- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- 1-1025-800/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39790-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Kaltinamasis
- G. A.
- Advokatai
- Sonata Mickevičienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. A. 2022 m. spalio 18 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį ,,Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės girtumas, t. y. kai 2022 m. spalio 18 d. 17.36 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,10 promilių girtumas.
Kaltinamajam G. A. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo G. A. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės J. B. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2022 m. spalio 18 d. apie 17.33 val. (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį ,,Peugeot“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris ,,blaškėsi“ po kelią ir nebuvo įjungtos šviesos. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairuoja G. A.. Vairuotojas paaiškino, kad šviesų neįsijungė, nes važinėja kaime, todėl čia jų nereikia, o paklausus, ar vartojo alkoholį, atsakė, kad ne. Patikrinus asmens neblaivumą alkoholio kiekio matavimo prietaisu, vyriškiui buvo nustatytas vidutinis girtumas. 2022 m. spalio 18 d. 17.36 val. alkotesteriu ,,Drager Alkotest 7510“, Nr. ARJK 0094, nustatytas 2,10 promilių girtumas, 17.51 val. nustatytas 2,24 promilių girtumas.
Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. spalio 18 d. 17.36 val. alkotesteriu ,,Drager Alkotest 7510“, Nr. ARJK 0094, patikrinus G. A. blaivumą, nustatytas 2,10 promilių girtumas. 17.51 val. nustatytas 2,24 promilių girtumas. G. A. su tikrinimo rezultatais sutiko, sutikimą patvirtindamas parašu.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Gatvėje matyti stovintis automobilis ,,Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilio kėbulas universalo tipo, penkių durų. Automobilio durys uždarytos, atrakintos.
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio ,,Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytoju-savininku nurodytas G. A..
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad kaltinamasis G. A. vairavo motorinę transporto priemonę ,,Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 2,24 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateiktas J. B. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį G. A. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 107–108).
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis neteistas (b. l. 80–82), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka buvo baustas vieną kartą, pažeidimas nebuvo šiukštus, paskirta bauda sumokėta (b. l. 77-78). Šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 85). (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (b. l. 106). Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 75–76). Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.
Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Byloje yra pateiktas laiduotojos J. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, ji yra neteista (b. l. 104), galiojančių administracijų nuobaudų neturi (b. l. 102), dirbanti (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 105).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, apie tai, kad ji yra kaltinamojo sesuo ir su juo turi glaudų ryšį, šis brolio poelgis ją nustebino, dėl ko turėjo pokalbį, nes jis visą gyvenimą dirbęs vairuotoju ir supranta pasekmes. Teismas sprendžia, kad J. B. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo, kaip galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nes laiduotoja nors ir yra dirbanti, tačiau gauna minimalų atlyginimą, nustatant laidavimo terminą – vienerius metus.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo 1 iki 5 metų.
Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį (2,10 promilių) girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat tikslu pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas G. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metams, jos terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. spalio 19 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).
Nusikaltimą G. A. padarė vairuodamas „Peugeot 406“, valstybinio numeris (duomenys neskelbtini). VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis įregistruotas kaltinamojo vardu. Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę. Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, G. A. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausantį ir jo vardu įregistruotą automobilį „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti kaltinamajam G. A..
Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.
Kaltinamajam G. A., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas bei specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, G. A. vairuotojo pažymėjimą, saugomą bylos medžiagoje, kartu su nuosprendžiu perduoti VĮ „Regitra“.
Paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), – paliktina galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį J. B. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti G. A., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti J. B., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. spalio 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti
G. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą bei specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, G. A. vairuotojo pažymėjimą, saugomą bylos medžiagoje, kartu su nuosprendžiu perduoti VĮ „Regitra“.
Paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.