Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės G. T., jo gynėjai advokatei R. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo VšĮ Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeitimo G. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė N. Š. palaikė teikimą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, kad po nusikalstamos veikos padarymo G. T. 2006 m. atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, jis pripažintas nepakaltinamu. Nuo 2007-02-15 iki 2009-09-30 G. T. gydytas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, nustatyta diagnozė: mišrios kilmės silpnaprotystė, potrauminė encefalopatija. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-09-22 nutartimi priverstinio gydymo sąlygos pakeistos į priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis. 2012-11-13 G. T. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis iki 2040-12-18. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje G. T. gydytas: 2016-12-05 – 2016-12-22, 2017-04-19 – 2017-05-04, 2017-07-07 – 2017-07-21. G. T. nuo 2017-10-12 iš Prūdiškio socialinės globo snamų perkeltas gyventi į Strūnos socialinės globos namus. Nuo 2017-10-18 tęsiamas medikamentinis ambulatorinis gydymas ir tęsiama priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-07-24 nutartimi G. T. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. G. T. reguliariai lankėsi Psichikos sveikatos centre, vartojo paskirtus vaistus, ligos eiga – banguojanti. Iš Strūnos socialinės globos namų pateiktų charakteristikų ir gydančio gydytojo išrašų matyti, kad G. T. dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, stebimas priklausomybės sindromas vartojant alkoholį, stebimi elgesio pakitimai, sujaudinimas, agresyvaus elgesio požymiai. Užtikrinti, kad G. T. visiškai nevartotų alkoholio nėra galimybių. Koreguotas medikamentinis gydymas teigiamų rezultatų nedavė. 2019-01-28 komisija, įvertinusi G. T. psichikos sveikatos būklę, konstatavo, kad G. T. liga turi banguojančią eigą, jam išlieka ryškūs pakitimai kognityvinėnėje, asmenybinėje sferose, stebima kritikos stoka, galimi psichikos būklės paūmėjimai su impulsyviu, agresyviu elgesiu, pastarajam vartojant alkoholinius gėrimus, todėl siūlo taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis - pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą psichiatrijos stacionare bendro stebėjimo sąlygomis.

Teismo posėdyje Strūnos socialinės globos namų atstovas V. Š. pareiškėjo teikimą palaikė. Nurodė, kad G. T. gyvena Strūnos socialinės globos namuose kartu su kitais globos namų gyventojais. Globos namų gyventojus prižiūri socialiniai darbuotojai. G. T. judėjimo laisvė nėra apribota, jis gali laisvai išeiti ir ateiti į globos namus. Globos namuose draudžiama turėti ir vartoti alkoholį, tačiau G. T. alkoholinių gėrimų gauna iš kitų gyventojų. Dalis gyventojų gali savarankiškai apsipirkti maisto prekų parduotuvėje, kur, matyt, ir nusiperka alkoholinių gėrimų. Taikomos įvairios administracinės priemonės siekiant užkirsti kelią alkoholio vartojimui, tačiau visų atvejų nepavyksta užkardyti. Už alkoholio vartojimą yra taikomos administracinės priemonės, asmenys tam tikram laikui izoliuojami. Būdamas neblaivus G. T. yra agresyvus.

Teismo posėdyje gydytojas psichiatras A. D. VšĮ Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centro išvadą palaikė. Nurodė, kad G. T. prastai charakterizuojamas ir jo elgesio pakitimai susiję su alkoholio vartojimu, kuris sąveikauja su G. T. nuolat vartojamais medikamentais. Vienoje iš charakteristikų yra duomenų, kad G. T. naudoja fizinį smurtą prieš silpnesnius. Stebimas priklausomybės alkoholiui sindromas, psichikos būklės paūmėjimai, sujaudinimas, todėl didėja G. T. socialinis pavojingumas.

Teismo posėdyje išklausytas G. T. paaiškino, kad socialinių darbuotojų klauso, jie perka jam cigarečių, kavos už jo pinigus. Vaistus vartoja kiekvieną dieną, nuo ko nežino. Žino, kad vieni vaistai vakare raminamieji. Jis kai vaistus geria, alkoholio negeria. Alkoholį vartoja retai, gal kartą kokį gėrė alų. Degtinės, vyno negeria. Alumi jį Jonas pavaišina, Staska. Jis tik kartą kokį 1 litrą alaus išgėrė ant trijų. Išgėręs nebūna agresyvus. Jis tik pavalgęs alaus išgeria, tada užkanda – palatoje turi duonos, dešros kartais. Mano, kad kartais galima alaus išgerti. Rokiškio ligoninėje buvo gal metus, į Rokiškį nenori, ten svoris jam buvo nukritęs.

Asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėja advokatė R. G. teikimo nepalaikė. Nurodė, kad G. T. gyvena valstybinėje įstaigoje Strūnos socialinės globos namuose ir šių globos namų administracija turi pareigą užtkrini, kad į globos namus nepatektų alkoholiniai gėrimai. G. T. psichika yra stabili, ir tik pastarajam pavartojus alkoholinių gėrimų stebimas sujaudinimas, dirglus elgesys. Socialinė darbuotoja nepatvirtino, kad G. T. elgesys kelia fizinę grėsmę aplinkiniams. Mano, kad nepakanka duomenų griežtinti G. T. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę ir prašo teikimo netenkinti.

Prokuroras J. P. teikimą palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK ) 98 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas ( BK 98 straipsnis ) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. T. diagnozuota mišrios kilmės silpnaprotystė ( F02.08 ), potrauminė encefalopatija, nustatyti organiniai psichikos pokyčiai, lengvo laipsnio intelekto defektas ( F07.0; F70.1 ). Nuo apgyvendinimo Strūnos socialinės globos namuose 2017-10-12 G. T. reguliariai lankėsi Psichikos sveikatos centre, vartojo paskirtus vaistus, tačiau G. T. dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, stebimas priklausomybės sindromas vartojant alkoholį ( F10.2 ), jam vartojant alkoholį stebimi elgesio pakitimai, sujaudinimas, agresyvaus elgesio požymiai.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja O. S. nurodė, kad dirba Strūnos socialinės globos namuose socialinio darbuotojo padėjėja. G. T. globos namuose gyvena apie dvejus metus. Kai G. T. nevartoja alkoholio tai yra sukalbamas, paklusnus, tvarkingas, tačiau kai pavartoja alkoholį būna agresyvus, nurodinėja, įžeidinėja, neklauso, vartoja necenzūrinius žodžius. Vasaros laikotarpiu G. T. dažniau vartodavo alkoholį, žiemą – rečiau. Alkoholį G. T. vartoja apytikriai vieną kartą į mėnesį, neigia vartojęs. Socialiniai darbuotojai kalba apie alkoholio žalą, tačiau tai nepadeda. G. T. pats alkoholio neįsigyja – neturi tam lėšų, greičiausiai kiti globos namų gyventojai pavaišina ar nuperka. Ji nepastebėjo, kad G. T. prieš ką nors smurtautų, tačiau ji dirba pamainomis ir visko gali nežinoti. Kai G. T. labai įsišėlsta, tai būna, kad jis izoliuojamas, t. y. uždaromas į patalpą, kad apsiramintų.

VšĮ Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro komisija, įvertinusi G. T. psichikos sveikatos būklę, 2019-01-28 išvadoje konstatavo, kad G. T. vartojant paskirtą medikamentinį gydymą, taikant režimą, reabilitacines priemones, išlieka pokyčiai asmenybinėje, kognityvinėje sferoje, eiga – banguojanti. Ženklesnis sujaudinimas stebimas paskutinių 5-6 mėnesių laikotarpyje, G. T. epizodiškai piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais. Tuo metu G. T. tampa grubus, arogantiškas, sujaudintas, agresyviai nusiteikęs. Efekto nuo ambulatoriškai koreguoto gydymo nėra, pacientas epizodiškai neprisitaiko prie gyvenimo socialinės globos namuose. G. T. liga turi banguojančią eigą, jam išlieka ryškūs pakitimai kognityvinėje, asmenybinėje sferose, stebima kritikos stoka, galimi psichikos būklės paūmėjimai su impulsyviu, agresyviu elgesiu, pastarajam vartojant alkoholinius gėrimus. Nepavyksta užtikrinti, kad G. T. socialinės globos namuose visiškai nevartotų alkoholio, didėja jo socialinio pavojingumo rizika. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas pakeisti G. T. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stebėjimą pirminės psichikos sveiktos priežiūros sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą psichikos stacionare bendro stebėjimo sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 98 str. 1 d. 2 p., BPK 405 str. 3 d. 2 p., teismas

nutaria:

VšĮ Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą patenkinti.

Pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-09-22 nutartimi G. T. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.