Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamoji J. R. 2020 m. rugpjūčio 21 d. apie 19.30 val., kelio A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas 21-ame kilometre, Vilkaviškio r. sav. teritorijoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo neturėdama tam specialios teisės, nuosavybės teise jai priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, – kai jos iškvėptame ore buvo 2,52 prom. etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Šie kaltinamosios J. R. veiksmai atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamoji J. R. kalta prisipažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo išgėrusi likerio ir šampano, jai paskambino draugas ir paprašė parvežti į namus. Nesijautė girta, nors ir neturi vairuotojo pažymėjimo, nusprendė važiuoti ir sėdo už jai priklausančio automobilio „Peugeot 306“ vairo, kartu važiavo jos sugyventinis V. M. ir J. P.. Važiuodama keliu Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas link Virbalio m., pamatė policijos pareigūnų automobilį ir pati sustojo, policijos pareigūnai patikrino blaivumą ir nustatė 2,52 prom. girtumą, su nustatytu neblaivumu ji sutiko (b. l. 35).

3. 2020 m. rugpjūčio 21 d. policijos pareigūno vyriausiojo patrulio M. Ž. (tiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo) tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. apie 19.30 val. jis su kolega iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, jog kelyje Kybartai–Vilkaviškis, prie gėlyno į posūkį neįvažiavo automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo išlipo neblaivus keleivis, vairuotojas taip pat galimai neblaivus. Apie 19.35 val. pareigūnai minėtą automobilį pastebėjo kelyje Marijampolė–Kybartai–Kalinigradas 21-ame kilometre. Jie sustabdė transporto priemonę, iš vairuotojos pateiktų dokumentų nustatė, kad automobilį vairavo J. R.. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, vairuotoja ir pati pripažino jog maždaug prieš 1 valandą ji vartojo alkoholį. Patikrinus alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“, vairuotojai pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 2,52 promilių, antruoju – 2,53 promilių girtumas. Patikrinus vairuotojos duomenis taip pat nustatyta, kad J. R. neturi teisės vairuoti, nes šios nėra įgijusi, vairuotoja nušalinta nuo vairavimo, transporto priemonė perduota UAB „Goldas“ priverstiniam saugojimui (b. l. 23-24).

4. 2020 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra kelyje A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas, 21-ame kilometre Uosių g. – Taurų g., Uosių k., Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav.. Kybartų kryptimi dešinėje kelio pusėje matomas stovintis automobilis „Peugeot 306“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teritorija apsodinta pakelės medžiais, mažai apgyvendinta (b. l. 5-6, 7-8).

5. 2020 m. rugpjūčio 21 d. daikto – automobilio apžiūra nustatyta, kad įvykio vietoje, kelkraštyje stovi žalios spalvos automobilis „Peugeot 306“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), universalas, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Automobilio variklio dangtis, stogo lakas pažeisti, skilęs priekinis bamperis, kairės pusės priekinės durys įlenktos, galinės subraižytos, įlenktas galinis dangtis, automobilyje ant priekinio stiklo matoma pritvirtinta navigacija „Navimax“ (b. l. 9-10, 11-19).

6. 2020 m. rugpjūčio 21 d., neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 19.35 val. laiku atliktos alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0077 patikros testu kaltinamajai J. R. iškvėptame ore nustatytas 2,52 prom. girtumas, o pakartotiniu testu 19.55 val. laiku – nustatytas 2.53 prom. girtumas, Neblaivumo nustatymo aktu nustatyti papildomi neblaivumo požymiai: alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, policijos pareigūno sprendimu ji nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 26, 27-28).

7. 2020 m. rugpjūčio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad J. R. pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).

8. 2020 m. rugpjūčio 21 d. Valstybės įmonės „Regitra“ kelių transporto priemonių registro duomenimis, automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra J. R.. (b. l. 42).

9. Vertindamas aukščiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje sulyginant su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinamoji vairavo jai pačiai nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę ir tai darė būdama apsvaigusi nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, kai jos iškvėptame ore buvo mažiausiai 2,52 promilės etilo alkoholio, taip pat neturėdama specialios teisės vairuoti jokios motorinės kelių transporto priemonės. Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę šalinančių, ar galinčių teikti pagrindą ją nuo tokios atsakomybės atleisti, aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

10. Kaltinamosios J. R. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai. Pirma, patikros alkotesteriu testu nustatyta, kad kaltinamosios iškvepiamame ore nustatytas 2,52 prom. girtumas, kaltinamoji ir pati pripažįsta, kad maždaug 1 valandą iki įvykio vartojo alkoholį. Antra, kaltinamoji ir pati visiškai pripažįsta, ir tai yra patikimai įrodyta kitais aukščiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis (punktai 2-3), jog automobilį nusikaltimo įvykio metu vairavo būtent ji ir niekas kitas. Trečia, bylos duomenimis kaltinamoji neturi specialios teisės vairuoti B kategorijos kelių transporto priemones, nes tokios niekada nebuvo ir nėra įgijusi (b. l. 23-24 ).

