- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- 1-64-649/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18599-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Eligija Norkienė, Vytautas Kupcikevičius
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Vidai Suslikienei ir Redai Stonikienei, dalyvaujant prokurorams Renaldui Žaliui, Dianai Suvaizdytei-Makšimienei ir Irenai Pšalgauskienei, kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Eligijai Norkienei, nukentėjusiajam S. G. (dalyvavo ne visuose posėdžiuose), nukentėjusiojo atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, nedalyvaujant civilinio ieškovo - Panevėžio teritorinės ligonių kasos – atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, nesusituokęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2020-07-31 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį pradėti dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje (2018-06-14 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutartimi už veiksmus, numatytus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, A. M. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis), teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2022 m. gegužės 21 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje, žodinio konflikto metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu vieną kartą dūrė S. G. į kairės pusės klubą, padarydamas durtinę žaizdą kairiojo klubo srityje, ir tokiu būdu nukentėjusiajam S. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.
A. M. kaltės pagal pateiktą kaltinimą nepripažino ir paaiškino, kad 2022-05-21 S. G. apie 14-15 val. atėjo pas jį į butą, S. G. atsinešė alaus ir išgėrinėjo, jis alaus nevartojo. Jis pasisiūlė S. G. nupirkti degtinės, kad nebegertų alaus. Jam buvo gėda pirkti, tai S. G. padavė 50 eurų ir paprašė nupirkti degtinės ir kažką atsigerti. Buvo paskaičiavęs, kad viskas galėjo kainuoti 20 eurų, tačiau S. G. jam atidavė tik 5 eurus grąžos ir nedavė čekio. S. G. jo neprašė nupirkti degtinės. Nupirktąjį butelį degtinės jis atidavė benamiui. Jis paprašė S. G. atiduoti grąžą, tačiau S. G. jam atidavė tik 5 eurus ir daugiau atiduoti atsisakė. Kai išsiskyrė su S. G., nuėjo į savo butą, o po to nuėjo pas mamą paskambinti S. G., nes jo telefonas buvo sudužęs. Nuėjęs iš mamos telefono paskambino S. G. norėdamas paprašyti grąžinti grąžą, nes 20 eurų jam dideli pinigai. S. G. jam pasakė, kad ateitų pas jį, kad jį „sudaužys“, bet jokių pinigų neatiduos. Jis atsakė S. G., kad tuoj ateis ir su A. P. nuėjo prie S. G. buvimo vietos. Prie daugiabučio namo iš trečio aukšto lango išlindęs S. G. pakvietė juos užeiti. Į koridorių išėjo S. G., vyras ir moteris, tarp jo ir S. G. prasidėjo žodinis konfliktas. Jis prašė S. G., kad grąžintų skolą, o S. G. tai atsisakė padaryti. S. G. bandė užsimoti ir jam smogti, bet jis atsitraukė, dar kartą jam bandė smogti, tada jis S. G. atstūmė. Mano, kad S. G. pats sau galėjo įsidurti į šoną. Jis nieko S. G. nedarė, po žodinio konflikto nulipo su moterimi pakalbėti. Jis moteriai paaiškino, kad S. G. jam negrąžino pinigų. Patarė moteriai, kad su S. G. geriau neprasidėtų, nes visos moterys nuo jo yra kentėjusios. Netrukus laiptais nusileido A. P. ir abu išėjo. Tarp jo ir S. G. vyko tik žodinis konfliktas, konflikto metu netoli jo stovėjo A. P. ir jis į konfliktą nesikišo. Į koridorių su S. G. kartu išėjusi moteris nuėjo į tualetą, o vyras – jo pavardė S. - konflikto metu stovėjo šalia S. G. S. bandė kažką sakyti, bet niekas nekreipė dėmesio, nes jie rėkavo vienas ant kito. Jis liepė S. G. grąžinti skolą ir išsiskirti. Po įvykio S. G. atėjo pas jo motiną ir siūlė susitaikyti, bet jis to nepadarė, todėl nėra tikslo prisipažinti. Jis nežino, kas galėjo S. G. sužaloti, gal jis ir pats galėjo susižaloti. S. G. nešiodavosi peilį, sakydavo, kad jam baisu po Kupiškį vaikščioti.
Įvykio dieną buvo blaivus. Tą dieną jis S. G. paprašė nupirkti alkoholio, nors tuo laiku dar nevartojo alkoholio, o šiaip saikingai vienas vartoja alkoholį. Anksčiau vartojo vaistus, šiuo metu nebevartoja. Nupirktąjį butelį alkoholio išsireikalavo iš S. G., tačiau S. G. neatidavė jam grąžos, todėl ėjo dėl skolos pasiaiškinti su S. G.. S. G. jam turėjo atiduoti 25 eurus grąžos, o atidavė tik 5 eurus. Į policiją dėl negrąžintų pinigų skolos nesikreipė, nes tai nedidelė suma. S. G. jam anksčiau yra grasinęs, kad jį „pasodins“. Su S. G. jis turi senų konfliktų, ir siekdamas tikslo S. G. gali pats susižaloti. Kai su S. G. susitiko namo trečiame aukšte, S. G. buvo sveikas, nematė, ar jis rankose turėjo kokius daiktus.
Ieškinių, pateiktų Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir S. G., nepripažįsta. Jis neprašė tėvo, kad S. G. pervestų 300 eurų. Jam apie tai pats S. G. pasakė, kai atėjo pas jo mamą, pasakė, kad pinigai pervesti susitaikymui. S. G. inicijavo susitaikymą, nes jie giminės.
Ateidamas pas S. G. pasiaiškinti nei rankose, nei kišenėse neturėjo jokio daikto. Jis savigynai nieko nesinešioja, tikėjo, kad S. G. jam atiduos pinigus. Jam nebuvo tikslo sužaloti S. G., galėjo kumščiais viską išspręsti. Mano, kad S. G. gali jį apkalbėti dėl senų tarpusavio konfliktų.
Nukentėjusysis S. G. paaiškino, kad A. M. yra jo sesers J. M. sūnus. Tą dieną nuo ryto buvo pas V. Š. ir vartojo alkoholį. Jau buvo po pietų, kai paskambino A. M. ir paprašė nupirkti degtinės, nes jam neparduoda. Jis sutiko ir nuėjęs su A. M. susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jam A. M. padavė 50 eurų ir abu nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jis nupirko A. M. litrą degtinės, limonado, grąžą su centais bei čekį atidavė A. M.. Kai jis apsisuko eiti atgal, A. M. jam sako – „atiduok 20 eurų, nes pavogei“. Jis nesileido į kalbas ir pasakė, kad grąžą jau atidavęs, netrukus grįžo į bendrabutį, kuriame toliau girtavo. Telefonu jam paskambino A. M., netrukus už lango A. M. pradėjo jį šaukdamas kviesti išeiti. Tuo metu jis buvo pas V. Š., A. M. buvo atėjęs su A. P. Kai A. M. ir A. P. atėjo į laiptinę, jis iš buto išėjo į koridorių. Kai išėjo iš kambario, gali būti, kad paskui dar kažkas išėjo, bet tų asmenų nematė. Didelių diskusijų su A. M. nebuvo, A. M. jam pasakė – „pavogei pinigus“, buvo smūgis, jis manė, kad jam A. M. iš kumščio trenkė. Jam smūgį sudavė A. M., viskas akimirksniu. Dar paklausė A. – „su kuo dūrei“, tačiau pastarasis tik pasišaipė. Iš buto į koridorių jis išėjo pirmas, galėjo paskui dar kažkas išeiti. Konfliktas tarp jo ir A. laiptinėje truko gal 20 sekundžių. Kai iš buto išėjo į koridorių, A. P. buvo žymiai toliau nuo buto. A. M. buvo su treningu ir striuke, neprisimena spalvos, A. P. buvo su raudona striuke. Kai priėjo, A. M. buvo susikišęs rankas į kišenes, greitai rankas išsitraukė ir po smūgio vėl rankas susikišo į kišenes. Jis iš karto nesuprato, kad A. jį perdūrė, kai A. jam trinktelėjo tik pasakė- „A., raminkis“. Netrukus pasilenkęs pamatė klaną kraujo, batai pilni kraujo. Neprisimena, ar po smūgio jam kas padėjo grįžti į kambarį. Jam nustatytas neblaivumas buvo iki 3 promilių, bet įvykį prisimena, nes tą dieną alkoholį po truputį nuo ryto vartojo. Kai A. M. parduotuvėje pirko degtinės, pardavėjos neįtarė, kad jis neblaivus. Jis manė, kad gavo kumščiu nuo A. M. į šoną, nes A. M. ranką staigiai išsitraukė, sudavė jam į šoną ir ranką įsikišo į kišenę. Dūrimo skausmo nepajuto, buvo skausmas kaip kumščiu į raumenis būtų sudavęs, tik gal po 10 sekundžių pajuto, kad kojos šyla. Įsitikinęs, kad jam dūrė A. M., nes A. P. stovėjo toliau kitame šone. Jis bandė smūgiuoti A. M., bet nepataikė, nes A. M. atsitraukė. Apsistumdymo prieš tai su A. M. tą dieną neturėjo. Jam buvo silpna, jį kažkas įvedė į kambarį, prisimena, kad gulėdamas lovoje paskambino pagalbos telefonu 112.
