Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

2023-11-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-66-850/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-10
Bylos Nr.
A6.-66-850/2023
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00071-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Egidijus Mockaitis (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-66-850/2023
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00071-2023-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.15; 2.5.16
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 10 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis,sekretoriaujant I. Ž.,dalyvaujant A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nuobaudos paskyrimo A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą bankrutuojančios individualios įmonės „A.“ (toliau – IĮ „A“, Įmonė) buvusiam vadovui A. A. ir paskirti jam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą – 2200 Eur dydžio baudą.

Iš pareiškimo turinio matyti, kad A. A., laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. būdamas IĮ „A“, , , vadovu, žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vėliausiai nuo 2022 m. sausio 10 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka, jog padarė administracinį nusižengimą. Nuo 2005 m. balandžio 4 d. buvo IĮ „A“ vadovu. Pandemijos metu verslas sustojo, po to galvojo kad viskas susiklostys. Pareiškime nurodytas aplinkybes pripažįsta, buvo viskas, kaip jame nurodyta. Šiuo metu vyksta bankroto procesas, pardavinėjamas turtas. Pastaruoju metu niekur nedirba, jokių pajamų negauna, sutuoktinė taip pat niekur nedirba. Turi tik gyvenamąjį būstą, kito turto neturi. Teigia, kad jo finansinė padėtis yra prasta.

VMI prie FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, pateikė prašymą bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

Įmonė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gegužės 15 d. duomenimis Įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 57386,05 Eur (b. l. 9).

Kaip matyti iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Įmonės mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas: gyventojų pajamų mokesčio skola susidarė už 2021 m. gegužės-gruodžio mėnesius; pelno mokesčio skola susidarė už 2013 metus, pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė už 2013 m. kovo-gruodžio mėnesius, 2019 m. birželio-liepos mėnesius ir 2020 m. vasario mėnesį, taip pat skola pagal vykdomuosius dokumentus. Viso išieškojimo metu nuo 2022 m. sausio mėnesio buvo bandoma išieškoti iš Įmonės mokestinę nepriemoką, tačiau nesėkmingai. Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto VMI prie FM priėmė 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. gegužės 3 d., 2022 m. liepos 20 d., todėl, pareiškėjo teigimu, jau nuo 2022 m. sausio 10 d. A. A. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos IĮ „A“ iškėlimo.

Antstolis 2022 m. spalio 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-118-59178 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0118/22/01273 ir vykdomąjį dokumentą 2022 m. gegužės 3 d. Nr. (23.31-08)467-97699 kartu su išieškojimo negalimumo aktu 2022 m. spalio 17 d. Nr. S-22-118-59148 grąžino išieškotojui (b. l. 16-17, 20).

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro duomenimis, Įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 21).

VĮ „Regitra“ duomenimis Įmonės vardu iš viso registruota 141 transporto priemonė. 135 transporto priemonės išregistruotos, eismas viešajame eisme draudžiamas, 6 transporto priemonės įregistruotos, iš kurių 4 eismas viešajame eisme draudžiamas, 2 transporto priemonėms eismas leidžiamas. Apie šių transporto priemonių realų egzistavimą ir jų vertę VMI prie FM duomenų neturi (b. l. 22-24).

VĮ „Registrų centras“ Įmonės vadovas nebuvo teikęs finansinės atskaitomybės duomenų (b. l. 24).

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi Nr. eB2-361-459/2023 IĮ „A“ iškelta bankroto byla (b. l. 10-14). Teismas nutartyje konstatavo, kad įmonė veiklos nebevykdo ir pajamų negauna, neturi galimybių atsiskaityti su kreditore ir yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, bei nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Bankroto byla keliama, kai įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžiama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių ar jo asmens įsipareigojimai viršija turto vertę.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Įmonės nepriemoka VMI prie FM susidarė ir pradėjo kauptis dar nuo 2013 metų, tačiau Įmonės vadovui A. A. pareiga kreiptis į teismą atsirado vėliausiai nuo 2022 m. sausio 10, kai VMI prie FM priėmė sprendimą išieškoti nepriemoką iš Įmonės turto ir ši aplinkybė jam buvo žinoma, tačiau Įmonės vadovas neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais / neveikimu vengė nemokios bendrovės bankroto inicijavimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis). Lietuvos A. T. yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmones administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-13012011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis Nr. eB2-361-459/2023, kuria IĮ „A“ iškelta bankroto byla, patvirtina Įmonės nemokumo faktą. Bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą, kas patvirtina, kad bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iki 2022 m. sausio 10 d., kadangi nagrinėjamu atveju, sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei egzistavo jau anksčiau.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įmonės vadovas A. A., žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI prie FM, nesant galimybės atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė, tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. A. A. kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą asmeniui numatyta sankcija - bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs bylos duomenis, tai yra, aplinkybę, kad IĮ „A.“ skola mokesčių administratoriui santykinai nėra didelė, jis 2023 m. birželio 12 d. civilinėje byloje Nr. e2-3411-850/2023 ir 2023 m. liepos 4 d. civilinėje byloje Nr. e2-3410-850/2023 su IĮ „A.“ bankroto administratoriumi UAB „Mokumo atkūrimas“ sudarė taikos sutartis, kuriomis įsipareigojo sumokėti tam tikras sumas įmonei padarytos žalos atlyginimui, taip pat A. A. nurodytas aplinkybes, kad jo finansinė padėtis nėra gera – nei jis nei sutuoktinė šiuo metu nedirba, neturi jokių nuolatinių pajamų, teismas sprendžia, kad net ir minimalios sankcijos paskyrimas A. A. būtų per griežta sankcija.

Galimybė skirti mažesnę nei minimali bauda arba švelnesnė administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė įtvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Toks sprendimas gali būti priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos A. T. yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).

Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog net ir taikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą A. A. skirtina 700 Eur bauda.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti A. A., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje nurodyti administracinio nusižengimo bylos A6.-66-850/2023 numerį.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Egidijus Mockaitis