Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. R. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 6 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikus 1 metų 6 mėnesių ir 17 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dienos, tai yra 2024 m. birželio 6 d.), pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebimos nuteistojo pastangos siekiant minėtą riziką valdyti – nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, keturis kartus pažeidė nustatytą tvarką, septynis kartus yra skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, taip pat vykdo Komisijos rekomendacijas.

V. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 23 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 23 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, teismas kiekvienu atveju individualiai vertina ar lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad V. R. dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, taip pat vykdo Komisijos rekomendacijas, septynis kartus yra skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau teismas pažymi, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pritartina Komisijos išvadoms, jog jau egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo dalį, ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką vertinama kaip žema, tačiau įvertinus visus bylos nagrinėjimui pateiktus duomenis, teismas negali vienareikšmiai spręsti, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą jau egzistuoja ir, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamą elgesį. Tokia teismo išvada grindžiama sekančiai.

Šiuo metu nuteistojo elgesyje, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie pataisos proceso metu, jį tęsiant įkalinimo įstaigoje, dar ne tik, kad galėtų, tačiau ir privalo būti koreguojami, kas atskleistų neabejotiną nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo atžvilgiu nėra nustatyta nei vieno riziką pakartotinai nusikalsti mažinančio veiksnio. Ir šios aplinkybės, net ir žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo kontekste, bei gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, teismui neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs bausmės atlikimą tęsti neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismas vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atkreipia dėmesį, jog dabartinis nuteistojo teigiamas elgesys, nebuvo nuoseklus. Ši išvada grindžiama tuo, jog V. R. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę keturis kartus pažeidė laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Paskutinis pažeidimas padarytas sąlyginai neseniai, tai yra 2023 m. birželio 20 d., kai nuteistasis jau buvo labai gerai susipažinęs su įkalinimo įstaigos taisyklėmis, kas tik atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus ir draudimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trys paskutiniai padaryti pažeidimai buvo dėl alkoholinių gėrimų ir jo surogatų vartojimų įkalinimo įstaigoje, kas išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį dviem aspektais. Visų pirma tai, kad alkoholinių gėrimų vartojimas įkalinimo įstaigoje yra absoliučiai draudžiamas, kas parodo, jog nuteistasis aiškiai žinodamas įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, jų sistemingai ir tyčia nesilaikė, tenkindamas savo asmeninius poreikiu. Kitas aspektas yra tai, kad nuteistasis akivaizdžiai nesiekia spręsti savo probleminių sričių, kurių viena ir yra piktnaudžiavimas alkoholiu, juo labiau, kad ir nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo tarpu neseniai padarytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, susijęs su alkoholio vartojimu, atskleidžia, jog nuteistasis dar nėra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo. Šios aplinkybės jokia prasme teismui neleidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys toliau gali būti keičiamas ir kontroliuojamas jo neizoliavus nuo visuomenės. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad nuteistajam 2021 m. lapkričio 18 d. įstaigos administracijos nutarimu buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, dirbti ar mokytis, tačiau 2022 m. rugsėjo 29 d. įstaigos administracijos nutarimu ši teisė nuteistajam buvo panaikinta, kadangi 2022 m. rugsėjo 21 d. grįžęs iš darbo nuteistasis buvo neblaivus. Taigi, toks nuteistojo elgesys, jam įkalinimo įstaigos vadovybei suteikus galimybę dirbti ir laisvai judėti darbo metu, šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o juo labiau gebės sistemingai kreipti savo elgesį teigiama linkme. Šiuo metu nuteistojo pozityvus elgesio pokytis dar stebimas itin trumpą laiką, kad galėtų būti pagrindu sprendžiant, jog materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui neabejotinai egzistuoja.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. R. neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu, dar nepakanka daryti išvadai, kad V. R. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, teigiamas pokytis stebimas dar trumpą laiką, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant maksimaliai teigiamos dinamikos.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti minėtus kriminogeninius veiksnius, bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam V. R. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2024 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.