Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-08 · Administracinė byla Nr. I-247-422/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-08
Bylos Nr.
I-247-422/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01384-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
R. E.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-247-422/2017Proceso Nr. 3-62-3-01384-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2.;37.3.; 55.1.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 8 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

nedalyvaujant pareiškėjui R. E. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. E. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. birželio 30 d. buvo etapuojamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ar Marijampolės pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių. Atvykimo į Kauno TI diena nebuvo išvedamas pasivaikščioti. Po kelionės etapu trūkdavo gryno oro, jausdavo išsekimą ir nuovargį, todėl prašydavo pareigūnų suteikti jam galimybę pabūti gryname, tačiau į jo prašymu nebuvo reaguojama, tuo buvo pažeistos jo teisės, patirta neturtinė žala, kurią pareiškėjas įvertino 100 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 14-16) nurodė, kad pareiškėjo teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore buvo užtikrinta. Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai nuo 11,22 kv.m. iki 17,43 kv.m., taip pat įengti du kiemeliai su sporto įranga ir teniso kambarys. Suimtųjų atvykimo į Kauno TI procedūra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. 3 d., pagal kurią pristatytiems į tardymo izoliatorių asmenims yra daroma asmens krata, tikrinami jų daiktai. Pagal šio įstatymo 10 str. ir Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo nustatytą tvarką atvykę į Kauno TI suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į kameras. Paskirstymo į kameras procedūra priklausomai nuo atvykusiųjų asmenų skaičiaus užtrunka iki 2 val. Vėliau atvykę suimtieji (nuteistieji) turi laikytis Kauno TI nustatytos dienotvarkės. Pažymėjo, kad atvykusiam nuteistajam (suimtajam) prašant, jis gali būti išvestas pasivaikščioti gryname ore, tokių pareiškėjo prašymų nėra registruota. Pažymėjo, kad būdamas Kauno TI pareiškėjas pretenzijų dėl pasivaikščiojimo tvarkos galimų pažeidimų nereiškė, skundą teismui dėl pasivaikščiojimo tvarkos padavė tik po daugiau nei keturių metų nuo išvykimo iš Kauno TI. Pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos, Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kauno TI pareigūnų veiksmais, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. birželio 30 d., atvykimo į Kauno TI dienomis neužtikrinant jam teisės pasivaikščioti gryname ore.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Kauno TI buvo etapuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012 m. kovo 1 d., 2012 m. liepos 10 d., 2012 m. rugpjūčio 28 d., 2012 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. lapkričio 27 d., 2013 m. sausio 9 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2015 m. sausio 12 d. ir 2016 m. birželio 29 d.. (b.l. 36 ). Šių duomenų pareiškėjas neginčijo, todėl laikytina, kad pirmą kartą pareiškėjas buvo etapuotas į Kauno TI 2012 m. kovo 1 d.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimo pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimą nuo jo pirmojo atvykimo į Kauno TI pradžios (2012 m. kovo 1 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl teisių pažeidimo į Kauno TI administraciją, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su pasivaikščiojimo gryname ore tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, gauti iš Kauno TI ar kitų institucijų reikiamą informaciją.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (2012 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2016 m. liepos 14 d. (b.l. 5), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 13 d. pareikšti.

CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, gavęs atsiliepimą į skundą (kuriame prašoma taikyti sutrumpintą ieškinio senatį), neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 13 d.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 13 d. šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog byloje sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos (teisės į pasivaikščiojimą užtikrinimo aspektu) Kauno TI laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 14 d. iki 2016 m. birželio 30 d.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia aplinkybe, jog atvykimo į Kauno TI dienomis nebuvo užtikrinta jo teisė pasivaikščioti gryname ore.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga, tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 (Toliau – ir 2010 m. Aprašas) (b.l. 42-44), 13 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du pasivaikščiojimai ne trumpesni kaip po valandą.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. 3 d. pristatytiems į tardymo izoliatorių asmenims daroma asmens krata, jų turimi daiktai patikrinami. Po šių veiksmų atlikimo suimtieji ir nuteistieji Kauno TI paskirstomi į kameras Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraše, patvirtintame Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-73, nustatyta tvarka (b.l. 21-22).

Taigi, akivaizdu, kad, atvykus į Kauno tardymo izoliatorių, iki suimtųjų (nuteistųjų) patalpinimo į kameras yra atliekamos aukščiau nurodytuose teisės aktuose reglamentuotos procedūros, kurios, remiantis į bylą pateiktais duomenimis, priklausomai nuo atvykusiųjų skaičiaus, užtrunka nuo 1 iki 3 valandų (b.l. 36).

Atsakovas tvirtino, kad atvykę nuteistieji privalo laikytis dienotvarkės.

