- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- ATP-372-719/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Algirdas Baliulis Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. birželio 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį – 10 eurų bauda; pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį – 370 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi Pažeidėjui paskirta galutinė nuobauda – 380 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 26 d., apie 3.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas lengvas (1,44‰±1,7%) girtumas) ir nepateikė policijos pareigūnui transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Jis dėsto apie nekaltumo prezumpciją, cituoja skundžiamą nutarimą ir teigia, kad jis buvo nubaustas už pažeidimus, kurių nepadarė. Kartu Pažeidėjas pateikia savąją įvykio versiją ir teigia, kad iš tiesų automobilį vairavo liudytojas D. M.. Jis abejoja policijos pareigūnų parodymų patikimumu, nes buvo tamsus paros metas, be to, jie privažiavo iš paskos, todėl degant jų automobilio stabdžių žibintams pareigūnai negalėjo gerai matyti kuris asmuo kur perlipa ir galėjo liudytojo D. M. siluetą sumaišyti su jo (Pažeidėjo). Be to, automobilis priklauso liudytojui D. M. ir jam nebuvo būtinybės jį vairuoti, pas jį policijos pareigūnai nerado nei automobilio raktelių, nei dokumentų, nes jie buvo pas liudytoją D. M.. Taip pat teigia, kad liudytojas D. M. parašė prisipažinimą policijos komisariatui, nes suprato, kad jis (Pažeidėjas) buvo nubaustas nepagrįstai. Liudytojas G. Š. taip pat pasiryžęs duoti teisingus parodymus apie tai, kad liudytojas D. M. skambino jam ir prašė prisiimti kaltę, be to, jam (Pažeidėjui) yra žinoma, kad prieš tai liudytojas D. M. skambino dar vienam asmeniui ir prašė prisiimti kaltę, tačiau šis asmuo tai padaryti atsisakė. Atsižvelgdamas į tai Pažeidėjas mano, kad šiuo metu tikslinga papildomai apklausti liudytojus D. M. bei G. Š., kitą asmenį, kuriam skambino liudytojas D. M., o taip pat išreikalauti iš policijos komisariato tarnybiniame automobilyje darytus garso ir vaizdo įrašus. Pažeidėjo manymu, tik atlikus šiuos procesinius veiksmus būtų išaiškinta tiesa ir išsklaidytos visos abejonės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su skundu nesutinka. Institucija dėsto apie nuobaudų individualizavimą ir mano, kad Pažeidėjo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir nuobauda jam individualizuota tinkamai. Todėl Institucija mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 ‰ iki 1,5 ‰).
Pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį atsakomybėn traukiamas asmuo, padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, išskyrus numatytuosius ATPK.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Pažeidėjas savo kaltę iš esmės neigia teigdamas, kad jis nevairavo transporto priemonės – ją iš tiesų vairavo kitas asmuo, todėl, Pažeidėjo manymu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Tačiau nagrinėjau atveju ATPK 256 ir 257 straipsniuose įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Šioje byloje spręsdamas dėl Pažeidėjo kaltės buvimo apylinkės teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir apklausė ne tik Pažeidėją ir kartu su juo įvykio vietoje buvusį liudytoją D. M., bet ir kitą liudytoją – G. Š.. Taip pat teismas apklausė ir pažeidimą užfiksavusius policijos pareigūnus L. V. bei L. D., kurių parodymais, išanalizuotais kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, iš esmės buvo paneigta Pažeidėjo apeliaciniame skunde pateikiama nagrinėjamo įvykio versija. Pabrėžtina, jog policijos pareigūnai nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad transporto priemonę vairavo būtent Pažeidėjas, jo vairuotai transporto priemonei sustojus Pažeidėjas persėdo į priekinę keleivio sėdynę ir išlipęs per priekines keleivio dureles pabėgo. Tokias aplinkybes policijos pareigūnai iš esmės patvirtino apylinkės teismo posėdžio metu (8, 9, 22–23 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai iki įvykio būtų pažinoję Pažeidėją, jie būtų su Pažeidėju susipykę ir būtų suinteresuoti apkalbėti jį, nepagrįstai kaltinant pakankamai sunkaus administracinio teisės pažeidimo padarymu. Tokių įtikinamų duomenų Pažeidėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė. Todėl nesiremti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo.