Po įvykio jam paskambino L. M., A. M. tėvas, kuris pasakė, kad kalbėjo su A., tai jis pasiūlė L. M. užeiti į namus. Užėjęs L. M. jam pasiūlė susitaikyti su A. M., L. M. jam žadėjo atlyginti žalą, jis sutiko taikytis, su L. M. kalbėjo apie 1300 eurų žalos atlyginimą. L. M. jam siūlėsi sumokėti 1500 eurų žalos atlyginimą. Kitą dieną jam paskambino L. M. ir teigė, kad kaltina nekaltą vaiką, pats persidūrė. Daugiau jis į L. M. telefoninius skambučius neatsiliepinėjo. Po to L. M. išvažiavo į Norvegiją, o po 1,5 savaitės L. M. jam į sąskaitą pervedė 300 eurų. Jis bandė paskambinti L. M. ir paklausti – už ką pinigai, bet neprisiskambino. Po kiek laiko vėl jam skambino L. M. ir grasino, liepė grąžinti pinigus ir teigė, kad vaiku nori pasinaudoti. Jis pinigų L. M. negrąžino ir tuos pinigus laiko žalos atlyginimu už A. M. padarytą sužalojimą. A. M. jam irgi siūlė taikytis, tačiau vėliau nepaskambino.
Dėl A. M. veiksmų patyrė 210 eurų turtinės žalos – sugadinti drabužiai ir kelionės išlaidos, nes sūnus iš Panevėžio ligoninės parvežė. Daiktų kainas pagrindžiančių dokumentų neturi, prisimena, už kiek daiktus pirko. Džinsai, kurie buvo perdurti, kainavo 80 eurų. Krauju buvo sugadinti sportiniai bateliai. Džemperis kainavo 30 eurų, visi drabužiai buvo prisigėrę kraujo. Visus daiktus pirko internetu, kurjeriui mokėjo grynais pinigais. Sūnus jį vakare parvežė į (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio ligoninės, kelionė kainavo 30 eurų. Iš viso patyrė 210 eurų turtinės žalos, šią sumą prašo priteisti iš A. M..
Neturtinę žalą vertina 1000 eurų, kadangi 300 eurų jau yra gavęs, tai prašo iš A. M. priteisti 700 eurų. Dėl sužalojimo jam skaudėjo koją, negalėjo paeiti, jį vedė sūnus su marčia. Į darbą negalėjo eiti 14 dienų, nes turėjo nedarbingumą. Kadangi įmonėje trūko žmonių, „užsidaręs“ nedarbingumo pažymėjimą ėjo į darbą skaudančia koja. Jis nežino, kuo jam įdūrė, bet dūrimo žaizda buvo plati.
Su seserimi J. M. nebendrauja, jo sesuo nebuvo atėjusi aplankyti, iš kitų žmonių žino, kad kalbama, jog pats save persidūrė.
Liudytoja V. M., policijos pareigūnė, paaiškino, kad dirbo su kolega L. G., kai buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) padurtas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą trečiame namo aukšte koridoriuje pastebėjo kraujo pėdsakus, kurie vedė į butą. Užėję į butą lovoje rado nukentėjusįjį, kurį apžiūrinėjo medikai, bute dar buvo moteris ir vyras. L. G. bendravo su nukentėjusiuoju, ji kalbėjo su moterimi ir vėliau su vyru.
Moteris jai paaiškino, kad trise – ji, V. S. ir nukentėjusysis- vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkas paskambino nukentėjusiajam, iš pokalbio moteris suprato, kad bus konfliktas, todėl paskambino savo sūnui. Atėjo du tai moteriai nepažįstami vyrai ir pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju. Vienas vyras pasikvietė moterį ir su ja kalbėjo laiptinėje bei aiškino, koks S. G. yra blogas žmogus. Kai baigė kalbėti grįžusi moteris pastebėjo, kad koridoriuje žmonių nebėra, tik kraujas, kurio pėdsakai vedė į tos moters butą.
Kaip jai papasakojo vyras rusiška pavarde – V. S., teismo pastaba-, tai nukentėjusysis apsistumdė su vienu iš atėjusių vyru, ir kai tas vyras atsitraukė, V. S. pastebėjo, kad nukentėjusysis perdurtas, nes bėgo kraujas.
Liudytojai moteris ir V. S. nenurodė pavardės asmens, konfliktavusio su nukentėjusiuoju, tik nurodė, kaip tie du atėję vyrai buvo apsirengę. Po įvykio apvažiavo (duomenys neskelbtini), bet asmenų su nurodytais požymiais nerado.
Liudytoja J. M., kaltinamojo A. M. motina ir nukentėjusiojo S. G. sesuo, paaiškino, kad tą dieną atėjo pas ją sūnus A. ir paprašė paskambinti S. G.. Sūnus pats paskambino S. ir pasakė - tu man neatidavei grąžos nupirkęs degtinės. Jie pradėjo plūsti vienas kitą, S. pakvietė ateiti išsiaiškinti. Jos sūnus A. su A. P. išėjo pas S. G., po to abu grįžo. Kitą dieną atvažiavo S. G. sūnus L. ir pasakė – „A. tėvą padūrė“. Tada ji ir sužinojo, kad kažkas įvyko. Jos santykiai su broliu tokie – kartais bendrauja, kartais nebendrauja. Tarp jos sūnaus ir S. G. visokių santykių būdavo – kai A. buvo (duomenys neskelbtini) metų, tarp jų konfliktas buvo, vėliau gražiai bendraudavo. Po įvykio brolis jai paskambino ir pasakė, kad A. jį perdūrė, jis pragulėjo ligoninėje, o niekas nesidomi. Jai A. pasakė, kad S. G. nieko nedarė, tik plūdosi ir pykosi žodžiu. Šiuo metu ji gyvena su A. P., kuris jai pasakė, kad A. nesužalojo S. G.. A. pykosi su S. G., S. G. bandė smogti ranka A., po to A. kalbėjosi su moterimi, tada S. atsisukęs vyrui – V. S., teismo pastaba- sako, kad „tu mane padūrei“.
Jai S. G. teigė, kad gali susitaikyti su A., A. tėvas žadėjo S. duoti pinigų. S. G. žadėjo atsiimti pareiškimą iš policijos, jau buvo dieną sutarę, bet S. tą dieną neatėjo. Jai sūnus A. sakė, kad jį S. kaltina nepagrįstai, o A. tėvas siūlė S. atsiimti pareiškimą.
Konflikto dieną A. buvo, atrodo, juoda striuke, o A. P. buvo apsirengęs raudona striuke. Abu išėjo susitikti su S. G. ir grįžo gal po pusvalandžio. Grįžęs sūnus jai pasakė, kad S. skolos neatidavė. Eidamas susitikti su S. jos sūnus A. gal ir buvo išgėręs, bet tikrai negirtas. Žino, kad L. M., A. tėvas, S. G. pervedė 300 eurų kad nutrauktų bylą, kad susitaikytų. S. G. jai buvo žadėjęs susitaikyti su A.. Ji žino, kad sūnui buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, žino, kad sūnus buvo sužalojęs kitą žmogų.
