Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. V. ir E. L. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, prašydami patvirtinti 2020 m. sausio 16 d. sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam teikimo bei bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Teismui pateiktame pareiškime pareiškėjai nurodė esantys nepilnamečio M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Pareiškėjai sūnaus susilaukė nebūdami sudarę santuokos, šiuo metu taip pat gyvena atskirai, todėl, siekdami taikiai išspręsti pirmiau nurodytus klausimus, sudarė taikos sutartį, kurią ir prašo patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą supaprastinto proceso tvarka, būtina nustatyti, ar dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, ar sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, taip pat ar nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama.

Susipažinus su pareiškėjų pateikta tvirtinti 2020 m. sausio 16 d. taikos sutartimi, nustatyta, kad pareiškėjai gera valia susitarė dėl jų nepilnamečio sūnaus M. L. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam teikimo bei bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad taikos sutartyje yra aiškiai išreikšta pareiškėjų – I. V. ir E. L. – tikroji valia dėl pirmiau nurodytų, sutartyje aptartų materialinių teisinių klausimų, taip pat dėl taikos sutarties teisminio tvirtinimo. Taikos sutarties turinys nesudaro pagrindo spręsti apie sutartį sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą, be to, sutartyje šalys patvirtino, kad taikos sutartis yra joms priimtinas susitarimas, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo procesinės teisinės pasekmės. Pareiškėjų sudaryta taikos sutartimi siekiama užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. 2020 m. sausio 16 d. taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia pareiškėjų ir jų nepilnamečio sūnaus teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant duomenų, leidžiančių abejoti, kad pareiškėjų sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios, nenustačius aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti teismui pateiktos taikos sutarties, pareiškėjų pareiškimas tenkinamas ir taikos sutartis tvirtinama (CK 6.986 straipsnis, CPK 579, 582 straipsniai).

Pareiškėjams išaiškintinos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės, t. y. kad patvirtinus taikos sutartį vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu leidžiama tik esant CK 3.174, 3.201 straipsnyje numatytoms sąlygoms. Pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams) ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šalys turi teisę kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis) ir išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983–6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 579–582 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti pareiškėjų I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 16 d. sutarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria, kad jų nepilnamečio vaiko M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina I. V..

2. Šalys susitaria ir nustato šią bendravimo su vaiku tvarką:

2.1. nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos iki vaikui M. L. sueis 1 m. 6 mėn. (vieni metai ir šeši mėnesiai), t. y. iki 2021 m. balandžio 17 d., E. L. bendrauja su sūnumi M. L. mamos I. V. gyvenamojoje vietoje apie atvykimą pas sūnų pranešdamas telefonu ne vėliau kaip prieš savaitę;

2.2. nuo 2021 m. balandžio 17 d. E. L. bendrauja su sūnumi M. L. savo gyvenamojoje vietoje kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadienį 10 val. iš I. V. gyvenamosios vietos ir parveždamas jį sekmadienį iki 17 val. į I. V. gyvenamąją vietą;

2.3. tą savaitgalį, kurį E. L. nebendrauja su sūnumi, informavęs I. V. ne vėliau kaip prieš savaitę telefonu, bendrauja su sūnumi 2 (dvi) darbo dienas per savaitę, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ir parveždamas į I. V. gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.;

2.4. kai sūnui M. L. sueis 4 (ketveri) metai, tėtis E. L. gali atostogauti su sūnumi Lietuvoje du kartus per metus po savaitę (7 dienas), apie atostogų laiką pranešęs I. V. telefonu ne vėliau kaip prieš mėnesį;

2.5. kai sūnui M. L. sueis 6 (šešeri) metai, tėtis E. L. gali atostogauti su sūnumi Lietuvoje du kartus per metus po dvi savaites (14 dienų), apie atostogų laiką pranešęs I. V. telefonu ne vėliau kaip prieš mėnesį;

2.6. kai sūnui M. L. sueis 10 (dešimt) metų, tėtis E. L. gali atostogauti su sūnumi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje per metus po dvi savaites (14 dienų), apie atostogų laiką I. V. pranešęs telefonu ne vėliau kaip prieš mėnesį;

2.7. pasikeitus kurios nors iš šalių gyvenamosios vietos adresui, telefonui, jei aktualu – ir kitiems kontaktiniams duomenims, ši šalis iš karto informuoja kitą šalį apie tokį pasikeitimą;

2.8. tiek vaiko tėvas (E. L.), tiek vaiko motina (I. V.) turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnametį vaiką ir dalyvaujant jo auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu;

2.9. norėdamas išsivežti sūnų į užsienį, E. L. turi gauti I. V. raštišką sutikimą;

2.10. E. L. netrukdomai gali lankytis sūnaus M. L. ugdymo (mokymosi), gydymo bei kitose įstaigose ir gauti informaciją apie savo sūnaus sveikatą, ugdymąsi, mokymąsi, kt.;

2.11. kitu šioje taikos sutartyje neaptartu laiku sūnaus buvimo pas vieną iš tėvų laikas ir trukmė nustatomi I. V. ir E. L. sutarimu, iš anksto suderinus, priklausomai nuo abiejų tėvų darbo grafiko, užimtumo, sūnaus dienotvarkės, savijautos.

3.1. kad E. L. iki 2020 m. spalio 17 d., t. y. iki sūnui M. L. sueis 1 (vieneri) metai, moka jo išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį. Išlaikymą uzufrukto teise, šalys susitaria, skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečio vaiko atstovę – I. V.;

3.2. iki šios dienos šalys įsipareigoja sutarti tolesnio išlaikymo dydį ir kreiptis į teismą dėl jo patvirtinimo;

3.3. E. L. įsipareigoja sūnaus M. L. išlaikymui skirtas sumas sumokėti iki kiekvieno einamojo mėnesio 28 d., pervesdamas jas į I. V. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;

3.4. I. V. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti.

4. Ši sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl jos patvirtinimo.

5. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad ši taikos sutartis yra abiem joms priimtinas susitarimas, pasiektas abipusių nuolaidų būdu, kuriuo yra išspręsti tarp jų kilę ginčai.

6. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo procesinės teisinės pasekmės, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje.

7. Ši taikos sutartis sudaryta 4 (keturiais) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių po 1 (vieną) atitenka I. V., E. L. ir mediatorei bei 1 (vienas) egzempliorius – teismui.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.