintos transporto priemonės teisėtas valdytojas jam pretenzijų nereiškia. Be to, atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, negalės vykdyti savo darbines pareigas, dėl ko jis, S. S., bei jo darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) patirs didelius materialinius nuostolius. Mano, kad skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl prašo ją pakeisti bauda.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis), sutinka, kad S. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., t.y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintas jo vairuojamas automobilis.
Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 3 mėn., lygus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje nustatytam nuobaudos minimumui.
S. S. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančioms aplinkybėms bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. nurodo, kad atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, bus priverstas 3 mėn. nedirbti, dėl to jis bei UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba vairuotoju, patirs didelius materialinius nuostolius. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. S. S. jokių ypatingų aplinkybių, dėl ko skundžiamas nutarimas turėtų būti pakeistas, nenurodė, o tai, jog ši teisė reikalinga jo darbo pareigoms atlikti, nesudaro pagrindo keisti KAVPK Kelių policijos biuro 2015-05-28 nutarimą ir paskirti pažeidėjui ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą baudą. S. S. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutarimą. S. S. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Neįtikino teismo ir S. S. teiginiai, kad yra atsakingas vairuotojas, vairuoja tik būdamas blaivus, laikosi kelių eismo ženklų reikalavimų, nustatyto greičio neviršija. Iš byloje esančio Išrašo apie S. S. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad S. S. nuo 2007 m. net 8 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų – 2 kartus už nustatyto greičio viršijimą, ir net 5 kartus už eismo įvykio padarymą, vieno eismo įvykio metu buvo nežymiai sužalotas asmuo. S. S. iš ankstesnių baustumų išvadų nepadarė, padarė naują teisės pažeidimą transporto srityje. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad S. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio ir yra sąlygotas abejingumo visuomenės keliamiems moraliniams reikalavimams, nepagarbos bendro gyvenimo taisyklėms.
S. S. nurodo, kad teisės pažeidimo neginčijo, pripažino esmines įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi. Ši aplinkybė buvo įvertinta nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir, pripažinus S. S. gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jam paskirta minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – specialios teisės atėmimas 3 mėn.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad paskyrus S. S. baudą, administracinės nuobaudos, kaip asmens atsakomybės priemonės, keliami siekiami tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, nebus pasiekti, todėl S. S. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-05-28 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).
Konstatuotina, kad S. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimų padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str.2 d., , 302 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d, teismas
nutaria
S. S. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-31403072-15 palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.