- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- 2-616-359/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01536-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Darius Jonaitis kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti kokiu būdu ir į kokias lėšas turi teisę nukreipti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0117/03/01840 bei 0117/05/00540, kokia pinigine lėšų suma atsako šiuo atveju Valstybė: ar turto paveldėjimo metu paveldėto turto verte ar paveldėto turto verte skolininko pakeitimo metu. Nurodė, kad vykdymo eigoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimis Nr. (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini) skolininkas S. K. bei skolininkė T. K. pakeisti palikimą priėmusiu asmeniu Valstybe. Pagal 2010-04-08 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Valstybė paveldėjo S. K. turto 775,00 Lt sumai. Pagal 2009-11-29 turto aprašą Valstybė paveldėjo T. K. turto 4611,28 Lt sumai. Valstybė paveldėto turto nerealizavo, skolų nesumokėjo, stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus pagrindų nėra, o vykdant išieškojimą iš valstybės, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas.
Prašymą atsisakytina tenkinti.
CPK 589 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.
Pažymėtina, jog antstolis savarankiškai atlieka vykdymo veiksmus, todėl skolos išieškojimo nukreipimas į Valstybei priklausantį turtą ir kiti vykdymo veiksmai yra antstolio atliekamų funkcijų ir pasirinkimo, kokius vykdymo veiksmus ir kaip juos atlikti, dalis. Nagrinėjamu atveju antstolis prašo teismo patarimo kokius atlikti vykdymo veiksmus, nes Valstybę atstovaujančios institucijos pagal paveldėjimo teisės liudijimą perimto turto ilgą laiką nerealizavo, skolų nesumokėjo, nėra duomenų, kad ketina skolas sumokėti, tačiau teismas privalo aiškinti tik neaiškias teisės normas, kurias reikia taikyti vykdymo procese.
Antstolis prašo išaiškinti kokiu būdu ir į kokias lėšas jis turi teisę nukreipti išieškojimą vykdomosiose bylose, kuriose skolininkų turtą, tuo pačiu ir skolas, paveldėjo valstybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Šiuo atveju įpėdiniui – Valstybei kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas paveldėtu turtu (LR CK 5.1 str. 2 d., 5.62 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis pareiškime pats nurodo, jog vadovaujantis CPK 668 straipsnio 2 dalimi, vykdant išieškojimą iš Valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipimas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. CK 5.62 straipsnio 3 d. nustato, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Valstybės paveldėto turto apskaitymo, įvertinimo, realizavimo, gautų piniginių lėšų paskirstymo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“. Teismas sprendžia, kad toks antstolio pareiškimas teismui laikytinas prašymu suteikti juridinę konsultaciją tikslu sužinoti, kokius vykdymo proceso veiksmus jam atlikti. Kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami, privalo, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, nuspręsti antstolis. Teismas negali atsakyti į antstolio klausimus ir nurodyti, kokie konkretūs su vykdymu susiję veiksmai ir kaip turi būti atlikti, nes tai neatitiktų sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju teisės normos yra aiškios, antstolio pateiktas teismui prašymas neatitinka teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties, todėl prašymas dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 5, 290, 291, 593, 594 straipsniais,
nutaria:
antstolio Dariaus Jonaičio prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmesti.
Nutarčiai neįsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0117/05/00540 grąžinti antstoliui Dariui Jonaičiui.
Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos paduodant atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.