Šiaulių apylinkės teismo nutartis

civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui M. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, susipažinusi su šalių pateikta 2019 m. rugsėjo 2 d. taikos sutartimi, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. birželio 6 d. ieškovė A. Š. pateikė ieškinį atsakovui M. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl išlaikymo nepilnamečiam šalių sūnui L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

2019 m. rugsėjo 3 d. šalys pateikė teismui taikos sutartį, kuria ginčą išsprendė taikiai ir kurią prašo teismo patvirtinti rašytinio proceso tvarka, o civilinę bylą nutraukti. Šalys pareiškė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Taikos sutarties sampratą reglamentuojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, tai yra, pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis.

Iš šalių taikos sutarties teksto matyti, kad šalys susitarė dėl nepilnamečio šalių sūnaus L. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo su mama A. Š., susitarė dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui ir jo dydžio, bei bendravimo tvarkos su šalių vaiku nustatymo.

Šalių veiksmai kompromisų būdu pasiekti abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, todėl, šalims pareiškus, kad joms yra žinomos ir suprantamos tokios jų valios išreiškimo teisinės pasekmės, jų sudarytoji taikos sutartis tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis, ir civilinė byla šiuo pagrindu nutrauktina (CK 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas M. K. būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl žyminio mokesčio ir valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.

Ieškovei, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-653-4463 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. K. priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 25 procentai žyminio mokesčio, t. y. už reikalavimą nustatyti gyvenamąją vietą – 25,00 Eur (100 Eur x 25 proc.), už reikalavimą priteisti išlaikymą – 13,50 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 25 proc.), iš viso 38,50 Eur, priteistina valstybei iš atsakovo M. K. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, priteistinos iš atsakovo M. K., proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu laikytina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 100 procentų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, jog išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 188,50 Eur, todėl patenkintai ieškinio pirminių reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina 188,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 5,00 Eur, viršija nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Išaiškintina šalims, jog teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 94, 96, 99, 140, 290–292, 293, 294, 295 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti ieškovės A. Š. ir atsakovo M. K. 2019 m. rugsėjo 2 d. sudarytą taikos sutartį:

„Ieškovė A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8215-1079/2019 dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, vadovaudamiesi LR CK 6.983 str., 6.985 str., atsižvelgdami į proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principus, sudaro sekančią taikos sutartį.

1. Šalių nepilnamečio sūnaus L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

2. Vaiko tėvas M. K. įsipareigoja teikti savo nepilnamečiam sūnui L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-06-04) iki sūnaus pilnametystės, sumokėdamas šias pinigų sumas grynaisiais arba pavedimu į A. Š. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 (dvidešimt penktos) dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3. A. Š. skiriama nepilnamečio L. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

4. Šalys įsipareigoja rūpintis nepilnamečio sūnaus L. K. auklėjimu, jo sveikatos priežiūra, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

5. Šalys pareiškia, kad šiuo metu tarp jų nėra jokio ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku, jos įsipareigoja visais atvejais, spręsdamos klausimus dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, ugdymo ir vystymosi, o taip pat bendravimo su tėvais būdo, tvarkos ir kitų sąlygų atsižvelgti į jo pageidavimus ir interesus.

6. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK) 294 straipsnio 2 dalyje (bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama), išskyrus įstatyme numatytus atvejus.

7. Šalių pasirašyta Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria ji bus patvirtinta, įsiteisėjimo dienos.

8. Šalys, remdamosi LR CPK 140 str. 3 d., susitaria kreiptis į teismą dėl šios Taikos sutarties patvirtinimo rašytinio proceso tvarka bei civilinės bylos nutraukimo (LR CPK 293 str. 5 p.).

9. Taikos sutartis sudaryta 3 (trimis) egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, kurių po vieną tenka kiekvienai šią Sutartį pasirašiusiai Šaliai, o trečiasis yra pateikiamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.“

Civilinę bylą Nr. 2-8215-1079/2019 nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau pasikeitus aplinkybėms kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 38,50 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ir 5,00 Eur (penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurie mokami į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 188,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos per nutartį priėmusį teismą atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui.