- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-320-267/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birute Simonaitiene, Vytautas Kursevicius, Danute Burbuliene
- Atsakovas
- AB banko SNORAS
- Ieškovas
- G. A.
- Advokatai
- Žygimantas Pacevičius
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Danutes Burbulienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo atsakovo AB bankas SNORAS apeliacini skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo panaikinimo civilineje byloje, iškeltoje pagal ieškovo G. A. ieškini atsakovui AB bankui SNORAS, treciajam asmeniui S. A. del vienašališko 2006-03-23 Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pripažinimo negaliojanciu bei banko isipareigojimu nevykdymo, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas G. A. ieškiniu kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma, prašydamas: 1) pripažinti, kad AB bankas SNORAS, kaip kreditorius, pažeide prievole – neatlaisvino dalies jam ikeisto turto nuo hipotekos; 2) pripažinti negaliojanciu AB banko SNORAS vienašališka 2006-03-23 Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) nutraukima nuo 2008-12-04; 3) ipareigoti AB banka SNORAS tinkamai ivykdyti 2006-03-23 Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) 26 p. prisiimtus isipareigojimus ir, esant ieškovo prašymui, atlaisvinti nuo hipotekos ieškovui ir treciajam asmeniui S. A. priklausancia dali nekilnojamojo turto, jei atsisakius nuo ikeisto turto dalies hipotekos Paskolos gavejo skolinio isipareigojimo suma neviršija 60 procentu likusio ikeisto turto vertes; 4) priteisti iš AB banko Snoras visas ieškovo patirtas bylinejimosi išlaidas. Ieškovas nurode, jog 2006-03-23 su atsakovu buvo pasirašyta lombardinio tipo vartojamoji paskolos sutartis, kuria jam buvo suteiktas kreditas, užtikrinant ji nekilnojamuoju turtu. Veliau, paskolos sutarties vykdymo metu buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo paskolos suma buvo padidinta, papildomai ikeiciant turta, taip pat pasirašytas papildomas susitarimas del hipotekos bankui ikeisto turto išregistravimo salygu. Ieškovo teigimu, sudarant sutarti, su banko atstovais buvo susitarta, jog paskola bus gražinama iš parduodamu sklypu, taip pat buvo sutarta del dalies sutarties punktu pakeitimo. Ieškovas nurode, kad gauta paskola jis investavo pagal sutarti, po jo prašymu dalis sklypu budavo atlaisvinami, užtekdavo ateiti pas AB banko SNORAS Šiauliu filialo darbuotoja A. B. ir parašyti prašyma. Ieškovo teigimu, problemos prasidejo 2008 m., kai atsakovas papraše ieškovo dar karta atlikti viso ikeisto turto vertinima. Atlikus turto vertinima, jis buvo pateiktas bankui, jokiu prieštaravimu ar nesutikimu su šiuo vertinimu nebuvo. Nurode, kad ieškovas raštu del turto atlaisvinimo kreipesi i atsakova, taciau vietoj to gavo iš AB banko SNORAS atsakyma apie Paskolos sutarties salygu pakeitima. Ieškovas pažymejo, kad isiskolinimo nebuvo, paskola buvo padengta pusei metu i prieki, o jo saskaitoje buvo pinigu. Ieškovo teigimu, neatlaisvinus turto, jis negalejo dirbti toliau, investuoti pinigus, ko pasekoje turejo nuostoliu. Nurode, kad 2008 m. gruodžio men. atsakovas ieškovui praneše, jog Paskolos sutarti vienašališkai nutrauke del to, kad nebuvo mokamos palukanos. Ieškovas pažymejo, kad apie tai, jog jis gali nemoketi palukanu, AB banko SNORAS atstovams sake, nurodydamas, jog imsis priemoniu, jei jie nevykdys sutarties. Ieškovo manymu, atsakovas pats pažeide Paskolos sutarti, neatlaisvindamas pagal sutarties salygas jam priklausancio nekilnojamo turto. Todel ieškovas ieškiniu praše pripažinti sutarties nutraukima neteisetu, ipareigoti atsakova vykdyti sutarti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu miesto apylinkes teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovo ieškini patenkino: 1) pripažino, jog atsakovas AB bankas SNORAS, kaip kreditorius, nevykde prievoles pagal paskolos sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su papildomu susitarimu Nr. 1 ir papildomu susitarimu Nr. 2, esant 2008-08-11 prašymui neatsisakydamas nuo hipotekos ikeisto turto daliai; 2) pripažino negaliojanciu atsakovo AB bankas SNORAS vienašališka 2006-03-23 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), su papildomu susitarimu Nr. 1 ir papildomu susitarimu Nr. 2, nutraukima nuo 2008-12-04 bei ipareigojo AB bankas SNORAS tinkamai vykdyti priimtus šia sutartimi isipareigojimus, tame tarpe 26 p., ir, esant ieškovo G. A. prašymui, atsisakyti hipotekos i dali ikeisto nekilnojamojo turto, jei atsisakius nuo ikeisto turto dalies hipotekos paskolos gavejo skolinio isipareigojimo suma neviršija 60 procentu likusio ikeisto turto vertes; 3) priteise iš atsakovo AB banko SNORAS ieškovui G. A. bylinejimosi išlaidas – 128 Lt žyminio mokescio, 5200 Lt už advokato pagalba; 4) priteise iš atsakovo AB banko SNORAS valstybei 26,2 Lt už procesiniu dokumentu iteikima. Teismas nustate, kad tarp šaliu 2006-03-23 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovui buvo paskolinta 2800000 Lt, nurodant paskolos tiksla, 2006-06-19 pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo paskolos limitas padidinamas iki 3450000 Lt, bei 2007-02-06 surašomas papildomas susitarimas, ir patikslinamos hipotekos bankui ikeisto turto išregistravimo salygos. Pažymejo, kad tai buvo lombardinio tipo paskola. Teismas nurode, kad ieškovo tikslas buvo gaunama paskola investuoti i turima nekilnojamaji turta, formuojant atskirus turtinius vienetus, kuriant infrastuktura, tuo keliant turtiniu vienetu verte bei juos parduodant. Teismo vertinimu, tai, jog tuos tikslus suprato ir atsakovas, dar prieš pasirašant sutarti, netiesiogiai liudija ir paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 24.7 p., kuriame pasiliekama teise reikalauti perkainuoti turta, karta i metus, ar esant rizikai, jog turto verte gali sumažeti (kaip nurodoma, ir del iš esmes pasikeitusios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje) ir dažniau, tuo apsisaugojant, jog visa laika bus žinoma ikeisto paskolos gražinimo užtikrinimui nekilnojamo turto reali verte. Taip pat teismas nustate, kad šalys susitare (paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 26 p., pakeistas papildomu susitarimu Nr. 2) del hipotekos bankui ikeisto turto daliai išregistravimo salygu, kuriose numatyta, jog konstatavus nekilnojamojo turto vertes padidejima, esant prašymui, bankas atsisako hipotekos ikeisto turto daliai, jei atsisakius nuo ikeisto turto hipotekos paskolos gavejo (šiuo atveju ieškovo) skolinio isipareigojimo suma neviršija 60 procentu likusio ikeisto turto vertes, ir lešos, gaunamos iš turto pardavimo, skiriamos paskolai dengti. Teismas laike, jog paskutine salyga – „lešos, gaunamos iš turto pardavimo, skiriamos paskolai dengti“ – šioje sutarties dalyje yra pertekline, kadangi jau pagal pacia sutarties prigimti, ir pacioje sutartyje numatytas salygas (paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 23 p.) nenumatytos jokios kitos lešos, kurios gali buti skiriamos paskolai dengti. Pažymejo, kad paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.7 p. yra numatyti paskolos gražinimo terminai ir gražintinos nurodytu terminu sumos, bet nei terminai, nei sumos nera siejamos su parduodamo turto kiekiu ir verte. Todel teismas pripažino, jog šios sutarties pagrindu, esant išpildytoms paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 26 p., pakeistoms papildomu susitarimu Nr. 2, salygoms, t.y., nustacius, jog atsisakius nuo ikeisto turto hipotekos paskolos gavejo (šiuo atveju ieškovo) skolinio isipareigojimo suma neviršija 60 procentu likusio ikeisto turto vertes, bankas privalo vykdyti isipareigojima atsisakyti hipotekos ikeisto turto daliai. Teismo vertinimu, šio isipareigojimo vykdymas negali buti siejamas su privalomu tam tikros sumos gražinimu iš parduodamo turto ar keliamos kitos papildomos salygos. Teismas nustate, kad iki pat 2008 m. vasaros sutartis buvo tinkamai vykdoma abieju šaliu – ieškovui suteikta paskola, papildomu susitarimu padidinamas paskolos dydis, ši paskola tinkamai investuojama, esant ieškovo prašymui, bankas atsisako nuo ikeisto turto hipotekos, nepriklausomai nuo to, ar yra iš parduoto turto sumokoma dalis paskolos, ar ne. Todel pripažino, jog ieškovas turejo teisetus lukescius tiketi, jog tomis paciomis salygomis atsakovas tiek priims mokamas sumas, tiek atsisakys nuo ikeisto turto hipotekos. Teismas nustate, kad nuo 2008 m. gegužes ieškovas žodžiu kreipesi