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

11. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu – aplinkybės, kad kaltinamoji aplamai neturėjo specialios teisės vairuoti tokios kelių transporto priemonės (net ir būdama blaivi), kad nagrinėjamu byloje atveju, transporto priemonę vairavo apsvaigusi iki jau sunkaus girtumo, savo svoriu ir reikšme kaltės laipsnio bei bausmės proporcingumo jam aspektu persveria reikšmę tam aplinkybių, jog kaltinamoji vairavo nustatyta tvarka įregistruotą, techniškai tvarkingą ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustą transporto priemonę, jokios realios žalos kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, turtui ar kt. asmenims nepadarė (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamosios veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamosios veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo pradžios momento (formalioji nusikaltimo sudėtis), kaltinamoji suvokė, todėl žinojo, kad yra apsvaigusi nuo alkoholio, kad vairavimas tokioje būklėje pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimą (draudimą), kelia grėsmę eismo saugumui bei yra uždrausta baudžiamuoju įstatymu, ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogiai tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajai bausmę nėra faktinio pagrindo.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kurią vertina iš esmės teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamoji neteista, nusikalto ir yra teisiama pirmą kartą, administracine tvarka taip pat nebausta (b. l. 40, 41), dirba nuolatinį darbą, išsituokusi. Duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamosios elgesiu byloje nepateikta, priklausomybių ligų gydytojo paslaugos jai nėra teikiamos (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

13. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jos visišką ir nuoseklų prisipažinimą kalta, padėjimą atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

14. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį nors ir įvertinus kiek didesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, tačiau konstatavus esminę atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius ją sunkinančių, kartu teigiama įvertinus kaltinamosios asmenybę (11 punktas), atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, darbingumą ir turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant ir į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio ir kaltininko padėties bylose, yra teisinga kaltinamajai paskirti prokuroro siūlomos dar švelniausios pagal griežtumą ir artimo minimaliam dydžio pagal baudžiamojo įstatymo sankciją bausmę, – 57 MGL/BBND (2850 Eur) baudą. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajai byloje visiškai pripažinus savo kaltę, jos atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jai sumažintinas 1/3 dalimi – iki 38 MGL/BBND (1900 Eur) baudos. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamosios įvykdytos veikos pobūdžiui, tiek ir jos pavojingumui. Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai).

15. Kaltinamajai J. R. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 dalis), kadangi nusikalstamą veiką ji įvykdė piktnaudžiaudama tokia teise, ir nors šios nėra teisės aktų nustatyta tvarka įgijusi, tačiau uždraudimas naudotis tokia specialiąja teise pagal Saugaus eismo keliais įstatymo nuostatas apima ir draudimą ją įgyti ateityje per tam tikrą teismo nustatomą laikotarpį. Specialios teisės atėmimo terminas nustatytinas 3 metams, atsižvelgiant tiek į BK 68 straipsnio 2 dalies, tiek į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalies, nustatančios tokios teisės atėmimo terminus asmenims, vairavusiems apsvaigus iki lengvo girtumo, nuostatas.

16. Kaltinamajai J. R. taip pat turi būti paskirta dar ir baudžiamojo poveikio priemonė – jai pačiai nuosavybės teise priklausančios kelių transporto priemonės, kuria naudodamasi kaltinamoji įvykdė nagrinėjamą nusikaltimą – automobilio „Peugeot 306“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) (nusikaltimo padarymo priemonės) – konfiskavimas natūra (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys), kadangi nusikaltimo, įskaitant ir numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonės, kai ji priklauso pačiam ją tiesiogiai įvykdžiusiam kaltinamajam, konfiskavimas įstatymo leidėjo valia ir pagal šalies kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką yra privalomas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir kt.), baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio 5 dalis) numatytų išimčių tam teismas šios bylos aplinkybėmis nenustatė.

17. Kaltinamajai J. R. ikiteisminiame tyrime jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, naujai skirti tokią procesinę prievartos priemonę iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo taip pat nėra poreikio.

18. Daiktai : 1) automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikinai saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate (b. l. 22) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, priverstinio vykdymo organizavimui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) automobilio registracijos liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų kortelė, saugomi prie bylos medžiagos (voke), perduotini baudžiamojo poveikio priemonės - automobilio konfiskavimo, vykdymą organizuosiančiai policijos įstaigai. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 57 (penkiasdešimt septynių) MGL/BBND (2850 Eur) bauda.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, skiriamą bausmę J. R. sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti galutinę 38 (trisdešimt aštuonių) MGL/BBND (1900 Eur) baudą.

Skirti J. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Skirti J. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti natūra jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalys). Daiktiniu įrodymu byloje pripažintą automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduoti baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo priverstinio vykdymo organizavimui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui. Automobilio registracijos liudijimą ir techninės apžiūros rezultatų kortelę, saugomus prie bylos medžiagos, perduoti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, vykdymą organizuosiančiai policijos įstaigai.

Kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios neskirti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.