Liudytojas L. G., policijos pareigūnas, paaiškino, kad dirbo su V. M., kai gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) padurtas žmogus. Užlipę į namo (duomenys neskelbtini) aukštą koridoriuje pamatė kraujo dėmes, kurios vedė į vieną butą. Įėję į butą pamatė S. G., kuriam medikai teikė pagalbą, ir dar kelis asmenis. Jis bendravo su S. G., kuris jam nurodė, kad bendravo su dviem asmenimis, ir staiga kažkokiu daiktu buvo sužalotas, po sužalojimo tie asmenys pasišalino.
Šalies argumentai
S. G. jam nurodė, kas jį sužalojo, tik šiuo metu neprisimena pavardžių. Visi asmenys tame bute, įskaitant ir S. G., buvo neblaivūs. S. G. negalėjo pasakyti, kuo jį sužalojo, tačiau nurodė, kad jį sužalojo A. M.. S. G. nurodė, kad su dviem atėjusiais asmenimis bendravo koridoriuje. Tame bute, kur buvo teikiama pagalba S. G., dar buvo moteris ir vyras, tas vyras lyg ir vėliau atėjo.
Liudytojas A. P. paaiškino, kad su J. M. gyvena virš metų laiko, A. M. su jais negyvena. Prisimena, kad pas juos atėjęs A. M. pasakė, jog davė S. G. pinigų nupirkti alkoholio buteliui, bet S. G. nupirkęs neatidavė grąžos. A. M. paskambino iš motinos telefono S. G. ir jie ginčijosi, S. G. pasakė kur ateiti pasiaiškinti. A. M. pakvietė jį eiti kartu. Prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo A. pradėjo šaukti S., tai netrukus S. išlindo per langą, išplūdo ir pakvietė ateiti išsiaiškinti. (duomenys neskelbtini) aukšte S. G., išėjęs į koridorių, puolė A. M., jis bandė skirti sakydamas, kad dėl pinigų atėjo pakalbėti. A. M. su S. G. apsistumdė, į koridorių išėjo moteris ir vyras. A. paėjo toliau pakalbėti su moterimi, po kiek laiko S. G. tam vyrui pasakė – „gal tu mane pabedei?“, nes jis pamatė kraujo lašus. Tas vyras S. nieko neatsakė. Tarp A. M. ir S. G. vyko tik žodinis konfliktas, negalėjo A. pabesti S.. Kai baigė pokalbį su moterimi, jis ir A. išėjo iš to namo.
Tas vyras, kuris išėjo iš buto po S. G., irgi ramino S. G., kad nebūtų muštynių. Kraujo dėmes, atsirandančias prie S. G., jis pastebėjo, bet jau vėliau, kai stovėjo tarpdury prieš leidžiantis laiptais. Tik išėjęs į koridorių S. G. bandė suduoti A. M., A. M. norėjo suduoti atgal, bet nepataikė vienas kitam. Kraujas S. G. pasirodė kai A. M. kalbėjo su moterimi. Jis stovėjo netoli S. G. ir to vyro, kuris išėjo iš buto paskui S. G.. Eidamas pasikalbėti su S. G. A. M. jokio daikto nesinešė. Žino, kad po įvykio A. ir S. buvo susitikę, bandė taikytis, žino, kad A. tėvas S. pervedė 300 eurų, kad nutrauktų bylą.
Liudytojas V. S. paaiškino, kad tą dieną pas V. Š. jis, S. G. ir V. Š. gėrė alų. Buvo vakaras, po to kažkas S. G. ar S. G. kažkam paskambino, telefoninio pokalbio metu plūdosi, kvietė kažką ateiti pasiaiškinti. Po 10 ar 20 minučių pro langą kažkas pradėjo šūkauti, S. G. atidarė langą ir abu pradėjo keiktis, aiškintis dėl kažkokių pinigų. S. G. tie asmenys pasakė, kad tuoj ateis. S. G. vienas išėjo į koridorių ir jis girdėjo, kaip jie rėkavo koridoriuje. Po to V. Š. išėjo į koridorių, po jos ir jis išėjo. Eidamas per koridorių pamatė prie S. G. kraujo balą, S. G. jam pasakė, kad jį padūrė. Jis paklausė prie lango stovėjusio A. P., kas čia įvyko, pastarasis atsakė, jog nieko nematė. Jis paties konflikto nematė, tik matė, kaip toliau nuo S. G. A. M. kalbėjosi su V. Š.. Kai išėjęs iš buto pamatė kraują ir apie tai pasakė S. G., pastarasis jam pasakė –„gal tu mane padūrei“. Jis atsakė neigiamai, nes niekada nėra turėjęs konfliktų su S. G.. S. G. iš pradžių nelabai orientavosi, kas jį padūrė. Kai S. G. nuvedė pas V. Š. į butą, jis pats sau išsikvietė greitąją pagalbą. Ikiteisminio tyrimo metu teikė teisingus parodymus, šiuo metu neprisimena, ar S. G. jam sakė, kas jį padūrė.
Liudytoja V. Š. paaiškino, kad S. G. yra jos buvęs bendradarbis. Neprisimena, kaip tą dieną S. G. atsirado jos bute. Būdamas pas ją S. G. telefonu su kažkuo aiškinosi dėl negrąžintų pinigų, kvietė tuos asmenis ateiti išsiaiškinti. Po telefoninio pokalbio kažkas pradėjo švilpti po jos buto langu, pro langą S. G. tuos asmenis kvietė ateiti išsiaiškinti. S. G. išėjo į koridorių pakalbėti su tais asmenimis, ji po 2-3 minučių išėjo antra iš buto į tualetą, V. S. liko bute. Eidama į tualetą matė du besistumdančius asmenis, grįžtant iš tualeto pamatė, kad stumdymasis baigtas, ir A. ją pakvietė pasikalbėti. Laiptų aikštelėje jai A. pasakojo, kad ji neprasidėtų su S. G., nes S. G. blogas žmogus. Ji netrukus išgirdo S. G. žodžius, kad jį padūrė. Grįždama po pokalbio su A. ji pamatė ant grindų kraujo dėmes. Kai ji ėjo iš tualeto matė, kaip V. S. ėjo link tos vietos, kur S. G. stumdėsi. S. G. jai apie asmenį, galėjusį jį padurti, minėjo, kad tai A., bet jam buvo šokas, tai jis minėjo, gal ir V. S. galėjo padurti. V. S. dar nebuvo išėjęs iš kambario, o S. G. jau stumdėsi su atėjusiais asmenimis. Matė, kaip jaunuolis pilka striuke stumdė S. G.. Kai pas ją V. S. ir S. G. vartojo alų, tarpusavyje nekonfliktavo, jie matėsi pirmą kartą. Kai pas ją atėjo S. G., jis buvo išgėręs, bet nebuvo girtas ir kalbėjo adekvačiai. Ji paskambino savo sūnui, kuris atėjo jau po visko. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus geriau viską prisiminė. Kai pareigūnai jos klausė, ar galėjo S. G. save persidurti, tai ji atsakė – „koks durnius į save durs“.
Liudytojas L. M., A. M. tėvas, paaiškino, kad nesąs konflikto liudytojas. 2022 metų vasarą buvo grįžęs į Lietuvą ir su S. G. pas jį buvo susitikęs. Gatvėje sutiktas S. G. pakvietė užeiti, abu vartojo alkoholį ir jam S. G. pasakė, kad A. M. jam įdūrė su peiliu, nors tuo nebuvo užtikrintas, sakė, kad reikia pamatyti sūnaus akis. Kalbėjosi daug, S. G. jo prašė, kad padėtų į užsienį išvažiuoti, prašė 300 eurų, nes jam reikia moteriai čiužinį naują nupirkti, nes buvusį sukruvino. Pokalbio išdava buvo tokia- jam S. G. žadėjo, kad atsiims pareiškimą iš policijos, bet neatsiėmė. Toliau su S. G. vyko tik telefoniniai pokalbiai – skambindavo vienas kitam. S. G. žadėjo atsiimti pareiškimą, už sūnaus padarytą žalą jis S. G. pervedė 300 eurų. Tokią nedidelę žalos sumą buvo nustatę todėl, kad esą giminės. Kai jau buvo pervedęs 300 eurų, S. G. telefonu prašė daugiau pinigų ir žadėjo atsiimti pareiškimą. Kai kalbėjo su sūnumi, tai sūnus neigė įdūręs S. G. ir nurodė nematęs, kas nukentėjusiajam galėjo įdurti. Kiek jam žinoma, sūnus peilių niekada nesinešiodavo ir niekam nėra įdūręs. S. G. 300 eurų pervedė todėl, kad atsiimtų pareiškimą ir nebetrukdytų sūnui gyventi.