i AB banko SNORAS Šiauliu filiala del atsisakymo nuo dalies ikeisto turto hipotekos, veliau atsakovo nurodymu šis prašymas buvo patikslintas, nurodant konkretu turta bei pateikiant turto vertes pažyma. Pažymejo, kad tuomet atsakovas prieme sprendima, kuriuo yra siuloma pakeisti sutarties salygas, tik duodamas sutikimas parduoti ar ikeisti turta, paliekant ikeitima, ir tik tuo atveju, jei pakeiciamos sutarties salygos. Nurodes, kad nei ieškovas, nei atsakovas nereiške reikalavimo del turto vertinimo pažymos pripažinimo niekine, teismas nesprende del 2008-08-22 turto vertinimo pažymos atitikimo istatymo reikalavimams. Tuo paciu teismas pažymejo, kad tai, ar turto vertinimo pažyma atitinka istatymo reikalavimus, turejo spresti pats atsakovas šios pažymos pateikimo momentu. Nustate, jog butent ši turto vertinimo pažyma buvo pateikta atsakovui, ji buvo priimta, jokiu pastabu del jos turinio ar pilnumo ieškovui pateikta nebuvo, visame sekanciame po pažymos pateikimo susirašinejime, ar pateiktuose paskolu komiteto svarstymo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose nera nurodoma, jog ši turto vertinimo pažyma yra netinkama, ir šis neatitikimas istatymo reikalavimams užkerta kelia vykdyti bankui jo prievole. Todel teismas padare išvada, kad ieškovas savo pareiga, nustatyta paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 24.7 p. ivykde. Vertindamas pastabas, kurios išdestytos 2008-09-17 tarnybiniame pranešime, teismas pažymejo, kad dvi iš ju yra susijusios su nekilnojamo turto srityje atsirandanciu sastingiu ir apsunkintu nekilnojamo turto pardavimu, kitos dvi susijusios su paties ieškovo turtine padetimi. Atsižvelgiant i tai, jog ieškovui buvo suteikta lombardinio tipo, kurioje, pagal pateikta atsakovo „Paskolu už užstata fiziniams asmenims teikimo instrukcija“, 21 p., vertinamas tik ikeiciamas nekilnojamas turtas, o ne paskolos gavejo turtine padetis, teismas pripažino, kad atsakovas vienašališkai eme keisti sutarties salygas, neturedamas tam jokio pagrindo bei nevykdydamas savo sutartyje numatytu pareigu. Ivertines šias nustatytas aplinkybes, teismas padare išvada, kad butent atsakovas AB bankas SNORAS pažeide sutarties salygas ir sutarties neivykde. Teismas ivertino atsakovo argumentus, kad ieškovas pirmas pažeide sutarti, nemokedamas laiku nustatytu sutartimi palukanu. Pažymejo, kad byloje nera irodymu del ieškovo aiškiai išreikštos pozicijos, jog jis sustabdys sutarties vykdyma – nemokes palukanu – iki atsakovas nevykdys savo pareigos. Taciau teismas laike, kad atsakovas, kaip kreditorius, nevykdydamas savo pareigos ir tuo galimai apsunkindamas ieškovo veiksmus parduodant turta, pažeide sau prisiimtas pagal paskolos sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) prievoles. Todel pripažino, kad ieškovas, skolininkas G. A., sutinkamai su CK 6.64 str. 3 d., laikomas sutarties nepažeides. Be to, teismas pažymejo, kad nuo pat susirašinejimo 2008 m. rugpjucio pradžios iki pat atsakovo sprendimo 2008-11-18 nutraukti vienašališkai paskolos sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) del nesumoketu palukanu nei susirašinejime tarp šaliu, nei vidiniuose tarnybiniuose pranešimuose ar svarstymuose nera užsimenama apie tai, jog ieškovas yra pažeides sutarti. Teismas nurode, kad atsakovas, savo iniciatyva, nesant ieškovo prašymo, nesilaikant paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytos paskolos gražinimo tvarkos nuo ieškovo saskaitos nuraše didesne nei buvo reikalinga gražinimui paskolos dali, tokiu budu, gražinta bendra paskolos ir palukanu suma 2008 m. rugpjucio menesi viršijo paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta gražintina paskolos ir palukanu suma. Todel teismas atsakovo vienašališka sutarties nutraukima pripažino negaliojanciu, nurode, jog šalys ir toliau privalo vykdyti savo sutartinius isipareigojimus, tame tarpe ir paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 26 p., pakeista papildomu susitarimu Nr. 2. Patenkines ieškini, teismas priteise iš atsakovo bylinejimosi išlaidas ieškovui bei valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB bankas SNORAS prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo ieškovo G. A. ieškini atmesti bei perskirstyti bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme šaliu patirtas bylinejimosi išlaidas. Tuo paciu atsakovas prašo priteisti iš ieškovo visas apeliacines instancijos teisme patirtas bylinejimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Paskolos sutarties 26 p. nuostatas (CK 6.193 str. pažeidimas), netinkamai taike ir aiškino materialines teises normas (CK 6.58 str. ir 6.64 str. pažeidimai) bei neteisetai nepasisake, kodel teismas atmete konkrecius atsakovo argumentus, pagristus byloje esanciais irodymais (CPK 270 str. 4 d. 2, 3 ir 4 p.). Del šiu priežasciu teismas nepagristai ir neteisetai nusprende, kad atsakovo pareiga atsisakyti hipotekos dalies turto atžvilgiu atsiranda taip pat ir tais atvejais, kai ieškovas neparduoda šio turto ir iš šio turto pardavimo gautu lešu neskiria paskolos dengimui. Atsakovo manymu, jis neturejo prievoles atsisakyti hipotekos dalies turto atžvilgiu, kadangi nebuvo išpildytos sutartyje numatytos išankstines hipotekos atsisakymo salygos. Aiškinant Paskolos sutarties 26 p. numatyta nuostata taip, jog, jeigu hipotekos skolinio isipareigojimo suma neviršija 60 procentu likusio ikeisto turto vertes, atsakovas ieškovo prašymu privalo atsisakyti ikeitimo dalies turto atžvilgiu besalygiškai, t.y. nepriklausomai nuo to, kaip bus disponuojama atlaisvintu turtu bei kaip atlaisvinto turto pardavimo atveju bus panaudotos gautos lešos, butu iškraipoma šaliu susitarimo esme. Butent tai ir padare pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškindamas Paskolos sutarties 26 p.. Be to, nagrinejamu atveju nera pagrindo pripažinti, jog Paskolos sutarties 26 p. salyga „lešos, gaunamos iš turto pardavimo, skiriamos paskolai dengti“ yra „pertekline“ ir negaliojanti. Ši salyga yra galiojanti. Tai yra viena iš privalomu salygu, kurioms esant, atsakovas Paskolos sutarties 26 p. pagrindu turi pareiga atsisakyti hipotekos dalies turto atžvilgiu. Ieškovas 2008-08-11 prašymu (sukonkretintu 2008-08-26 prašymu) reikalavo atsisakyti hipotekos dalies turto atžvilgiu, nenurodydamas, kad iš šio turto pardavimo gautomis lešomis bus dengiama paskola, o kaip galima suprasti iš pateikto prašymo turinio bei tolesnio susirašinejimo tarp šaliu – ieškovas atsisake tai daryti. Todel Paskolos sutarties 26 p. pagrindu atsakovui nekilo pareiga atsisakyti nuo dalies turto hipotekos ir atitinkamai atsakovas Paskolos sutarties 26 p. nepažeide. Be to, teismas nepagristai sprende, jog ieškovas turejo teisetus lukescius ir turejo pagrindo tiketis, jog atsakovas Paskolos sutarties 26 p. pagrindu atsisakys hipotekos dalies turto atžvilgiu, nereikalaudamas paskolos dengimo iš šio turto pardavimo gautu lešu. Byloje nera jokiu irodymu, pagrindžianciu, jog butu galeje formuotis ieškovo lukesciai del atsakovo hipotekos atsisakymo nereikalaujant dalies paskolos gražinimo. Todel mineta teismo išvada yra nepagrista byloje surinktais irodymais. Atsakovo teigimu, ieškovas taip pat neivykde ir kitos Paskolos sutarties 26 p. nustatytos hipotekos atsisakymo salygos – nepateike šio punkto salygas atitinkancios turto vertinimo ataskaitos, del ko nekilo atsakovo pareiga atsisakyti hipotekos. Ieškovas pateike atsakovui ne turto vertinimo ataskaita, o UAB „Liturta“ 2008-08-21 turto vertes nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinkancia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu istatymo turto vertinimo ataskaitai nustatytu reikalavimu, todel ši yra negaliojanti (LR turto ir verslo vertinimo pagrindu istatymo 24 str. 1 d.). Todel, atsakovo teigimu, nebuvo išpildytos visos Paskolos sutarties 26 p. nustatytos hipotekos atsisakymo salygos. Šiu aplinkybiu pirmosios instancijos teismas nevertino, todel padare nepagrista išvada del atsakovo pareigos atsisakyti ieškovo prašomo ikeisto turto hipotekos atsiradimo. Taciau turto vertinimo ataskaitos, atitinkancios Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu istatymo nustatytus reikalavimus, pateikimas yra viena iš sutartiniu hipotekos atsisakymo salygu, nepatenkinus šios salygos, ieškovas neigyja teises reikalauti, o atsakovui nekyla pareiga atsisakyti hipotekos dalies turto atžvilgiu. Teismas padare nepagrista išvada, jog atsakovas vienašališkai keite šaliu pasirašytos Paskolos sutarties