Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, taip pat tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, taip pat tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Nukentėjusios V. D. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai iš S. C. priteista 1105 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penki eurai) turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. C. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, per „Messenger“ programėlę, turėdamas išankstinį sumanymą užvaldyti svetimus pinigus, pateikdamas save kaip dirbantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei galintį įsigyti prekių su nuolaida, nors nuo 2020 m. gruodžio 31 d. jau nebedirbo šioje įmonėje, pasiūlė pažįstamai V. D. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakyti du paspirtukus, vieną dulkių siurblį robotą, po ko, 2021 m. lapkričio 2 d. V. D. pervedė šioms prekėms apmokėti 1105 Eur į S. C. nurodytą jo motinos R. C. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko šias prekes jis užsakė (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje, nurodydamas mokėtoją už prekes save, o prekių gavėją V. D., gautą prekių užsakymo numerį nusiuntė V. D. kaip įrodymą, kad prekės yra užsakytos, tačiau už prekes jis nesumokėjo jam pervestais pinigais, o V. D. jam pervestus pinigus išleido savo reikmėms, taip užvaldydamas svetimą turtą bei padarydamas nukentėjusiajai 1105 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų.

6. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir nuteistajam S. C. paskyrė per švelnią bausmę. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo įrankis, todėl tikslinga jį nustatyti ir konfiskuoti arba nusikalstamos veikos įrankį, arba jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis neskundžiama, todėl apygardos teismas pasisako tik dėl šių klausimų, apeliacinio skundo ribose.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę S. C. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Taip pat, aukštesnės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo, dėl kurio nagrinėjamu atveju turėtų būti imtasi priemonių nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrankį ir taikyti BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuojant įrankį ar jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės skundas laikytinas nepagrįstu, todėl yra atmestinas.

Dėl nuteistajam S. C. paskirtos bausmės

8. Teismas skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta aplinkybių visuma, į kurią kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia pirmosios instancijos teismas, parinkdamas asmeniui bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį. Skiriant bausmę, turi būti atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta asmens atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

10. Be kita ko, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį bei įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

11. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. C. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, taip pat tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis bei paskyrė nuteistajam vienu trečdaliu sumažintą – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, taip pat tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

12. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra įtvirtintos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Kaip matyti, už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas yra numatęs platų spektrą bausmių, iš kurių pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko vidutinio griežtumo, t. y. laisvės apribojimo bausmę bei paskyrė du įpareigojimus. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad S. C. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Apylinkės teismas nustatė vieną S. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skunde nurodytu argumentu, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

13. Pažymėtina, kad asmens prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pirmosios S. C. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, bei nuosekliai išdėstė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (1 t., b. l. 158–159), taip pat savo kaltės neneigė bei galėjosi ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 47–48). Taigi matyti, kad nuteistasis kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, pripažino ne po to, kai byloje buvo surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, kaip skunde teigia apeliantė, tačiau jau pirmosios apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir savo pozicijos nekeitė viso baudžiamojo proceso metu. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, prieš S. C. apklausiant įtariamuoju, buvo tikrinamos įvykio aplinkybės ir renkami bylai reikšmingi duomenys, nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik tada, kai buvo surinkti visi jo kaltę patvirtinantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino egzistuojant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

14. Sutiktina su apeliantės skunde nurodytu teiginiu, kad nuteistasis ne kartą sukčiaudamas, apgaulės būdu, yra įgijęs svetimą turtą ir dėl to dešimt kartų baustas administracine tvarka bei turi galiojančių administracinių nuobaudų, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra (1 t., b. l. 118–128). Tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia daryti išvadą, kad jis nėra linkęs savo gyvenimo tikslų siekti vien tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Į tai, kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka, parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Nepaisant to, vien nuteistojo padaryti administraciniai nusižengimai negali būti laikomi svariu pagrindu už nusikalstamą veiką paskirti griežčiausią – terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Be to, nepritartina apeliantės skundo argumentams, jog S. C. turėjo būti laikomas teistu jau prieš priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Visų pirma, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad nuteistasis nusikalstamą veiką V. D. atžvilgiu įvykdė laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d., tuo tarpu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. C. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2021 m. lapkričio 5 d. bei 2021 m. lapkričio 7 d. (1 t., b. l. 130–132). Taigi, nuteistasis nusikalstamą veiką V. D. atžvilgiu įvykdė dar prieš priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir prieš įvykdydamas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas paminėtu teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu apylinkės teisme iš tiesų yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu, tačiau jose dar nėra priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Dėl šių priežasčių apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teisingai nurodė, jog S. C. nusikalstamos veikos V. D. atžvilgiu, padarymo metu, buvo laikomas neteistu. Priešingai nei skunde teigia apeliantė, teismas, spręsdamas dėl asmens laikymo (ne)teistu, vadovaujasi būtent tik galutiniais ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais baudžiamosiose bylose, tuo tarpu nei asmens padaryti administraciniai nusižengimai, nei prokuroro surašyti kaltinamieji aktai arba pačio kaltinamojo pozicija baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu negali būti laikomi pagrindais, asmeniui užraukiančiais teistumą.