Liudytojas A. Š. paaiškino, kad jam paskambino motina ir pranešė, jog S. prisiskambino kažkam ir grasina, kad tuoj bus muštynės. Kai jis atvyko į įvykio vietą, po 2 ar 3 minučių atvyko policija ir greitoji pagalba. Einant pas motiną jam antrą kartą skambino ir pasakė, kad perdurtas S. G. atsigulė pas jo motiną ant lovos. Prisimena, kad V. S. S. G. švarius rūbus davė, nes S. G. rūbai buvo kruvini. Užlipęs į (duomenys neskelbtini) aukštą pastebėjo kraujo dėmes, vedančias į mamos butą. S. G. buvo sąmoningas, kalbėjo, kad jam skauda, jis neklausė, kas S. G. įdūrė. Jis nesidomėjo įvykiu ir S. G., nes jo nemėgsta, kadangi jis prie jo motinos yra lindęs. V. S. yra mamos kaimynas ir tą vakarą S. G. nuvedė iki greitosios pagalbos automobilio. Kaltinamojo nepažįsta, o V. S. per daug ramus žmogus, taip gali jį apibūdinti.
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad A. M. nusikalstama veika prieš S. G. kvalifikuota teisingai, tai yra jis 2022 m. gegužės 21 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje, žodinio konflikto metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu vieną kartą dūrė S. G. į kairės pusės klubą, padarydamas durtinę žaizdą kairiojo klubo srityje, tokiu būdu nukentėjusiajam S. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, taip savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
A. M. kaltę pagal pateiktą kaltinimą neigė ir paaiškino, kad tą dieną nurodytu laiku ir vietoje su S. G. turėjo tik žodinį konfliktą, kurio metu tarpusavyje aiškinosi, kaip teigia kaltinamasis, dėl tikros, o nukentėjusysis nurodo, kad dėl menamos skolos. A. M. nurodo tik apsistumdęs su S. G., vartoję vienas kito atžvilgiu negražius žodžius, tačiau S. G. nesmūgiavo, jo nesužalojo ir nežino, kas S. G. galėjo sužaloti. A. M. mano, kad S. G. pats galėjo susižaloti, o jį apkalba dėl senų tarpusavio konfliktų.
Teismas nagrinėjamu atveju remiasi nukentėjusiojo parodymais ir laiko nustatytu faktu, kad A. M. nenustatytu įrankiu vieną kartą dūrė S. G. į kairės pusės klubą ir jį sužalojo, nes buvo piktas ant S. G., turėjo motyvą -norėjo susigrąžinti skolą- ir telefoniniu skambučiu inicijavo konfliktą, be to, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tik A. M. ir S. G. turėjo fizinį kontaktą, nes apsistumdė.
Nors nukentėjusysis įvykio metu buvo smarkiai neblaivus (nustatytas 2,79 prom. girtumas), jo parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, o neatitikimai yra nežymūs ir nereikšmingi.
Posėdžio metu S. G. nedviprasmiškai nurodė – išėjęs iš V. Š. buto į koridorių po apsižodžiavimo su A. M. pajuto A. M. smūgį ranka į šoną ir iš pradžių manė, kad jam sudavė kumščiu. Nukentėjusysis nurodė, kad prie jo priėjęs A. M. buvo susikišęs rankas į striukės kišenes, greitai rankas ištraukė, viena ranka smūgiavo jam į klubą ir rankas vėl susikišo į kišenes. Kol kraujas koja nubėgo iki bato ir pradėjo lašėti ant koridoriaus grindų, S. G. nesuprato esąs perdurtas, kaip pats nurodo, gal tik po 10 sekundžių pajuto, kad kojos šyla nuo jomis bėgančio kraujo.
Ikiteisminio tyrimo metu S. G. teikė nuoseklius parodymus dėl esminių konflikto aplinkybių. Protokole-pareiškime S. G. nurodė, kad 2022 m. gegužės 21 d. jis ėjo pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jam tik įėjus į minėtą namą ir einant laiptine, antrame aukšte išgirdo, kad A. M. jam šaukia: "Palauk! Sustok!". Jis nekreipė dėmesio, lipo toliau. Užlipęs iki (duomenys neskelbtini) aukšto jis sustojo. Prie jo pribėgo A. M.. Jam pribėgus pajuto stiprų smūgį į kairės pusės klubą. Iš pradžių pagalvojo, kad jam buvo suduotas smūgis rankos kumščiu, tačiau pajuto kaip koja bėga kažkoks skystis. Pasižiūrėjęs pamatė kraują ir suprato, kad yra perdurtas. Kad jam smūgiavo A. M. yra visiškai įsitikinęs. Jis medikų buvo nugabentas į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jam buvo nustatyta durtinė klubo žaizda. Iš ligoninės buvo išleistas gydytis į namus. Dėl jo sužalojimo prašo nubausti A. M. įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 1-4).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. G. parodė sekančiai - 2022 m. gegužės 21 d. apie 19 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jo sūnėnas A. M. ir paprašė nupirkti alkoholio, nes jam neparduoda. Jie susitiko prie parduotuvės "Aibė", esančios (duomenys neskelbtini). A. M. padavė 50 eurų kupiūrą. Parduotuvėje nupirko jo prašyto alkoholio ir gazuoto gėrimo "Shweeps". A. M. atidavė visą grąžą ir kvitą, kuriuos padavė pardavėja, bei nupirktas prekes. A. M. jam pasakė, kad jis neatidavė visos grąžos, kad pavogė 20 eurų. Tačiau visą grąžą A. M. padavė. Su juo ilgai nesiaiškino, nes neturėjo laiko. Tuo jų susitikimas ir baigėsi. Iš čia jis ėjo pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur buvo susitaręs susitikti. Draugo nei vardo, nei pavardės nežino, jį vadina Slaviku. Jam tik įėjus į minėtą namą, einant laiptine, antrame aukšte išgirdo kaip jo atžvilgiu A. M. S.: "Palauk, G., sustok". Jis šaukė kaip pasiutęs. Nekreipė dėmesio, lipo toliau. Užlipęs iki (duomenys neskelbtini) aukšto jis sustojo. Prie jo pribėgo A. M.. Jam pribėgus pajuto stiprų smūgį į kairės pusės klubą. Iš pradžių pagalvojo, kad jam buvo suduotas smūgis rankos kumščiu, tačiau pajuto kaip koja bėga kažkoks skystis, kojai pasidarė šilta. Pasižiūrėjęs pamatė kraują ir suprato, kad yra perdurtas. Jis dar A. M. paklausė- kuo jį perdūrė, tačiau ką atsakė nesuprato. Kad jam smūgiavo A. M. yra visiškai įsitikinęs. Jam A. M. įdurti taikėsi į pilvo sritį, tačiau pataikė į kairį klubą. Smūgis buvo vienas. Jis laiptine ėjo vienas, o A. M. buvo kartu su savo patėviu A. P. (pavardė gali būti netiksli). Kai jį sužalojo A. M., jis iš karto įėjo pas kažką į kambarį. Pas ką nuėjo jis nežino, įėjo pas kažką pro praviras duris, iš karto atsigulė į lovą ir paskambino skubios pagalbos telefonu 112. Kiek suprato, buvo praradęs sąmonę, nes atsibudo tik atvykus medikams. Kaip minėjo, A. M. buvo su patėviu. Jis medikų buvo nugabentas į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jam buvo nustatyta durtinė klubo žaizda. Iš ligoninės buvo išleistas gydytis į namus (1 t., b. l. 83-86).
Papildomoje apklausoje nukentėjusysis S. G. parodė, kad 2022-05-21 vakare, galėjo būti apie 20 val., čia jau po to, kai buvo nupirkęs A. M. alkoholio, jis buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pirmoje apklausoje nurodė, kad jis kai įėjo į (duomenys neskelbtini)-ojo namo (duomenys neskelbtini) aukštą, jį pasivijo A. M.. Dabar dėl šios pasakytos aplinkybės tiksliai nėra įsitikinęs, nes galėjo būti, kad dar buvo užėjęs į V. Š. butą ir jau iš jos buto išėjo susitikti su A. M.. Nėra įsitikinęs, nes dėl patirto sužalojimo ir streso įvykio metu nepamena šios aplinkybės. Tiksliai pamena, kad (duomenys neskelbtini), namo (duomenys neskelbtini) aukšte prie pat laiptų, vedančių į namo (duomenys neskelbtini) aukštą, stovėjo A. M., šalia jo stovėjo A. P. Ar dar buvo kažkas jam už nugaros, jis nematė. Jam už nugaros buvo įėjimas į tualeto patalpą. A. M. stovėjo susikišęs rankas į striukės kišenes. Jis staiga ištraukė rankas ir sudavė jam smūgį į kairės kojos klubą. Jam po suduoto smūgio skaudėjo. Jis iš karto pastūmė A. M. nuo savęs, kad jo nemuštų. Jis tikrai yra įsitikinęs, kad smūgį sudavė A. M., nes jis stovėjo priešais jį ir matė, kaip jis išsitraukė rankas iš kišenių ir priėjęs prie jo sudavė vieną smūgį į kairį klubą. Jis tikrai pirmas A. M. nestūmė, jam nieko nedarė, tai jam pirmas sudavė smūgį į kairį klubą. A. M., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, rėkavo. Jis stovėdamas pajautė, kad jam kairėje kojoje pasidarė šilta, pažiūrėjęs į žemę pamatė, kad iš jo kairės kojos bėga kraujas, ant žemės buvo didelė kraujo dėmė. Jis tuo metu patyrė šoką, jam skaudėjo, buvo išsigandęs. Pamatęs kraują kažkaip paklausė A. M., kaip jį padūrė. Jis kažkaip atsidūrė V. Š. bute. Ar į jos butą nuėjo pats, ar jį kažkas nuvedė nelabai pamena, jis patyrė šoką. Tik pamena, kad skambino į bendrąjį pagalbos centrą. A. M. daugiau jam smūgių nesudavė. A. P. stovėjo, jis nieko nedarė, tikrai nebuvo prie jo priėjęs. Jam smūgį į kairį klubą sudavė tik A. M.. Su kuo sudavė nematė. Nematė, ką jis laikė rankoje. Jo tikrai niekas daugiau negalėjo sužaloti, tik A. M., nes jis vienintelis jam sudavė smūgį. A. P. yra A. M. mamos J. sugyventinis. J. . yra jo sesuo. Ar šį įvykį matė jo pažįstami V. Š. ir V. S., jis nežino, jeigu jie buvo išėję iš Vitos buto ir stovėjo jam už nugaros, tai šį įvykį galėjo matyti. Jam ir dabar dar skaudą sužeistą koją. Jis šiame ikiteisminiame tyrime reikš civilinį ieškinį. Žino, kad civilinį ieškinį gali pareikšti teisme iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Tai pat žino, kad nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Jis žino, kad A. M. turi psichologinių problemų, jis yra neprognozuojamas, nevaldo savo veiksmų. Jam dažnai yra kviečiama policija dėl elgesio (1 t., b. l. 87-90).
Parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusysis S. G. nurodė, kad buvo V. Š. bute. Jis rodo į baltas metalines duris, su užrašu B. S. G. nurodo, kaip išėjo pasikalbėti su savo sūnėnu A. M. ir nuėjo prie laiptinės pabaigos, rodo, kur jis stovėjo. Jis stovėjo prie pat išėjimo iš laiptinės. S. G. rodo, kur stovėjo A. P., jis nurodo, kad A. P. jo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, jo nesužalojo. Nurodo, kad A. P. tik stovėjo ir nieko nedarė, jis tik sakė: "Nesimuškit, aiškinkitės santykius ramiai". S. G. nurodo, kur stovėjo A. M.: jis buvo laiptinės tarpduryje. S. G. nurodo, kad A. M. vieną kartą sudavė jam į kairį klubą, kurį sužalojo, ir pradėjo bėgti kraujas. S. G. nematė kuo sudavė jam į klubą, nes A. M. rankos buvo kišenėse. Iš pradžių manė, kad sudavė tik smūgį, bet pajuto, kad iš kairiojo klubo bėga kraujas. Po suduoto smūgio S. G. pastūmė A. M. ir jis jau buvo už laiptinės durų. S. G. klausė A. M., kuo jį padūrė, bet A. M. jam nieko neatsakė. S. G. parodė, kad po suduoto smūgio grįžo į Vitos būtą ir atsigulė į jos lovą (1 t., b. l. 103-105).
Visi nukentėjusiojo S. G. parodymai sklandūs ir nuoseklūs dėl esminių konflikto aplinkybių – aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jį sužalojo A. M., kuris jam smūgiavo staigiai iš striukės kišenės ištraukta ranka, kurioje laikė nenustatytą daiktą. Apklausose ikiteisminio tyrimo metu S. G. netiksliai buvo nurodęs aplinkybes, kaip jis (duomenys neskelbtini)-ojo namo (duomenys neskelbtini) aukšte susitiko A. M.. Iš pradžių S. G. buvo nurodęs, kad antrame aukšte išgirdo jam paskui šaukiantį A. M., tačiau vėliau patikslino, kad susitikti su A. M. jis išėjo iš V. Š. buto. Šis parodymų netikslumas dėl susitikimo momento su A. M. yra nereikšmingas, patį konfliktą su A. M. visose apklausose S. G. apibūdino aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai, nė kiek neabejodamas dėl smūgį jam sudavusio asmens. S. G. nurodė, kad iš pradžių galvojo, kad A. M. jam sudavė kumščiu. Po smūgio A. M. nuo nukentėjusiojo atsitraukė, o kraują po kojomis, kaip nurodė S. G., pamatė gal praėjus 10 sekundžių. Todėl sutrikęs nukentėjusysis ir paklausė šalia stovėjusio V. S. – gal tu mane padūrei. Manytina, kad po smūgio, pamatęs kraują po kojomis, kai A. M. jau buvo atsitraukęs, S. G. trumpam buvo praradęs orientaciją, tą patvirtino ir V. S., todėl dėl perdūrimo ir galėjo paklausti arčiausiai jo tuo momentu stovėjusio asmens. Tačiau V. S. paneigė dūręs, jis su S. G. neturėjo jokio konflikto, abu pas V. Š. vartojo alkoholį, nebuvo iš anksčiau susipykę, V. S. neturėjo jokio motyvo konfliktuoti su S. G., todėl ir negalėjo perdurti S. G., ką pastarasis ir nurodė. Toks S. G. klausimas V. S. parodo nukentėjusiojo trumpalaikį orientacijos sutrikimą pamačius kraujo klaną po kojomis, o ne jo abejones konflikto kaltininku.
Kai netrukus po pranešimo policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, policijos pareigūnui L. G. S. G. patvirtino, kad jį sužalojo A. M.. Šią aplinkybę L. G. patvirtino apklausiamas teismo posėdyje, buvo nurodęs ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 157-160). Pareigūnė V. M. iš karto po konflikto šnekučiavosi su įvykio vietoje buvusiais asmenimis ir situaciją išdėstė tarnybiniame pranešime, kuriame nurodė - 2022-05-21, dirbant kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu L. G., apie 20 val. iš Panevėžio apsk. VPK operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad paskambinęs (duomenys neskelbtini) metų vyras pasakė, jog jam dūrė į koją, stipriai kraujuoja. Nuvykus nurodytu adresu, bute lovoje gulėjo S. G., gim. (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,79 prom. girtumas. Jį apžiūrėjo medikai. Ant vyro klubo matėsi durtinė žaizda. S. G. nurodė, kad jam dūrė A. M. ir su juo kartu dar buvo A., pavardės nenurodė. Įvykio vietoje taip pat buvo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,94 prom. girtumas. Ji paaiškino, kad buvo namuose kartu su S. G. ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Jam alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2, 43 prom. girtumas. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems būnant bute S. G. kažkas paskambino ir jis pradėjo aiškintis. Iš pokalbio moteris suprato, kad gali kilti konfliktas, todėl paskambino savo sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kad šis atvyktų. Moteris teigė, kad po kelių minučių į butą atėjo 2 vyrai, kurie pradėjo aiškintis su S. G.. Vienas iš jų S. G. pasakė, kad eitų į koridorių išsiaiškinti santykių. S. G. išėjo su jais į koridorių, po kurio laiko moterį pasikvietė vienas vaikinas pilkos spalvos striuke nueiti toliau ir pasikalbėti. V. Š. teigė, kad pasikalbėjusi su vaikinu ir užlipusi į (duomenys neskelbtini) aukšto koridorių, ant grindų pastebėjo kraują ir kraujo pėdsakus, kurie vedė į jos butą. Užėjus į butą ant lovos pastebėjo sužalotą S. G.. Moteris nurodė, kad nei vieno vaikino, kurie atėjo į jos butą, nepažįsta, tik nurodė, kad vienas dėvėjo pilkos spalvos striukę, o kitas raudonos spalvos. V. S. taip pat nurodė, kad jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir į butą atėjo 2 vaikinai, tačiau V. S. jų nepažįsta. Vyras nurodė, kad koridoriuje S. G. susigrūmė su vienu vaikinu, kuris vilkėjo pilkos spalvos striukę. Tačiau kaip padūrė S. G. nematė. Tik kai abu vyrai išėjo iš namo, pastebėjo, kad S. G. kraujuoja, ir padėjo jam nueiti į butą. Apvažiavus visą (duomenys neskelbtini) miestą, asmenų su nurodytais požymiais nepastebėjo. S. G. išvežtas į VšĮ Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai (1 t., b. l. 20).
Teismas A. M. duotus parodymus teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 65-67) vertina kritiškai ir laiko gynybine versija, siekiu išvengti atsakomybės. Dėl menamos ar tikros skolos susidarymo kaltinamojo parodymai stokoja logikos ir nuoseklumo. Kaltinamasis aiškiai nenurodė, kodėl jis prašė S. G. nupirkti degtinės, nors pats yra pilnametis ir galėjo nusipirkti. Posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad norėjo nupirkti degtinės S. G., kad pastarasis nebegertų alaus, tačiau kai S. G. degtinės nepaėmė, vėliau nupirktą degtinę atidavė benamiui. Atiduodamas degtinę benamiui kaltinamasis patyrė nuostolius, tačiau dėl menamos ar tikros gana nedidelės skolos nutarė konfliktuoti su dėde, mamos broliu. Kaltinamasis nurodė, kad 20 eurų jam yra dideli pinigai, tačiau atiduodamas degtinę benamiui jis praktiškai patyrė tokio paties dydžio nuostolius. Kaip suprasti tokius kaltinamojo parodymus – atiduoti už dvidešimt eurų įgytą degtinę benamiui kaltinamajam yra nenuostolinga, o jei S. G., net jei ir iš tikrųjų, negrąžino apie dvidešimt eurų, tai jau yra dideli pinigai ir didelė skola bei tai pagrindas konfliktuoti su dėde.
Teismas neturi pagrindo netikėti S. G. parodymais, nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių S. G. siekį apkalbėti A. M.. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių A. M. teiginius, kad S. G. pats galėjo susižaloti ir melagingai apkaltino A. M..
Teismo vertinimu, A. M. nenustatytu daiktu, kurį laikė rankoje, o ranką striukės kišenėje, sužalojo S. G., tokią išvadą galima daryti išanalizavus bylos medžiagą. A. M. buvo piktas dėl menamos ar tikros S. G. skolos jam ir pats inicijavo susitikimą su nukentėjusiuoju. Kai žodinio konflikto metu S. G. atsisakė atiduoti menamą ar tikrą skolą, A. M. nusprendė atkeršyti S. G. ir jį sužaloti. Kaltinamasis turėjo motyvą konfliktui su nukentėjusiuoju, to konflikto siekė, turėjo fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju, bet kokios užuominos apie kitą asmenį, galėjusį sužaloti S. G., yra neteisingos ir klaidinančios. A. M. naudojasi gana dideliu nukentėjusiojo neblaivumu ir aplinkybe, jog ne iš karto nukentėjusysis pastebėjo padarytą sužalojimą. Joks kitas asmuo su A. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neturėjo fizinio kontakto.
A. M. kaltę patvirtina ir kiti nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esantis daugiabutis, baltų plytų, (duomenys neskelbtini) aukštų. Laiptinės trečiame aukšte, koridoriuje ant grindų matosi 6 raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Daugiau nusikalstamos veikos požymių nerasta (b. l. 21-28).
2022-05-21 BPC įrašo apžiūroje nurodyta, kad moters pranešta apie perdurtą žmogų, kad buvo muštynės, vyrai susimušė koridoriuje, bendrabutyje. Moteris nurodė, kad susimušė prie jos akių. (1 t., b. l. 33-36).
2022-05-21 BPC įrašo 2022_05_21_20-02-45_37060363927.mp3. apžiūroje nurodyta, kad vyras praneša, kad jį perdūrė ir reikia greitosios. Nurodo, kad nežino kuo perdūrė (1 t., b. l. 42-44).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas BODY kameros įrašas 2022_0521_201117_004.MP4. Įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnui paklausus vyro, kas jį padūrė, vyras nurodė, kad A. M.. Vyras, buvęs šalia, patvirtina, kad M., nes jis savo akim matė, bet vėliau patikslina, kad kaip dūrė nematė, bet matė, kaip žmogus kruvinas ėjo. Vyras, gulintis lovoje, sako, kad kartu buvo atėjęs Artūras, tai pat sako, kad A. yra jo sūnėnas, ir jis nežino, kokiu daiktu dūrė. Moteriai paklausus nukentėjusio asmens, kuris jam bedė, nukentėjęs vyriškis atsakė, kad A. M.. Nukentėjęs asmuo sako, kad jis galvojo, jog jam šėrė kumščiu, dėl to norėjo jam duot į kaktą. Policijos pareigūnui kalbantis su įvykyje buvusiu vyriškiu, jis nurodė, kad buvo pas kaimynę, baliavojo ir atėjo du nepažįstami vyrai. Nukentėjusysis išėjo su jais pasišnekėti. Jam išėjus pasižiūrėti pamatė, kad dviese pradėjo muštis, o tas raudona striuke išvis nelindo. Mušėsi tas, atėjęs žemesnis pilka striuke. Policijos pareigūnams kalbantis su moterimi, ji prisistatė kaip V. Š.. Ji policijos pareigūnams pasakojo, kad jie čia apsistumdė. Eidama į tualetą matė, kaip nukentėjęs stumdosi su tuo jaunu, kuris buvo pilka striuke (1 t., b. l. 46-53).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas BODY kameros įrašas 2022_0521_201104_006.MP4. Įraše matyti, kaip moteris pasakoja policijos pareigūnams, kad ji grįžo iš darbo, pasikvietė S. į svečius, nes jie draugai. Svajūnui kažkas paskambino, sakė, kad jo sūnėnas, ir pradėjo jie koliotis, kad S. pirko jam butelį ir negrąžino pinigų. Moteris nurodo, kad vėliau išėjo pasišnekėti su atėjusiu jaunesniu. Ji nematė kaip padūrė. Moteris nurodo, kad vienas iš atėjusių vyrų buvo apsirengęs raudona striuke, kitas, jaunesnis vyras, pilka striuke. Policijos pareigūnams bendraujant su vyriškiu jis nurodo, kad buvo pas kaimynę, atėjo nepažįstami vyrai ir išsikvietė S.. Jis išėjo pasižiūrėti ir pamatė, kaip nukentėjęs stumdosi su vyru, kuris buvo pilka striuke, o kitas vyras raudona striuke nelindo. Vėliau policijos pareigūnams moteris sakė, kad kai ji ėjo į tualetą, S. apsistumdė su tuo jaunu vyru, kuris buvo pilka striuke (1 t., b. l. 55-60).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvadoje nurodyta, kad S. G. nustatyta durtinė žaizda kairiojo klubo srityje. Sužalojimas padarytas duriančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo padarymas galėjo sukelti fizinį skausmą (1 t., b. l. 80).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas V. S. atpažino A. M. ir pareiškė, kad iš jam pateiktų atpažinti asmenų atpažįsta, kad 2022-05-21 įvykyje buvo asmuo Nr. 1 (A. M.), nes jis labiausiai panašus į tą jauną vyrą, kuris kalbėjo (duomenys neskelbtini) su V. Š.. Jį atpažįsta pagal veido bruožus, nes jis buvo stambesnio apvalaus veido, panašių akių ir nosies formos (1 t., b. l. 121-123).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad liudytoja V. Š. nurodo, kad išėjo iš savo buto, rodo į savo baltos spalvos metalines duris su užrašu 22B. Iš savo buto ėjo į bendrą tualetą, kuris yra koridoriaus gale. V. Š. nurodo, kad eidama į tualetą pamatė S. G. ir dar du vyrus, nurodo, kur jie stovėjo, nurodo, kad vienas vyriškis su pilka stiuke stumdėsi su S. G.. Kitas vyriškis su raudona striuke tik stovėjo, jis nieko nedarė. V. Š. nurodo, kad kai išėjo iš tualeto, ji ėjo kalbėtis su vyriškiu, kuris buvo su pilka striuke, ji kalbėjo ant laiptų tarp trečio ir antro aukštų. V. Š. nurodo, kad išeidama iš tualeto ir eidama kalbėtis su tuo vyriškiu ji nepastebėjo kraujo. Pakalbėjusi su tuo vyriškiu, ji nurodė, kad jis leidosi laiptais žemyn su kitu vyriškiu, o pati, užlipusi į (duomenys neskelbtini) aukštą, pamatė kraujo dėmes ant grindų (1 t., b. l. 132-134).
Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad pas S. G. pilka striuke atėjęs vyriškis yra A. M., o raudona striuke atėjęs vyriškis yra A. P. Su S. G. konfliktavo ir turėjo fizinį kontaktą pilką striukę dėvintis vyriškis – tai A. M., o A. P. į konfliktą nesikišo. Įvertinus visą bylos medžiagą galima daryti aiškią išvadą – S. G. negalėjo sužaloti nei A. P., nei V. S., tai galėjo padaryti ir padarė A. M..
Teismas remiasi S. G. parodymais, duotais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, kurie nuoseklūs ir išsamūs dėl esminių konflikto aplinkybių. Nors ir buvo nukentėjusysis neblaivus, tiek V. Š. patvirtino, tiek iš BODY kamerų įrašų matyti, kad S. G. buvo pakankamai adekvatus. Pastebėtina, kad S. G. iš karto policijos pareigūnui įvardijo jį sužalojusį asmenį. Teismas kritiškai vertina A. M. parodymus, kad S. G. galėjo susižaloti pats ir melagingai apkaltinti kaltinamąjį, nes nukentėjusysis anksčiau yra žadėjęs A. M. „pasodinti“. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. G. būtų linkęs save žaloti, o konflikto metu tik A. M. turėjo fizinį kontaktą su S. G., todėl joks kitas asmuo negalėjo sužaloti nukentėjusiojo. Nenustatyta aplinkybių, kad S. G. atėjo pas V. Š. būdamas susižalojęs ar susižalojo jau būdamas pas ją. A. M. inicijavo susitikimą su S. G., buvo piktas ant jo, turėjo motyvą sužaloti S. G., kai pastarasis atsisakė atiduoti tikrą ar menamą skolą. Vien tai, kad nenustatytas įrankis, kuriuo sužalotas S. G., ir aplinkybė, kad S. G. sužalojimą pajuto praėjus gal 10 sekundžių (kaip pats nurodo) po smūgio, nešalina A. M. atsakomybės. Teismas atmeta kaltinamojo gynėjos paaiškinimus, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. M. kaltę.
A. M. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais- nukentėjusiojo S. G. parodymais, S. G. protokolu- pareiškimu, specialisto išvada, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais.
A. M., smurtaudamas prieš S. G. – nenustatytu įrankiu vieną kartą durdamas S. G. į kairės pusės klubą - savo dėdei nukentėjusiajai S. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1-oje dalyje.
Dėl ieškinių.
A. M. nepripažino 54,66 € dydžio Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinio (2 t., b. l. 81-82), nes neigė sužalojęs S. G.. Ieškinys pagrįstas pridėtais dokumentais (2 t., b. l. 85), ši suma yra S. G. suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina, todėl, A. M. pripažįstant kaltu, ieškinys tenkinamas pilnai ir civiliniam ieškovui iš A. M. priteisiamas 54,66 € žalos atlyginimas.
Nukentėjusysis S. G. kaltininkui pareiškė 1210 € dydžio ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, prašo priteisti 1000 € neturtinės ir 210 € turtinės žalos (3 t., b. l. 14-16) bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje dėl turtinės žalos S. G. nurodė, kad jį sužalojant buvo perpjautos ir suteptos krauju naujos džinsinės kelnės, kurias vertina 80 €. Krauju buvo sutepti džemperis, kurį vertina 30 €, ir sportiniai bateliai, kuriuos vertina 70 €. Taip pat patyrė 30 € žalą dėl išlaidų kurui, nes jį sūnus po medicininės pagalbos suteikimo parvežė iš Panevėžio į (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė patyręs 210 € turtinės žalos, su ieškiniu nepateikė turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų.
Ieškinyje nukentėjusysis nurodo patyręs 1000 € dydžio neturtinę žalą dėl A. M. padaryto sužalojimo. Ieškinyje nurodoma, kad patyrė fizinį skausmą tiek sužalojimo metu, tiek paskesnių medicininių procedūrų metu. Skausmas tęsėsi iki žaizda pilnai sugijo, patyrė baimės jausmą, nes galėjo būti sužalota gyvybiškai svarbi arterija. Nukentėjusysis vertina, kad tik dėl atsitiktinumo jam nebuvo padaryti pavojingi vidaus organų ar arterijų pažeidimai. Patyrė nepatogumus, nes pagalbos suteikimui buvo vežamas į kitame mieste esančią gydymo įstaigą. Mano, kad prašoma priteisti 1000 € dydžio neturtinė žala yra protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis.
Posėdžio metu S. G. palaikė ieškinį ir nurodė, kad dėl A. M. padaryto sužalojimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, stresą, negalėjo eiti į darbą. Paaiškino, kad sugadinti rūbai buvo nauji, jų kainą patvirtinančių dokumentų neturi, rūbų vertę nustatė iš atminties, prisimindamas, kiek mokėjo už rūbus juos įsigydamas internete. Sportiniai bateliai jau buvo padėvėti, vienas batelis prisipildė kraujo, todėl abu tapo netinkami nešioti. Po medicininės pagalbos suteikimo sūnus dyzeliniu automobiliu nuvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į Panevėžį ir jį parvežė į (duomenys neskelbtini).
Teikdamas paaiškinimą dėl neturtinės žalos, S. G. nurodė, kad jam kaltinamojo tėvas L. M. yra sumokėjęs 300 € (3 t., b. l. 17). Mokėjimo paskirtyje nurodyta – žalos atlyginimas, šią sumą nukentėjusysis užskaito kaip A. M. jam padarytos žalos atlyginimą ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 700 €.
A. M. nukentėjusiojo S. G. 1210 € dydžio ieškinio nepripažino.
S. G. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies.
Teismas ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies. Kadangi S. G. nepateikė jokių sugadintos aprangos vertę patvirtinančių dokumentų, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismas sumažina džinsų vertę nuo 80 € iki 50 €, nukentėjusiojo ieškinyje nurodyta džinsų kaina yra per didelė, kadangi džinsai, kaip nurodė nukentėjusysis, pirkti internetu, todėl buvo galima pateikti jų kainą patvirtinantį dokumentą. Sugadinto džemperio kainą ieškinyje – 30 € - teismas vertina kaip realią ir protingą bei vertina, kad 30 € sugadintas džemperis galėjo kainuoti. Teismas sumažina sugadintų sportinių batelių kainą nuo 70 € iki 50 €. Pats nukentėjusysis nurodė, kad sportiniai bateliai buvo nenauji, kaip minėta, reikalaujant didesnės sumos, būtina pateikti daikto įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Taip pat teismas sumažina nukentėjusiojo patirtas išlaidas kurui, kai sūnus jį po medicininės pagalbos suteikimo parvežė iš Panevėžio ligoninės į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) į Panevėžį ir atgal yra apie 100 km atstumas, sūnus važiavo dyzeliniu automobiliu. 2022 m. gegužės mėnesį dyzelinis kuras kainavo apie 1,8 €/l. Vidutinio galingumo dyzelinis lengvasis automobilis, esant ne žiemos laikotarpiui, neturėtų sunaudoti daugiau kaip 8,3 l/100 km. Tokiu atveju kuro išlaidos S. G. parvežimui iš Panevėžio ligoninės į (duomenys neskelbtini)yra 15 €. Teismas S. G. iš kaltinamojo A. M. priteisia 50 € už sugadintus džinsus, 30 € už sugadintą džemperį, 50 € už sukruvintus sportinius batelius ir 15 € kuro išlaidoms – viso 145 €.
Teismas konstatuoja, kad S. G. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos – dūrimo nenustatytu daiktu į kairės pusės klubą - patyrė neturtinę žalą, nurodė patyręs pergyvenimus ir šoką, skausmą, baimę sužalojimo pasekmių.
BPK 28 straipsnyje nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. S. G. nukentėjusiuoju pripažintas nutarimu ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 91-92), jis taip pat pripažintas civiliniu ieškovu protokoline nutartimi teismo posėdžio metu (3 t., b. l. 29).
Iš nukentėjusiojo teiginių ieškinyje ir jo paaiškinimų posėdyje teismas daro išvadą, kad S. G. dėl kaltinamojo fizinio smurto prieš jį patyrė neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis, pateikdamas ieškinį, neturtinę žalą įvertino 1000 €. Kiekvienas nukentėjusysis panašaus pobūdžio bylose neturtinę žalą vertina atskirai ir skirtingomis sumomis, taip pat ir neturtinė žala dėl įvairių nusikalstamų veikų teismų praktikoje vertinama skirtingai. Kiekvienas nukentėjusysis, patyręs žalos dėl nusikaltimo, iš esmės laisvai ir savarankiškai gali nustatyti neturtinės žalos dydį pateikdamas ieškinį teismui, ir teismas pateiktą reikalavimą vertina bei nagrinėja. Didesnėmis sumomis neturtinė žala vertinama, jei ta žala padaryta asmens sveikatai sutrikdant sveikatą nesunkiai ar sunkiai, taip pat dėl asmens gyvybės atėmimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. sudavė S. G. vieną smūgį nenustatytu daiktu į kairį klubą, dėl ko nukentėjusiajam padaryta apie 1 cm ilgio durtinė žaizda (1 t., b. l. 80).
Dažniausiai neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo S. G. paaiškinimus ieškinyje ir kitas aplinkybes laikytina, kad nukentėjusysis dėl smurto prieš jį patyrė neturtinę žalą, ir nagrinėjamu atveju patirta neturtinė žala, įvertinant teismų praktiką, gali būti vertinama 1000 € dydžiu. Atsižvelgiama, kad nukentėjusysis po sužalojimo smarkiai kraujavo, jam tik atsitiktinai nebuvo padaryti pavojingesni vidaus organų ar arterijų pažeidimai.
Pripažinus, kad nukentėjusysis S. G. patyrė neturtinę žalą, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala, įvertinant teismų praktiką, didelę infliaciją, kas įtakoja priteisiamos neturtinės žalos laipsnišką didėjimą, gali būti įvertinta ieškinyje nurodytu dydžiu – 1000 eurų. Todėl, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sumažina prašomos priteisti neturtinės žalos sumą L. M. sumokėta pinigų sumą (300 €) ir nukentėjusiajam S. G. ir kaltinamojo A. M. priteisia 700 € neturtinės žalos atlyginimą.
Tokiu būdu nukentėjusiajam S. G. iš kaltinamojo A. M. priteisiamas 145 € dydžio turtinės žalos ir 700 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas – viso 845 €, taip pat priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (845,00 €) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Dėl bausmės.
Nėra A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką A. M. padarė būdamas recidyvistu, nes turi neišnykusį teistumą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.
A. M. teisiamas antrą kartą (1 t., b. l. 179-184), turi neišnykusį teistumą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje - 2020-07-31 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, A. M. paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (1 t., b. l. 187-192). A. M. 2018-06-14 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutartimi už veiksmus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Priverčiamoji medicinos priemonė A. M. panaikinta Panevėžio apylinkės teismo 2020-05-18 nutartimi (1 t., b. l. 193-194). A. M. administracine tvarka vieną kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (2 t., b. l. 8-9), anksčiau yra dirbęs įvairiose įmonėse (1 t., b. l. 177), šiuo metu yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 59). A. M. turi sveikatos sutrikimą – priklauso (duomenys neskelbtini)grupei, Dgn.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 10). Ikiteisminio tyrimo metu teismo psichiatrui ekspertui buvo užduotas klausimas – ar A. M. tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę ? Į šį klausimą ekspertas V. D. atsakė – kadangi byloje nėra duomenų apie ūminius psichozinius, lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl A. M. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 42).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.
A. M. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje- smurtaudamas prieš dėdę S. G. jam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.
Prokurorė A. M. baigiamosiose kalbose siūlė paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokia bausmė A. M., įvertinus visas bylos aplinkybes, būtų per griežta, jam skirtina su realiu laisvės suvaržymu nesusijusi bausmė.
Kadangi A. M. dirba, jam netikslinga skirti viešuosius darbus.
Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiama, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra giminaičiai (kaltinamojo motina yra nukentėjusiojo sesuo), ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis ir nukentėjusysis bandė taikytis, nukentėjusysis nenurodė siekiantis griežtos bausmės, tą patvirtino nukentėjusiojo atstovas baigiamosiose kalbose. Taip pat atsižvelgtina, kad A. M. yra jauno amžiaus, dirbantis, turi psichikos sveikatos sutrikimą. Kadangi A. M. smurtą tarpusavio ginčams spręsti naudoja ne pirmą kartą, apribojant laisvę jam skiriami gana griežti apribojimai, taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju paskyrus artimą vidutinei trukmei laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai bus pasiekti. Kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę nebus pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai, nes A. M. nėra neigiamai charakterizuojama asmenybė.
Teismo vertinimu, kaltinamasis nepavojingas visuomenei, padaryta nusikalstama veika yra ne dėl polinkio į kriminalinį elgesį, o iš esmės dėl kaltinamojo nesutarimų, kurie gana seni, su dėde S. G..
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pateiktus kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, A. M. už nusikalstamą veiką skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat kaltinamasis įpareigojamas būti gyvenamojoje vietoje kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra.
Dėl proceso išlaidų.
Nukentėjusįjį S. G. atstovavo atstovas advokatas Vytautas Kupcikevičius (2 t., b. l. 119-120), S. G. buvo teikiama valstybės garantuojama 100 proc. nemokama teisinė pagalba. Iš 2023-04-18 pateiktos pažymos matyti, kad S. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 696, 55 €.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas gali priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip minėta, nukentėjusiajam S. G. buvo garantuojama 100 proc. nemokama teisinė pagalba, todėl tokio dydžio išlaidos – 696,55 € - priteisiamos valstybei iš kaltinamojo A. M..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat įpareigojant per bausmės laiką būti savo gyvenamojoje vietoje kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.
Remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo S. G. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam iš A. M. 845 € turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (845 €) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje S. G. ieškinį atmesti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti Panevėžio teritorinei ligonių kasai iš A. M. 54,66 € žalos atlyginimą.
Priteisti iš kaltinamojo A. M. valstybės naudai visas nukentėjusiojo S. G. patirtas atstovavimo išlaidas - 696,55 €.
Kardomąją priemonę A. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.