Panevėžio apygardos teismo sprendimas, 2A-886-425/2013

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-12-20
Bylos Nr.: 2A-886-425/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-16-3-00587-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas: P. L.
Atsakovas: V. J.

Civilinė byla Nr. 2A-886-425/2013Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00587-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2.17; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas) ir Nijolės Danguolės Smetonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. L. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-242/2013 pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P. L. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. J. 10 000 Lt turtinės žalos. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovo V. J. samdomas darbuotojas 2012-06-19 ir 2012-07-02, naudodamas aplinkai ir gyviems organizmams kenksmingas chemines priemones, purškė atsakovui priklausantį rapsų lauką, esantį arčiau nei 300 metrų nuo ieškovui priklausančio bityno, kuriame yra 40 avilių su bičių šeimynomis. Purškimas buvo atliekamas dieną, t. y. bitėms jau išskridus į lauką, ieškovas nebuvo įspėtas apie atliekamą purškimą, todėl neturėjo galimybės bičių uždaryti. Po atlikto purškimo buvo pastebėta, kad bičių šeimose staiga per pusę sumažėjo bičių, tai lėmė iš avilių gaunamo medaus kiekio sumažėjimą, todėl ieškovas patyrė 10 000 Lt turtinės žalos. Atsakovui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 107(3) str. 1 d. už „Augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklių“ 70 ir 84 punktų pažeidimus. Ieškovo įgaliota atstovė pateikė atsakovui pretenziją, reikalaudama atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau atsakovas nustatytu terminu to nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu P. L. ieškinį V. J. dėl 10000,00 Lt žalos atlyginimo atmetė, priteisė iš Petro L. V. J. naudai 600,00 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 56,80 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas P. L. neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų – rapsų lauko purškimo nepranešus aplinkiniams bitininkams, ir atsiradusios žalos – sumažėjusio medaus kiekio. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovo rapsų pasėliuose ieškovo bitės nurodytu laiku rinko medų. Teismas pažymėjo, jog aplink ieškovo bityną vieno kilometro atstumu yra kitų asmenų, deklaravusių žemės ūkio naudmenas, tame skaičiuje du asmenys taip pat deklaravo rapsus, kiti asmenys deklaravo sodus, pievas, ganyklas, bulves ir kitas kultūras, todėl bitės nektarą galėjo rinktis ir ten. P. L. nepateikė ir įrodymų, kad atsakovo naudoti rapsų laukams purkšti chemikalai yra kenksmingi bitėms, pačių preparatų saugos lapuose jokių nuorodų, kad jie būtų toksiški bitėms, nėra. Patikrinus medų, jame taip pat nebuvo nustatytas neleistinas cheminių medžiagų, kuriomis purkšti pasėliai, kiekis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo bičių kritimas ir mažėjimas įvyko dėl to, kad rapsų laukuose po jų purškimo ieškovo bitės prisigėrė purškiamų cheminių medžiagų kvapo priežasties, ir kad dėl to kaltas būtent atsakovas. Bičių netekimo priežastys pagrindinai yra kompleksinės - klimatas, aplinka, pesticidai, bičių ligos, fiziologija, genetika ir kt. Be to, patikrinus ieškovo bityną, 2012 metų rugsėjo mėnesį vėl buvo rasta daug bičių lavonėlių, t. y. vėl buvo bičių kritimas, kurio priežastys nenustatytos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą ieškovui, todėl ieškinio netenkino.

