Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-799-290/2012

2012 m. gruodžio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Romualdo Lincevičius, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorams Arūnui Purvainiui, Raimondai Jačiauskienei, nuteistajam A. P., jo gynėjai advokatei Laimai Razvickienei, nuteistajam R. D. ir jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. D. ir A. P. gynėjų advokačių Vitalijos Smolenskienės bei Laimos Razvickienės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-03 nuosprendžio, kuriuo:

R. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. ir nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal BK 214 str. 1 d.- laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 215 str. 1 d.- laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 182 str. 3 d. – 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

Šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 183 str. 3 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p. subendrintos, taikant bausmių apėmimą ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta su 2009-12-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į R. D. bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-04-07 iki 2012-07-03 bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d., 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. ir nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, pagal LR BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal LR BK 182 str. 3 d. – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 183 str. 3 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p. subendrintos, taikant bausmių apėmimą, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš R. D. ir A. P. 300 (trys šimtai) litų nukentėjusiajai I. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. už tai, kad 2010-11-20, veikdamas kartu su A. P. kaip padėjėju, automobiliu „Mercedes Benz-300“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus jį iš Alytaus į nusikaltimo vietą – (duomenys neskelbtini), Kaune ir jo laukiant, nusikalstamos veikos darymo metu tarpusavyje kontaktuojant mobilaus ryšio telefonu, jis apie 14 val. 30 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas buto duris, esančias adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), prisistatydamas apskaitos prietaisų tikrintoju, įsibrovė į butą ir, panaudojęs fizinį smurtą, tai yra nustūmė I. P. nuo durų ir jas iš vidaus užrakino, atsineštu kartu su savimi nenustatyto modelio šaunamuoju ginklu grasino nukentėjusiajai I. P., sugriebė ją už plaukų ir nutempė į kambarį, kur pagriovė ją ant lovos ir nugaroje, mobilaus ryšio telefono pakrovėjo laidu, surišo I. P. rankas, reikalavo pinigų ir banko kortelių PIN kodų, po ko sudavė šaunamojo ginklo rankena vieną smūgį nukentėjusiajai į sprandą ir tokiu būdu atėmė galimybę jai priešintis, ir pagrobė svetimą I. P. priklausiusį turtą - 90 Lt., bendros 110 Lt. vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“, IMEI Nr. 35557602557208 ir jame buvusią išankstinio apmokėjimo SIM kortelę „Pildyk“ Nr.8 602 26603, bendros 110 Lt. vertės mobilaus ryšio telefoną„Sony Ericsson“, IMEI numeris nežinomas ir jame buvusią išankstinio apmokėjimo SIM kortelę „Ežys“, abonento Nr. nežinomas, I. P. vardu AB „SEB“ banke išduotą: „V. E.“ mokėjimo kortelę abonento Nr.4797094102689171 ir AB banko „DnB Nord“ „V. E.“ mokėjimo kortelę Nr.431402020178997020, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. P. 310 litų turtinę žalą.

Be to, R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. už tai, kad 2010-11-20 Kauno mieste, laikotarpiu nuo 14 val. 30 min. iki 15 val. 29 min., plėšimo iš I. P. metu, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, tai yra AB „SEB“ bankui nuosavybės teise priklausančią „V. E.“ mokėjimo kortelę Nr.4797094102689171 ir AB „DnB Nord" bankui nuosavybės teise priklausančią „V. E.“ mokėjimo kortelę Nr.431402020178997020.

Be to, R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. už tai, kad 2010-11-20, veikdamas kartu su A. P. kaip padėjėju, tai yra pastarajam automobiliu „Mercedes Benz-300“ valst. Nr. CDM29,6, atvežus jį į nusikaltimo vietą ir jo laukiant bei padėjus pasišalinti po nusikaltimo, apie 15 val. 29 min., Kauno rajone, Akademijos miestelyje, Universiteto g. 10, esančiame AB „SEB“ banko bankomate (duomenys neskelbtini), neteisėtai įdėjo pagrobtą nukentėjusios I. P. vardu AB „DnB Nord“ banko išduotą elektroninę mokėjimo kortelę „V. E.“ Nr.431402020178997020 ir įvedė PIN kodą, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, taip pat panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis paimdamas 150 litų grynaisiais.