15. S. C. skiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu su ja buvo paskirti ir du įpareigojimai – per 10 (dešimt) mėnesių nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, taip pat tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Iš baudžiamojoje byloje esančio paskutiniojo SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad nuteistasis nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 148–149), byloje duomenų apie tai, jog nuteistasis šiuo metu neturėtų darbo vietos, nėra. Nors apeliantė skunde kaip vieną iš argumentų dėl ko nuteistajam turėtų būti pašalinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei paskirta griežtesnė bausmės rūšis, nurodo tai, kad S. C. nededa pastangų atlyginti jai padarytą žalą, tačiau kaip minėta, nuteistajam yra nustatytas dešimties mėnesių žalos atlyginimo terminas nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos atlyginimo terminas dar ne tik nėra pasibaigęs, tačiau ir nepradėtas skaičiuoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad S. C. nededa pastangų atlyginti ar ateityje neatlygins nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padarytos žalos. Be to, nuteistajam paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sąlyginai būtų apribota jo galimybė realiai atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

16. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė apeliaciniame skunde teigė, kad S. C. turėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, argumentuodama tai ir tuo, jog šiuo metu nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama asmenims, kurie nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje, nakties metu, tuo tarpu S. C. nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus darė įvairiu paros metu ir įvairiose vietose. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais apeliantės skundo argumentais, nes kaip jau minėta, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, 61 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kadangi nuteistajam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta viešųjų darbų bausmė, kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo pakeista į laisvės apribojimo bausmę (bausmė atlikta), todėl šiuo atveju sutiktina su apeliantės argumentais, jog švelniausios bausmės rūšies, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis vengė ją atlikti, paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nuteistajam nebūtų tikslinga paskirti ir baudos bausmę, nes jis turi ne tik galiojančių administracinių nuobaudų, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra, tačiau yra ir įpareigotas atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Be kita ko, pažymėtina, kad BK 55 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kadangi nagrinėjamu atveju nuteistasis šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikomas neteistu, dirba, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis yra baustas administracine tvarka, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai, bus pasiekti nuteistajam skiriant laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojimus.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir nusikalstamos veikos pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, nuteistajam parinko nei per švelnią, nei per griežtą bausmės rūšį ir nustatė tinkamą jos dydį, kurį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visetą, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju S. C. pagrįstai paskirta laisvės apribojimo bausmė, tuo tarpu nėra jokio pagrindo paskirti jam savo pobūdžiu griežtesnę – terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų ir nusikalstamos veikos įrankio

18. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotino turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalgoje Nr. AB-32-1 (Teismų praktika Nr. 32), aptariant turto konfiskavimo aspektus, vadovaujamasi Konstitucinėje jurisprudencijoje suformuotomis nuostatomis, jog kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Be to, kai kurios medžiagos ir daiktai kelia tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui, todėl įstatymuose pagrįstai nustatytas tokių daiktų konfiskavimas (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių samprata apibrėžiama specifiniais nusikaltimo padarymo palengvinimui pritaikytais požymiais ir negali būti aiškinama plečiamai.

20. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji ir civilinė ieškovė teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje tikslinga nustatyti S. C. nusikalstamai veikai įvykdyti panaudotą įrankį (elektroninį įrenginį) ir konfiskuoti jį arba jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis, bendravimui su nukentėjusiąją ir civiline ieškove dėl prekių įsigijimo aplinkybių, naudojosi „Messenger“ programėle, kurioje susirašinėti galima tik elektroniniame įrenginyje veikiant internetiniam ryšiui (1 t., b. l. 12–39). Visgi, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju elektroninis įrenginys, kurį S. C. naudojo susirašinėdamas su nukentėjusiąja per „Messenger“ programėlę, nelaikytinas nusikalstamos veikos įrankiu.

