Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui A. J. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas su draudėja M. Š. sudarė draudimo sutartį Nr. 301-0005540, kuria remiantis buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino Draudėjai 1572,79 EUR dydžio žalą, kurią Draudėja patyrė 2017-03-17 dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš Atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo aplietas draudėjos butas. Butas, kuriame gyvena Atsakovas, yra virš Draudėjo buto. Ieškovas, įgyvendindamas savo regreso teisę (CK 6.1015 str.), 1572,79 EUR reikalauja iš Atsakovo. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį – 35,00 EUR, užmokestį už Gyventojų registro išrašą – 0,84 EUR, užmokestį už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą – 0,86 EUR.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, nurodė, kad nuomos sutartis nebuvo registruota registre, todėl atsakovas tuo negali gintis. Sąmata sudaryta su SISTELA programa, skirta apskaičiuoti darbų ir statybinių medžiagų rinkos kainas. Ieškovo atstovas pas kaimynus patekti negalėjo. Visada siunčia pranešimą buto savininkui ir namo administratoriui. Iš administratorių ne visada gauna atsakymus. Šiuo atveju nėra gauta duomenų apie namo bendro naudojimo įrenginių gedimą. Iš lauko pratekėjimas nebuvo nustatytas, buvo nustatytas iš viršaus. Gali būti ir vienkartinis vandens ištekėjimas, pvz. žmonės pamiršta užsukti vandenį. Šiuo atveju atsakymo iš administratoriaus nėra gavę. Draudėjai buvo užpiltas vonios kambarys ir koridorius. Žala akivaizdu, kad įvyko staiga ir netikėtai. Namas 1988 metų, santechnika jau susidėvėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas atsakovui siuntė pretenziją (b. l. 8), byloje pateikti su draudiminiu įvykiu susiję dokumentai, draudimo sutartis, sąmata, sąskaita, atliktų darbų aktas (b. l. 9-16), duomenys apie būsto savininką (b. l. 17). Atsakovas pateikė buto nuomos sutartį, su nuoma susijusius dokumentus (b. l. 37-41). Ieškovas pateikė buto planą, įvykio fiksavimo fotonuotraukas (b. l. 59-83).

Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas ir M. Š. sudarė draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2016-06-22 iki 2019-06-22 buvo apdraustas butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iš pranešimo apie žalą (b. l. 9) matyti, kad draudėja 2017-03-17 ryte pastebėjo apliejimą iš viršuje esančio buto, bute dingo elektra, pradėjo šlapti lubos bei sienos. Buvo surašytas defektinis aktas, lokalinė sąmata, kurių pagrindu atlikti remonto darbai ir ieškovas išmokėjo draudimo išmokos sumą juos atlikusiai įmonei (b. l. 10, 14, 15-16, 12). Butas, esantis virš aplieto buto, priklauso atsakovui (b. l. 17), ginčo dėl to, kad butas yra tiesiai virš aplieto buto, byloje nėra. Ieškovas fiksavo draudiminį įvykį, išmokėjo draudimo išmoką, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 6.266 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju duomenų apie CK 6.270 str. 1 d. numatytas aplinkybes byloje nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto; ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Atsakovas nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog buto užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Nurodė, kad nuomos laikotarpiu apie bet kokį santechnikos gedimą nei atsakovas, nei atsakovo sūnus, kuris rūpinosi buto nuoma, nebuvo informuoti. Taip pat pasibaigus nuomos sutarties terminui ir apžiūrėjus butą nenustatyti jokie atsakovo buto defektai bei sugadinimai ar atliktų remonto darbų požymiai. Trečiasis asmuo nurodė, kad nuomos laikotarpiu jokia vandens avarija bute nebuvo įvykusi, niekur nebuvo vandens nutekėjimo, ji jokių santechnikos remonto darbų bute neatliko.

Nors nurodyti asmenys teigia, jog jokio įvykio ar gedimo atsakovo bute nebuvo, tačiau abu asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų paaiškinimai nelaikytini itin patikimais, kad jais besąlygiškai būtų galima vadovautis, taip pat tai nėra vieninteliai įrodymai byloje. Galbūt atsakovas aplinkybes nurodo ir teisingai, tačiau jam gali nebūti žinomi trečiojo asmens, kuris nuomojosi patalpas, veiksmai, nes trečiasis asmuo, jei dėl jo kaltės įvyko buto užpylimas, galėjo tokias aplinkybes nuo atsakovo nuslėpti. Vanduo galėjo išsilieti tiesiog dėl kokių nors nuomininkės netinkamų veiksmų ar neveikimo, taip pat dėl smulkaus inžinerinių vandens tinklų gedimo, kuriuos buvo galima nesunkiai pašalinti taip, kad tokie darbai net nebūtų pastebimi (pvz. pakeisti nauja pratrūkusią vandens žarnelę prie unitazo, kriauklės, dušo ar vonios, vėl prijungti atsijungusią vandens nutekėjimo movą, pratrūkusią ar atsijungusią skalbimo mašinos vandens tiekimo ar nuleidimo žarnelę, pamirštas užsukti vanduo ir pan.). Tačiau, kaip minėta, ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo.

Norint pagrįsti, kad vandens išsiliejimo židinys buvo atsakovo bute, reikalinga įvertinti byloje surinktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes.

Ieškovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad ieškovo atstovas pas kaimynus, į atsakovo butą ėjo, bet patekti negalėjo. Dėl vandens išsiliejimo tokiais atvejais visada siunčia pranešimą buto savininkui ir namo administratoriui. Iš administratorių ne visada gauna atsakymus. Šiuo atveju nėra gauta duomenų apie namo bendro naudojimo įrenginių gedimą iš administratoriaus, todėl tokio dokumento į bylą nepateikė. Iš lauko pratekėjimas nebuvo nustatytas, buvo nustatytas iš viršaus.

Nors administratoriaus atsakymo byloje nėra, galima daryti išvadą, kad bendro naudojimo inžinerinių mazgų gedimo, taip pat gedimų po paslėptomis asmenine nuosavybe valdomų butų konstrukcijomis nenustatyta, nes tokiu atveju vandens pratekėjimas savaime nesustoja. Jei prakiūra ar praranda sandarumą bendro naudojimo inžineriniai mazgai ar paslėpti mazgai, esantys nuosavo buto atsakomybės ribose, vandens pratekėjimas gali sustoti tik kažkam atlikus tam tikrus paieškos ir remonto darbus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo įvykęs tokio pobūdžio įvykis ginčo name, apie tai, kad būtų atvykusi tam tikra avarinė tarnyba, kuri ieškojo priežasčių bei atliko remonto darbus. Ieškovas nurodė, kad tokio įvykio nebuvo fiksuota, tuo tarpu atsakovas priešingų duomenų, įrodymų nepateikė. Todėl galima daryti išvadą, kad tokio pobūdžio įvykio nebuvo.

Taip pat atmestina galimybė, kad vanduo, užliejęs draudėjos butą, atsirado per išorines sienas. Ieškovo pateiktų nuotraukų turinys gerai matosi tik LITEKO sistemoje, byloje atspausdintos nuotraukos neinformatyvios. Iš ieškovo pateikto užlieto buto plano (nuotrauka LITEKO sistemoje 2_0_2; b. l. 59), nuotraukų, defektinio akto matyti, kad buvo užlieta vonios patalpa (707-2, plane nenumeruota), koridorius (707-1), taip pat, vertinant buto planą bei nuotrauką 2_0_25 (b. l. 78), buvo užpiltos ir virtuvės lubos, nuo vonios patalpos pusės. Kaip matyti iš nuotraukų bei plano užpylimo pėdsakai liko ant galinės vonios patalpos sienos (atšokusios plytelės), ant virtuvės lubų – nuo kairiosios vonios kambario sienos pusės, net nesiliečiant su galine buto siena, koridoriuje, ant lubų ir sienų viršaus – nuo priekinės ir dešiniosios vonios patalpos sienos pusės. Iš buto plano galima daryti išvadą, kad galinė vonios kambario siena yra dalis visos galinės buto sienos, kuri nėra namo lauko siena, nes už jos matyti kita patalpa, tikėtina, kitas butas.