Šalies argumentai

Ieškovas P. L. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-08-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-27-242/2013 ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti ieškovo P. L. ieškinį atsakovui V. J., priteisti 10 000 Lt žalos atlyginimo, priteisti P. L. naudai iš atsakovo V. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo apklaustų liudytojų L. R., G. J., A. Č., A. P., V. G., turinčių specialių žinių apie bites, duotais parodymais, tačiau rėmėsi atsakovo (ūkininko) paaiškinimais, kurių nepatvirtina jokie įrodymai. Nebuvo pasisakyta ir dėl kai kurių rašytinių įrodymų, sprendime nenurodyta, kodėl teismas jais nesivadovauja. Netinkamai atlikus įrodymų tyrimą ir vertinimą, sprendimas naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog bitės skraidė po atsakovo rapsų lauką, rinko žiedadulkes atsakovo lauke, yra nepagrįsta ir prieštarauja protingumo, rungtyniškumo principams. Byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad atsakovui purškiant lauką cheminėmis medžiagomis, šalia avilių esantys rapsai žydėjo, buvo geros meteorologinės sąlygos, todėl bitės buvo išskridusios iš avilių, aktyviai maitinosi šalia esančiame rapsų lauke. Teismas klaidingai įvertino liudytojų parodymus apie bičių įveikiamus atstumus, nesigilino, kad bitės skrenda toliau tik tada, jei šalia nėra maisto, nevertino specialistų nurodytų aplinkybių, kad bitės maitinasi arčiausiai savo avilių. Atsakovas aktyviu bičių maitinimosi metu purškė cheminėmis medžiagomis žydintį rapsų lauką, kas vėliau sąlygojo apelianto bičių sumažėjimą ir medaus praradimą. Sprendime nenurodyta, kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog atsakovas savo rapsų lauką purškė būtent Orius250EW ir Glypgogan360SK medžiagomis, tinkamai laikėsi gamintojo etiketėse nurodytų reikalavimų dėl šių cheminių medžiagų paruošimo, naudojimo. Aplinkybę, kad medžiagos buvo naudotos tinkamai, turi įrodyti atsakovas, tačiau nagrinėjamu atveju jis to nepadarė, buvo nubaustas administracine nuobauda už augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalo nepildymą, o tai įrodo, jog atsakovas nėra rūpestingas ir apdairus. Iš karto po įvykio atsakovo nurodytos medžiagos, kuriomis buvo purkšti rapsai, skiriasi nuo atsakovo bylos nagrinėjimo metu nurodytų medžiagų. Teismas, nurodydamas, kad ieškovo bitės galėjo žūti dėl kitų asmenų panaudotų cheminių medžiagų, remiasi prielaidomis, nes tokiai aplinkybei pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų. Atsakovo padaryti pažeidimai, t. y. nepranešimas ieškovui apie ketinimą purkšti laukus, laukų purškimas dieną, o ne vakare, tinkamas žurnalo nepildymas yra priežastiniu ryšiu susietas su apelianto bičių žuvimu. Teismas neteisingai citavo liudytojo S. Č. parodymus, kadangi jis nurodė, jog jam yra pranešama, kada purškiamas žydintis laukas, prie kurio liudytojas stato bites. Be to, aplinkybė, kad S. Č. nepatyrė žalos, nesudaro pagrindo teigti, kad žalos nepatyrė ir ieškovas. Posėdžiuose apklausti specialistai patvirtino, jog bitės viena kitą atpažįsta pagal kvapą, todėl apipurkštos cheminėmis medžiagomis, jos grįžusios nėra įleidžiamos į avilį, be to, purškiami fungicidai kenkia visiems gyviems organizmams. Atlikus tyrimus apelianto bityne, meduje buvo nustatyta cheminių medžiagų, kuriomis buvo purkšti rapsai, pėdsakai. Specialistai nurodė, jog apelianto bitės žuvo ne dėl užkrečiamų ligų ar parazitų. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš priežasčių, nulėmusią žalą, kitų žalos atsiradimui ir dydžiui turėjusių įtakos priežasčių kontekste, jei tokių buvo. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog apelianto žala atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovas V. J. atsiliepimu prašė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-08-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-27-242/2013 palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovo V. J. naudai 3 630 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje apklaustų liudytojų parodymus, sprendimo negrindė prielaidomis, apelianto pateiktas VAT raštas Nr. 1S-817 yra apžvalginio turinio, o Jurbarko bitininkų draugijos „Nektaras“ raštas savo turiniu nagrinėjamai bylai esmės neturėjo. Apelianto teiginys, jog bitės buvo atsakovo rapsuose, visiškai niekuo nepagrįstas, o remtis vien ieškovo atstovės parodymais nėra pagrindo. Teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad kitų objektyvių duomenų, kad atsakovas netinkamai galėjo panaudoti šiuos ar kitus cheminius preparatus, byloje nėra. Konstatuoti, jog rapsai buvo purkšti kitomis cheminėmis medžiagomis, teismas neturėjo pagrindo. Apeliantas neteisingai interpretavo teismo sprendime nurodytus argumentus ir nepagrįstai nurodė, kad sprendime pasisakyta, jog dalis bičių žuvo dėl kitų asmenų veiksmų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad cheminius preparatus atsakovas ar jo darbuotojas būtų naudoję ne pagal jų naudojimo taisykles. Augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklėse numatyta, kad „saugant bites, produktus geriausia naudoti vakare“, tokia nuostata nėra imperatyvi ir neįpareigoja produktus naudoti tik vakare. Apeliantas netinkamai interpretuoja liudytojo S. Č. parodymus: S. Č. pažymėjo, jog jo bitės stovėjo 1 km atstumu nuo atsakovo lauko, jokių priemonių joms uždaryti nebuvo imtasi. Byloje apklaustų liudytojų L. R., G. J., A. Č., A. P., V. G. paaiškinimai yra daugiau bendrinio pobūdžio, neturi teisinės reikšmės šioje byloje nagrinėjamam atsakovo atsakomybės kilimui. Atsakovas pažymėjo, jog laboratoriniai tyrimai nenustatė, kad kritusios bitės būtų turėjusios joms nebūdingą kvapą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad 2012-07-13 bityno patikrinimo aktas patvirtina, jog bičių populiacija sumažėjo būtent po atsakovo atliktų purškimų, nes šiame akte konstatuota, jog cheminės medžiagos neviršijo normų. Atsakovo naudotos medžiagos nėra kenksmingos ar toksiškos bitėms, atsakovas nepažeidė šių medžiagų naudojimo taisyklių, todėl ir atsakovo veiksmai negalėjo nulemti bičių sumažėjimo. Atsiliepime pažymima, jog ieškovas negautas pajamas privalo įrodyti, jos turi būti realios, o ne tikėtinos, tačiau ieškovas medaus nepardavinėjo ir nebuvo sudaręs jokių sutarčių, todėl pajamų už išgautą medų nesitikėjo gauti. Nagrinėjamoje byloje ieškovas tiksliai neapskaičiavo ir įrodymais nepagrindė savo negautų pajamų dydžio ir realumo. Be to, faktinė bičių kiekio situacija nustatinėta ir bitynas tikrintas tik 2008-09-18, 2011-08-17 taikytas gydymas 30 bičių šeimų, o kiti įrašai atlikti tik 2012-07-13, t. y. jau po atsakovo purškimų. Pagal ieškovo 2011-09-17 pranešimą matyti, kad buvo registruota 30 bičių šeimų, pagal 2012-07-01 pranešimą – 40 bičių šeimų, todėl teigti, kad 2012-06-19 dieną, atsakovui atliekant purškimą, ieškovas turėjo 40 šeimų, negalima. Atsakovas taip pat prašė nukrypti nuo rekomenduojamų maksimalių atlyginimo advokatams ir advokatų padėjėjams dydžių, nes byla sudėtinga, nagrinėta ilgą laiką, ir priteisti 3 630 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas P. L. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-09-19 laiko bites ir turi registruotą bityną (T. 1, b. l. 170-184). Ieškovas deklaravo 2010-08-11 ir 2011-01-01 turėjęs 25 šeimas bičių, 2011-08-17 ir 2012-01-24 – 30 bičių šeimų, 2012-07-01 – 40 bičių šeimų, o 2013-01-01 – 32 bičių šeimas. Atsakovas V. J. yra ūkininkas, (T. 1, b. l. 37), turi agronomo išsilavinimą (T. 1, b. l. 50), ieškovui priklausančio žemės sklypo kaimynystėje augina rapsus. Gavusi ieškovo atstovės pranešimą, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko patikrinimą atsakovo V. J. ūkyje ir nustatė, kad ūkininkas pažeidė Augalų apsaugos produktų vežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimų taisyklių 70 p., 84 p. bei ATPK 107³ straipsnio 1 d. (T. 1, b. l. 11). Atsakovas V. J. paaiškinime Valstybinei augalininkystės tarnybai nurodė, jog 2012-06-20 7 ha žemės sklypą purškė chemine medžiaga Glyphogan 360, o 2012-07-02 nuo 9 val. iki 17 val. Abugalių k. ir Kairiškių k. augančius rapsus purškė chemine medžiaga Orius 25EWLT (liudydamas teisme atsakovas nurodė, jog glifosatu laukai purkšti buvo 2012-06-19) (T. 1, b. l. 95). Valstybinė augalininkystė tarnyba konstatavo, jog atsakovas augalų apsaugos produktais purškė laukus, esančius 300 metrų atstumu nuo bityno, nesilaikydamas reikalavimo ne vėliau kaip prieš 2 dienas apie numatomą purškimą raštu pranešti asmenims, kurie turi bičių 1 km atstumu nuo purškiamo ploto, nepildė Naudotų augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalo, tuo pažeisdamas minėtas Augalų apsaugos produktų vežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimų taisykles bei ATPK (T. 1, b. l. 21-22), todėl 2012-07-03 atsakovui V. J. buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir už nurodytus pažeidimus paskirta 100 Lt bauda (pritaikius administracinį nurodymą) (T. 1, b. l. 96-98). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog V. J. nesilaiko sanitarinių apsaugos zonų iki vandens telkinių, vietomis nupurkštas melioracijos griovio kraštas (T. 1, b. l. 99-100. Ignalinos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai 2012-07-13 ieškovo prašymu atliktus bityno patikrinimą, nustatyta, jog iš apžiūrėtų 40 bičių šeimų 20 šeimų yra nustatytas mažas bičių kiekis, prie lakų yra negyvų bičių, avilių viduje nematyti perų, avilio dugne negyvų bičių nerasta, koriuose nedaug medaus, bitės neaktyvios, bityno aplinkoje skraido nedidelis jų kiekis (T. 1, b. l. 13-15). 2012-07-17 paėmus medaus korio mėginį iš ieškovo bitynų, pesticidų tebukonazolo ir glifosato nustatyta esant žemiau Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 396/2005 patvirtintų rodiklių reikalavimų (T. 1, b. l. 17), ištyrus bičių lavonėlių ir korio su perais mėginį dėl užkrečiamųjų ligų, bičių mėginyje rasta Nosema spp. parazitas, o korio su perais mėginyje – Varroa destructor parazitas (T. 1, b. l. 18).

Ieškovas P. L. pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo ir nurodė, kad atsakovas V. J., nepranešdamas apie atliekamą augalų purškimą cheminėmis medžiagomis ir lauką purkšdamas giedrą dieną bičių aktyvumo metu, lėmė ženklų ieškovo bičių sumažėjimą ir nedidelį kiekį išgauto medaus, dėl ko ieškovas patyrė 10 000 Lt nuostolius.

Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kai asmuo pažeidžia šią įstatymo nuostatą ir savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246 – 6.249 str. numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Sprendžiant ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui, todėl šiuo atveju ieškovas P. L. turi įrodyti atsakovo V. J. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Bendrieji veiksmų neteisėtumo kriterijai nustatyti CK 6.246 straipsnio 1 dalyje: civilinė atsakomybė atsiranda dėl įstatymu ar sutartimi nustatytos pareigos nevykdymo, veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos). LT Žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3D-695 patvirtintų Augalų apsaugos produktų vežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimų taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2010-08-04 iki 2012-08-29) 84 p. numatė, kad ruošiantis apdoroti pasėlius produktais, ne vėliau kaip prieš dvi dienas apie tai būtina raštu pranešti asmenims, kurie turi bičių 1 km atstumu nuo purškiamo ploto. Saugant bites, produktus geriausia naudoti vakare, o Taisyklių 70 p. įtvirtina, jog profesionaliajam naudojimui skirtų produktų naudotojai privalo pildyti Naudotų augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalą, kuris saugomas 5 metus. Žurnalas turi būti užpildytas ne vėliau kaip per 24 valandas po produkto naudojimo. Atsakovas V. J. bei jo darbuotojas, vykdydami augalų purškimo darbus V. J. ūkyje, nesilaikė minėto poįstatyminio akto normų: arčiau nei 1 km atstumu bites laikančiam P. L. nebuvo raštu pranešta apie būsimus purškimus, atsakovas nepildė Naudotų augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalo, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti 2012-07-03 Administracinio teisės pažeidimo protokolu, atsakovas pripažino pažeidęs Augalų apsaugos priemonių naudojimo taisykles, sumokėjo jam paskirtą baudą, todėl pirmoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga – atsakovo neteisėtas veikimas, laikoma įrodyta.

