- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- 2-93-807/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00748-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Savickienė
- Atsakovas
- V. K., A. P., G. K.
- Ieškovas
- G. Z. O.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės atstovams – atstovui pagal pavedimą advokatui K. B. ir atstovei pagal įgaliojimą K. V.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. Z. O. ieškinį atsakovams G. K., V. K. ir A. P. dėl žemės sklypo bei gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Viršupio g. 20, Vilniuje, naudojimosi tvarką; 2) priteisti iš atsakovo A. P. 7 950 Lt žalos atlyginimo už savavališkai nugriautus šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusius statinius.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarka buvo nustatyta dar 1992 metais ir nuo to laiko esminių ginčų dėl šios tvarkos tarp bendraturčių nebuvo kilę; jų iš esmės nėra ir dabar. Dėl reikalavimo priteisti nuostolius už šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusių statinių nugriovimą atsakovas A. P. paaiškino, kad nurodyti statiniai buvo pastatyti savavališkai ir juos 1987-1989 metais nugriovė pati ieškovė kartu su atsakovų tėvais bei kitais giminaičiais.
Teismo posėdyje ieškovės atstovės paaiškino, kad prie patikslinto ieškinio pridėtas yra paveldėjimo teisės liudijimas bei VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, jog ūkinius pastatus 2JI/m, 3JI/m, 4JI/m nugriovė A. P.. Ūkinių pastatų nugriovimo faktą patvirtina centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, jog šie pastatai yra sunaikinti, o tai, jog šiuos pastatus sunaikino ir nugriovė A. P., įrodo paties A. P. ranka 2009-05-22 rašytas raštas VĮ Registrų centrui, kuriame jis nurodo, jog nugriovė tuos pastatus 1989 metais bei prašo juos išregistruoti. Byloje yra 2010-11-24 UAB „Liturta“ turto vertintojų išvada, pagal kurią šių pastatų vertė yra 15900 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog pusė ūkinių pastatų priklausė G. Z. O., todėl priteistina suma yra 7 950 Lt. Nors atsakovai kėlė klausimą, kad šie pastatai yra, neva, savavališka statyba bei pateikė 1982 metų techninės inventorizacijos biuro pažymėjimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovų pateiktame pažymėjime nėra nei 2JI/m, nei 3JI/m, nei 4JI/m pažymėtų pastatų kaip savavališka statyba. Kadangi atsakovai kėlė klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo, tai į bylą yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog G. Z. O. nuo 1990 metų gyveno Lenkijoje bei tai patvirtina notariškai patvirtinti liudytojų pareiškimai. Nuo 2004 metų ieškovė gyveno Šeškinėje, Ukmergės gatvėje esančiame bute. Tai įrodo Centrinio duomenų banko išrašas, pagal kurį matyti, jog jai priklauso pusė šio buto. Apie tai, jog ūkiniai pastatai yra nugriauti, G. Z. O. sužinojo 2009 metais, kai A. P. su paruoštu raštu kreipėsi į ją dėl pastatų išregistravimo. Gavusi šį dokumentą, ieškovė G. Z. O. suprato, jog šie pastatai yra sunaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas posėdyje paaiškino, kad su reikalavimais dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Viršupio g. 20, Vilniuje, naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovai sutinka. Atsakovas A. P. nesutinka su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, kadangi ieškovė nepateikė konkrečių duomenų ir neįrodė, kas būtent nugriovė tuos ūkinius pastatus. A. P. raštas buvo rašytas 1989 metais. Jo tuo metu net nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Raštą jis parašė pats dėl nugriautų pastatų išregistravimo, bet turtą valdė kiti asmenys. Raštą parašė atsakovas, bet jis negriovė ūkinių pastatų. Ten gyveno kažkieno vaikai, taip pat ir ieškovės vaikai, giminaičiai. Dėl ieškinio senaties termino taikymo, tai senaties terminas negali būti atnaujinamas, kadangi ieškovė pradėjo valdyti ir naudotis tais pastatais ir namu priėmus palikimą, 1992 metais. Prie atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateiktas 1992-10-30 A. P. ir G. Z. V. rašytas pareiškimas su vertimu. Nors tai yra netiesioginis įrodymas, tačiau tai yra dokumentas, įrodantis, jog naudojantis ir valdant turtą G. Z. O. rašė notarui prašymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Ūkinių pastatų tame pareiškime, kaip valdomo turto dalies, nėra užfiksuota. Šis dokumentas patvirtina, jog ūkinių pastatų jau tada nebuvo. G. Z. O. pradėjo naudotis ir valdyti savo turtą taip, kaip priklauso protingam ir apdairiam savininkui. J. O. su A. P. rašė tuo metu pareiškimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, reiškia žinojo koks turtas yra bei jog ūkinių pastatų nebėra. Šis dokumentas yra netiesioginis įrodymas, jog 1992 metais G. Z. O. buvo žinoma, kad ūkinių pastatų nebėra. Be to, yra pridėtas prie patikslinto ieškinio 1997 metų geodezinis planas, kuriame yra užfiksuota, jog nėra ūkinių pastatų. Taip pat prie pirminio ieškinio yra pateiktas 2009-10-06 VĮ Registrų centro išrašas, kuriame yra pastabos, jog kadastrinių matavimų, atliktų 1996-10-14 duomenimis, statiniai 2I/m, 3I/m, 4I/m buvo nugriauti, o tai patvirtina, kad iki to laiko pastatai buvo nugriauti, todėl tai leidžia man daryti išvadą, jog 1988-1989 metais tie ūkiniai pastatai buvo nugriauti. Ieškovės pateikta išvada dėl turto vertės pateikta ir žalos dydis paskaičiuotas pagal šiomis dienomis galiojančias kainas. Negali būti taip formuluojamas reikalavimas, kadangi žalos dydis turi būti skaičiuojamas žalos padarymo dienai, o tokių dokumentų ieškovė teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys Viršupio g. 20, Vilniuje (t. 1, b.l. 9-14). Ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 50-55) prašo nustatyti naudojimosi šiais bendrosios nuosavybės objektais tvarką. Kadangi atsakovai su ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu, esančiais Viršupio g. 20, Vilniuje, tvarka iš esmės sutinka, šie ieškovės reikalavimai tenkintini (CK 4.81 str. 1 d.).
Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. P. 7 950 Lt žalos atlyginimo už savavališkai nugriautus šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusius statinius 2JI/m, 3JI/m, 4JI/m, buvusius adresu Viršupio g. 20, Vilniuje. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2010-11-09 išraše (t. 1, b.l. 11-14) nurodoma, kad 1996-10-14 atliktų kadastrinių matavimų duomenimis minėti statiniai yra sunaikinti. Atsakovų argumentai dėl minėtų statinių statybos savavališkumo ir neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi statiniai 2JI/m, 3JI/m, 4JI/m yra įteisinti (įregistruoti Nekilnojamojo turto registre), o jų statybos teisėtumas nėra nuginčytas nustatyta tvarka. A. P. VĮ Registrų centrui 2009-05-22 pateiktame prašyme (t. 1, b.l. 26) nurodo, jog minėtus statinius 1989 metais nugriovė jis. UAB „Liturta“ atkuriamosios vertės metodu apskaičiuota nurodytų statinių bendra vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą nuo 1989 metų, sudaro 13 900 Lt (t. 1, b.l. 20). Tokių byloje surinktų rašytinių įrodymų kompleksinė analizė leidžia daryti išvadą, jog byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių atsakovo A. P. kaltę dėl statinių 2JI/m, 3JI/m, 4JI/m nugriovimo bei neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos turtinės žalos dydį. Alternatyvių duomenų apie nugriautų statinių atkuriamąją vertę, apie tai, kad 1989 metais atsakovas A. P. nebuvo Lietuvoje, nepateikta.