21. Pastebėtina, kad pati V. D. apeliaciniame skunde nurodė, jog ji pažinojo S. C., todėl aplinkybes dėl prekių įsigijimo bei pinigų pervedimo jie galėjo aptari bet kokiu kitu būdu, t. y. nesinaudojant „Messenger“ programėle, kurios veikimui reikalingas elektroninis įrenginys. Be to, šiuo atveju, net ir nustačius įrenginį (mobiliojo ryšio telefoną, kompiuterį ar planšetę), kurį panaudojus nuteistasis per „Messenger“ programėlę susirašinėjo su nukentėjusiąją ir civiline ieškove, tai nesudarytų pagrindo šį elektroninį prietaisą konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankį, vertinant tai, kad tokio turto konfiskavimas neužkirstų kelio nuteistajam toliau naudotis „Messenger“ programėle pasitelkus kitus elektronikos įrenginius. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad S. C. būtų naudojęs tam tikrą, specialiai šiai nusikalstamai veikia daryti pritaikytą elektroninį įrenginį, kuris jam galėjo palengvinti nusikalstamos veikos padarymą. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės skunde nurodytais argumentais, sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo nei nustatyti, kokiu elektronikos įrenginiu naudojosi nuteistasis, susirašinėdamas su V. D., nei tokį įrenginį pripažinti nusikalstamos veikos įrankiu, jį konfiskuoti ar iš nuteistojo išieškoti tokio įrenginio vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju, priešingas sprendimas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, jog be kita ko, BK 72 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos nepagrįstai jas išplečiant.

22. Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio turinį bei apeliantės skundo argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo baudžiamojoje byloje nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrankį, bei taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti jį, arba jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

23. Be aukščiau aptartų apeliantės skundo argumentų dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir nusikalstamos veikos įrankio bei jo konfiskavimo klausimų, nukentėjusioji skunde taip pat nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog S. C. iš jos apgaulės būdu įgytus 1105 Eur išleido atsiskaitydamas už azartinius lošimus. V. D. teigimu, nuteistasis iš jos įgytus pinigus išleido pragyvenimui ir pramogoms. Apeliacinio teismo vertinimu, kur ir kokiomis aplinkybėmis nuteistasis išleido apgaulės būdu iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės įgytus pinigus nekeičia nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nei esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad baudžiamojoje byloje įrodyta, jog būtent nuteistasis sukčiaujant, panaudojęs apgaulę, iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės įgijo 1105 Eur, tačiau pinigų panaudojimo paskirtis nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įrodinėtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis. Be to, iš nuteistajam inkriminuoto kaltinimo matyti, kad jame nėra nurodyta, jog nuteistasis apgaulės būdu iš apeliantės įgytus pinigus išleido būtent azartiniams lošimams, tuo tarpu priešingai – kaltinime nurodyta, kad nuteistasis apgaulės būdu iš V. D. įgytus pinigus panaudojo savo reikmėms.

24. Taigi, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtų proceso išlaidų

25. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, 2023 m. kovo 15 d. buvo gautas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašymas priteisti apeliantei iš nuteistojo S. C. bylinėjimosi išlaidas – 27,06 Eur, kurias sudaro apeliacinio skundo ir jo priedų spausdinimas bei kopijavimas pateikiant jį teismui, prokurorui ir nuteistajam (3 t., b. l. 167–168). Šias V. D. patirtas proceso išlaidas patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikta kvito kopija (3 t., b. l. 147).

26. Nors teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė dėl apeliacinio skundo ir jo priedų spausdinimo bei kopijavimo galėjo patirti minėtas išlaidas, ką įrodo ir jos pateiktas kvitas už spausdinimo ir kopijavimo paslaugas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog V. D. apeliacinis skundas atmetamas, tuo tarpu jos pateiktus apeliacinio skundo priedus teismo posėdžio metu buvo nutarta grąžinti apeliantei (3 t., b. l. 171–172), V. D. prašymas dėl 27,06 Eur proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo S. C. atmestinas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

27. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2023 m. kovo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį S. C. sudaro 90,00 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

28. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises.

29. Vertinant byloje esančius duomenis matyti, kad nuteistasis paskutiniais turimais duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje, dirba, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis turėtų kokio nors turto, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo jis yra įpareigotas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje pateikė nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per vieną teismo posėdį, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinis skundas atmestas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba S. C. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo S. C..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. D. prašymą dėl 27,06 Eur proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo S. C. atmesti.

Neišieškoti iš S. C. valstybės naudai 90,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. kovo 13 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.