Be to, R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje apgaule įvedė AB banko „DnB Nord“ mokėjimo kortelės „V. E.“ Nr. 431402020178997020 naudotojo asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą, taip operacinei banko sistemai pateikė save kaip teisėtą kortelės naudotoją, sudarė nurodymą kredito įstaigai išmokėti grynuosius pinigus - 150 litų, tokiu būdu iš nukentėjusios I. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją ir apgaule pagrobė nedidelės vertės svetimą I. P. priklausantį turtą-150 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. P. 150 litų turtinę žalą.

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 180 str. 3 d. už tai, kad, veikdamas kaip padėjėjas kartu su R. D. ir iš anksto žinodamas, kad R. D. vyks į Kauną daryti sunkaus nusikaltimo - plėšimo I. P. atžvilgiu, 2010 m. lapkričio 20 d., laikotarpiu nuo 13 val. 11 min. iki 14 val. 30 min., savo vardu registruotu automobiliu ,,Mercedes Benz-300“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), iš Alytaus miesto atvežė R. D. į nusikaltimo vietą, tai yra į (duomenys neskelbtini) gatvę prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, kur jo laukė ir stebėjo aplinką, kad esant būtinumui būtų galima perspėti R. D. ir su juo kartu greitai ir nesulaikytiems pasišalinti iš įvykio vietos, R. D. betarpiškai vykdant nusikaltimą palaikė tarpusavio ryšį mobilaus ryšio telefonu, tai yra R. D. apie 14 val. 30 min., nuėjus į nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir pavartojus fizinį ir psichinį smurtą, pagrasinus šaunamuoju ginklu ir tokiu būdu atėmus galimybę nukentėjusiajai I. P. priešintis bei pagrobus svetimą I. P. turtą, su R. D. telefonu aptarė aplinkybes, ką daryti su nukentėjusiąją iš jos pagrobtais pinigais, kitais daiktais (,,pinigų nėra, ką darom, ar kaip su visom“), po ko R. D., palikus bute surištą I. P. ir grįžus su pagrobtais iš I. P. daiktais į A. P. vairuojamą automobilį ,,Mercedes Benz-300“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), jį (R. D.) išvežė ir tokiu būdu padėjo padaryti nusikalstamą veiką ir pasišalinti iš nusikaltimo padarymo vietos.

Be to, A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., už tai, kad, veikdamas kaip padėjėjas, kartu su R. D. savo vardu registruotu automobiliu „Mercedes Benz-300“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-20 apie 15.25 val., atvežė R. D. prie AB ,,SEB“ banko bankomato (duomenys neskelbtini), esančio Universiteto g. 10, Akademijos miestelyje, Kauno rajone, ir jam nuėjus, 2010 m. lapkričio 20 d. apie 15.29 val. neteisėtai panaudojus mokėjimo instrumentą pagrobtą iš I. P., tai yra AB banko ,,DnB NORD“ mokėjimo kortelę „V. E.“ Nr. 4314020178997020 ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti, įdėjus pagrobtą mokėjimo kortelę į AB bankui ,,SEB“ priklausantį bankomatą (duomenys neskelbtini) ir pasinaudojus tikrais mokėjimo kortelės identifikavimo skaičiais - PIN kodu (slaptažodžiu), pateikus save kaip I. P., tai yra nurodžius melagingą informaciją bei pasinaudojus pagrobta mokėjimo kortele, apgaule savo naudai užvaldė nedidelės vertės svetimą I. P. turtą - paėmė 150 litų iš nukentėjusios banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), tuo metu A. P. liko automobilyje, kur jo laukė ir stebėjo aplinką, kad esant būtinumui būtų galima perspėti R. D. ir su juo kartu greitai ir nesulaikytiems pasišalinti iš įvykio vietos ir esant būtinumui buvo iš anksto aptaręs, kad perspės apie gresiantį pavojų, ir kai R. D. grįžo į jo vairuojamą automobilį ,,Mercedes Benz-300“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), jis parvežė R. D. į Alytų ir tokiu būdu padėjo padaryti nusikalstamą veiką ir pasišalinti iš nusikaltimo padarymo vietos.

Nuteistojo gynėja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jei plėšimo metu yra naudojami ne šaunamieji ginklai, o jų imitacija, veikoje nėra BK 180 str. 3 d. požymių, nes tik tuomet, kai šaunamasis ginklas tinkamas naudoti pagal paskirtį ir tai nustato ekspertas, veika gali būti kvalifikuojama pagal 3 dalį. Šiuo atveju, ginklas nerastas, ekspertizė neatlikta, specialisto išvados nėra, o pačios nukentėjusiosios parodymai šiuo klausimu nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl veiksmai perkvalifikuotini į BK 180 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu teismui pateiktas nuteistojo A. P. atsikirtimas į nuteistojo R. D. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma nuteistojo R. D. skundą tenkinti pilnai.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėjas, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, tinkamai priteisė civilinį ieškinį. Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Nuteistojo R. D. gynėja ginčija padarytos veikos kvalifikaciją pagal BK 180 str. 3 d. bei nesutinka su paskirta bausme, o A. P. gynėja ginčija kaltę iš esmės, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį R. D. kaltu pagal BK 180 str. 3 d., pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios I. P., liudytojų M. K., D. V. parodymais, 2011-04-06 asmens parodymo atpažinti protokolu. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip R. D. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., įrodymus.

Pirmosios instancijos teisme apklaustos nukentėjusiosios I. P. parodymais nustatyta, kad lapkričio 20 dieną, žmogus, įsiveržęs į jos nuomojamą butą, grasindamas ginklu, ją apiplėšė. Su žmogumi, kuris įsiveržė į jos nuomojamą butą, susipažino laidoje ,,Bamba“. Buto durys buvo neužrakintos, jis įėjo į butą, pasakė, kad reikia patikrinti skaitiklius. Ji buvo kambaryje, pasakė, kad butas nuomojamas. Tuo metu vyriškio nepažino, jo į butą įleisti nenorėjo, tačiau vyriškis ją nustūmė ir ji atsitrenkė į sieną, jis atsidarė rankinę, užsidėjo antrą pirštinę ir išsitraukė ginklą, pareikalavo pinigų, pasakydamas, kad jis nejuokauja. Liepė gultis jai ant grindų, jai pasakius, kad neguls, nustūmė ant lovos. Ji gulėjo ant pilvo, o rankos buvo surištos už nugaros, jis paėmėm pinigus, kartą pavyko išsivaduoti, tuomet jis kuitėsi po stalčiukus ir surišo ją dar kartą, stuktelėjo ginklu. Sąmonės nebuvo praradusi. Tuo metu du kartus jam skambino, pirmą kartą jis pasakė ,,ką darom, kaip su visom“. Jis nuėjo leisti vandens į vonią, ji pašoko, mėgino pabėgti, bet jis pagavo, paėmė už sprando, nusivedė prie lovos, uždėjo ant galvos pagalvę. Pinigų buvo nedaug. Kai vyriškis išsitraukė ginklą, uždėjo duslintuvą. Ji nesakė ikiteisminio tyrimo metu, kad ,,daiktą panašų į pistoletą“. Su tuo vyriškiu ji neplanavo susitikti, gal dėl to ir nurodė adresą, išplepėjo. Civilinį ieškinį palaiko, buvo nuimta 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) litų ir dingo du telefonai, be to turėjo išsiimti banko korteles. Su ,,Ramaške“ bendravo gal pusę metų, bendraudavo ir žinutėmis, ir pokalbiais telefoniniais. Iš balso jai susidarė tvarkingo žmogaus įvaizdis. Kai įėjo į butą tas žmogus pasakė ,,gulk, nejuokauju“ negali pasakyti ar tai ,,Ramaškės“ balsas. Prieš įvykį ryte skambino ,,Ramaškė“, po to vėliau. Negali pasakyti ar tą naktį ji bendravo su juo žinutėmis. Ar skambino jis dešimtą valandą - negali pasakyti taip pat. Paskutinis skambutis buvo tik kelios sekundės. Vyras, kuris atėjo į butą, buvo su vasarine kepure, skaidriais akiniais, pedantiškai sutvarkytais ūsais, jo striukė buvo šviesi, kelnės rudos, pirštinės odinės. Su savimi turėjo rankinę, iš kurios išsitraukė ginklą. Telefono ji nematė. Kai jam skambino, jis atsilipė, matė kaip kalbėjo. Skambutis pasirodė kaip seno telefono. Kai skambino antrą kartą, buvo ta pati muzika. Kai vyriškis išėjo, lauke buvo šviesu, kai atvyko policija buvo po trijų valandų. Jai vyriškis liepė nusisukti į sieną, po antro telefoninio skambučio pasakė, kad išsilaisvins ir išeis. Telefonu kalbėjo vyriškis labai trumpai, trečio skambučio nebuvo. Išeidamas paėmė du telefonus. Vyriškio ginklas buvo su ilgesniu vamzdžiu, jis jai parodė kulkas, kurios buvo surūdijusios spalvos. Ginklo spalva tokia pati, kaip ir kulkų. Ar ginklas tikras - pasakyti negali. Šovinius įdėjo atgal, įdėjo ir kulkas, pasakė jai gultis. Duslintuvą jis ištraukė iš ,,tašiuko“. Kai vyriškis įėjo, buvo apsimovęs vieną pirštinę, koridoriuje užsidėjo kitą. Kai vyriškis išėjo, ji greitai pribėgo prie durų, jas užrakino, o kaimynės paprašė, kad ši iškviestų policiją.

Liudytojo M. K. parodymais nustatyta, kad 2010-11-20 budėjo, gavus pranešimą, kad įvyko apiplėšimas, jis nuvyko į Piliakalnio gatvę, nukentėjusioji papasakojo kas įvyko, tai, kad jai nepažįstamas žmogus grasino daiktu panašiu į pistoletą. Jis neklausinėjo kaip tas žmogus atsirado bute. Atvyko į butą kaip ekspertas, ieškojo galimų nusikaltimo pėdsakų, matė, kad nukentėjusios riešai buvo paraudę. Nukentėjusioji, parodžiusi ranka, pasakė, kad ji buvo surišta su pakrovėjo laidu. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, minčių, kad ji gali sakyti netiesą nekilo. Nukentėjusioji sakė, kad vyriškis turėjo daiktą panašų į pistoletą. Ant stalo buvo iš rankinės išversti daiktai. Apie tai, kad užtaisė ginklą nukentėjusioji neminėjo. Su nukentėjusia jis kalbėjo tik bute, apie tai ar buvo pašalinių asmenų, jis su ja nekalbėjo.

Liudytojo D. V. parodymais nustatyta, kad jis budėjo operatyvinėje grupėje. Buvo įvykis – plėšimas. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, sakė, kad ji buvo surišta, jai grasino ginklu. Nukentėjusioji sakė, kad išėjus draugui, į butą užėjo nepažįstamas vyriškis, ji buvo surišta pakrovėju, parblokšta ant lovos, uždėta pagalvė, pridėtas pistoletas. Nukentėjusios riešai buvo paraudę, jos daiktai paskleisti ant stalo, buvo ir pakrovėjas. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, nebuvo įtarimo, kad tai vaidinimas.

Iš 2011-04-06 asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nukentėjusi I. P. atpažino R. D., kaip 2010-11-20 bute Kaune, (duomenys neskelbtini), grasinusį ginklu, mušusį ir pagrobusį du telefonus, pinigus, banko korteles, asmenį.

Nuteistojo R. D. gynėjos skunde teigiama, kad nuosprendyje dėl tariamo ginklo buvimo, buvo vertinami tik nukentėjusiosios parodymai, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad buvo vertinami ir kitų asmenų – liudytojų policijos pareigūnų M. K., D. V. parodymai, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi šie asmenys yra nešališki ir tik atliekantys, kaip pareigūnai, savo tarnybines pareigas, todėl apeliacinio skundo teiginys dėl netinkamo įrodymų vertinimo (kas turi reikšmės veikos kvalifikacijai), vadovaujantis tik nukentėjusiosios parodymais, atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. D. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. kvalifikuota pagrįstai, kadangi nukentėjusioji, būdama stresinėje būsenoje, kaip parodymuose minėjusi, kad niekada nemačiusi tikro šaunamojo ginklo, jokia apimtimi negalėjo įvertinti ginklo ar tariamo ginklo tikrumo. Nagrinėjamu atveju vertintina ne pats šaunamojo ginklo tikrumas, bet nukentėjusiojo asmens suvokimas apie ginklo panaudojimo galimybę ir pavojų. Tuo tarpu, įvertinant aukščiau paminėtus duomenis, akivaizdu, kad nukentėjusioji, matydama ginklą, realiai jautė didelę grėsmę savo sveikatai ir gyvybei.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažįstama ir tai, kad nuteistasis prisipažino kaltu, gailisi bei atlygino žalą. Iš bylos matyti, kad nuteistasis savo kaltę pagal BK 180 str. 3 d. nepripažino ir neigė, tai neigiama ir apeliaciniame skunde, o žala atlyginta tik padavus apeliacinį skundą, todėl visa tai vertintina ne kaip kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamo veikos bei siekis kompensuoti nukentusiajai padarytą žalą, o tik kaip pastangos šiuo metu lengvinti savo teisinę padėtį ir šiomis priemonėmis švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. D., atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 54 str.), į nusikalstamos veikos pasekmes.

Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. D. padarė du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimus, vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas 3 kartus, šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje, teistumui neišnykus. Taip pat teismas atsižvelgė į R. D. asmenybę: anksčiau niekur nedirbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Dėl ko apylinkės teismas padarė išvadą, jog R. D. paskirtinos bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, todėl jam paskirtos bausmės – laisvės atėmimas LR BK 180 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytų sankcijų ribose, areštas LR BK 182 str. 3 d. numatytos sankcijos ribose, vadovaujantis BK 54 str. 1-2 d. nurodytais pagrindais – pagrįstai ir teisėtai.

Apylinkės teismas, pilnutinai ištyręs byloje surinktus įrodymus, taip pat pagrįstai nustatė, jog A. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir tinkamai nuosprendyje tai motyvavo.

Apylinkės teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tame tarpe ir A. P. vaidmenį jo padaryme, pagrįstai vadovavosi nuosekliais nukentėjusiosios I. P., iš dalies paties nuteistųjų A. P. ir R. D. parodymais. Nuteistasis R. D. teisminio nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu paaiškino ir patikslino, kad banko kortelę ir PIN kodą jis gavo iš A. P. automobilyje, grįžtant iš I. P. buto. Atvažiavus į žemės ūkio akademijos miestelį, jis bankomate su šia kortele nuėmė pinigus, kuriuos pasidalino su A. P.. Pagrįstai remtasi 2011-05-23 apžiūros protokolu, 2011-02-17 gautais celių (bokštų) duomenimis, Kauno AVPK raštais, 2011-04-06 kratos protokolo duomenimis, 2011-04-11 daikto apžiūros protokolu, 2011-03-29 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu, 2011-06-03 daikto apžiūros protokolu, kurie šiame įrodymų visete patvirtina jo kaltę. Tai pat apylinkės teismas pagrįstai įvertino kritiškai kaip neobjektyvius, neatitinančius faktinių bylos aplinkybių liudytojų I. B., E. M., V. B., E. Š. parodymus, ir tinkamai tai nuosprendyje motyvavo.