Šioje galinėje sienoje pagal planą matyti šioks toks sienos išplatėjimas. Kadangi būtent prie jo įrengta vonios patalpa, o iš nuotraukų 2_0_15, 2_0_20 (b. l. 68, 73) matyti, kad joje yra ventiliacijos anga, į ją nueina vandens, galimai gyvatuko, vamzdis, darytina išvada, kad šioje sienos dalyje eina inžinerinės komunikacijos, prie kurių jungiami individualių butų inžineriniai tinklai bei įrengimai. Kaip jau minėta, duomenų apie tai, kad įvyko šių tinklų gedimas, byloje nėra. Jei šioje sienoje būtų įvykęs inžinerinių komunikacijų (vamzdžių) gedimas (sandarumo praradimas, trūkimas), toks gedimas savaime nebūtų pats susitvarkęs. Taip pat vamzdynai tokiose namo konstrukcinėse magistralėse nėra aklinai įbetonuojami į sieną, kadangi avarijos atveju būtų sunku nustatyti gedimo vietą bei pakeisti ar užvirinti vamzdį. Tokio gedimo atveju išsiliejusiam vandeniui dėl žemės traukos nėra galimybės plačiai pasklisti, kadangi yra vietos tekėti į apačią. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš nuotraukų matyti, kad vanduo lubose pasklido gana dideliu atstumu nuo galinės vonios patalpos sienos. Jei būtų užaklintos vietos, per kurias vamzdynai kerta namo perdangas, vanduo atitinkamai kauptųsi ne lubose, o ties grindimis. Toks vanduo, jei būtų didesnis jo kiekis, galbūt po kiek laiko galėtų prasisunkti į apačią, tačiau jis neabejotinai turėtų matytis ir viršutiniame bute. Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovo bute jokio vandens išsiliejimo nebuvo, todėl nėra pagrindo manyti, kad susiklostė tokia situacija. Tokiu atveju taip pat būtų tekę kviesti avarinę tarnybą dėl tokių paslėptų vamzdynų remonto, nes vanduo būtų nenustojęs tekėti, tačiau to nagrinėjamu atveju nebuvo.

Iš nuotraukų matyti, kad vonios patalpoje atšoko bent jau dvi viršutinės plytelių eilės, kokia žala buvo padaryta luboms, nematyti, kadangi lubos buvo dengtos plastikinėmis lentelėmis. Kaip minėta, matyti, jog virtuvėje vanduo prasisunkė net ne nuo galinės buto sienos bet nuo vonios patalpos sienos pusės, vadinasi, vandens šaltinio kryptis buvo nuo vonios patalpos pusės. Koridoriaus atveju taip pat matyti, kad vanduo prasisunkė į lubas nuo dešiniosios vonios patalpos sienos pusės ir net šiek tiek iš priekio, iš įėjimo į vonios patalpą pusės (nuotrauka 2-0-6; b. l. 82). Žymės ant sienų daugiausiai matyti dėl koridoriuje įrengtoje spintoje matomų nuo sienos viršaus atsiklijavusių tapetų, kažkiek virtuvėje – ant neatsiklijavusio tapetų kampo bei atversto tapetų gabalo, nes šios žymės sutampa su žymėmis lubose.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad vandens prasisunkimo į ieškovo apdraustą butą židinys buvo atsakovo bute, galimai toje pačioje vietoje įrengtoje vonios ir tualeto patalpoje, po ko pasklido ir į šonus. Darytina išvada, kad būtent atsakovo bute įvyko laikinas santechnikos gedimas arba dėl kažkokių kitokių priežasčių ant grindų buvo išlietas vanduo. Byloje nenustatyta kitų užliejimo šaltinių, todėl spręstina, kad atsakovo ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės apie tai, jog jokio vandens išsiliejimo nebuvo, nėra teisingos, o žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas).