Atsakovų atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl pastatų nugriovimo, atmesti. Ieškovė nurodo apie statinių nugriovimą sužinojusi tik atsakovui paprašius pasirašyti 2009-05-22 prašyme (t. 1, b.l. 26), tuo tarpu 1990-2003 metais gyvenusi Lenkijoje, Lietuvoje (o juo labiau sklype adresu Viršupio g. 20, Vilniuje) nesilankiusi. Aplinkybę, kad ieškovė Lenkijoje gyveno nuo 1990 metų bent iki 2000 metų, patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai (t. 1, b.l. 68-118). Vis dėlto šie įrodymai nepatvirtina nepertraukiamo ieškovės gyvenimo užsienyje ir visiško nesilankymo Lietuvoje; 1992 metais Lietuvoje ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (t. 1, b.l. 125-127), 1992-10-30 ji kartu su atsakovu Vilniaus miesto notarų kontorai teikė bendrą pareiškimą dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu, esančiais Viršupio g. 20, Vilniuje, tvarkos nustatymo (t. 1, b.l. 138-139). Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovė, būdama rūpestinga, apdairia žemės sklypo ir statinių, esančių Viršupio g. 20, Vilniuje, bendraturte, galėjo ir turėjo žinoti apie tai, kad statiniai 2JI/m, 3JI/m, 4JI/m buvo nugriauti, ir šią aplinkybę sužinoti gerokai anksčiau, nei 2009 metais. Tad pripažintina, jog ieškovė CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą praleido ženkliai (byloje esančių dokumentų turinio kompleksinis vertinimas neleidžia pagrįstai suabejoti tuo, kad ginčo statiniai buvo nugriauti 1989 metais, kadangi jokiuose vėlesniuose žemės sklypo planuose ar kituose dokumentuose, galinčiuose patvirtinti jų faktinį egzistavimą, statiniai neminimi), be to, jį praleido dėl nepateisinamų priežasčių, dėl savo pačios aplaidumo, nesirūpinimo ir nesidomėjimo jai priklausiusiais statiniais arba teisės į žalos, atsiradusios dėl statinių nugriovimo, įgyvendinimu, todėl atnaujinti praleistą senaties terminą reikalavimui dėl nuostolių priteisimo reikšti atsisakytina (CK 1.131 str. 2 d.).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 509 Lt žyminio mokesčio ir 3 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai bei atstovavimo paslaugoms apmokėti (t. 1, b.l. 5, 6, 35, 36). CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai; teismas gali nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Nagrinėjamo ginčo šalys iš esmės neginčija aplinkybės, kad bandė taikiai susitarti dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Viršupio g. 20, Vilniuje, naudojimosi tvarkos nustatymo, buvo nuvykusios į notaro biurą, bet susitarimo pasirašyti nepavyko dėl vieno iš atsakovų - G. K. – neatvykimo į notaro biurą dėl ligos. Taikos sutarties šalims taip pat nepavyko sudaryti iš esmės dėl to, kad nebuvo taikiai susitarta dėl nuostolių, padarytų nugriovus statinius, atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai viso bylos nagrinėjimo metu iš esmės neprieštaravo ieškovės siūlytai žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Viršupio g. 20, Vilniuje, naudojimosi tvarkai. Tad tik dėl šalių nepakankamo bendradarbiavimo ir kooperavimosi reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nepavyko išspręsti taikiai. Nagrinėjamu atveju konstatuotinas tiek ieškovės, tiek atsakovų nepakankamas bendradarbiavimas bei kooperavimasis, kadangi po nepavykusio bandymo notaro biure pasirašyti susitarimą dėl naudojimosi tvarkos, nei ieškovė, nei atsakovai naujų susitikimų notarų biuruose neinicijavo, užbaigti bylą taikiai bent jau dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu ir namu tvarkos nustatymo ir atitinkamai tęsti ginčą tik dalyje dėl nuostolių priteisimo nesiekė. Tad, atsižvelgiant į tokį šalių (procesinį) elgesį, į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo buvo atmestas, į tai, kad atsakovai irgi turėjo gana ženklių išlaidų advokato teisinei pagalbai bei atstovavimo paslaugoms apmokėti, iš atsakovų ieškovės naudai priteistinas 135 Lt dydžio žyminis mokestis už reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir 500 Lt advokato teisinės pagalbos bei atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2, 4 d., 98 str. 1 d.).
Taip pat ieškovės naudai priteistinos jos patirtos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo išlaidos (t. 1, b.l. 67; CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).
Ieškovei grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. 0101-0035-0281, esančiu Viršupio g. 20, Vilniuje, tvarką pagal UAB „Sklypų matavimai“ 2011-09-14 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą:
1) G. Z. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priskirti naudotis žemės sklypo dalį, UAB „Sklypų matavimai“ 2011-09-14 parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu B ir koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 3, 4, 5, 6, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 15;
2) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priskirti naudotis žemės sklypo dalį, UAB „Sklypų matavimai“ 2011-09-14 parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu A ir koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1, 2, 3, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14.
Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 1094-9004-2018, esančiu Viršupio g. 20, Vilniuje, tvarką:
1) G. Z. O. priskirti naudotis patalpas, UAB „Pastatų matavimo grupė“ 2008-09-30 parengtame namo inventorinėje byloje esančiame plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, kurių bendras plotas – 42,86 kv. m.;
2) G. K. ir V. K. priskirti naudotis patalpas, UAB „Pastatų matavimo grupė“ 2008-09-30 parengtame namo inventorinėje byloje esančiame plane pažymėtas indeksais 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, kurių bendras plotas – 41,81 kv. m.
Iš atsakovų G. K., V. K. ir A. P. ieškovės G. Z. O. naudai priteisti 1 035 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 345 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Ieškovei G. Z. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 135 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio, sumokėto banko „Swedbank“, AB, 2010-11-28 įmokos mokėjimo kvitu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.