Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Arūnui Gateliui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Raimondai Busilienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui), trečiasis suinteresuotas asmuo L. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 3 d. gautas G. V. (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas prašo įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – atsakovas, Inspekcija, Inspekcijos teritorinis skyrius) pašalinti padarytą pažeidimą.

2015 m. rugsėjo 9 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcija, Inspekcijos teritorinis skyrius, atsakovas) sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo; 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti dėl jo administracinės procedūros sprendimą.

Nesutinka su gautu Inspekcijos teritorinio skyriaus atsakymu. Vadovaujasi Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“ pirma lentele „Nesudėtingų statinių sąrašas“, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir teigia, kad ir tokiai statybai buvo privaloma turėti gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą, kuris niekada nebuvo gautas.

Nesutinka ir su Inspekcijos rašte nurodytu argumentu, jog skundas nenagrinėjamas, nes praleistas 10 metų senaties terminas nuo statinių pastatymo. Nurodo, kad šis terminas netaikomas, kai pažeidžiami imperatyvūs reikalavimai dėl aplinkos apsaugos, dėl higienos normų laikymosi, be to, pareiškėjo manymu, tualeto sienos kelia avarijos grėsmę. Todėl skundas turėjo būti tiriamas, nes dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių, mažareikšmiškumas tokiu atveju netaikomas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, akcentavo, kad padaryti pažeidimai susiję su aplinkos apsauga ir higienos normų pažeidimais, kurie negalėjo būti įvertinti kaip mažareikšmiai. Dėl leistinų statybos ribų iki gretimo sklypo vadovavosi Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis ir aiškino, kad ta riba yra 1,5 m.

Inspekcija paaiškina, kad įvertino visas skundui reikšmingas aplinkybes. Nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė L. D. 2000 metais atliko 48 kv.m. sodo namelio rekonstrukciją ir pasistatė priestatą prie sodo namelio, o 2002 m. pasistatė apie 1,5 kv.m. ploto lauko tualetą. Paaiškina, kad vadovaujantis Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ sodo namas su priestatu priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, taip pat šiai kategorijai – nesudėtingų inžinierinių statinių - priskiriamas ir lauko tualetas. Vadovaujasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ jokio rašytinio pritarimo projektui tokių statinių statybai nereikia. Tačiau tokių statinių statybai reikalingas rašytinis gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas. Tokių statinių statybai neturi būti rengiamas supaprastintas statybos projektas, o rašytiniai gretimų sklypų savininkų sutikimai reikalingi tik atliekant statybos darbus arčiau sklypo ribų, nei numatyta teisės aktuose, t.y. arčiau nei 3 m.

Nurodo, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 ir 8 dalimis, Inspekcija nenagrinėja skundų dėl teisės aktų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje, o mažareikšmių pažeidimų sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas. Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų taisyklių 5 punktas apibrėžia mažareikšmio pažeidimo sąvoką, o 43 punkte nurodyta, kokie pažeidimai laikomi mažareikšmiais. Taisyklių 41 punkte nustatyti skundų ir pranešimų nenagrinėjimo atvejai. Pagal šio punkto nuostatas pareiškėjo skundas nenagrinėtas, tame tarpe ir dėl to, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų.

Pareiškėjo skundo nenagrinėjimas Inspekcijoje, pasak atsakovo, neatima galimybės ginti jo teises civilinio proceso nustatyta tvarka, atsakovas apie šias galimybes skundžiamu raštu pranešė pareiškėjui.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. D. atsiliepimo į skundą teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai.

Skundas netenkinamas.

Ginčas yra dėl viešojo administravimo funkcijų tinkamo vykdymo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 15 d. padavė skundą Inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui (b.l. 4, 39), kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė L. D., pareiškėjo duomenimis, neturėdama statybą leidžiančių dokumentų savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, nesilaikydama įstatymų nustatytų reikalavimų, pasistatė gyvenamojo namo priestatą ir lauko WC. Nurodė, kad kreipiasi į Inspekciją dėl neteisėtos statybos padarinių likvidavimo ir prašė ištirti ir įpareigoti L. D. per nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Skunde nenurodyta, kad prie jo pridedami kokie nors priedai.

Inspekcijos Vilniaus teritorinis padalinys 2015 m. liepos 1 d. raštu Nr. (23.2)2D-9649 „Dėl Jūsų 2015-06-15 skundo“ pateikė pareiškėjui atsakymą į jo skundą. Šis raštas ginčijamas teisme. Raštu pranešama, kad pareiškėjo skundas nenagrinėjamas (b.l. 5-6, 40-41). Šiuo raštu pranešama, kad Inspekcijos teritorinis skyrius išnagrinėjo skunde pateiktą informaciją. Atsakovas konstatuoja, kad statiniai, dėl kurių paduotas skundas, vadovaujantis STR 1.01.07:2010, priskiriami nesudėtingų ir nesudėtingų inžinierinių statinių kategorijai. Statant tokius statinius privaloma gauti gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nurodo, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad Inspekcija nenagrinėja skundų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Vadovaudamiesi nurodytu straipsniu, taip pat Viešojo administravimo įstatymu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), be to, nurodydami, kad nesudėtingi statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų, nusprendžia, kad skundas nenagrinėjamas. Paaiškina pareiškėjui, kad savo pažeistą ar ginčijamą teisę gali apginti Civilinio proceso tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcija nustatinėjo faktines aplinkybes, susijusias su skundu. Nustatyta, kad L. D. nuo 1999 m. sausio 18 d. nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio naudojimo būdas mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 42). Sklype yra pastatai: sodo pastatas, bendras plotas 22,14 kv.m., tūris 88 kub.m. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, b.l. 43). Patikrinus vietoje Inspekcija nustatė, kad rekonstruotas sodo namelis yra 48 kv.m. bendrojo ploto, o lauko tualetas apie 1,5 kv.m. ploto, šie duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau namelis su priestatu buvo nufotografuotas Inspekcijai tikrinant faktus (b.l. 45). Inspekcija surinko faktinius duomenis, kurių neginčija ir pareiškėjas, kad sodo namelio rekonstravimas atliktas 2000 m. Tai 2015 m. birželio 29 d. patvirtino L. D. (b.l. 46), 2015 m. birželio 28 d. kitų sklypų savininkai S. V. (b.l. 47), A.-H. B. (b.l. 48), 2015 m. birželio 26 d. L. M. (b.l. 49). Inspekcija teigia, kad apklausus L. D. (tai nurodyta skundžiamame rašte) ji paaiškino, kad lauko tualetas 1,5 kv.m. ploto pastatytas 2002 metais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad abu statiniai priskirtini nesudėtingų statinių ir inžinierinių statinių kategorijai. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintą Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, statant (rekonstruojant) nesudėtingus statinius, neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai, todėl nereikia ir supaprastinto projekto, tačiau tokiais atvejais, esant atitinkamai sąlygai, kad toks statinys statomas ar rekonstruojamas arčiau žemės sklypų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jeigu teisės aktai tokį susitarimą numato), reikia gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinį sutikimą (susitarimą). STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ numato atstumą nuo sklypo ribos atitinkamai atvejais nuo 1 iki 3 metrų. Šiuo atveju ginčas yra ne dėl to, ar privalėjo trečiasis suinteresuotas asmuo turėti gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą, ar nesudėtingas inžinierinis statinys pastatytas nuo 1 iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos, nes Inspekcijos teritorinis padalinys šių faktų nenagrinėjo, bet neneigė, kad rašytinis sutikimas greičiausiai buvo reikalingas. Tokį pažeidimą pripažino mažareikšmiu. Nėra teisės aktuose numatyti kokie nors išskirtiniai reikalavimai statant lauko tualetus, todėl nesudėtingas inžinierinis statinys negali būti pripažintas Taisyklėse nustatyta išimtimi, neleidžiančia tokio statinio statybos be rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimo laikyti mažareikšmiu statybos teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Jeigu šiuo metu trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidžia higienos normų reikalavimus, kas pažeidžia gretimo sklypo savininko teises, pašalinti tokius pažeidimus nėra Inspekcijos kompetencija.

Inspekcija nagrinėja asmenų skundus vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (25 straipsnis), (toliau – Įstatymas) ir Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teikiant skundą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinantys dokumentai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kokia yra lauko tualeto būklė, kokiame maždaug atstume jis yra nuo jo sklypo ribos, skunde nieko nesakoma apie avarinę šio statinio būklę, nepateikiami jokie įrodymai (galėjo būti pateiktos nuotraukos). Įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje; teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas, o šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skundų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija. Taisyklėse nurodyti atvejai yra reglamentuoti, tokią teisę Inspekcijai delegavo minėtos Įstatymo nuostatos. Vertinant Taisyklių nuostatas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad skundai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, jeigu nuo statybos pradžios praėjo 1 metai ir statybą leidžiantis dokumentas išduotas seniau kaip prieš tris metus ir pan., t.y. Įstatymas numato trumpus terminus tokiems skundams nagrinėti. Tuo tarpu Taisyklių 41 punkte nustatyti skundų nenagrinėjimo atvejai, kai skundas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 43 punkte (41.5 p.) ir dėl statybos neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyto dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei skunde nurodyta, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų. Taisyklių 41.19 p. leidžia apie sprendimą nenagrinėti skundo priimti išaiškinus aplinkybes ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Tokiame sprendime turi būti nurodytas skundo nenagrinėjimo pagrindas ir tai pagrindžiančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju šis terminas nepraleistas (2015 m. birželio 15 d. gautas skundas, 2015 m. liepos 1 d. priimtas sprendimas), iš skundžiamo sprendimo turinio daroma išvada, kad Inspekcija vadovavosi būtent šia nuostata, t.y. skundo nenagrinėjo, o tik nustatinėjo aplinkybes, kas buvo būtina, nes pareiškėjas skunde Inspekcijai pateikė minimalius duomenis. Mažareikšmių teisės aktų pažeidimų sąrašas nurodytas Taisyklių 43 punkte, kur nustatyta, kad tokiu pažeidimu laikomas naujo nesudėtingo statinio statyba ar rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento, t.y. gretimo sklypo savininko sutikimo, kai yra tam tikras, teisės aktuose nustatytas atstumas iki sklypo ribos (43.1 punktas). Nurodytame punkte yra nustatytos ir išimtys, pareiškėjas remiasi tuo, kad įvyko ar gresia statinio avarija, vėliau rėmėsi ir tuo, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, nes prieštarauja imperatyvioms aplinkos apsaugos ir higienos teisės aktų nuostatoms. Abu šie teiginiai nebuvo nurodyti skunde Inspekcijai, šių teiginių pareiškėjas nepagrindė nei skunde teismui, nei nagrinėjant bylą, kaltino atsakovą, kad nepateikė lauko tualeto nuotraukos, nenustatė jo būklės. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde Inspekcijai aplinkybės dėl lauko tualeto avarinės būklės nenurodė, Inspekcija ir neprivalėjo tirti šio statinio būklės. Tuo tarpu pradėjus kelti šį klausimą tik teisme, pareiškėjui perėjo pareiga įrodyti tokią aplinkybę. Iš nagrinėjamo ginčo turinio nėra pagrindo išvadai, kad galima nustatyti viešojo intereso pažeidimą. Pareiškėjas akivaizdžiai gina savo subjektines teises, skunde Inspekcijai nurodo, kad ne kartą geranoriškai prašė L. D. nugriauti jo manymu neteisėtai pastatytą lauko tualetą, tačiau gretimo sklypo savininkė nereaguoja, t.y. pareiškėjui nepavyksta išspręsti ginčo geruoju su gretimo sklypo savininke, kas negali būti pripažinta viešuoju interesu. Pareiškėjas savo teises gali ginti ir kitais būdais – teikti prašymus ar skundus institucijoms, kontroliuojančioms ir prižiūrinčioms higienos normų laikymąsi, aplinkos apsaugos normų laikymąsi, kreipdamasis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Todėl iš esmės skundžiamas sprendimas atitinka Taisyklių 41.19 straipsnio reikalavimus, nes jame nurodytas skundo nenagrinėjimo pagrindas, tai pagrindžiančios aplinkybės.

Tačiau dėl 10 metų senaties termino, teismas daro išvadą, kad taikytas Taisyklių 41.17 p. nėra tinkamas šiam atvejui, kadangi jame kalbama apie statybą neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento. Nagrinėjamu atveju atsakovo skundo nenagrinėjimas buvo grindžiamas tuo, kad tokio dokumento šiuo metu nereikia, pakanka gretimo sklypo savininko rašytinio sutikimo, t.y. vadovaujamasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Nors atsakovo atstovė teisme paaiškino, kad Inspekcija nesiaiškino, kokių dokumentų reikėjo statybos metu, tačiau vadovaujantis skundo nagrinėjimo metu galiojusiomis Statybos įstatymo nuostatomis, statytoja neturėjo rašytinio sutikimo. Tokiu atveju pagal Taisyklių 42 punktą skundą nagrinėti reikėjo pradėti, o nustačius aplinkybes, kad taikytinas Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nutraukti skundo nagrinėjimą remiantis Taisyklių 42.8.4 punktu – kai skundo nagrinėjimas nutraukiamas visais atvejais, jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų.

Nors teismas konstatuoja tam tikrą neesminį procedūrinį pažeidimą, tačiau viešojo administravimo aktas gali būti panaikintas tik tais atvejais, kai procedūrinis pažeidimas turėjo esminės įtakos priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju, tai ar priimtas sprendimas skundo nenagrinėti, ar skundo nagrinėjimą nutraukti, nekeičia išvados, kad priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas. Iš esmės, Inspekcija ėmėsi nustatinėti svarbias aplinkybes, nustatė, kad statyba įvykdyta seniau kaip prieš 10 metų, todėl turėjo pagrindą skundo nenagrinėti ar nagrinėjimą nutraukti, kas iš esmės ir buvo padaryta.

Tai nereiškia, kad pareiškėjui atimta galimybė ginti savo teises. Be jau minėtų būdų (kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, į kitas institucijas atsakingas už higienos normų laikymąsi), pareiškėjas gali teikti Inspekcijai skundą ar pranešimą, pagrįstą visai naujomis aplinkybėmis, kurias pareiškėjas nurodė teismui – statinio avarinė būklė, konkretus atstumas nuo pareiškėjo sklypo ribos, kita statinių pastatymo data - pagrįsdamas šias aplinkybes atitinkamais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir kitą pareiškėjo reikalavimą dėl Inspekcijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsnio, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo G. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.