salygas. Atsižvelgiant i tai, jog ieškovas 2008-08-26 prašymu reikalavo atsisakyti ikeitimo dalies turto atžvilgiu nesilaikant Paskolos sutarties 26 p. nustatytu salygu (nepateikus LR turto ir verslo vertinimo pagrindu istatymo nustatyta tvarka atlikto turto vertinimo ataskaitos ir nepervedant lešu, gautu iš turto, kurio atžvilgiu prašoma atsisakyti ikeitimo, pardavimo), atsakovas ši ieškovo pasiulyma apsvarste ir pateike ieškovui 2008-09-26 rašta, kuriame išdeste siulomas Paskolos sutarties pakeitimo salygas, kuriu pagrindu atsakovas atsisakytu ikeitimo nesilaikant Paskolos sutarties 26 p. nustatytos tvarkos. Taciau šis atsakovo 2008-09-26 raštas nera ir negali buti laikomas vienašališku Paskolos sutarties pakeitimu ar atsakovo atsisakymu vykdyti sutarti joje nustatytomis salygomis.Pirmosios instancijos teismas padare nepagrista ir neteiseta išvada, jog atsakovas pažeide Paskolos sutarti, kadangi paskolos gražinimui neteisetai nuskaite daugiau lešu nei priklause pagal šia sutarti. Ši teismo išvada akivaizdžiai patvirtina, jog teismas neištyre visu byloje surinktu irodymu ir prieme sprendima, nepagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, kadangi minetas teiginys prieštarauja byloje esantiems irodymams ir paties ieškovo ieškinyje nurodytoms aplinkybems. Be to, pažymetina, kad ieškovas ieškiniu nereikalavo pripažinti, jog atsakovas pažeide Paskolos sutarti savo iniciatyva, nesant ieškovo prašymo ir nesilaikydamas sutartyje nustatytos paskolos gražinimo tvarkos ir terminu, nuskaitydamas iš ieškovo saskaitu didesnes nei ieškovas privalejo gražinti sumas, šiomis aplinkybemis ieškovas taip pat negrinde savo ieškinio reikalavimu. Todel, atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas del mineto tariamai atsakovo padaryto Paskolos sutarties pažeidimo, pažeide CPK 13 str. itvirtinta dispozityvumo principa bei perženge bylos nagrinejimo ribas, nustatytas ieškovo ieškinyje nurodytu ieškinio dalyku ir faktiniu pagrindu (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Teismas, spresdamas del ieškovo prievoles moketi palukanas nevykdymo teisetumo ir atsakovo vienašališko Paskolos sutarties nutraukimo teisetumo, pažeide materialines teises normas, neivertino visu byloje surinktu irodymu, ignoravo ir nepasisake del reikšmingu atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentu. Kadangi atsakovas tinkamai vykde Paskolos sutarti, todel ieškovas neturejo teises sustabdyti savo prievoles moketi palukanas pagal sutarti vykdymo. Ieškovas laikytinas pažeidusiu prievole sumoketi paskolos sutartyje nustatytas palukanas, o kadangi šis pažeidimas tesesi daugiau kaip 30 kalendoriniu dienu – atsakovas teisetai nuo 2008-12-04 Paskolos sutarti nutrauke. Todel ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojanciu atsakovo vienašališka Paskolos sutarties nutraukima nuo 2008-12-04 yra nepagristas ir turi buti atmestas. Nagrinejamu atveju ieškovo prievole moketi palukanas pagal Paskolos sutarti ir atsakovo prievole atsisakyti nuo hipotekos nera priešpriešines pareigos. Todel ieškovas neturejo teises sustabdyti palukanu mokejimo net ir tuo atveju, jeigu atsakovas butu pažeides savo prievole atsisakyti hipotekos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime del šiu atsakovo atsiliepimo i ieškini argumentu nepasisake, taip pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 2, 3 ir 4 p. numatytus reikalavimus. Taip pat teismas netinkamai taike CK 6.64 str. nuostatas ir nepagristai nusprende, jog ieškovas yra nelaikytinas pažeidusiu savo prievole moketi palukanas pagal Paskolos sutarti. Atsakovo teigimu, jis tinkamai vykde savo pareigas pagal sutarti, todel nebuvo teiseto pagrindo stabdyti prievoles moketi palukanas vykdymo; be to, stabdant prievoles vykdyma, apie tai nebuvo pranešta Atsakovui, taigi, prievole negali buti laikoma teisetai sustabdyta. Atsakovas taip pat negali buti laikomas pažeidusiu prievole ir CK 6.64 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kadangi ieškovas šioje civilineje byloje neirodinejo ir nepateike irodymu, jog ieškovas negalejo ivykdyti savo prievoles sumoketi palukanas pagal Paskolos sutarti del nepakankamo atsakovo bendradarbiavimo su ieškovu ar del kitokios atsakovo kaltes. Byloje nera jokiu