Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) pareigūno M. V. 2024 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1012-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

AAD pareigūnas M. V. 2024 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1012-2024 , kuriuo D. Z., už tai, kad šis 2023-12-16 nuo 09.30 val. iki 11.30 val. būdamas medžiotoju (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikdamas šūvį kulka į briedžio patelę iš graižtvinio šautuvo VOERE 2155, 308 Winchester, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir medžiotojas K. K. atlikdamas šūvį šratais (grankulkėmis) į briedžio patelę iš lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 E, 12x70,12x70, Nr. (duomenys neskelbtini) medžioklės su varovais metu, sumedžiojo vaikingą briedžio patelę, kuri yra vyresnė nei antrametė, kai šio gyvūno sumedžioti neturėjo teisės, kadangi šių gyvūnų medžiojimo terminas buvo pasibaigęs; tokiu būdu padarė 9873,92 Eur žalą laukinei gyvūnijai, ir tokiu būdu pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Medžioklės taisyklės) 58.2.2., 15.2., 15.2.1, punktų reikalavimus, ir už tai pripažino kaltu, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskyrė 800 Eur baudą su ginklo pažymėjimo, šaunamojo ginklo – graižtvinio šautuvo, šovinio gilzės, konfiskavimu bei specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimu 3 metams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal pareiškėjo skunde, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovo atsiliepime į skundą aprašytas aplinkybes, bei šio atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta :

AAD pareigūnas M. V. 2024 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1012-2024 , kuriuo D. Z., už tai, kad šis 2023-12-16 nuo 09.30 val. iki 11.30 val. būdamas medžiotoju (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikdamas šūvį kulka į briedžio patelę iš graižtvinio šautuvo VOERE 2155, 308 Winchester, Nr. (duomenys neskelbtini) ir medžiotojas K. K. atlikdamas šūvį šratais (grankulkėmis) į briedžio patelę iš lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 E, 12x70,12x70, Nr. (duomenys neskelbtini) medžioklės su varovais metu, sumedžiojo vaikingą briedžio patelę, kuri yra vyresnė nei antrametė, kai šio gyvūno sumedžioti neturėjo teisės, kadangi šių gyvūnų medžiojimo terminas buvo pasibaigęs; tokiu būdu padarė 9873,92 Eur žalą laukinei gyvūnijai, ir tokiu būdu pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Medžioklės taisyklės) 58.2.2., 15.2., 15.2.1, punktų reikalavimus, ir už tai pripažino kaltu, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskyrė 800 Eur baudą su ginklo pažymėjimo, šaunamojo ginklo – graižtvinio šautuvo, šovinio gilzės, konfiskavimu bei specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimu 3 metams.

Šis nutarimas grįstas užduotimi gauti specialisto paaiškinimus (išvadą) ir neteisėtai sumedžiotos briedžio patelės gaišena tyrimui buvo pristatyta į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinį skyrių. Taip pat buvo surašyta užduotimi gauti specialisto paaiškinimus (išvadą) ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritoriniame skyriuje atlikus briedžio patelės gaišenos patologinį anatominį tyrimą ir pateikus briedžio patelės apatinį žandikaulį jis buvo pristatytas V. D. universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros prof. Habil. Dr. A. P. dėl tikslaus briedžio patelės amžiaus nustatymo. Jog, tyrimo metu nustatyta (2024-02-10 Marijampolės GGAS vyriausiojo specialisto J. L. Tarnybinis pranešimas Nr. 580), kad 2023-12-16 medžioklė su varovais vyko medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) miške, medžioklei vadovavo A. V., kuris yra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovas, jo medžiotojo stažas yra nuo 2002 metų, medžiotojo selekcininko kvalifikacija suteikta 2023-03-29. Prieš prasidedant medžioklei buvo užpildyti du medžioklės lapai Nr. K-100 ir K-101, kadangi į vieną medžioklės lapą netilpo surašyti visus medžiotojus. Pagal esančius įrašus medžioklės lapuose šioje medžioklėje dalyvavo 29 medžiotojai, didžioji dauguma medžiotojų buvo MK (duomenys neskelbtini) narių ir kiti medžiotojai dalyvavo svečio teisėmis. Medžiotojas M. M. šautuvo neturėjo, jis kartu su varovais ėjo varyti žvėrių. Medžiotojai S. V. automobiliu užvežė varovus kartu su juo važiavo ir V. A., kuris varovus sustatė varymui ir nurodė kryptis kaip jie turi eiti. Medžiotojas V. R. varymo metu žvėrių laukė prie kito miško sėdėdamas bokštelyje, jis medžiojo su graižtviniu šautuvu, medžioklės metu šūvių neatliko. Medžiotojas E. S. žvėrių varymo metu nelaukė, kadangi prieš prasidedant varymui jam paskambino dėl verslo reikalų ir jis išvažiavo iš miško į mišką grįžo varymui pasibaigus. Medžioklės vadovas paaiškinime nurodė, kad atvykus į medžioklės vietą medžiotojai buvo pradėti statyti į liniją ir dešinįjį flangą apie 9 val. 30 min., medžiotojus į dešinįjį flangą užvedė R. S., o pagrindinėje linijoje ir kairiajame flange medžiotojus sustatė medžioklės vadovas. Kokiu eiliškumu buvo sustatyti medžiotojai ir kurioje vietoje (dešiniajame, kairiajame flange ar pagrindinėje linijoje ) pažymėta plane, taip pat pažymėta plane vieta kur buvo rasta sumedžiota briedžio patelė, planas ir jo sutartiniai ženklai pridėti prie vyriausiojo specialisto J. L. 2024-02-10 Tarnybinio pranešimo Nr. 580 (sudarant planą mastelis netaikytas); 2024-01-16 medžioklės vadovo A. V. paaiškinimu, kad dar einat linija ir statant medžiotojus kairiajame flange, miško kvartale kuriame turėjo vykti varymas matė stovinčius du briedžius, vienas iš jų buvo patelė o kitas truputį mažesnis. Briedžiai nubėgo gilyn į mišką nuo kairiojo flango. Minėtus briedžius matė ir kiti medžiotojai einantys kartu su medžioklės vadovu; 28 medžiotojų apklausomis, kad varymo metu buvo atlikta viso penki šūviai iš medžioklinių šautuvų, visi šūviai atlikti pagrindinėje medžiotojų linijoje; D. Z. 2024-02-06 paaiškinimu, kad stovėjo pagrindinėje linijoje (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 12) jam iš kairės pusės stovėjo medžiotojas Ž. M. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 13) dešinėje pusėje stovėjo medžiotojas K. K. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 11), kad 2023-12-16 dieną vykusios medžioklės su varovais metu, kuri vyko medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) miške, stovėdamas linijoje priešais iš daubos pasirodė ateinantis briedis, pasirodžius visam gyvūnui nustatė, kad tai briedžio patelė, kuri lygiagrečiai medžiotojų stovėjimo linijos ėjo nuo jo į dešinę pusę link stovinčio dešinėje pusėje medžiotojo K. K.. Briedžio patelė ėjo ramiai, ji nebėgo. Jokių sužalojimų nesimatė, briedžio patelė atrodė sveika. Ją stebėjo neketindamas šauti, kadangi briedžio patelė buvo netinkamo amžiaus, kad ją galima būtų medžioti. Stebint briedžio patelę ji priartėjo prie medžiotojų stovėjimo linijos, kai jos galva buvo prie medžiotojų linijos, tada sulėtino ėjimą (galbūt stabtelėjo) ir išgirdo šūvį. Jį atliko K. K.. Po šūvio briedžio patelė padarė kelis staigius šuolius per medžiotojų liniją ir po to pradėjo kniubti, ištiesdama galines kojas į priekį ir krito visu svoriu ant žemės. Ji kažkiek pasimuistė, po to kai pasimuistė gyvūnas judino tiktai galvą. Supratęs kad gyvūnas neatsikels ir kentės nuo patirtų sužalojimų, nusprendė atlikti šūvį tam kad nutraukti gyvūno kančias. Šūvį atliko į gulintį briedį į jo dešinę pusę, taikėsi į briedžio priekinę mentę kuo arčiau sprando. Kodėl kulka pataikyta į briedžio patelės galvą iš kairės pusės jis paaiškinti negali. Šūvį atliko iš graižtvinio šautuvo “VORE 2155”, kurio kalibras 308 Winchester. Po kiek laiko atliko šūvį į žvėrį po K. K. šūvio, tiksliai pasakyti negali, tai užtruko tiek kiek reikėjo įvertinti situacijai, kad priimti sprendimą šūviui atlikti, bet tai nebuvo ilgas laiko tarpas; be to D. Z. paaiškinimais, kad po jo šūvio K. K. pasitraukė iš savo vietos ir keliuku greitu žingsniu paėjo link gulinčios briedžio patelės ir laikė ginklą rankose taip kaip norėdamas atlikti šūvį į gulinčia briedžio patelę. Tada jis rankų gestu parodė, kad K. K. jau nešautų. Tada K. K. grįžo į savo stovėjimo vietą; kad šūvį į gulinčią briedžio patelę atliko, kadangi norėjo nutraukti sužeisto gyvūno kančias. Atlikus šūvį ir pribaigus briedžio patelę jis iš karto medžioklės vadovo neinformavau apie šį įvykį. Atėjus medžioklės vadovui, jis pamatė, kad sumedžiota suaugusi briedžio patelė, nutraukė medžioklę ir visiems liepė važiuoti į medžiotojų klubui priklausančią sodybą. Sodyboje medžioklės vadovas paklausė D. Z., kam jis dar šovė į briedžio patelę. Tada jis atsakė, kad dašovė sužeistą žvėrį. Apie tai, kad jis dašovė sužeistą briedžio patelę medžioklės vadovo neprašė, kad jis atliktų atitinkamą įrašą medžioklės lape kaip reikalauja Medžioklės taisyklių 15.3.1 punktas, taip pat jis apie tai kad dašovė sužeistą briedžio patelę neskambino telefonu (duomenys neskelbtini) ir neinformavau AAD pranešimų priėmimo tarnybą, to neprašė padaryti ir medžioklės vadovo. Kadangi pirmą kartą jis pribaigė sužeistą žvėrį todėl manė kad viskas yra padaryta teisingai, faktas apie sumedžiojimą buvo neslepiamas. Be to jis žinojo, kad medžioklės vadovas apie tai, kad buvo sumedžiota suaugusi briedžio patelė laiku kai jau jos medžioti nebuvo galima informavo Aplinkos apsaugos departamentą (pranešimas gautas Departamento pranešimų tarnyboje 2023-12-16, 11:30 val., reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir laukė atvykstant aplinkos apsaugos darbuotojų, kad išsiaiškintų visas aplinkybes; K. M. 2024-01-31 paaiškinimais, kad (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 11), jo dešinėje pusėje stovėjo medžiotojas R. Č. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 10), pastarasis nurodė, kad 2023-12-16 dieną vykusios medžioklės su varovais metu, kuri vyko medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) miške girdėjo šūvį. Jo girdėtas šūvis dešinėje pusėje nebuvo garsus, kas galėjo atlikti šūvį jis nežino, o tik po to pamatė briedį kuris stovėjo netoli pagrindinės medžiotojų linijos ir jam bėgant per medžiotojų liniją (keliuką ) į jį atliko šūvį. Briedžiui perbėgus liniją (keliuką) jis jo daugiau nematė, kadangi užstojo medžio išvartos. Po jo šūvio praėjus kelioms sekundėms išgirdo antrą šūvį kurį iššovė kairėje jo pusėje stovėjęs medžiotojas D. Z.. Tada jis išgirdo „šlumštelėjimą“ kaip būtų briedis po šūvio kritęs ant žemės, dėl to jam susidarė toks įspūdis, kad buvo šauta į stovintį briedį o ne į gulinti. K. K. paaiškino, kad tada keliuku paėjo pažiūrėti kur dingo briedis ir pamatė briedį gulintį, jis jau nejudėjo, tada D. Z. ženklais parodė, kad briedis jau nebegyvas. Tiksliai nepamena bet, lygtai kitiems medžiotojams buvusiems jo dešinėje pusėje pasakė, kad briedis jau sumedžiotas. K. K. paaiškinime nurodo, kad medžiojo su lygiavamzdžiu šautuvu „IZH 27 E“ kurio kalibras 12, prieš prasidedant medžioklei jis iš šovinių diržo kuris buvo automobilyje išsiėmė 4-5 šovinius kuriuos įsidėjo į striukės kišenę, atsistojus linijoje jis užsitaisė ginklą, buvo įsitikinęs kad į abu ginklo vamzdžius įsidėjo kulkas, bet dedant šovinius į šautuvo vamzdį jų papildomai neapžiūrėjo, dėjo automatiškai. Papildomai paaiškino, kad per klaidą imdamas iš diržo šovinius jis galėjo pasiimti ir šovinį užtaisytą šratais (grankulkėmis) ir jį įsidėti į šautuvo vamzdį vietoj kulkos ir atlikti šūvį į briedį šratais (grankulkėmis). Ar šūvį atliko iš šautuvo viršutinio ar apatinio vamzdžio jis teigė kad nepamena. K. K. nurodė, kad prieš dieną dalyvavo medžioklėje vykusioje medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) laukuose, kišenėje turėjo kelias 2-3 išautas šovinio tūteles, kadangi medžioklės metu atliko du šūvius į lapes. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams pateikė išautą šovinio tūtelę ir nurodė, kad tai to šovinio tūtelė kuriuo buvo šauta į briedžio patelę, bet apklausos metu jis teigė, kad galėjo ir suklysti kadangi tuščios šovinių tūtelės buvo kišenėje ir jis tiksliai nebuvo įsidėmėjęs kokia buvo šovinio tūtelė kuriuo jis atliko šūvį į briedžio patelę. Pasibaigus varymui kai medžioklės vadovas nutraukė medžioklę, dalis medžiotojų išvažiavo į savo žvėrių viliojimo vietas pašerti žvėris. Jis su R. B. nuvažiavo į medžiotojų klubui priklausančią sodybą į ją buvo atvažiavę ir daugiau medžiotojų. Jis su R. B. nusprendė nuvažiuoti į savo žvėrių viliojimo vietą kuri yra įrengta pamiškėje prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Į viliojimo vietą važiavo keliuku ant kurio buvo pagrindinė medžiotojų liniją kurioje buvo sumedžiota briedžio patelė. Privažiavus vietą kur gulėjo sumedžiota briedžio patelė išlipo iš automobilio ir nuėjo jos apžiūrėti, apžiūrint briedžio patelę matėsi kraujas kuris buvo ant sniego, kokie sužalojimai padaryti buvo briedžio patelei jis teigė nematė; R. B., kuris stovėjo pagrindinėje linijoje (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 9) jam iš kairės pusės stovėjo medžiotojas R. Č. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 10) dešinėje pusėje stovėjo medžiotojas V. Š. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 8), 2024-02-01 paaiškinimu, kad medžiojo su lygiavamzdžiu šautuvu „IZ“, 12 kalibro. Jam atsistojus linijoje į medžiojimo vietą o kitiems medžiotojams nuėjus toliau linija po kurio laiko išgirdo nuo savęs kairėje pusėje šūvį, netrukus išgirdo antrą šūvį, tarp šūvių buvo nedidelis laiko tarpas. ką buvo atlikti šie du šūviai nematė. Po kurio laiko jis šovė į lapę vieną šūvį šovė kulka, šūvį atliko iš apatinio vamzdžio, bet nepataikė po jo šūvio po kurio laiko V. Š. atliko du šūvius, į ką jis šovė nematė. Šio varymo metu girdėjo viso penkis šūvius, iš jų vienas šūvis buvo atliktas jo. Prieš pasigirstant šūviams jam iš kairės, kitų jokių šūvių negirdėjo. Pasibaigus varymui atėjus medžioklės vadovui su kitais medžiotojais jis sužinojo, kad buvo sumedžiota suaugusi briedžio patelė, todėl medžioklės vadovas nutraukė medžioklę ir apie įvykį pranešė Aplinkos apsaugos departamentui. Pasibaigus varymui, kai medžioklės vadovas nutraukė medžioklę, vadovas nurodė važiuoti į klubo sodybą. Jis kartu su K. K. jo vairuojamu automobiliu nuvyko į klubo sodybą. K. K. nusprendė nuvažiuoti į savo žvėrių viliojimo vietą, kuri yra įrengta pamiškėje prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Į viliojimo vietą važiavo K. K. automobiliu keliuku ant kurio buvo pagrindinė medžiotojų liniją, kurioje buvo sumedžiota briedžio patelė. Grįžtant iš viliojimo vietos privažiavus vietą kur gulėjo sumedžiota briedžio patelė pasiūlė sustoti ir išlipti pažiūrėti, tada išlipo iš automobilio ir nuėjo jos apžiūrėti. Apžiūrint briedžio patelę nepastebėjo kokie sužalojimai jai buvo padaryti. Paaiškinime nurodė jog pamena, kai vadovas nutraukė medžioklę ir jie buvo susirinkę prie automobilių ar ėjo link automobilių prieš važiuojant į klubo sodybą, K. K. paprašė jo parodyti, jo išautą šovinio tūtelę, kadangi jis norėjo ją pasilyginti su savo išauto į briedžio patelę šovinio tūtele, kadangi jis sakė, kad šaudamas į briedžio patelę sumaišė vamzdžius ir nežino ar iššovė kulka. Kadangi jis į lapę buvo šovęs kulką jam padavė po šūvio turėtą tūtelę. Kai padavė šovinio tūtelę, kažkas jį užkalbino ir K. K. jos jam negražino. Kur jis ją dėjo nežino; medžiotojo V. Š., kuris stovėjo pagrindinėje linijoje (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 8) jam iš kairės pusės stovėjo medžiotojas R. B. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 9) dešinėje pusėje stovėjo medžiotojas G. M. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 7) 2024-01-26 paaiškinimais, kad medžiojo su graižtviniu šautuvu „Mazolat“, 762-54R kalibro. Stovėdamas linijoje savo kairėje pusėje matė stovintį R. B., taip pat matė toliau už jo stovintį R. Č.. Jam atsistojus linijoje į medžiojimo vietą, o kitiems medžiotojams nuėjus toliau linija, po kurio laiko išgirdo šūvį linijoje nuo jo kairėje pusėje, netrukus išgirdo antrą šūvį, tarp šūvių buvo nedidelis laiko tarpas. Į ką buvo atlikti šie du šūviai jis nematė. Po šių šūvių jam R. B. pasakė, kad briedis jau sumedžiotas. Ar po to dar buvo šūvių jis nežino, kadangi negirdėjo. V. Š. paaiškinime nurodė, kad paskutiniai šį varymą atlikti šūviai buvojo, kadangi medžioklės metu priešais jį atėjo dvi stirnos. Į vieną iš jų atliko šūvį iš graižtvinio šautuvo, bet nepataikė, po šūvio stirna perbėgo per liniją tarp jo ir R. B. į kitą linijos pusę. Tada jis dar kartą šovė į ją bet nepataikė; 2023-12-20 papildomai apžiūrėta briedžio patelės sumedžiojimo vieta. Apžiūroje dalyvavo Marijampolės GGAS vyriausiasis specialistas J. L., vyresnysis specialistas T. Z., vyresnysis specialistas A. B., medžioklės vadovas A. V. ir medžiotojai K. K. bei D. Z.. Apžiūros metu buvo atlikti matavimai tarp medžiotojų (K. K. ir D. Z.) stovėjimų vietų linijoje ir sumedžiotos briedžio patelės gaišenos radimo vietos. Buvo surašytas Apžiūros aktas Nr. TVR - 9723 ir prie apžiūros akto pridėtos 17 foto lentelių ir įvykio vietos schema. 2023- 12-20 Apžiūros aktu Nr. TVR - 9723 nustatyta K. K. stovėjimo vieta ant kelio kuri apžiūros metu buvo pažymėta Nr. 1 (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)). K. K. nurodė vietą, kur jo manymu briedžio patelė po jo atlikto šūvio perbėgo per kelią kuriame stovėjo medžiotojai. Ši vieta schemoje pažymėta Nr.2 (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)). Atlikus matavimus nustatyta, kad atstumas tarp vietos Nr. 1 ir vietos Nr. 2 yra 24 metrai. D. Z. stovėjimo vieta schemoje pažymėta Nr. 3 (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)). Atlikus matavimus nustatyta, kad atstumas nuo vietos Nr. 3 kur stovėjo D. Z. iki vietos Nr. 2, kurioje K. K. teigimu po šūvio perbėgo briedžio patelė per kelią yra 35 m. 60 cm. Matavimo metu D. Z. nurodė, kad briedžio patelė po šūvio per kelią perbėgo truputį arčiau K. K. nei jis nurodė ir buvo pažymėta Nr. 4 (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)). Pamatavus atstumą tarp vietos Nr. 2 ir vietos Nr. 4 nustatytas tarp jų 5 m. 20 cm. atstumas. Vieta, kurioje buvo rasta sumedžiotos briedžio patelės gaišena schemoje pažymėta Nr. 5 (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)). Apžiūros metu buvo atliktas matavimas nuo vietos Nr. 5 iki vietos Nr. 3 iš kur D. Z. atliko šūvį iš medžioklinio ginklo į briedžio patelę (buvusią vietoje Nr. 5), nustatytas 45 m. 70 cm. atstumas. Nuo vietos Nr. 5 statmenai į kelią buvo atliktas matavimas ir nustatyta, kad atstumas iki kelio krašto yra 9 metrai, o iki tolimesnio kelio krašto yra 12 m. 30 cm. atstumas. Apžiūros metu atsistojus pareigūnams į K. K. stovėjimo vietą Nr. 1 ir žiūrint vietos Nr. 5 kryptimi, vaizdą užstoja išvirtusio medžio kerplėša. Apžiūrint papildomai galimas briedžio patelės bėgimo vietas jos pėdsakų nesimatė. Taip pat, apžiūrėjus vizualiai medžius ir krūmus esančius ta kryptimi kur K. K. atliko šūvį iš medžioklinio ginklo, šūvio užtaiso padarytų pažeidimų ant medžių ir krūmų nepastebėta; 2024- 01-23 iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto gautais atsakymais į užduoties Nr. AM-AAD-ANR T-449-2023 atlikti objektų tyrimą ir Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas Nr. 80; 2024-02-06 vyriausiojo veterinarijos gydytojo J. G. paaiškinimais, kad tyrimo metu nustatyta, briedžio patelės gaišenoje, dešinės pusės peties sąnario srityje, odoje 6 mm. diametro kiauryminės žaizdos; po oda išplitusi hematoma; pažeisti peties sąnario ir mentės srityse raumenys, rasti 6 mm. diametro 8 vienetai šratų (dalis šratų deformuota); dešiniojo petikaulio proksimalinės dalies išilginis skeveldrinis lūžis. Dešinėje pusėje šratų padaryti sužalojimai nėra mirtini ir keliantys pavojų gyvūno gyvybei. Įtariama, kad dešinės pusės sužalojimai (šautiniai) galėjo būti padaryti ne šios medžioklės metu. Dešiniojo petikaulio proksimalinės dalies išilginis lūžis briedžio patelei galimai galėjo atsirasti griuvimo metu. Taip pat, paaiškinime J. G. nurodo, kad kairės pusės apatinio žandikaulio kaudalinėje dalyje 7 mm. kiauryminė žaizda; po oda išplitusi hematoma; kairės pusės apatinio žandikaulio kaudalinėje dalyje įstrigęs svetimkūnis (kulka); pakaušio kaulo skeveldrinis lūžis; sutraiškytos galvos smegenys. Šis sužalojimas briedžio patelei yra mirtinas. Kairės pusės kranialinėje (priekinėje) petikaulio srityje 6 mm. diametro, trys vienetai kiauryminių žaizdų; po oda išplitusi hematoma; kairės pusės petikaulio skersinis lūžis ties gumburu; peties sąnario srityje rasta 6 mm. diametro trys vienetai šratų, prie sąnario daug šratų skeveldrų. Sąnario skersinis lūžis įvyko po šūvio šratais į briedžio kairę pusę. Šis lūžis dėl šratų poveikio atėmė galimybę briedžiui judėti ir dėl patirto sužalojimo briedis ateityje būtų neišgyvenęs. Plėštinė žaizda trachėjoje atsirado šratų skeveldrų poveikyje. Gimdoje rasti du vaisiai; 2024-02-09 iš V. D. universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros gautu atsakymu į užduotį Nr.AM-AAD-ANR_T-450-2023 atlikti objektų tyrimą, kad atlikus briedžio amžiaus nustatymą pagal briedžio apatinio žandikaulio pavyzdį, ir naudojant tarptautinę amžiaus indentifikavimo metodiką, nustatyta, jog briedžio patelės amžius yra 6,5 m.; 2024-04-09 K. K. paaiškinimais, kad į briedį šovė, tačiau nepataikė, kad byloje nėra atlikta ginklo ekspertizė, nėra jokių įrodymų jog šratai (grankulkės) rasti briedžio patelės kairėje pusėje yra iššauti iš jo naudoto ginklo, jo nuomone jis briedžio patelės nenušovė, tai šūviu į galvą padarė D. Z.; 2024-04-09 D. Z. paaiškinimais, kad pirmą šūvį (kuris ekspertų išvadoje nurodomas kaip atėmęs galimybę briedžiui judėti ir dėl patirto sužalojimo gyvūnas būtų neišgyvenęs) į briedžio patelę paleido K. K., kad jis (D. Z.) tik nutraukė mirtinai sužeisto gyvūno kančias ir prašė jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

D. Z. iš esmės tiek skundžiamame nutarime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog jis iš esmės nepadarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Iš jokiais duomenimis nepaneigtų D. Z. paaiškinimų, anksčiau aprašytų duomenų nustatyta, kad 2023-12-16 dieną vykusios medžioklės su varovais metu, kuri vyko medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) miške, D. Z. stovint linijoje, ir priešais jį iš daubos pasirodė ateinantis briedis. Pasirodžius visam gyvūnui jis nustatė, kad tai yra briedžio patelė, kuri lygiagrečiai medžiotojų stovėjimo linijos ėjo nuo jo į dešinę pusę, link stovinčio dešinėje pusėje medžiotojo K. K.. Briedžio patelė ėjo ramiai, ji nebėgo. Jokių sužalojimų D. Z. nematė, briedžio patelė atrodė sveika. Jis ją stebėjo neketindamas šauti, kadangi briedžio patelė buvo netinkamo amžiaus, kad ją būtų galima medžioti. Jam stebint briedžio patelę, ji priartėjo prie medžiotojų stovėjimo linijos, o kai jos galva buvo prie medžiotojų linijos, ji sulėtino ėjimą (galbūt stabtelėjo). D. Z. išgirdo šūvį, kurį atliko medžiotojas K. K.. Po šūvio briedžio patelė padarė kelis staigius šuolius per medžiotojų liniją ir po to pradėjo kniubti, ištiesdama galines kojas į priekį ir krito visu svoriu ant žemės. Ji kažkiek pasimuistė, po to kai pasimuistė, briedžio patelė judino tik galvą. D. Z. supratęs, kad gyvūnas yra sunkiai sužeistas, nebesikels ir patirs kančias dėl patirtų sužalojimų, sukeltų medžiotojo K. K. šūvio, vadovaudamasis Medžioklės taisyklių 15.3. punktu, nusprendė atlikti šūvį tuo tikslu, kad būtų nutrauktos gyvūno kančios. D. Z. šūvį atliko į gulinčią briedžio patelę, taikėsi į jos dešinę pusę, taikėsi į priekinę mentę kuo arčiau sprando. Po D. Z. šūvio K. K. pasitraukė iš savo vietos ir keliuku greitu žingsniu paėjo link gulinčios briedžio patelės ir laikė ginklą rankose taip kaip norėdamas atlikti šūvį į gulinčią briedžio patelę, tačiau D. Z. rankų gestu parodė, kad jis jau nešautų. Tada K. K. grįžo į savo stovėjimo vietą. Atlikus šūvį ir pribaigus briedžio patelę į briedės gulėjimo vietą, pasibaigus varymui, atėjo medžioklės vadovas, jis pamatė, kad sumedžiota suaugusi briedžio patelė ir nutraukė medžioklę bei liepė važiuoti į medžiotojų klubui priklausančią sodybą. Sodyboje medžioklės vadovas paklausė D. Z., kodėl jis dar šovė į briedžio patelę. D. Z. paaiškino, jog šūvis buvo atliktas siekiant nutraukti sužeisto gyvūno kančias, kas atitinka Medžioklės taisyklių 15.3. punkte nustatytą medžiotojo teisę.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos Rizikos vertinimo instituto pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad mirtinas šūvis buvo padarytas kulka, nes pažeistos galvos smegenys ir pakaušio kaulo skeveldrinis lūžis. Išvadoje taip pat yra nurodyta, kad šautuvu šaunant šratais padaryti pažeidimai galėjo turėti įtakos judėjimui, tai kairės pusės petikaulio skersinis lūžis, dešiniojo petikaulio proksimanilės dalies išilginis skeveldrinis lūžis bei pažeisti raumenys peties ir mentės srityse. J. G. specialisto išvadoje, nurodyta, kad sąnario skersinis lūžis įvyko po šūvio šratais į briedžio patelės kairę pusę. Šis lūžis dėl šratų poveikio atėmė galimybę briedžio patelei judėti ir dėl patirto sužalojimo briedė nebūtų išgyvenusi, t. y. specialisto išvada visiškai atitinka D. Z. pradinę išvadą, kad briedė nebegali judėti, yra taip sužalota, kad neišgyvens, ir todėl yra būtina nutraukti jos kančias ją pribaigiant.

Šios aplinkybės patvirtina tai, kad objektyviai bei subjektyviai D. Z. nesumedžiojo anksčiau aprašytos briedės. Nėra jokių duomenų, jog D. Z. nuosekliais, kryptingais veiksmais siekė šią sumedžioti ir šią sumedžiojo.

Vadovaujantis Medžioklės taisyklių 15.3. punktu siekiant nutraukti sužeisto, sužaloto medžiojamo gyvūno kančias, medžiotojas turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti medžiojamąjį gyvūną laikydamasis nustatytų reikalavimų, o minimi reikalavimai, nustatyti Medžioklės taisyklių 15.3.1 -15.3.5 punktuose, yra įgyvendinami medžioklės plotų naudotojo, t. y. šiuo atveju medžioklės vadovo. Šiuo atveju medžioklės vadovas informavo Departamentą apie sumedžiotą suaugusią briedžio patelę ir laukė atvykstant Departamento pareigūnų, kad būtų nustatytos visos briedės sumedžiojimo aplinkybės. Be to, vadovaujantis Medžioklės taisyklių 15.2.1 p. briedžių pateles medžioti leidžiama nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. Medžioklės taisyklių 58.2.2. punkte, kurio inkriminavimu šiuo atveju yra kaltinamas D. Z., yra aiškiai nurodyta, kad šis punktas taikomas tik tiems atvejams, kurie nėra numatyti Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose.

Šiuo atveju nepaneigtos aplinkybės dėl medžiojamojo gyvūno pribaigimo nutraukiant jo kančias, todėl D. Z. negalėjo būti taikomas (Medžioklės taisyklių 58.2.2. punktas). Be to, vadovaujantis Medžioklės taisyklių 15.3 p. medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, ne šio termino metu, arba medžiojamojo gyvūno, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną laikydamiesi šių reikalavimų: 15.3.1. medžioklės plotų naudotojas apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą nedelsdamas įrašo antrojoje medžioklės lapo pusėje, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoja gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą, kuri šią informaciją nedelsdama perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu - AAD pasyviai budinčiam namie pareigūnui (toliau -pareigūnas); 15.3.2. pareigūnas, gavęs informaciją apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą, ne vėliau kaip per 1 valandą telefonu apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia leidimą doroti sumedžiotą gyvūną arba praneša apie būtinybę atidėti dorojimą laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 4 vai. Pareigūnas gali prašyti medžioklės plotų naudotojo elektroninėmis priemonėmis jam atsiųsti vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotus gyvūno sužalojimo ar ligos požymius; 15.3.3. gavęs pareigūno leidimą doroti sumedžiotą gyvūną, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną laikydamasis Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“ (toliau - Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai). Gavęs pareigūno nurodymą dorojimą atidėti, medžioklės plotų naudotojas sumedžiotą gyvūną nugabena į medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelę ar medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpą, kur jis laikomas, kol pareigūnas savarankiškai arba kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio atstovu ne vėliau kaip per nustatytą dorojimo atidėjimo terminą apžiūrės sumedžiotą gyvūną ir, surašę laisvos formos aktą, patvirtins sumedžiojimo pagrįstumą. Jeigu per nustatytą dorojimo atidėjimo laiką pareigūnas neatvyks apžiūrėti sumedžioto gyvūno, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną. Pagal bylos duomenis D. Z. tinkamai informavo medžioklės vadovą apie savo šūvio į briedės patelę tikslą, vadovaujantis Medžioklės taisyklų 15.3 punktu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ne D. Z., o šiuo atveju K. K. sumedžiojo briedžio patelę, kad D. Z. tik ją pribaigė, kad ši nesikankintų, todėl šiuo atveju D. Z. negalėjo (negali) būti taikoma atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir šios blanketinės normos nukreipimas į medžioklės taisyklių 58.2.2. straipsnį.

Skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, kad D. Z. iš esmės iš 45 m. 70 cm. atstumo per trumpą laiką negalėjo sugebėti įvertinti briedžio patelės sužalojimus ir nustatyti, jog būtina nutraukti jos kančias, paneigta UAB „O. Ž.“ medicinos pažyma, - kad D. Z. regėjimas yra geras, be jokių sutrikimų. Todėl sutiktina su D. Z. pozicija, kad jis neturėjo jokių sunkumų įvertinti briedės sužeidimus iš tokio atstumo. Be to, akivaizdu, kad D. Z. šovė iš graižtvinio ginklo su optiniu taikikliu, kuris priartina vaizdą nuo 2,5 iki 10 kartų. Todėl D. Z. aiškiai galėjo matyti ir matė, kad briedžio patelė po K. K. atlikto šūvio krito visu svoriu, nesikėlė ir gulėjo tik judindama galvą, t. y. D. Z. visiškai aiškiai galėjo įvertinti ir pagrįstai įvertino, kad briedė yra mirtinai sužalota ir ji kankinasi. Be to, specialisto išvada patvirtina tai kad D. Z. visiškai teisingai įvertino briedžio patelės sužeidimus ir teisingai nusprendė, kad šiuo atveju buvo tikslinga kiek įmanoma greičiau nutraukti briedės kančias, kadangi jis jau pirmojo šūvio metu patyrė mirtinus sužalojimus. Be to, skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, kad šiuo atveju tik pasibaigus varymui, medžioklės vadovas galėjo įvertinti gyvūno sužeidimus neturi jokio pagrindo. Neabejotina, kad vadovaujantis šiuo teiginiu, briedė būtų ir toliau besikankinusi, o tai pagal medžiotojų etiką, tiek pagal Medžioklės taisykles yra netoleruotina. Skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad šiuo atveju tik medžioklės vadovas galėjo nutraukti gyvūno kančias, teismo vertinimu nepagrįsta. Nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi medžioklės plotų naudotojas - fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, vadovaujantis Medžioklės taisyklių 24 punktu medžioklės vadovas yra medžioklės plotų vieneto naudotojo paskirtas asmuo, kuriam yra išduodamas medžioklės lapas ir kuris yra paskiriamas medžioklės vadovu, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas. Pagal tai, teismo vertinimu skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas medžioklės vadovą nepagrįstai sutapatino su medžioklės plotų vieneto naudotoju. Medžioklės taisyklių 15.3. punkte nustatyta teisė medžioklės plotų naudotojui nutraukti sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno, kuriam nustatytas jo sumedžiojimo terminas, ne šio termino metu, turi būti aiškinamas taip, kaip suteikiama teisė bet kuriam medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariui, kaip tokia būtinybė pagal minimą Medžioklės taisyklių punktą iškyla, t. y. nėra jokio pagrindo šią Medžioklės taisyklių nuostatą aiškinti kaip tokią teisę suteikiančią išimtinai tik medžioklės vadovui. Be to, minėtas pareigūnas nenurodė pagal kokią teisės normą jis tokią teisę priskiria tik medžioklės vadovui. Šiuo atveju medžioklės vadovas, kaip asmuo, kuris vadovauja medžioklei, pildo medžioklės lapą, gavęs informaciją apie briedžio patelės pribaigimą, turėjo pareigą pranešti Departamentui apie Medžioklės taisyklių pažeidimus, kadangi šiuo atveju K. K. bet kokiu atveju briedžio patelę sumedžiojo neteisėtai (Medžioklės taisyklių 24.10 punktas), ką medžioklės vadovas ir padarė šiuo atveju. D. Z., nebūdamas medžioklės vadovu, tinkami informavo Medžioklės vadovą, kodėl jis pribaigė briedžio patelę. D. Z. negali būti atsakingas už tai, jei Medžioklės vadovas kokias nors savo pareigas atliko netiksliai ar netinkamai, t. y., pavyzdžiui, vadovaujantis Medžioklės taisyklių 15.3.1. nepadarė atitinkamo įrašo antroje medžioklės lapo pusėje. Už antrojo medžioklės lapo pusės tinkamą užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 punktą ir 23 punktą atsako tik Medžioklės vadovas. Šiuo atveju D. Z. negalėjo nieko įrašyti į medžioklės lapo antrąją pusė, nei jo kaip nors pildyti.

Patikimų duomenų apie tai, kad AAD buvo netinkamai informuotas apie Medžioklės taisyklės pažeidimus ar briedės patelės pribaigimą dėl jos sužalojimo, kad dėl tokio informavimo AAD negalėjo nustatyti ir nenustatė tam tikrų šiai bylai svarbių aplinkybių, administracinio nusižengimo byloje nėra.

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad sumedžiota briedžio patelė buvo vaikinga, padaryta žala laukinei gyvūnijai 9873,92 eurai. Tačiau iš gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 80, vyriausiojo veterinarijos gydytojo J. G. paaiškinimų aišku, kad rasta briedės kairės pusės kranialinėje (priekinėje) petikaulio srityje 6 mm. diametro, trys vienetai šratų, prie sąnario daug šratų skeveldrų, o sąnario skersinis lūžis įvyko po šūvio šratais į briedžio kairę pusę, šis lūžis dėl šratų poveikio atėmė galimybę briedžiui judėti ir dėl patirto sužalojimo briedis ateityje būtų neišgyvenęs, plėštinė žaizda trachėjoje atsirado šratų skeveldrų poveikyje. Ši specialisto išvada patvirtina, kad po šūvio šratais, kurį šiuo atveju galėjo atlikti tik K. K., briedė patelė buvo taip sužalota, kad briedė nebegalėjo nei judėti, nei išgyventi, o jo (Pareiškėjo) šūvis karabinu yra atliktas po K. K. šūvio, todėl D. Z. nėra atsakingas už padarytą žalą laukinei gamtai. Be to, minėta padaryta žala laukinei gamtai nėra susieta priežastiniu ryšiu su D. Z. anksčiau aprašytais jo veiksmais. Akivaizdu, kad D. Z. tik pribaigė mirtinai sužalotą briedžio patelę, kuri buvo sumedžiota kito asmens. Nors K. K. nurodęs, kad „į briedę šovė, tačiau nepataikė“, tačiau jis nurodė, kad „atliko šūvį“ ir daugiau jokių įtikinamų papildomų paaiškinimų nenurodė, kad šią sumedžiojo D. Z.. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent K. K. atliko šūvį, kuris sužalojo briedę, ko pasėkoje ji nebegalėjo judėti ir nebūtų išgyvenusi, t. y. neteisėtai sumedžiodamas briedę, o D. Z. savo atliktu šūviu, teisingai įvertinęs situaciją, nutraukė šios kančias, tokią teisę turėdamas pagal Medžioklės taisyklių 15.3 punktą.

Pagal tai teismas sprendžia, kad D. Z. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, o šiuo atveju įvykdė savo kaip medžiotojo pareigą, numatytą Medžioklės taisyklių 15.3 punkte, todėl tai yra pagrindas administracinę teiseną nutraukti. Šiuo atveju D. Z. anksčiau aprašytais savo veiksmais išimtinai siekė nutraukti mirtinai sužalos briedės kančias (ANK 16 straipsnis).

Pagal visa tai teismas sprendžia, kad AAD pareigūnas priėmė nepagrįstą, neteisėtą skundžiamą nutarimą. Todėl D. Z. skundas tenkinamas – AAD pareigūno M. V. 2024 m. balandžio 23 d. nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo bylos teisena D. Z. atžvilgiu nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

D. Z. prašo priteisti iš AAD 3192,00 Eur bylinėjimo išlaidų už jam suteiktą šioje byloje advokato pagalbą. Nurodė, kad už jo advokato A. Š. atstovavimą visame procese patyrė bendrai 3192,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK -25151).

Prašymas tenkinamas.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Pagal teismui D. Z. pateiktus dokumentus (4 -ias PVM sąskaitas – faktūras, 4 -is mokėjimo dokumentus) akivaizdu, jog jis, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, už advokato A. Š. teisinę pagalbą, - dalyvavimą administracinio nusižengimo tyrimo, skundžiamo nutarimo priėmimo metu, teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje, šiam sumokėjo bendrai 3192 Eur. Šias išlaidas, D. Z. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš Valstybės, atstovaujamos AAD. Teismas minėtas išlaidas laiko įrodytomis. PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas teisinės pagalbos turinys detalizuotas. Šiuo nutarimu administracinio nusižengimo teisena D. Z. atžvilgiu nutraukta. Todėl, pagal suformuotą Lietuvos A. T. praktiką, bei įvertinus administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, bylos nagrinėjimo posėdyje laiką, atsižvelgiant į bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad D. Z. patirtos išlaidos buvo būtinos. D. Z. prašymas atlyginti patirtas proceso išlaidas, vertinant suteiktos pagalbos reikalingumą, pobūdį bei sudėtingumą, tenkinamas visiškai, jam iš Valstybės priteisiant 3192,00 Eur turėtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Šiuo atveju taikant įstatymo analogiją, remiantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų, 3192 eurų pagrįstos proceso išlaidos priteistinos D. Z. iš Valstybės (Lietuvos A. T. 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021, BPK 106 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 5 dalimi, 106 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūno M. V. 2024 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1012-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną D. Z. atžvilgiu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nutraukti, nes D. Z. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje požymių.

D. Z. prašymą tenkinti visiškai. Priteisti D. Z. iš Valstybės (atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos) 3192,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt du eurus) patirtoms išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismui (Vilkaviškio rūmai).