Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) atstovei A. P., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančiai, šiuo metu esančiai vaiko priežiūros atostogose, nebaustai administracine tvarka už tokio podūdžio pažeidimus, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P., būdama UAB „E.“ darbdavį atstovaujančiu asmeniu (projektų vadove), neužtikrino, kad L. B. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d. pradėtų dirbti tik apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Taip I. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau — DK) 98 straipsnio l dalies 2 punkto, 99 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. P. savo kaltę dėl jai inkriminuojamo pažeidimo padarymo pripažino visiškai, paaiškino, kad prieš išeidama į vaiko priežiūros atostogas dirbo UAB „E.“ projektų vadove ir buvo atsakinga už asmenų įdarbinimą įmonėje. Įmonės buveinė yra Vilniuje. Ji yra Klaipėdos skyriaus vadovė ir turi asistentą. Asistentas yra įpareigotas duomenis suvesti į programą, informuoti buhalteriją (įmonės buhalterija tvarkoma Vilniuje), kad ši praneštų Sodrai, tokios yra asistento pareigos. Dokumentus dėl L. B. įdarbinimo, tai yra darbo sutartį, visiškos materialinės atsakomybės sutartį, darbų saugos, darbo sutarčių žurnalus, suruošė jau 2015 m. lapkričio 24 d. ir pavedė savo asistentei U. N. pranešti buhalterijai apie L. B. įdarbinimą, tačiau jos asistentė to nepadarė. Tuo metu ji pati ruošėsi išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų ir nepatikrino, ar jos asistentė atliko jai pavestą užduotį. Įmonės, kurioje ji dirbo, veiklos sritis – personalo atranka ir laikinasis įdarbinimas, todėl slėpti darbo santykius nėra prasmės. Supranta, kad būdama atsakinga už asmenų įdarbinimą, privalėjo įsitikinti, kad yra pranešta Sodrai apie L. B. įdarbinimą. Atlyginimas už išdirbtą laiką L. B. yra sumokėtas.

Iš 2015-12-28 prašymo dėl nelegalaus darbo matyti, kad L. B. kreipėsi į VDI, nurodydama, kad nuo 2015-12-01 ji pasirašė darbo sutartį su UAB „E.“, ji dirbo knygyne „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pagalbine darbininke. Po kiek laiko sužinojo, kad apie jos įdarbinimą UAB „E.“ nepranešė Sodrai, o knygyno „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, sužinojusi apie tai, pasakė jai, kad kitą dieną ji nebeateitų į darbą (b. l. 4).

Iš 2015-11-24 laikinojo darbo sutarties Nr. EMP-DS-L614 matyti, kad UAB „E.“ darbdavio atstovė projektų vadovė I. P. ir L. B. sudarė laikinojo darbo sutartį, pagal kurią L. B. priimama dirbti laikinojo darbo sutartyje numatytomis sąlygomis. Ši darbo sutartis įsigalioja 2015-11-24, darbuotojas pradeda dirbti 2015-12-01 (b. l. 5-6).

Iš priedo prie 2015-11-24 laikinojo darbo sutarties Nr. EMP-DS-Nr. L614 matyti, kad tarp UAB „E.“ darbdavio atstovės projektų vadovės I. P. ir L. B. sudarius laikinojo darbo sutartį, L. B. nuo 2015-12-01 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu(duomenys neskelbtini), pagalbine darbuotoja (b. l. 11).

2016-01-25 Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0920-0268 užfiksuota, kad 2015-12-28 gavus L. B. skundą dėl galimo nelegalaus darbo UAB „E.“ laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2015-12-28, 2016-01-22 apie 13.40 val. VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai A. P. ir Tomas Lembutis nuvyko į UAB „Emplonet“ veiklos vykdymo vietą, adresu (duomenys neskelbtini) kur buvo rastos dirbančios UAB „E.“ projektų vadovės asistentė U. N. ir projektų vadovė R. V.-G.. Patikrinimo metu projektų vadovė R. V.-G. paaiškino, kad anksčiau darbdavį atstovaujantis asmuo buvo I. P., kuri šiuo metu yra nėštumo ir gimdymo atostogose. 2016-01-22 patikrinus, ar darbdavys yra pranešęs teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui apie tikrinimo metu rastų darbuotojų priėmimą į darbą, pažeidimų nenustatyta. Įvertinus patikrinimo metu surinktus duomenis, tai yra L. B. 2015-12-28 prašymą dėl nelegalaus darbo ir UAB „E.“ 2016-01-25 pateiktą VDI Klaipėdos teritoriniam skyriui medžiagą dėl dokumentų pateikimo, konstatuotas nelegalaus darbo naudojimo faktas (b. l. 27-28).

Iš 2013-07-29 įgaliojimo matyti, kad UAB „E.“ įgalioja personalo atrankų vadybininkę I. P. atstovauti įmonę pasirašant su įdarbinamais darbuotojais darbo sutartis ir kitus su darbuotojų įdarbinimu susijusius dokumentus (b. l. 24).

Iš 2016-01-25 U. N. paaiškinimo VDI matyti, kad 2015-11-24 į personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo įmonę UAB „E.“ įdarbinimui atvyko L. B.. Tą dieną su mergina buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. EMP-DS-L617, jai buvo išduotas darbo pažymėjimas, darbuotojos duomenys buvo suvesti į buhalterinės apskaitos programą „Pay Premium“, o taip pat mergina pasirašė ir visuose personalo dokumentų registruose. Darbuotoja faktiškai pradėjo dirbti 2015 m. gruodžio 1 d. Tuo metu įmonėje vyko darbuotojų pasikeitimas, projektų vadovė I. P. netrukus turėjo išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, todėl perdavinėjo savo darbus ją pavaduosiančiai R. V.-G. ir jai, projektų vadovės asistentei. Dėl vykstančių pasikeitimų, ji (U. N.) pamiršo perduoti informaciją apie naujo darbuotojo įdarbinimą buhalterijai. Dėl šios priežasties duomenys nebuvo perduoti laiku ir VSDFV. Sužinoję apie šią klaidą, nedelsiant apie įvykį informavo VSDFV, perdavė duomenis apie L. B. įdarbinimą, susisiekė su Darbo inspekcija, siekdami patys pranešti apie šį įvykį, taip pat susisiekė ir su L. B., atsiprašė jos dėl šio nesusipratimo (b. l. 9).

Iš 2015-12-28 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad informacijos apie L. B., gim. 1988-05-14, valstybinio socialinio draudimo laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2015-12-28 Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra (b. l. 17).

Iš 2016-06-07 pranešimo dėl I. P. nedarbingumo laikotarpių matyti, kad UAB „E.“ projektų vadovė I. P. nedirbo dėl nėštumo ir gimdymo atostogų nuo 2015-12-03 iki 2016-04-06 (pratęstas iki 2016-04-20) (b. l. 20-23).

Iš mokėjimo nurodymo bei darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščio matyti, kad L. B. 2015-12-30 sumokėta už 2015 m. gruodžio mėnesį 255,85 Eur atlyginimo (b. l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina DK 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš nurodytų požymių. Vienas iš tokių požymių yra tas, kad darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad I. P., būdama darbdavį atstovaujančiu asmeniu, leido dirbti L. B. apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. DK 99 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis tokiu teisiniu reguliavimu, darbdavys privalėjo pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie minėto asmens darbo pradžią ne vėliau kaip 2015-11-30, tačiau to nepadarė. Administracinėn atsakomybėn traukiamos I. P. nurodytos aplinkybės, kad jos veiksmai nebuvo tyčiniai, Sodra nebuvo informuota apie L. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią dėl neapsižiūrėjimo, nepašalina jos atsakomybės, jos, kaip darbdavį atstovaujančio asmens, buvusios pareigos pranešti (užtikrinti pranešimą) VSDFV teritoriniam skyriui apie minėto asmens darbo pradžią ne vėliau kaip 2015-11-30, nes darbo sutartyje L. B. darbo pradžia nurodyta 2015-12-01. Tokia veika I. P. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 99 straipsnio 6 dalies nuostatas ir padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

I. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pažeidėjai skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali už padarytą pažeidimą. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, I. P. vis dėlto siekė įdarbinti L. B. oficialiai, nesiekė nuslėpti darbo santykių, su darbuotoja buvo atsiskaityta, į pažeidėjos asmenybę, kad ji nebausta už administracinius teisės pažeidimus darbo srityje, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, viena augina vaiką, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas I. P. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis minėtais principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjai pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą 100 Eur baudą.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 5 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

I. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pavedime nurodant registro objekto ROIK numerį 16058660842 ir įmokos kodą 1001, baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.