irodymu, pagrindžianciu, jog ieškovas negalejo moketi palukanu del kokiu nors aplinkybiu, priklausiusiu nuo atsakovo, nors irodinejimo pareiga šiuo atveju tenka ieškovui (CPK 178 str.). Priešingai, kaip matyti iš ieškovo ieškinio, jis pats savo valia nustojo moketi palukanas pagal Paskolos sutarti, t.y. – nustojo moketi palukanas del to, jog atsirado jo nepasitikejimas atsakovu. Todel atsakovas CK 6.64 str. 1 d. 1 p. prasme negali buti laikomas pažeidusiu prievole, del ko netaikytina ir CK 6.64 str. 3 d. Ieškovas laikytinas pažeidusiu savo prievole moketi palukanas pagal Paskolos sutarti, todel atsakovas šia sutarti nutrauke teisetai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i atsakovo AB banko SNORAS apeliacini skunda ieškovas G. A. prašo atmesti apeliacini skunda ir palikti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendima nepakeista. Tuo paciu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo visas apeliacineje instancijoje ieškovo patirtas bylinejimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas emesi veiksmu visapusiškai ir objektyviai išnagrineti šia civiline byla. Byloje surinkta pakankamai irodymu, liudijanciu, kad AB bankas SNORAS pažeide 2006-03-23 Paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (su jos pakeitimais Nr. l ir Nr. 2) prisiimtus isipareigojimus, nes neatlaisvino dalies jam ikeisto nekilnojamojo turto nuo hipotekos ir, galiausiai, nutrauke su ieškovu Paskolos sutarti. Todel apelianto teiginys, jog teismas, neva, netinkamai ištyre ir ivertino bylos irodymus bei netinkamai išaiškino Paskolos sutarties 26 p., bei kitas nuostatas tarp šaliu susiklosciusiems santykiams, netinkamai taike ir aiškino materialines teises normas, neturi jokio teisinio pagrindo. Teismas tinkamai suprato, išanalizavo ir teisiškai ivertino Paskolos sutarties (su pakeitimais Nr. l ir Nr. 2) 26 p. nuostatas. Atsakovo, kaip paskolos davejo, ikeisto turto nuo hipotekos atlaisvinimo tvarka liudijo apie tai, jog teismas savo sprendime priejo visiškai teisingos išvados, konstatuodamas, kad pagal pacia sutarties prigimti ir pacioje sutartyje numatytas salygas (paskolos sutarties 23 p.) nenumatytos jokios kitos lešos, kurios gali buti skiriamos paskolai dengti. Prie Paskolos sutarties buvo sudarytas paskolos gražinimo grafikas, kuriame nurodyti tarpiniai paskolos gražinimo terminai bei sumos, ir teismas padare teisinga išvada, jog nei sumos, nei terminai nera siejamos su parduodamo nekilnojamojo turto kiekiu ir verte. Todel nesuprantamas atsakovo isitikinimas, jog jis galejo atsisakyti hipotekos tik tada, kai pardavus suformuotus atskirus turtinius vienetus, ieškovas jam turejo gražinti dali paskolos, bei moketi palukanas. Taip pat teismas pagristai pripažino, kad sutartyje nurodyta salyga, jog „lešos, gaunamos iš turto pardavimo, skiriamos paskolai dengti“ šitoje dalyje yra pertekline. Tokia išvada darytina todel, kad pagal tarp šaliu susiformavusia praktika atsakovas kelis kartus be jokiu paskolos sutarties salygu pakeitimo, be jokiu papildomu reikalavimu atlikti turto vertinima, be reikalavimo inašu paskolai padengti prieš atlaisvinant ikeista bankui turta nuo hipotekos, ieškovui prašant, atlaisvino dali turto nuo hipotekos.Apeliantas Paskolos sutarties 26 p. nuostatas traktuoja taip, kaip jam yra naudinga. Kaip matyti iš paskolos salygu, ieškovas paskola isipareigojo panaudoti infrastrukturos darbams ikeistame atsakovui turte atlikti. Negincijamai nustatyta, kad po inžineriniu infrastrukturos darbu atlikimo ieškovui priklausancio ir atsakovui ikeisto nekilnojamojo turto verte ryškiai padidejo (atliktu darbu saskaita bei atsirado dar vienas 5 aru bankui ikeistas žemes sklypas). Iki ieškovo 2008 m. rugpjucio men. prašymo atlaisvinti dali turto nuo hipotekos, jis kelis kartus kreipesi del leidimo parduoti ikeista atsakovui turta, tokius leidimus atsakovas duodavo ir 60 proc. lešu, gautu už parduota turta nukreipdavo paskolos padengimui. Todel pirmosios instancijos teismas padare teisinga išvada, jog atsakovas privalo vykdyti isipareigojima atsisakyti hipotekos ikeisto turto daliai ir, kad šiuo isipareigojimo vykdymas negali buti siejamas su privalomu tam tikros sumos gražinimu iš parduodamo turto ar keliamos kitos papildomos salygos.Apeliantas nepagristai teigia, kad ieškovas nepateike Paskolos sutarties 26 p. salygas atitinkancios turto vertinimo ataskaitos, del ko nekilo apelianto pareiga atsisakyti hipotekos. Byloje negincijamai nustatyta, kad pakartotinis nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas iškart po infrastrukturos darbu atlikimo ir vertinimo pilna ataskaita pateikta atsakovui. Be to, nepriklausomi UAB „Liturta“ vertintojai 2008-08-22 vel atliko ikeisto turto vertinima, suraše turto vertes nustatymo pažyma, kuria ieškovas 2008-08-26 perdave asmeniškai atsakovo atstovei A. B.. Atsakovui pateikta turto vertinimo pažyma buvo priimta, jokiu pastabu del jos turinio bei pilnumo ieškovui nebuvo pareikšta. Tik bylos nagrinejimo metu atsakovas pareiške, kad minetas vertinimas atsakovui netiko, nes ieškovas pateike tik turto vertinimo pažyma, o ne visa vertinimo ataskaita del turto vertes. Nors iš Paskolos sutarties 16.2 p. matyti, jog atsakovas pripažista ne tik ataskaita, parengta LR Turto ir verslo vertinimo pagrindu istatyme nustatyta tvarka, bet ir turto vertes nustatymo pažyma (ataskaita pamineta skliausteliuose). Todel šioje dalyje pirmosios instancijos teismas teisingai pasisake, kad atsakovas apie pateiktos turto vertinimo pažymos tinkamuma ir atitikima istatymo reikalavimams turejo spresti jos pateikimo momentu. Tuo paciu teismas padare teisinga išvada, kad ieškovas savo pareiga, nustatyta Paskolos sutarties 24.7 p. ivykde.Atsakovas apeliaciniame skunde neigia, jog jis vienašališkai eme keisti sutarties salygas. Taciau byloje esantys atsakovo ieškovui adresuoti raštai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas vienašališkai pradejo keisti Paskolos sutarties salygas, kelti ieškovui naujus reikalavimus, neturedamas tam jokio teisinio pagrindo. Atsakovas ne tik neatlaisvino dalies turto nuo ikeitimo, bet ir pradejo ieškovui diktuoti savo salygas, t.y. jis sutiktu su dalies turto atlaisvinimu nuo hipotekos, jeigu ieškovas sutiktu su jo naujomis salygomis, pvz., su kredito likuciu bei ikeisto turto naujais santykiais, su palukanu padidinimu ir kt. Ieškovui nesutikus su atsakovo naujomis salygomis, jis atsisake atlaisvinti turta nuo hipotekos. Pirmosios instancijos teismas teisingai tai nustate bei pažymejo skundžiamame sprendime.Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiais, jog teismas padare nepagrista ir neteiseta išvada, jog atsakovas pažeide Paskolos sutarti, kadangi paskolos gražinimui neteisetai nuskaite daugiau lešu nei priklause pagal sutarti, ir kad netinkamai taike CK 6.64 str. nuostatas. Apelianto tvirtinimas, jog jis teisetai nutrauke Paskolos sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-12-04, nes ieškovas nemokejo palukanu, neturi teisinio pagrindo. Ieškovo manymu, Paskolos sutartis neturejo buti nutraukta vienašališkai, t.y. atsakovo iniciatyva. Atsakovas Paskolos sutarti nutrauke nesilaikant istatymo: paskolos tarpiniai mokejimai (gražinimai) buvo padaryti iki 2009 m. birželio menesio, nesumoketu palukanu suma neviršijo 10 proc. bendros kredito sumos, jokio papildomo kreditoriaus pranešimo su raginimais sumoketi skola ieškovas nesulauke, pats atsakovas nuo 2008 m. gegužes men. nevykde sutartiniu isipareigojimu del dalies turto atlaisvinimo nuo ikeitimo ir pažeide prievole. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kad AB bankas SNORAS pirmas pažeide prievole – neatlaisvino dalies ieškovui ikeisto turto nuo ikeitimo, todel ieškovas negali buti kaltinamas prievoles nevykdymu ar netinkamu ivykdymu. Ieškovas tik pasinaudojo savo teisemis, numatytomis CK 6.64 str. 1 d. 2 p. ir del to, kad atsakovas neivykde savo pareigu, pagristai sustabde prievoles ivykdyma.Ieškovui buvo suteikta vartojamoji lombardinio tipo paskola. Esant tokiam paskolos tipui, bankas iš esmes neturi teises reikalauti gražinti paskola, arba jos dali, anksciau numatyto termino, reikalauti papildomu užtikrinimo priemoniu ir neturi teisiu vykdymo metu griežtinti sutarties salygu.Ieškovas nesutinka su apelianto nuomone, kad pirmosios instancijos teismas viršijo savo igaliojimus, pasisakydamas, jog atsakovas nesilaikydavo Paskolos sutartyje nustatytos paskolos gražinimo tvarkos ir terminu, nuskaitydamas iš ieškovo saskaitu didesnes nei jis privalejo gražinti sumas, nes bylos nagrinejimo metu buvo analizuojami visi pateikti irodymai, tarp ju ir 2008-10-10 dienos ieškovo prašymas atsakovui, kad jis be ieškovo leidimo neteisetai nuraše pinigines lešas nuo ieškovo saskaitos paskolos padengimui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas. Teiseju kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo faktini ir teisini pagrinda, daro išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas del absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