Pažymėtina, kad profesionaliajam naudojimui skirtų augalų pasaugos produktų naudotojai privalo laikytis ir teisės aktų, nustatančių požeminio ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų, paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų, sanitarinių apsaugos zonų teisinį režimą, taip pat įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų aplinkos apsaugos reikalavimų. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atlikusi patikrinimą atsakovo ūkyje, Augalų apsaugos produktų naudojimo kontrolės lape pažymėjo, jog atsakovas nesilaikė ir sanitarinės apsaugos zonos iki vandens telkinio (T. 1, b. l. 99-100).

Nustačius, jog atsakovas pažeidė įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus, atsakovo kaltė preziumuojama, be to, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 1, 3 d.). Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad augalų apsaugos priemonėmis purkšdamas rapsus giedrą dieną, bitėms esant aktyvioms ir renkant nektarą iš už 300 m žydinčių rapsų, nesaugo bičių (ir nesilaiko Augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklėse nurodymo saugant bites augalus purkšti vakare), taigi nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek to reikalauja atitinkamos sąlygos.

CK 6.247 str. numato, kad atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Jei atitinkami asmens veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, tai tokiam asmeniui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Taigi CK 6.247 straipsnyje apibūdintas priežastinis ryšys taikytinas ir tada, kai asmens elgesys gali būti ne vienintelė priežastis žalai atsirasti, tačiau pakankama. Ieškovo bityno patikrinimą atlikę Valstybinės Ignalinos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas L. R. ir vyriausioji veterinarijos gydytoja G. J. nurodė 2013-07-13 patikrinę 40 bičių šeimų, 40 šeimų patikrinimas pažymėtas ir bityno pase (T. 1, b. l. 177). Apklausti teismo posėdyje valstybinės Ignalinos maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai nurodė, jog patikrinimo metu 20 bičių šeimų buvo nustatytas bičių sumažėjimas, šalia avilių buvo rasta nemažai kritusių bičių, likusios bitės nebuvo aktyvios, o ieškovas nurodė, kad dėl sumažėjusio bičių skaičiaus, jis gavo mažiau medaus, todėl patyrė 10 000 Lt nuostolių. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nuostolių, nurodė, kad nėra įrodymų, jog ieškovo bitės rinko medų atsakovo rapsų lauke, jog medžiagos, kuriomis purkšti laukai, turėjo neigiamą poveikį bitėms, ir jog bičių kritimo priežastis yra būtent atsakovo veiksmai purškiant laukus, t. y. sprendė, kad nebuvo įrodytas priežastinio ryšio egzistavimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu sprendime išdėstytu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kurią patvirtino ir liudytoju apklaustas bitininkas V. G., kad bitės skrenda ten, kur arčiausiai yra daugiausiai nektaro. Rapsai žydi birželio-liepos mėnesiais, o bitės nektarą renka iš arčiausiai aplink bityną žydinčių augalų. Nepriklausomai, jog bitės, nesant nektaro, ir gali nuskristi 3-4 km, tačiau įvertinant, kad už kelių šimtų metrų nuo P. L. bityno žydint rapsams (T. 1, b. l. 59, 185), neabejotina, kad absoliučiai didžioji dalis bičių nektarą rinko iš šalia žydinčio lauko. Kaip matyti iš pateiktų pažymų apie hidrometeorologines sąlygas (T. 1, b. l. 85-86), tiek 2012 m. birželio mėn. 19 d., tiek 2012 m. liepos 2 d. kritulių nebuvo, dienos buvo pakankamai giedros, todėl šiomis dienomis bitės buvo aktyvios ir užsiėmusios nektaro rinkimu. Atsakovas rašytiniame paaiškinime nurodė, jog rapsus cheminėmis medžiagomis purškė nuo ryto, t. y. nuo 9 val. iki 17 val., duodamas paaiškinimus teisme, teigė, kad laukas purkštas nuo 8 val. iki 15 