Atsižvelgiant į paminėtus faktinius duomenis, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog veikdamas kaip padėjėjas kartu su R. D. ir iš anksto žinodamas, kad R. D. vyks į Kauną daryti sunkaus nusikaltimo - plėšimo I. P. atžvilgiu, 2010 m. lapkričio 20 d., savo automobiliu ,,Mercedes Benz-300“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), iš Alytaus miesto atvežė R. D. į nusikaltimo vietą Kaune, kur jo laukė ir stebėjo aplinką, kad esant būtinumui būtų galima perspėti R. D. ir su juo kartu greitai ir nesulaikytiems pasišalinti iš įvykio vietos, R. D. betarpiškai vykdant nusikaltimą palaikė, tarpusavio ryšį mobilaus ryšio telefonu, tai yra R. D. apie 14 val. 30 min. nuėjus į nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir pavartojus fizinį ir psichinį smurtą, pagrasinus šaunamuoju ginklu ir tokiu būdu atėmus galimybę nukentėjusiajai I. P. priešintis bei pagrobus svetimą I. P. turtą, su R. D. telefonu aptarė aplinkybes, ką daryti su nukentėjusiąją, iš jos pagrobtais pinigais, kitais daiktais po ko R. D. palikus bute surištą I. P. ir grįžus su pagrobtais iš I. P. daiktais į A. P. vairuojamą automobilį, jis R. D. išvežė ir tokiu būdu padėjo padaryti nusikalstamą veiką ir pasišalinti iš nusikaltimo padarymo vietos, tai yra A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. O, veikdamas kaip padėjėjas kartu su R. D. savo automobiliu „Mercedes Benz-300“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-20 apie 15.25 val., atvežė R. D. prie AB ,,SEB“ banko bankomato (duomenys neskelbtini), esančio Universiteto g. 10, Akademijos miestelyje, Kauno rajone, ir jam nuėjus, 2010 m. lapkričio 20 d. apie 15.29 val. neteisėtai panaudojus mokėjimo instrumentą pagrobtą iš I. P., ,,DnB NORD“ mokėjimo kortelę „V. E.“ Nr. 4314020178997020 ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti, nuėmė grynuosius pinigus 150 litų iš nukentėjusios banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), tuo metu A. P. automobilyje laukė ir stebėjo aplinką, kad esant būtinumui būtų galima perspėti R. D. ir su juo kartu greitai ir nesulaikytiems pasišalinti iš įvykio vietos, ir parvežė R. D. į Alytų.

Nuteistojo A. P. gynėja savo apeliaciniu skundu kaltę dėl padarytų veikų neigė, tačiau, byloje esantys ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad aukščiau paminėtomis aplinkybėmis jis padėjo R. D. padaryti nusikalstamas veikas ir pasišalinti iš nusikaltimų padarymo vietų, todėl jo veika pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. BK 24 str. 6 d. 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d..

Kaip jau buvo paminėta, teismas dalies liudytojų parodymus vertino kritiškai ir jais priimant nuosprendį nesivadovavo, todėl skundo argumentai, susiję su I. B., E. Š., E. M. parodymais ir jų vertinimu, atmestini. Atsisakymas apklausai kviesti liudytoją R. D., pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. P. teiginiai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už bendrininkavimą padarant nusikalstamas veikas.

Nuteistojo A. P. veika įvertinta kaip padėjėjo pagrįstai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. numatytus veiksmus – žinodamas apie R. D. planuojamą ginkluotą nusikaltimą, jį vežė, stebėjo aplinką, saugojo, padėjo užvaldyti turtą ir tai abejonių apeliacinės instancijos teismui nekelia.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms, ir nustatė, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai rėmėsi ištirtų įrodymų visetu, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis yra teisingas, pagrįstas ir teisėtas, o jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Įvertinus visą tai kas išdėstyta, nuteistųjų gynėjų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutarė:

nuteistųjų R. D. ir A. P. gynėjų advokačių Vitalijos Smolenskienės bei Laimos Razvickienės apeliacinius skundus atmesti.