- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-24
- Bylos Nr.
- 1A-239-511-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Nuteistasis
- S. Ž.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Algirdo Gapučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-17 nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu pagal:
LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;
LR BK 178 str. 2 d. ir nubaustas atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir S. Ž. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 d., prie subendrintos bausmės pridėtas visa Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-09-03 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir S. Ž. skirti galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams ir 8 MGL (1000 Lt) bauda.
Baudžiamosios bylos procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Ž. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 6 d. apie 21 val. Panevėžyje, kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir šalia esančiame bendro naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keldamas triukšmą, necenzūriniais žodžiais plūsdamas ir įžeidinėdamas nukentėjusiąją R. K., vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad, stumdamas duris petimi ir tokiu būdu jas atidarydamas, tyčia sugadino svetimą turtą – R. K. kambario Nr. (duomenys neskelbtini) durų rankeną ir tuo padarė R. K. 30 Lt turtinę žalą, demonstravo nepagarbą nukentėjusiajai bei aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Taip pat S. Ž. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 6 d. apie 21 val. nukentėjusiosios R. K. kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, atvirai pagrobė svetimą R. K. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3220“ su SIM kortele bendros 420 Lt vertės
S. Ž. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-17 nuosprendį ir vadovaudamasis BPK 312, 313, 326, 328 str. prašo nuosprendį pakeisti – dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., jį išteisinti, už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis, dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 178 str. 2 d., yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nuosprendyje nurodyta, kad nekyla abejonių, kad jis pagrobė R. K. mobilaus telefono aparatą, nes tyčia jį pagrobti jam kilo dar būnant R. K. kambaryje, jos telefoną jau turint rankose, jį užvaldant viešai, savininkės akivaizdoje, o pastarajai reikalaujant grąžinti, telefono negrąžino. Tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos (įvykio) aplinkybėms. Jis neketino pagrobti R. K. telefono aparatą, tokia mintis jam niekada nebuvo kilusi. Apie tyčios neturėjimą pagrobti telefoną nurodė teismui. Mobilaus telefono aparatą iš R. K. atėmė tik norėdamas jai sutrukdyti iškviesti policijos pareigūnus. Telefono, jai pareikalavus negrąžino, nes manė, kad jį grąžinus, R. K. vėl skambins į policijos įstaigą, todėl telefono aparatą nunešė į J. Ž. butą (kambarį), esantį greta R. K. kambario. Vėliau telefoną būtų grąžinęs. J. Ž. kambaryje telefono aparatą pagrobė jam nepažįstamas asmuo, su kuriuo šiame kambaryje prieš įvykį kartu girtavo. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, nukentėjusiosios R. K., liudytojų M. M., L. L. parodymai. Liudytojas M. V. parodė, kad mobilaus telefono aparatą jis pirko apie 22 val. iš nepažįstamo asmens aludėje „Smuklė“. Ši aplinkybė patvirtina jo parodymus apie nepažįstamą asmenį, pagrobusį telefoną iš J. Ž. kambario. Nurodytu laiku, kada M. V. nupirko pagrobtą R. K. telefono aparatą, jis buvo patalpintas į Panevėžio miesto 1-jį policijos komisariatą, iš kur paleistas tik po 24 val.
Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apelianto prašymas išteisintį jį pagal BK 178 str. 2 d. nepagrįstas.
BK 178 str. numato atsakomybę už svetimo turto pagrobimą.
Teismų praktikoje pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.
Nukentėjusiosios R. K. parodymai patvirtina, jog S. Ž., suėmęs R. K. už rankos, ištraukė jos mobiliojo ryšio telefoną, po to jį nusinešė. Išsinešęs iš nukentėjusiosios namų telefoną, S. Ž. turėjo galimybę su telefonu elgtis pagal savo valią. Tą patvirtina ir paties apelianto parodymai, jog jis paimtą iš R. K. telefoną nusinešė ir pasidėjo J. Ž. būste. S. Ž. atvirai – matant nukentėjusiajai užvaldė jos telefoną, o nukentėjusioji R. K. dėl šių S. Ž. veiksmų prarado galimybę savo telefoną valdyti, naudotis ir juo disponuoti. Todėl ši S. Ž. veika atitinka BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
Nors S. Ž. skunde teigia, jog pagrobti telefoną neturėjo tyčios, tačiau šie jo teiginiai nepagrįsti. S. Ž. telefoną užvaldė neteisėtai– iš pradžių telefoną jėga ištraukė iš nukentėjusiosios rankų, o po to telefoną nusinešė, nepaisydamas nukentėjusiosios reikalavimo telefoną grąžinti. Akivaizdu, jog S. Ž., būdamas pakaltinamas, suvokė, jog svetimą turtą užvaldo prieš nukentėjusiosios valią, t.y., neteisėtai, bei šitaip elgtis norėjo. Todėl svetimą turtą pagrobė veikdamas tiesiogine tyčia.
Dėl kokių motyvų nuteistasis S. Ž. pagrobė R. K. telefoną, šiuo atveju nėra svarbu. Motyvas į BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį nėra įtrauktas, o S. Ž. veiksmai, kuriais jis siekė sukliudyti R. K. paskambinti į policiją - nukentėjusiosios sužalojimas atimant telefoną, nuosprendyje yra aptarti ir atskirai įvertinti, kaip veika, numatyta BK 140 str. 1 d.
S. Ž. nurodomos aplinkybės, jog telefono nukentėjusiajai negrąžino, nes vėliau telefoną pagrobė kitas asmuo, reikšmės kvalifikuojant veiką pagal BK 178 str. 2 d. neturi. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. S. Ž. tokią galimybę buvo neteisėtai įgijęs prieš tai, kai, jo žodžiais, telefoną pasisavino kitas amuo, todėl S. Ž. padaryta vagystė yra baigta.
Prašymas už BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą skirti S. Ž. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, amestinas. Skirdamas S. Ž. bausmę už šią veiką, teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė. Bausmės paskyrimo motyvai nuosprendyje išsamiai išdėstyti. S. Ž. nusikalto turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už tyčinius nusikaltimus, todėl pagal BK BK 27 str. nuostatas jis yra recidyvistas. BK 56 str. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. S. Ž. už tyčinius nusikaltimus yra teistas net 6 kartus, byloje nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių, leidžiančių netaikyti aptartos įstatyme numatytos bausmės skyrimo recidyvistui taisyklės, todėl S. Ž. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra pagrindo. Pakirtoji bausmė yra švelnesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį ir nėra pagrindo labiau ją švelninti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.