val., t. y. paros metu, kuriuo rapsai žydi. Nors atlikus korio su medumi tyrimą, cheminių medžiagų tebukonazolo (veiklioji medžiaga augalų apsaugos priemonėje Orius 250 EW) ir glifosato (veiklioji medžiaga augalų apsaugos priemonėje Glyphogan 360 SL) rasta mažiau nustatytos ribos (T. 1, b. l. 48), tačiau pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 396/2005 nustatyti cheminių medžiagų ribų rodikliai yra skirti ne bičių sveikatai vertinti, tačiau pesticidų likučiams maiste reguliuoti, taip siekiant išvengti medų vartojančių žmonių apsinuodijimo pesticidais. Tai, jog meduje nebuvo rasta didelės koncentracijos pesticidų, kuriais atsakovas purškė rapsus, nereiškia, kad šie pesticidai neturėjo jokios įtakos bičių sveikatai. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ištyrus ieškovo bityne paimtus bičių kūnelių mėginius, nustatyti pavieniai bičių parazitų atvejai (T. 1, b. l. 18), tačiau, kaip nurodė tyrimą atlikusi veterinarijos gydytoja G. J., vyriausioji veterinarijos gydytoja A. Č. (T. 1, b. l. 158, T. 2, b. l. 22), nustatytas bičių apsikrėtimas parazitais labai mažas, toks pat, kaip ir kitose regiono bičių šeimose, todėl daryti išvados, kad bitės žuvo dėl parazitinių ar kitokių ligų, negalima. Augalų apsaugos produktų vežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimų taisyklėse numatyta prievolė ūkininkams prieš purškiant laukus augalų apsaugos priemonėmis, apie tai prieš 2 dienas pranešti 1 km spinduliu bites auginantiems bitininkams apie numatomą purškimą, nėra savitikslė. Tokia prievolė yra skirta informuoti bitininkams, kad šie turėtų pakankamai laiko bites perkelti, uždaryti ar uždengti, taip apsaugant vabzdžius nuo didesnio kontakto su pesticidais. Nors Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos rašte-atsakyme pažymėjo, kad augalų apsaugos produktų Orius 250 EW ir Glyphogan 360 rizika bitėms yra priimtina, nes oralinio ir kontaktinio sąlyčio pavojaus koeficientai (HQ) neviršija ribos 50 (T. 1, b. l. 121-123), tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad purškiami pesticidai nėra visiškai nekenksmingi, juos naudoti leidžiama tik laikantis teisės aktų reikalavimų (kurių vienas – iš anksto informuoti bičių ūkį turinčius bitininkus apie numatomą purškimą). Skaičiuojant LD₅₀ (mirtinos dozės) ir QHO bei QHC koeficientus, yra nustatoma mirtina chemikalų dozė ir ūmus toksinis poveikis (per 48 h po sąlyčio) bitėms, tačiau nėra atsižvelgiama ir nėra įvertinamas mažesnių dozių poveikis (toks kaip pasikeitęs vabzdžio kvapas ar sutrikusi orientacija) bei chroniškas/ilgalaikis chemikalo poveikis, todėl tai, kad pesticidas nesukelia ūmios bitės mirties (t. y. QHO bei QHC yra mažesni nei 50) nereiškia, jog pesticidas, išpurkštas tiesiai ant bitės, neturi jos sveikatai jokios įtakos. Bitės su pesticidais gali susidurti tiek tiesioginio kontakto būdu (kai yra apipurškiamos ar ant jų nusėda pesticidų dalelės), rinkdamos žiedadulkes ar nektarą iš augalų, kurie buvo apdoroti pesticidais ar vartodamos vandenį (ant augalų esantį ar paviršinį, t. y. balutėse susikaupusį vandenį, į kurį nusėda pesticidai). Pakartotinis susidūrimas su pesticidais, didina bitės apsinuodijimo tikimybę, todėl siekiant sumažinti bitės kontaktą su pesticidais, teisės aktuose yra numatyta bitininkų informavimo prievolė, kurios atsakovas nesilaikė. Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklausti liudytojai veterinarijos tarnybos viršininkas L. R., veterinarijos gydytoja G. J. nurodė, kad bitės yra jautrios kvapams, todėl tiesiogiai pesticidais apipurkštos bitės galėjo būti neįleistos į avilį, tokią pačią galimą bičių žūties priežastį paminėjo ir Lietuvos bitininkų sąjunga rašte-atsakyme ieškovo advokato padėjėjui (T. 1, b. l. 124). Tiek Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, tiek Europos maisto saugos tarnyba yra nurodžiusi, kad bičių žūties priežastys yra kompleksinės: klimatas, aplinka, pesticidai, bičių ligos, fiziologija, genetika ir kita. Daugybiniai faktoriai veikia kartu: patogenai Varoa spp./virusai, patogenai Nosema spp./pesticidai (T. 1, b. l. 87). Ištyrus bičių lavonėlius, rastus prie bičių avilių, dalyje jų nustatyta nozemozė (bičių viduriavimas), kuri nėra itin grėsminga liga, labiau pasireiškia žiemos metu ir paprastai yra nemirtina liga, tačiau prisidėjus apsinuodijimui pesticidais, t. y. esant daugiau faktorių, bičių žūties tikimybė išauga. Civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais; taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovas, purkšdamas augalus pesticidais apie tai iš anksto nepranešęs bites laikančiam ieškovui P. L. ir nesiėmęs visų būtinų apsaugos priemonių, jog būtų išvengta galimos žalos bitėms (pvz., purškęs rapsus vakare ar anksti ryte), savo veiksmais sukėlė padarinius – dalies ieškovo bičių žūtį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovo veikimo ir ieškovo bičių kiekio sumažėjimo.

Bičių darbininkių skaičiaus sumažėjimas, padidėjęs bičių vangumas neabejotinai turi tiesioginę įtaką sunešamo nektaro ir išgaunamo medaus kiekiui. Kaip matyti iš ieškovo pateikto bityno paso kopijos, ieškovas 2008 m. gavo 660 kg medaus (30kg/aviliui), 2009 m. gavo 750 kg (37,5 kg/aviliui), 2010 m. gavo 850 kg medaus (34 kg/aviliui), 2011 m. gavo 1 200 kg medaus (40 kg/aviliui) (T. 1, b. l. 174). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovo įgaliota atstovė Veronika A. L. pirmosios instancijos teismo 2013-05-29 teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl to sumažėjusio bičių skaičiaus, 2012 m. iš vieno avilio buvo gauta tik 18 kg medaus. Ignalinos bitininkų draugijos „Austėja“ pirmininko pažymoje nurodyta, kad apklausus bitininkus Kazitiškio, Vidiškių, N. D. seniūnijose, nustatyta, kad 2012 m. vidutiniškai iš 1 bičių šeimos gauta po 33 kg medaus (T. 1, b. l. 84). Įvertinęs ankstesniųjų metų ieškovo bityno duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2012 m. ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti 33 kg iš vieno avilio (vienos bičių šeimos) ir būtų gavęs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Iš pateiktos P. L. bityno paso kopijos nėra aišku, kokį kiekį medaus ieškovas gavo 2012 m., ieškovas negali išgauto medaus kiekio pagrįsti objektyviais įrodymais ir tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, todėl nagrinėjamu atveju ieškovo patirtų nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, 2012 m. liepos 13 d. atlikę ieškovo bityno patikrinimą, nustatė, jog 20 iš 40 ieškovo bičių šeimų yra mažas bičių kiekis (T. 1, b. l. 13-15). Už medaus išgavimą ir jo apskaitą, dokumentų pildymą yra atsakingas bitininkas ir tik pats bitininkas gali nurodyti gauto medaus kiekį. P. L. bityno priežiūra ir medaus gavimu besirūpinanti ieškovo įgaliota atstovė V. A. L. nurodė 2012 m. iš vienos bičių šeimos gavusi 18 kg medaus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, jog atsakovo neteisėti veiksmai, turėję įtakos ieškovo bičių sveikatos būklei ir skaičiui, buvo atlikti liepos pradžioje, tai, jog 20 šeimų sumažėjo bičių skaičius, ieškovo atstovės paaiškinimus, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjamu, laiko įrodyta, jog P. L. priklausančiame bityne iš 20 bičių šeimų buvo išgauta tik po 18 kg medaus. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų 2012 m. išgauto medaus kiekis 20 avilių sumažėjo 15 kg/aviliui, t. y. ieškovas negavo 300 kg medaus, kurį gauti jis pagrįstai tikėjosi. Atsakovas ir jo atstovai teigė, kad ieškovas nebuvo sudaręs jokių medaus pardavimo sutarčių, todėl žala jam neatsirado, tačiau toks argumentas laikytinas nepagrįstu. Ieškovas, gavęs medų, galėjo išsipirkti verslo liudijimą ar medų parduoti supirkėjams ar realizuoti kitokia tvarka ir iš to gauti pajamų. Ignalinos bitininkų draugijos „Austėja“ pirmininkas pažymoje nurodė, kad 2012 m. liepos-lapkričio mėnesiais bitininkai iš bitynų medų pardavinėjo po 15-18 Lt, medaus kaina turguje buvo 16-20 Lt, bei darė išvadą, jog medaus vidutinė rinkos kaina buvo 16 Lt (T. 1, b. l. 84). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovas P. L. dėl neteisėtų atsakovo V. J. veiksmų sumažėjusio medaus kiekio patyrė 4 800 Lt nuostolių (16 Lt/kg*300 kg). Egzistuojant visoms V. J. civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, ieškovo patirti nuostoliai priteistini iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.245 str., 6.263 str.).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo P. L. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. J. priteisti 4 800 Lt turtinės žalos P. L. naudai, likusią ieškinio dalį atmesti.

Apeliacinį skundą ir ieškinį tenkinus iš dalies, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas P. L. pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus patyręs 300 Lt žyminio mokesčio (T. 1, b. l. 3), 60,50 Lt už meteorologinės informacijos pažymas (T. 1, b. l. 125-128), 1 750 Lt advokato pagalbos (T. 1, b. l. 144-145, T. 2, b. l. 1-2) išlaidų pirmosios instancijos teisme, atsakovas V. J. pateikė įrodymus patyręs 600 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (T. 2, b. l. 5). Ieškinys tenkinamas 48 proc., todėl šalių išlaidos paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: ieškovui iš atsakovo priteisiama 144 Lt žyminio mokesčio, 29 Lt išlaidų už meteorologinės informacijos pažymas, 840 Lt advokato pagalbos išlaidų, atsakovui iš ieškovo priteisiama 312 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 98 str.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirta 56,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T. 2, b. l. 17), todėl iš ieškovo priteistina 29,54 Lt, o iš atsakovo – 27,26 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas pateikė įrodymus patyręs 300 Lt žyminio mokesčio (T. 2, b. l. 50) ir 2 400 Lt advokato pagalbos išlaidų (T. 2, b. l. 52-55), todėl apeliacinį skundą tenkinus 48 proc., iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 144 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 1 152 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus turėjęs 3 630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (T. 2, b. l. 70-73). Įvertinus bylos sudėtingumo lygį, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, atsižvelgus į LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovo prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma mažinama iki 1 500 Lt ir proporcingai tenkintiems ir atmestiems apeliacinio skundo reikalavimams iš ieškovo P. L. atsakovo V. J. naudai priteistina 780 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1-3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

nusprendžia:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 800 Lt turtinės žalos P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt žyminio mokesčio, 29 Lt išlaidų už meteorologinės informacijos pažymas, 840 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 144 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 1 152 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 312 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 780 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 29,54 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 27,26 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasNijolė Danguolė Smetonienė