Atsakovo ir jo atstovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad draudėja galimai pritempė įvykį iki draudiminio ir pati sušlapino lubas bei sienas, nes vien tik dėl perdegusio elektros laido pagal sutartį nebūtų gavusi draudimo išmokos, neatrodo tikroviškai. Visų pirma, būtų nustatinėjama užliejimo priežastis. Antra, matomos žalos dydis yra pakankamai didelis, vanduo plačiai pasklidęs bute. Trečia, manytina, kad būtų neįmanoma iš išorės taip sudrėkinti vonios patalpos plyteles, kad jos atšoktų nuo sienos. Būtent vamzdynų avarijų atvejais, dėl išlieto vandens plytelės atšoka nuo drėgmės, jas paveikusios permirkus sienai, ant kurios plytelės klijuojamos. Ketvirta, sušlapusių lubų kontūras yra panašus į lėtai besiskverbiančio iš viršaus vandens, o ne taškant vandenį iš apačios į viršų. Dėl nurodytų priežasčių galima daryti kaip tik priešingą išvadą, kad elektros gedimą sukėlė ant paskirstymo dėžučių patekusi drėgmė, kas iš esmės matyti, pavyzdžiui, nuotraukose 2_0_25 ir 2_0_5 (b. l. 78, 80). Tai, kad elektrikas nurodė, jog perdegė elektros laidas, yra vandens išsiliejimo iš viršutinio buto pasekmė, o ne įvykio priežastis.

Dėl Kauno apygardos teismo 2018-01-05 nutarties byloje Nr. e2A-83-896/2018 turinio pastebėtina, kad joje galimai atsispindi ne visos faktinės nagrinėtos bylos aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas konkretus sprendimas. Taip pat nurodyta byla nebuvo kasacijos objektu. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017 situacijoje, kai nebuvo nustatyta užliejimo priežastis, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo sprendimą ieškovės reikalavimą atlyginti žalą atmesti, nurodant, kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokiomis aplinkybėmis ginčo butas buvo užlietas vandeniu, nenustatyta defektų atsiradimo priežastis ir tikslus laikas pripažino neteisingu, kadangi tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl užliejimo fakto iš aukščiau esančio buto pagal abiejų butų kambarių išsidėstymą remiantis byloje pateiktu buto planu, o tai, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinio reikalavimą atlyginti dėl užliejimo padarytą žalą susiejo su ieškovės pareiga įrodyti užliejimo iš atsakovės buto priežastį, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikai tokiose bylose.

Dėl defektinio akto trūkumų pastebėtina, kad tai ne vienintelis dokumentas byloje, kuriame atsispindi nustatyta žala. Taip pat yra pranešimas apie žalą, lokalinė sąmata, atliktų darbų aktas. Būtų nelogiška teigti, kad ieškovas, kaip draudikas, nurodė didesnį kiekį sau nepalankių aplinkybių, dėl kurių reikėjo išmokėti ir didesnę, nei būtina, draudimo išmoką. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų darytina išvada, kad ieškovo įgaliotas asmuo surašė defektinį aktą, todėl vien pavardės neįrašymas, taip pat atsakovo buto gyventojų nedalyvavimas jų neradus, nedaro šio akto savaime negaliojančiu, o jo duomenų neteisingais.

Dėl tam tikrų dokumentų surašymo datų pastebėtina, kad iš pranešimo apie žalą matyti, jog apie įvykį buvo pranešta tą pačią 2017-03-17, kada jis ir buvo pastebėtas, galbūt telefonu. Šis dokumentas buvo surašytas 2017-03-20, užregistruotas 2017-03-21. 3-4 dienos nagrinėjamu atveju nelabai ką keičia. Defektinis aktas surašytas 2017-03-29, iš jo matyti, kad tai jau yra papildoma apžiūra. Taip pat iš jo matyti, kad šios apžiūros metu elektra jau buvo atstatyta, todėl draudėja tikrai negyveno ilgą laiką be elektros. Apie tai, kad kažkas daryta su laidais, galimai matosi nuotraukoje 2_0_5, kadangi šalia kažkiek išardyta siena. Bet kuriuo atveju atliktų darbų akte elektros darbai neįtraukti ir už juos draudimo išmoka mokėta nebuvo. Taip pat akivaizdu, kad defektinį aktą rašė ne elektrikas, jis tik paminėtas defektiniame akte, galbūt iš draudėjos žodžių, todėl jis neturėjo pareigos įvertinti visą įvykį. Vertinant bylos aplinkybių visumą manytina, kad įvykio faktų fiksavimas ne tą pačią dieną, kurią įvyko įvykis, nekeičia fakto, jog buvo nustatytas buto apliejimas iš viršaus, be to, draudikas nebūtinai turi atlikti tokius veiksmus tą pačią dieną.

Dėl nustatytos žalos ir išmokėtos draudimo išmokos dydžio abejonių nekyla. Lokalinė sąmata atitinka atliktų darbų aktą. Lokalinė sąmata, kaip paaiškino ieškovo atstovas, buvo sudaryta pasinaudojant SISTELA programa, skirta apskaičiuoti darbų ir statybinių medžiagų rinkos kainas. Iš elektroninio puslapio www.sistela.lt matyti, kad UAB Sistela teikia tokio pobūdžio paslaugas, programas, todėl ieškovo pateikta sąmata laikytina tinkamu įrodymu. Priešingų įrodymų byloje nepateikta. Žala apdraustam butui kilo dėl užlietų lubų, sienų, tapetų, plytelių. Iš atliktų darbų akto matyti, kad atlikti remonto darbai, susiję su sienų glaistymu, gruntavimu, senų tapetų nuplėšimu ir naujų klijavimu, lubų demontavimu ir aptaisymu esamomis daililentėmis, lubų gruntavimu ir dažymu, sienų aptaisymu plytelėmis, spintos demontavimu ir tvirtinimu, dulkių nuvalymu ir šiukšlių išvežimu. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktose nuotraukose matomus vandens išsiliejimo pėdsakus, į tapetų atsiklijavimą spintos viduje, į vonios patalpos plastikinę lubų dangą darytina išvada, kad visi atlikti darbai susiję su vandens išsiliejimu padaryta žala, todėl už atliktus darbus UAB Lisnora buvo pagrįstai išmokėta 1572,79 Eur suma (atskaičius 30,00 Eur franšizę).

Atsakovas nurodo, kad buvo sudaryta jo buto nuomos sutartis, todėl jis dėl vandens išsiliejimo, jei toks buvo, nėra kaltas ir atsakingas. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Nagrinėjamu atveju vandens išsiliejimo priežastys nėra žinomos. Tačiau atsakovas atsiliepime nurodė, kad nuomos laikotarpiu apie bet kokį santechnikos gedimą nei atsakovas, nei atsakovo sūnus nebuvo informuoti. Taip pat pasibaigus nuomos sutarties terminui ir apžiūrėjus butą nenustatyti jokie atsakovo buto defektai bei sugadinimai ar atliktų remonto darbų požymiai. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad nuomos laikotarpiu jokia vandens avarija bute nebuvo įvykusi, niekur nebuvo vandens nutekėjimo, ji jokių santechnikos remonto darbų bute neatliko. Kadangi atsakovas trečiojo asmens nurodytų aplinkybių nekvestionuoja, šioje byloje nėra pagrindo kelti abejonę dėl to, kad kažkokius neteisėtus veiksmus atliko trečiasis asmuo. Tokiu atveju galima tik laikyti, kad neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, o neteisėti veiksmai pasireiškė dėl atsakovui priklausančio buto vandens tiekimo, nuotekų inžinerinių tinklų, įrenginių trūkumo, dėl jų tinkamos priežiūros stokos. Dėl to kilusi žala jau yra nurodyta, o inžinerinių tinklų, įrenginių priežiūros stoka tiesiogiai lėmė nuostolius dėl išsiliejusio vandens. Atsakovo kaltės tokiu atveju nustatinėti nereikia.

Kita vertus, atsižvelgiant į atsakovo su trečiuoju asmeniu sudarytą buto nuomos sutartį, jei žala kilo ne dėl atsakovui priklausančio buto trūkumų, o kitų priežasčių, atsakovo kaltė taip pat yra.

Atsakovas ir trečiasis asmuo 2016-05-14 sudarė buto, esančio Buivydiškių g. 14-805, Vilnius, nuomos sutartį. Sutartis sudaryta terminui nuo 2016-05-14 iki 2017-05-14. Butas trečiajam asmeniui naudojimuisi perduotas 2016-05-14 (b. l. 37-40). Taigi, nuomos sutartis faktiškai sudaryta vieneriems metams ir vienai dienai. Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.478 str. 2 d.). Todėl, žiūrint formaliai, atsakovas nuomos su trečiuoju asmeniu sutarties negali panaudoti prie ieškovą, kadangi nėra duomenų, kad sutartis buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre (b. l. 17).

Nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis (CK 6.492 str. 1 d.). Nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis (CK 6.493 str. 1 d.).

Taigi, už kapitalinį savo buto remontą, galimus esminius inžinerinių tinklų trūkumus atsakovo atsakovas. Sutartyje priešingų nuostatų nebuvo. Iš nuomos sutarties matyti, kad atsakovas taip pat prisiėmė pareigą prireikus daryti ir nuomojamųjų patalpų einamąjį remontą savo lėšomis (Sutarties 2.1.4. p.); pagal sutartį nuomotojas privalėjo užtikrinti normalų centralizuotą inžinerinių tinklų (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, telefono-jeigu yra) ir šiluminių tinklų funkcionavimą, taip pat galimybę jais naudotis (Sutarties 2.1.5. p.); nuomininkai turėjo teisę daryti nuomojamų patalpų einamąjį remontą savo lėšomis tik nuomotojo sutikimu (Sutarties 2.2.9. p.). Taigi, faktiškai trečiasis asmuo net už nedidelių buto inžinerinių tinklų trūkumų šalinimą pagal sutartį nėra atsakingas. Atsižvelgiant į tai, jei vandens išsiliejimas įvyko dėl inžinerinių tinklų ir įrenginių trūkumų, trečiasis asmuo ieškovui pagal nuomos sutartį nėra atsakingas, kadangi šiais klausimais, vadovaujantis nuomos sutartimi, turėjo pareigą rūpintis atsakovas. Tokios pareigos, atsižvelgiant į įvykusį užpylimą, atsakovas neįvykdė, todėl laikytina, jog jo kaltė nustatyta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje pareigą atlyginti žalą ieškovui turi atsakovas.

Vadovaujantis nuomos sutartimi nuomininkas (trečiasis asmuo) įsipareigojo atsiradus nuomojamų patalpų taip pat ir buitinės technikos, bei bute esančių prietaisų ženkliems pakeitimams, pažeidimams dėl nuomininkų kaltės, atlyginti padarytą žalą (Sutarties 2.2.4. p.). Sutartimi šalys taip pat susitarė, kad nuomininkai neatsako už nuomotojui padarytą žalą, jei tai atsitiko ne dėl nuomininkų kaltes (Sutarties 2.2.6. p.). Taigi, jei atsakovas nustatytų, kad trečiasis asmuo, kaip nuomininkas, atsakovo bute atliko kažkokius neteisėtus, kaltus veiksmus, dėl kurių ir buvo užpiltas ieškovo apdraustas butas, atsakovas turėtų teisę trečiojo asmens atžvilgiu pareikšti atitinkamą reikalavimą dėl atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina 1572,79 Eur.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimu iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos.

Kiti klausimai.

Ieškovas byloje sumokėjo 35,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 0,84 Eur išlaidas už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 0,86 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro išrašą. Byloje yra pateiktos NTR ir GRT pažymos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 36,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo priteistinos 5,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, į. k.10017013, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1572,79 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt du Eur 79 ct) nuostolių atlyginimui, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 36,70 Eur (trisdešimt šešis Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,49 Eur (penkis Eur 49 ct) pašto išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.