Tuo tarpu liudytojų D. M. ir G. Š., o taip pat ir paties Pažeidėjo parodymai skiriasi ir prieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir kitiems byloje esantiems įrodymams (pavyzdžiui, policijos pareigūnams Pažeidėjas iš pradžių tvirtino, kad automobilį vairavo liudytojas D. M., tačiau apylinkės teisme nurodė, kad automobilį vairavo liudytojas G. Š. (3, 20 b. l.); apylinkės teisme Pažeidėjas nurodė, kad jis kartu su abiem minėtais liudytojais (trise) šventė panelės gimtadienį, vartojo alkoholį, po to važiavo automobiliu (20 b. l.), tačiau liudytojas D. M. nurodė, kad jie gėrė keturiese – Pažeidėjas ir dar dvi panelės, kad liudytojas G. Š. atėjo automobilį vairuoti tik jam paskambinus (20 b. l.), taip pat apie savo atsiradimą prie automobilio vairo tvirtino ir liudytojas G. Š. (21 b. l.); Pažeidėjas teisme nurodė, kad prieš jam išbėgant iš automobilio liudytojas D. M. jam sušuko „policija“ (20 b. l.), tačiau liudytojas D. M. nurodė, kad jis nematė, kaip Pažeidėjas išlipo iš automobilio, nes miegojo, o jį pakėlė automobilio dureles atidaręs policijos pareigūnas (21 b. l.) ir t. t.). Pažymėtina, kad liudytojas G. Š. net nebuvo sustabdytoje transporto priemonėje, jis net nebuvo priėjęs prie jos tuoj pat po sustabdymo ir negalėjo nuosekliai bei įtikinamai paaiškinti, kodėl jis, kaip pats tvirtino, norėdamas grįžti į namus ir turėdamas galimybę grįžti į namus jo paties vairuotu automobiliu, tamsiu paros metu (apie 3–4 valandą) išlipo iš automobilio ir į namus, esančius daugiau nei už 20 kilometrų nuo automobilio sustojimo vietos, išėjo pėsčiomis. Apeliacinės instancijos teismo manymu, toks liudytojo G. Š. elgesys būtų neadekvatus realiai situacijai. Įvertinus tai, Pažeidėjo ir jo pažįstamų liudytojų D. M. bei G. Š. parodymai vertintini tik kaip Pažeidėjo pasirinkta gynybinė pozicija ir siekis palengvinti jo teisinę padėtį. Tikėti šių procesų dalyvių paaiškinimais, prieštaraujančiais tiek realiai situacijai, tiek apylinkės teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir remtis jais pagrindo nėra. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai suabejojo šių proceso dalyvių parodymų objektyvumu bei teisingumu ir nesirėmė jais priimdamas skundžiamą nutarimą.
Patikrinęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku Pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas (1,44‰±1,7%) girtumas) ir turėdamas pareigą nepateikė policijos pareigūnui reikiamų dokumentų, kas atitinka ATPK 126 straipsnio 1 dalies ir 124¹ straipsnio 8 dalies dispozicijose įtvirtintus pažeidimus, todėl Pažeidėjo veika visiškai pagrįstai buvo kvalifikuota ir jis buvo nubaustas pagal minėtas teisės normas. Pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei iš esmės teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą. Apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių pagrindu reikėtų rinkti naujus įrodymus apklausiant apylinkės teisme jau apklaustus proceso dalyvius ar atliekant kitus procesinius veiksmus, o taip pat apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.