Pagal į bylą pateiktą suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-265 (toliau - ir Dienotvarkė), matyti, kad suimtieji ir laikinai atvežti nuteistieji išvedami į pasivaikščiojimus 8.45 – 12.00 val., 13.00-18.00 val., Minėti asmenys išvedami (papildomai) į pasivaikščiojimų kiemelius, kuriuose įrengta sporto įranga 17.00-22.00 val. (b.l.23).

Pažymėtina, kad Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore tvarka reglamentuota 2010 m. Tvarkos aprašo 3- 21 punktuose (b.l. 42-44).

Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti į kiemus, kuriuose įrengta sportinė įranga, Kauno TI tvarka nustatyta 2010 m. Tvarkos aprašo 22-28 punktuose bei Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klases ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos apraše, patvirtintame Kauno TI direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 (b.l. 40-41).

Šių pasivaikščiojimų tvarkų teisinis reglamentavimas iš esmės skiriasi, nes suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys apsilankyti pasivaikščiojimo kiemeliuose su sporto įranga, vedami pasivaikščioti tik jų prašymo, išreikšto rytinio patikrinimo metu, pagrindu, kuris užregistruojamas „Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo sportuoti ir mankštintis į pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga apskaitos žurnale“, registracijos eilės tvarka ne ilgiau kaip vienai valandai (2012 Aprašo 3,6 p., 2010 m. Aprašo 22,23 ir 25 p.).

Pagal 2010 m. Aprašo 3-21 p. nuostatas asmens teisė būti išvestam pasivaikščioti gryname ore nesiejama su prašymo pateikimu.

Iš aukščiau paminėtų lokalinių teisės aktų nuostatų bei Dienotvarkės matyti, kad Kauno TI suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikta teisė į dvejopo pobūdžio pasivaikščiojimus, t.y. pasivaikščiojimus gryname ore ir pasivaikščiojimus kiemuose su sporto įranga. Pasivaikščioti gryname ore suimtieji (kalinamieji) vedami 8.45 – 12.00 val., 13.00-18.00 val., pasivaikščioti į kiemelius su sporto įranga - 8.45 – 12.00 val., 13.00-18.00 val. ir papildomai 17.00-22.00 val.

Taigi, akivaizdu, kad asmeniui, atvykimo į Kauno TI dieną patalpintam į kamerą vėliau nei 18.00 val. teisės pasivaikščioti gryname ore įgyvendinimo tvarka minėtuose teisės aktuose nėra reglamentuota.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 12 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno TI atvyko 18.30 val., duomenų, kad pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti gryname ore nepateikta, todėl tikėtina pareiškėjo tvirtinimu, kad šią dieną jis nebuvo išvestas pasivaikščioti gryname ore.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno TI ginčo laikotarpiu buvo etapuotas dar du kartus : 2014 m. lapkričio 28 d. atvyko 13.00 val. ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 203 bei 2016 m. birželio 29 d. pareiškėjas atvyko 14.55 val. ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 208 (b.l. 36).

Atsakovo atstovas į bylą nepateikė teismui jokių duomenų apie pareiškėjo patalpinimo į aukščiau nurodytas kameras laiką, šių kamerų nuteistųjų išvedimą pasivaikščioti (Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimus gryname ore registracijos žurnalo išrašų (2010 m. Aprašo 10 p.), tarnybinių pranešimų ar pan.), t.y. nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtomis dienomis pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti gryname ore, todėl, Kauno TI nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su jo teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimu, šis pažeidimas laikomas nustatytu.

Atsakovo atstovo argumentai, jog atvykusiam suimtajam (nuteistajam) prašant, jis galėjo būti išvestas pasivaikščioti gryname ore, tačiau tokių prašymų pareiškėjas neišreiškė, atmestini kaip nepagrįsti, nes suimtojo teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore yra nustatyta įstatymu ir ši teisė nei Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. nei 2010 m. Aprašo nuostatose nėra siejama su suinteresuoto asmens prašymo išvesti jį pasivaikščioti pateikimu.

Į bylą nepateikta jokių duomenų apie aukščiau nurodytomis dienomis nesuteiktų pasivaikščiojimų gryname ore įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, jo emocinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant byloje nustatyto pažeidimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad po etapo bei gana ilgai užtrunkančios patalpinimo į kameras procedūros atvykimo dieną negalėdamas pabūti lauke, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, t.y. R. E. patyrė neturtinę (moralinę) žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatyto pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų, kad dėl neišvedimo pasivaikščioti gryname ore pareiškėjas skundėsi Kauno TI pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, vertintina, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 50 Eur, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. E. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė