Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-09 · Civilinė byla Nr. 2A-521-492/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-09
Bylos Nr.
2A-521-492/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
Atsakovas
R., R. J.
Ieškovas
AB „Rytų skirstomieji tinklai“
Trečiasis asmuo
A. F., N. F.
Civilinė byla Nr. 2A-521-492/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 24.4.;35.4.; 121.15.; 121.18.; 121.21.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,dalyvaujant apeliantui atsakovui R. J. , jo atstovui adv. Domui Pakėnui,ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atstovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. L2-7844-466 pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos už elektros energiją priteisimo, tretieji asmenys A. F. , N. F.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašė priteisti iš atsakovo R. J. 13 625,05 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui R. J. iki 1998-07-30, t.y. iki buvo parduoti tretiesiems asmenims A. F. ir N. F. , priklausė žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 1994-11-10 iki 1998-07-30 nedeklaravo elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų, per 7 dienas iki gyvenamojo namo pardavimo nepranešė elektros tinklams elektros apskaitos prietaiso rodmenų ir neapmokėjo už suvartotą elektros energiją, nors privalėjo pagal 1994-11-10 pasirašytą pareiškimą – įsipareigojimą. Atsakovas apie skolą sužinojo tik 1999 m., kai naujasis namo savininkas A. F. , atvykęs į elektros tinklų įmonę sudaryti elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties, pateikė 1998-07-30 pakvitavimą, kuriame užfiksuoti elektros skaitiklio rodmenys. Ieškovas aktyviais ir teisėtais veiksmais per visą ieškinio senaties laiką iki šiol norėjo atgauti skolą, tačiau negalėjo tinkamai apginti savo teisių dėl atsakovo kaltės. Atsakovas, nors pareiškime buvo įsipareigojęs, neinformavo ieškovo apie naują savo gyvenamosios vietos adresą, todėl nepavyko su juo susisiekti ir jam įteikti procesinių dokumentų. Taigi ieškinio senatis buvo nutraukta, nes ieškiniai palikti nenagrinėti dėl atsakovo kaltės, t.y. neinformavus ieškovo apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą.

Atsakovas R. J. prašė visiems ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nėra tinkamas ieškovas, nes pareiškimas – įsipareigojimas buvo sudarytas su elektros tinklais, o ne su ieškovu. Atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs, tačiau neišsaugojo atsiskaitymo knygelės, nes namų valdą pardavė daugiau nei prieš 10 metų. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Prievolė atsiskaityti už elektros energiją nuo 1994 m. atsirasdavo kiekvieną mėnesį, todėl taip skaičiuojant ieškinio senaties terminą, jis baigėsi 2001 m. birželio mėnesį. Kadangi naujasis CK numatė 10 metų ieškinio senaties terminą, minėti terminai buvo pratęsti, tačiau pasibaigė 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais. 2001 m. Vilniaus elektros tinklai keletą kartų kreipėsi į teismą, tačiau pareiškimą laikyti nepaduotais, todėl ieškovo tariamai pažeistos teisės nebuvo apgintos dėl paties ieškovo kaltės. Ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą bendra tvarka. Aplinkybė, jog nebuvo žinoma faktinė atsakovo gyvenamoji vieta, nekliudė paduoti teismui ieškinio, nes tuo metu galiojęs CPK numatė galimybę apie bylos nagrinėjimą skelbti spaudoje. Ieškovas nenurodė jokių pateisinamų termino praleidimo priežasčių, o kadangi ieškovas profesionalus verslininkas, jam taikytini aukštesni standartai. Ieškovo pateikti paskaičiavimai netikslūs ir neaiškūs.

Tretieji asmenys A. F. ir N. F. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovas R. J. per visą teisminio ginčo laikotarpį skolos neneigė ir žadėjo geranoriškai ją grąžinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo R. J. ieškovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 13 625,05 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2009-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 409 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė 34 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, kad pagal CK 1.130 str. 1 d., ieškininės senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 14.4 p., ir kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2001-11-08 kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau jį buvo atsisakyta išduoti, nes neįteiktas pranešimo skolininkui. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, kad teismas nepriėmė procesinio sprendimo vien dėl ieškovo kaltės, nes atsakovas nevykdė savo pareigos, įtvirtintos 1994-11-10 pareiškimo - įsipareigojimo 4 punkte, nutraukiant elektros energijos vartojimą, t.y. keičiant gyvenamąją vietą ir pan. atvejais, pranešti elektros tinklų skyriui (poskyriui) prieš 7 dienas iki elektros energijos tiekimo nutraukimo ir atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Toks atvejis, kai buvo atsisakyta išduoti teismo įsakymą remiantis CPK 256¹str, nes nežinoma skolininko gyvenamoji vieta, nenurodytas tarp tų, kurie nenutraukia ieškininės senaties termino eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 14.8 p.) Pagal CK 1.130 str. 3 d., iki senaties termino praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas, todėl, 2001-11-12 nutraukus senaties terminą, jis prasidėjo iš naujo ir ieškovas, 2009-03-04 kreipęsis į teismą, nepraleido 10 metų bendro ieškininės senaties termino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.130 str. 4 d., 2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 39 14.8 punktą. Teismas nustatė, kad 2001-11-08, ieškovas, paduodamas pareiškimą dėl teismo įsakymo, nutraukė ieškinio senaties termino eigą, ir ji prasidėjo iš naujo. Tačiau CK 1.130 str. 4 d. numato išimtį, kuomet senaties termino eiga nelaikoma nutraukta. Viena iš tokių sąlygų – kai atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė išduoti teismo įsakymą, o tai iš esmės atitinka atsisakymą priimti ieškinį, nes: 1) 2001 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakyta išduoti teismo įsakymą senojo CPK 256(1) 2 d. 2 p. pagrindu, o tai reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą supaprastinto proceso tvarka, suklydo pasirinkdamas skolos išieškojimo procedūrą, nes skolos išieškojimas supaprastinto proceso tvarka, kai nežinoma skolininko gyvenamoji ar darbo vieta, negalimas; 2) teisinis reguliavimas, kai ieškinio palikimas nenagrinėtu senaties termino eigą nutraukia, o atsisakymas priimti teismo įsakymą – nenutraukia, būtų neteisingas ir netikslingas; 3) pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kai yra nustatyti pagrindai atsisakyti nagrinėti pareiškimą CPK XXIII skyriaus tvarka, tokio pareiškimo pateikimas teismui ieškinio senaties termino eigos nenutraukia. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nes juo buvo nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – buvusios atsakovo sutuoktinės N. J. , su kuria atsakovas gyveno laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), už kurį prašoma priteisti skolą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB Rytų skirstomieji tinklai prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas aktyviai siekė apginti savo teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 39 14.8 punktas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes ieškovo 2001-11-08 pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo priimtas ir buvo atsisakyta išduoti teismo įsakymą dėl atsakovo kaltės, t.y. atsakovas neinformavo ieškovo apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, dėl ko ieškovas pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė netinkamą apelianto gyvenamosios vietos adresą. Savo gyvenamąją vietą nauju adresu atsakovas deklaravo tik 2007-02-13. Pagal bendras įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas LR CPK 12, 178, 179 straipsniuose, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, taigi atsakovui reikia įrodyti atsikirtimų faktinį pagrindą. Apeliantas, manydamas, jog dėl prašomos priteisti skolos yra atsakinga ir jo buvusi žmona, turėjo visas galimybes šias aplinkybes nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Jis negali apeliacinio skundo grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, 1998-07-30 parduotas gyvenamasis namas, kuriame ir buvo suvartota elektros energija, asmeninės nuosavybės teise priklausė tik apeliantui, 1994-11-10 pareiškime - įsipareigojime pareigą sumokėti už elektros energiją prisiėmė tik apeliantas.

Atsakovo R. J. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Su atsakovu R. J. ieškovas (t.y. elektros tinklai, kurių teisių perėmėju yra AB „Rytų skirstomieji tinklai“) 1994-11-10 pasirašė pareiškimą – įsipareigojimą, kuriuo susitarė dėl elektros energijos tiekimo adresu (duomenys neskelbtini). Vartotojui buvo įrengtas dviejų laiko zonų elektros skaitiklis su parodymais, vartotojas įsipareigojo nutraukiant elektros energijos vartojimą (keičiant gyvenamąją vietą ir pan. atvejais) pranešti elektros tinklų skyriui, poskyriui per 7 dienas iki elektros energijos tiekimo nutraukimo ir atsiskaityti už suvartotą elektros energiją (l. 5). 1998-07-30 R. J. gyvenamąjį namą su žemės sklypu pardavė A. F. ir N. F. (l. 7). Namo perdavimo pirkėjams metu atsakovas R. J. pasirašė pakvitavimą, kuriame nurodė, kad yra suvartota elektros energijos naktiniu tarifu 02561 kWh, dieniniu tarifu 80879 kWh, ir įsipareigojo atsiskaityti savo lėšomis. Tačiau atsakovas nėra atsiskaitęs, jo skola sudaro 13 625,05 Lt.

Šalies argumentai

Apeliantas R. J. neginčija skolos dydžio ir fakto, bet teigia, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prašymo dėl senaties taikymo netenkino.

Skolos už suvartotą elektros energiją atsiradimo momentu – 1998-07-30 galiojęs 1964 m. CK 84 str. 1 d. numatė bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą. Nagrinėjama civilinė byla iškelta 2009-03-04. Tačiau ieškovas (Vilniaus rajono elektros tinklai) dar 2001-05-03, nepasibaigus ieškinio senaties terminui, kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą dėl skolos priteisimo, tačiau 2001-06-06 nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nes ieškovas negalėjo nurodyti atsakovo adreso, senuoju adresu jis nebegyveno, ieškovui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą nepranešė. Į teismą su pareiškimu ieškovas dar kartą kreipėsi 2001-11-08, tačiau Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2001-11-26 nutartimi buvo atsisakyta išduoti teismo įsakymą, nes nežinoma skolininko gyvenamoji nei darbo vieta (l. 27-31). 2000 m. civilinio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 str. nustato, kad šis kodeksas įsigalioja 2001-07-01, 10 str. nustato, kad šiame kodekse nustatyti senaties terminai taikomi reikalavimams, kuriems pareikšti senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo; iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso numatytą ieškinio senaties terminą, šiuo atveju į CK 1.125 str. 1 d. numatytą dešimties metų senaties terminą.

Ieškinio pareiškimas nustatyta tvarka nutraukia ieškininės senaties termino eigą (1964 m. CK 89 str. 1 d., 2000 m. 1.130 str. 1 d.).

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2001-11-26 nutartis, kuria ieškovui buvo atsisakyta išduoti įsakymą, buvo priimta jau galiojant 2000 m. CK, kurio 1.130 str. 4 d. nustatė, kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė. Taigi įstatymo leidėjas įpareigoja teismą vertinti, kiek ieškovas kreipdamasis į teismą buvo aktyvus, naudojosi civilinio proceso įstatymo suteikiamomis galimybėmis apginti savo teises, ir kiek šių teisių įgyvendinimas nebuvo susijęs su jo valia. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad kliūtimi įgyvendinti savo teisę ieškovui pareikšti ieškinį teisme buvo nesąžiningi atsakovo veiksmai, t.y. aplinkybės, nesusijusios su ieškovo valia, nuo jo nepriklausančios. Atsakovas R. J. , išvykdamas iš gyvenamosios vietos, neįvykdė pareiškimo – įsipareigojimo 4 p. numatytos pareigos, nepranešė apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, elgėsi nesąžiningai. Savo gyvenamąją vietą nauju adresu atsakovas deklaravo tik 2007-02-13 (l. 6). Apelianto argumentas, kad ieškovas galėjo pasinaudoti procesine galimybe paskelbti apie civilinės bylos nagrinėjimą viešai, spaudoje, neturi esminės reikšmės, nėra lemiantis sprendžiant dėl ieškovo kaltės jam tinkamai naudojantis teise kreiptis į teismą, nes tokiu atveju skelbimas spaudoje niekaip nebūtų užtikrinęs efektyvaus ieškovo teisės atgauti skolą realizavimo, ir kita vertus, nebūtų informatyvus pačiam skolininkui, kuris, kaip paaiškino teismui, tuo metu iš Lietuvos buvo išvykęs dirbti į užsienį. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, veikdamas kaip pakankamai rūpestingas ir apdairus asmuo, tinkamai pasinaudojo savo teise kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolos priteisimo, civilinė byla nebuvo išnagrinėta ne dėl ieškovo kaltės, bet dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, laikytina, kad tokiomis aplinkybėmis ieškovo kreipimasis į teismą nutraukė senaties termino eigą.

Apelianto argumentas, kad į civilinės bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta N. J. , su kuria jis gyveno santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), taip pat nepagrįstas, nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti. Apeliantas tokį argumentą iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.), nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kaip buvo pasidalintas po santuokos nutraukimo turtas (t.y. teisės ir pareigos), be to, šis pirmosios instancijos teismo sprendimas neužkerta kelio pareikšti ieškinį N. J., kaip solidariai bendraatsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės ir civilinio proceso normas, pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovui skolą už suvartotą elektros energiją; apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą naikinti ar keisti (CPK 325 str. 1 d. 1 p.).

Iš atsakovo R. J. , kurio apeliacinis skundas nėra tenkinamas, į valstybės biudžetą priteistina 9,85 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo R. J. 9,85 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Tatjana ŽukauskienėAlgirdas Auruškevičius