Teiseju kolegija pažymi, kad vienas iš absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu, numatytu CPK 329 str. 2 d., yra rušinio ar išimtinio teismingumo taisykliu pažeidimas. Civilines bylos teismingumas konkreciam teismui yra viena salygu tinkamai igyvendinti teise kreiptis i teisma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje AB „Šiauliu bankas“, atstovaujamas Šiauliu m. apylinkes prokuraturos vyr. prokuroro v. M. S., L. S.; bylos Nr. 3K-3-117/2003).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ieškiniu praše pripažinti ieškovo ir atsakovo 2006-03-23 sudarytos Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) vienašališka nutraukima nuo 2008-12-04 neteisetu ir ipareigoti atsakova vykdyti šia sutarti. Pirmosios instancijos teismas išnagrinejo ši tarp šaliu kilusi ginca kaip neturtinio pobudžio. Taciau, kolegijos vertinimu, ieškovo G. A. pareikštas ieškinio reikalavimas yra turtinis.
Teiseju kolegija pažymi, kad teises teorijoje ir teismu praktikoje savoka „turtinis gincas“ aiškinama kaip reiškianti ginca del turto arba ginca, tiesiogiai susijusi su turtu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilineje byloje Vilniaus miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybes administracija, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, bylos Nr. 3K-3-381/2008). Taigi akivaizdu, jog šiuo atveju gincas yra del turto – atsakovo ieškovui suteikto paskolos likucio su palukanomis ir delspinigiais gražinimo, nes del atsakovo vienašališko kredito sutarties nutraukimo ieškovui atsirado prievole sumoketi pagal sutarti likusias moketi sumas, priešingu atveju ieškovas netektu atitinkamos vertes turto, kurio hipoteka buvo užtikrintas ieškovo prievoles ivykdymas. Todel teiseju kolegija pažymi, kad sprendimas šio ginco atveju vienai ar kitai šaliai sukurs turtines pasekmes, kurios apibrežtos ieškinio reikalavimais, t.y. 3156061,35 Lt negražintos paskolos su palukanomis ir delspinigiais suma (b. l. 76, tomas 1). Todel, byla iškelta del turtinio pobudžio ginco, kuris turi buti apmokamas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. taisykles.
CPK 27 str. normos, reglamentuojancios civiliniu bylu teisminguma numato, kad civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesne kaip vienas šimtas tukstanciu litu, nagrineja Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.
Šiauliu miesto apylinkes teismas išnagrinejo ginca pažeidžiant CPK 27 str. nustatytas teisingumo taisykles ir tai pripažistama absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu, numatytu CPK 329 str. 2 d. 6 p..
Remdamasi išdestytais motyvais, nustaciusi absoliutu sprendimo negaliojimo pagrinda, teiseju kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendima ir byla perduoda nagrineti Šiauliu apygardos teismui pagal teisminguma (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).
Esant absoliuciam sprendimo negaliojimo pagrindui, teiseju kolegija kitu apeliacinio skundo argumentu nenagrineja.
Panaikinus sprendima del absoliuciu jo negaliojimo pagrindu, atsakovo AB banko SNORAS atstovui advokatui Žygimantui Paceviciui gražinamas 130 Lt žyminis mokestis, sumoketas paduodant apeliacini skunda (b. l. 207, tomas 2, CPK 87 str. 1 d. 7 p., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendima panaikinti.
Byla perduoti pagal teisminguma Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus pirmininkui
Gražinti atsakovo AB banko SNORAS atstovui advokatui Žygimantui Paceviciui, a/k (duomenys neskelbtini), 2010-03-16 vietinio mokejimo nurodymu sumoketa 130 Lt (vieno šimto trisdešimt litu) žymini mokesti.
Nutarti žyminio mokescio gražinimo dalyje pavesti vykdyti Valstybinei mokesciu inspekcijai.