Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, išsituokęs, Sodros duomenimis vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-03-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 12 mėnesių;

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-06-09 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-06-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-07-09 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 215 straipsnį (dvi veikos), 25 straipsnio 2 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

Vilniaus apygardos teismo 2017-03-15 nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 6 metams, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-08 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017-03-15 nuosprendis pakeistas, paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

Kauno apylinkės teismo 2017-06-28 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017-03-15 nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams;

Kauno apygardos teismo 2020-02-26 nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį 298 MGL (11 222,68 Eur) bauda, Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-30 nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2020-02-26 nuosprendis pakeistas, paskiriant 198 MGL (7 456,68 Eur) baudą, taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017-06-28 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 198 MGL (7 456,68 Eur) bauda, 2020-07-01 laisvės atėmimo bausmė atlikta, 2021-06-08 dėl paskirtos baudos išduotas vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui, bauda neišieškota;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis J. S. nežymiai sužalojo kitus žmones, o būtent 2021-12-26 apie 01 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą spyrė S. P. į krūtinę, dėl ko ši pargriuvusi ant grindų susižeidė galvos pakaušį ir kaktą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką vieną kartą spyrė pargriuvusiai S. P. į šoną bei vieną kartą kumščiu sudavė pastarajai į veido sritį, po to sudavė kumščiais ir spyrė A. V. nemažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas (krūtinės, nugaros, pilvo, rankų, šonų, veido sritis), tokiais savo veiksmais nukentėjusiai S. P. padarydamas muštinę žaizdą kaktoje, minkštųjų audinių kraujosruvą kaktoje, poodines kraujosruvas kaktoje, abiejų akių vokuose, krūtinės ląstoje, kairėje alkūnėje, nugaroje, abiejose šlaunyse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiam A. V. padarydamas odos nubrozdinimus kairiame momenyje, kairiame antakyje, kairiame petyje, dešinėje alkūnėje, dauginius abiejose plaštakose ir poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame petyje, krūtinės ląstoje, pilve, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, parodė, kad įvykio dieną buvo blaivas. Nuo 2021-12-24 svečiavosi pas A. P. Čiužiakampio kaime, šventė Kalėdas. Alkoholio nevartojo. 2021-12-26 A. P. paskambinęs sūnus D. P. paaiškino, kad A. V. yra jo namuose ir grasina susidorojimu. Kartu su A. P. šio vairuojamu automobiliu nuvažiavo pas A. V. į Tribonių kaimą, norėjo su juo pasikalbėti. Prie namų juos pasitikęs D. P. paaiškino, kad A. V. jam grasina ir neleidžia užeiti namo. Visi kartu užėjo į butą, į D. P. kambarį. Kambaryje tuo metu buvo A. B., S. P. ir A. V.. Jie atrodė girti. A. V. sėdėjo ant lovos, buvo girtas, jiems užėjus, šoko prie A. P. muštis. Jis A. P. užstojo, sudavė A. V. kumščiu du-tris smūgius per galvą. A. V. nuo jo suduotų smūgių nenukrito. A. V. nespardė, kitų smūgių nesudavinėjo. S. P. niekas nemušė, baldų, kompiuterio nelaužė. S. P. neatrodė sumušta. Po to jie išvažiavo pas A. P. namo. Po įvykio sužinojo, kad po to paėmęs virtuvinį peilį A. V. buvo nuėjęs pas kaimynystėje gyvenantį jo brolį M. L. ir grasino broliui peiliu, o brolis jį už tai sumušė. Po to A. V. užfiksavo sužalojimus ir visą kaltę dėl sužeidimų suvertė jam.

Nukentėjusioji S. P. parodė, kad įvykio dieną pas ją svečiuose buvo A. B., vėliau atėjo ir A. V.. Visi kartu sėdėjo sūnaus kambaryje, bendravo, vartojo alkoholį. Netikėtai į manus įsiveržė jos buvęs sutuoktinis A. P., pažįstamas J. S. ir dar du jai nepažįstami asmenys, kurie liko stovėti prieškambaryje, nieko nedarė. Užėję į sūnaus kambarį A. P. ir J. S. atrodė apsvaigęs nuo narkotikų. Žino, kad J. S. 2021-12-24 buvo paguldytas į ligoninę dėl narkotikų perdozavimo. J. S. iš karto spyrė jai į krūtinės kairę pusę, dėl ko ji nukrito nuo kėdės prie stalo ir susižeidė kaktą. Po to J. S. spyrė jai į šoną. Jai atsikėlus, J. S. sudavė jai kumščiu per ausį, dėl ko šiuo metu jai yra pablogėjusi klausa. Tuo tarpu A. P. mušė A. V., kuris tuo metu sėdėjo ant sūnaus lovos, bei prieš išeidamas iš kambario ją pastūmė, dėl ko ji nugara nukrito ant kompiuterio stalo ir jį sulaužė, bei sudavė delnu jai per veidą, taip pat grasino. Jos sūnaus D. P. įvykio metu namuose nebuvo. Sūnus buvo užėjęs į namus iki įvykio, jokių konfliktų su A. V. neturėjo, vėliau išėjo ir sugrįžo namo tik po įvykio, matė jos sužeidimus, kraują. Taip pat įvykio metu buvo apgadintas kompiuteris, kuris buvo padėtas ant sūnaus lovos, ant kurios sėdėjo A. V.. Taip pat J. S. kartu su A. P. užsilipę ant lovos mušė A. V., kuomet jis sėdėjo ant lovos, sudavė rankomis ir kojomis daug smūgių. Iš A. P. žodžių suprato, kad mušė už pasakytus žodžius apie jo moterį, tačiau buvusio sutuoktinio moters ji nepažįsta. Apie įvykį pranešė policijai, o A. V. ir A. B. nuėjo namo. Nuo medicininės pagalbos atsisakė, nes nebuvo kam parvežti ją namo iš ligoninės. M. L. yra jos kaimynas, ar po įvykio A. V. buvo pas jį nuėjęs, nežino. Dėl sukeltų muštynių buvo sugadinti jos daiktai, 650 Eur vertės: sūnaus kompiuteris, 500 Eur vertės, stalas, kėdė ir indai. Taip pat dėl patirto sumušimo patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur suma. Neturtinė žala susijusi su tuo, kad dėl sumušimų 3-4 kartus kreipėsi pas gydytojus dėl galvos skausmų ir problemų su krūtine, be to, jai sutriko miegas, todėl vartojo vaistus, iki šiol jaučia nuolatinę baimę.

Pagarsinus nukentėjusiosios S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, nustatyta, kad 2021-12-27 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. P. parodė, jog 2021-12-25 apie 18 val. kartu su savo sugyventiniu A. V. pas ją į svečius atvažiavo draugė A. B.. Visą laiką bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. 2021-12-26 apie 01 val. į butą atėjo jos buvęs vyras A. P. ir J. S.. Tuo metu būdama išgėrusi su A. B. ir A. V. kambaryje sėdėjo prie stalo. Jos buvęs vyras A. P. ir J. S. pribėgo prie jos. J. S. spyrė jai į krūtinę, dėl ko ji pargriuvo ant grindų. Galva trenkėsi į grindis ir sužalojo sau kaktą. Po to J. S. vieną kartą koja jai sudavė į šoną. Po to A. P. ir J. S. priėjo prie A. V., kuris sėdėjo prie stalo bei pastarąjį stipriai sumušė. Po to jai atsistojus, prie jos priėjo buvęs vyras A. P., kuris stipriai ją pastūmė, dėl ko ji nugara atsitrenkė į stalą ir susižalojo. Patyrė fizinį skausmą (t. I, b. l. 42-45).

2022-01-17 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. P. parodė, jog 2021-12-25 apie 18 val. kartu su savo sugyventiniu A. V. pas ją į svečius atvažiavo draugė A. B.. Vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau gerai prisimena tos dienos įvykius. 2021-12-26 apie 1 val. į jai priklausantį butą atėjo buvęs vyras A. P. ir kaimynas J. S.. Ji su draugais sėdėjo kambaryje, o atbėgęs J. S. iš karto be jokių paaiškinimų sudavė jai vieną kartą iš kojos į krūtinę, dėl ko ji nugriuvo nuo kėdės, griūdama labai stipriai susižeidė galvos pakaušį ir kaktą. Tada J. S. jai spyrė dar vieną kartą į šoną. Po smūgio į šoną pradėjo keltis ir tada J. S. sudavė vieną kartą kumščiu jai į veidą. Dėl šių J. S. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Pradėjo rėkti, kad J. S. liautųsi ir kuo greičiau išeitų iš jos namų, tačiau A. P. kibo prie A. V., sudavė pastarajam kelis kartus į veidą ir įvairias kūno vietas. Mušė A. V. ir A. P., ir J. S., tačiau kiek smūgių pastarieji sudavė, pasakyti negali. Pamačiusi mušamą A. V., atsikėlė nuo grindų ir norėjo A. P., J. S. išstumti iš savo namų. Tada A. P. ją stipriai pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant stalo, o griūdama ir atsitrenkdama į stalo kampą labai stipriai susižeidė nugarą, jai labai skaudėjo. Po to A. P. ir J. S. išėjimo. Iš karto iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Įvykio metu juto stiprų fizinį skausmą (t. I, b. l. 47-49).

2022-03-29 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. P. parodė, jog kad į namus užėjęs J. S., sėdint jai ant kėdės, spyrė į krūtinės sritį. Griūdama susižaidė galvą ir kaktą. Muštynės jai sutrikdė sveikatą, turi gydytis, nuolatos važinėti pas daktarus. Po to, kai jai J. S. spyrė į krūtinę bei bandant stotis, gavo vieną smūgį koja į dešinį šoną, o A. P. ją pastūmė į kompiuterinį stalą, dėl ko susižeidė nugarą. A. V. rankomis ir kumščiais mušė abu: A. P. ir J. S.. Žino, kad A. P. norės išvengti atsakomybės ir neigs savo kaltę, kadangi pastarąjį gerai pažįsta, žino koks pastarasis yra melagis. A. V. konflikto nepradėjo ir užsimojęs ant A. P. nebuvo, tai A. P. bandymas išvengti atsakomybės. A. P., J. S. į namus atėjo be jokios priežasties ir pradėjo ją su A. V. mušti. Namuose jos vaikų nebuvo, niekas D. P. negrasino, D. P. namuose net nebuvo. D. P. atėjęs su A. P. ir J. S. nebuvo, jos sūnus D. P. meluoja. D. P., A. P. namuose tą dieną nebuvo, pastarieji buvo pas draugus, todėl įvykio matyti negalėjo. D. P. namo grįžo jau po muštynių ir pamatęs jos kaktą dar nustebo (t. I, b. l. 51-63).

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad įvykio dieną buvo svečiuose pas S. P. Tribonių kaime. Kartu buvo ir A. B.. Sėdėjo S. P. sūnaus kambaryje, išgėrinėjo. Buvo girtas. D. P. buvo grįžęs namo apie 23 val., tačiau jokių pretenzijų jam nereiškė, su juo nekonfliktavo. Apie 01 val. į kambarį įbėgo J. S. ir A. P.. Kitų asmenų nepastebėjo. J. S. priėjo prie S. P.. Smūgio, suduoto S. P., nematė, nes prie jo iškart priėjo A. P.. Spėjo tik atsistoti. Tuo metu A. P. sudavė jam per galvą, praskėlė antakį. Nuo smūgio jis nukrito ant lovos. Po to A. P. sudavė jam daug smūgių per visą kūną. Jis gulėjo ant lovos užsidengęs galvą, nieko negalėjo padaryti, pats smūgių nesudavinėjo. Po to jį pradėjo mušti ir J. S., abu mušė kumščiais, kojomis, pataikė į pilvą, šoną. Po to jie abu pasišalino. Jam buvo prakirstas antakis, sumušta galva, šonai, skaudėjo rankas, krūtinę. Įvykio dieną nuo medicininės pagalbos jis atsisakė, pas gydytojus kreipėsi vėliau. Turtinės žalos neprašo atlyginti. Dėl patirtų sužalojimų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 6 000 Eur suma. Apie du mėnesius jautė skausmą kaklo srityje, negalėjo judinti galvos į šonus, kreipėsi pas gydytoją, kuris nustatė jam stiprų sumušimą. Pakartotinai pas gydytojus nesikreipė. Taip pat jautė baimę, miego sutrikimus. Po įvykio matė S. P., jai buvo sužeista kakta, taip pat ji skundėsi kūno skausmais. Po įvykio vaikščiojo su peiliu, nes bijojo, buvo nuėjęs iki A. B. namo ir atgal. Pas M. L. nebuvo užėjęs, buvo tik jo buto laiptinėje. M. L. buvo užėjęs iš ryto ir reiškė jam pretenzijas dėl vaikščiojimo su peiliu, dėl ko jis atsiprašė.

Liudytojas policijos pareigūnas Andrej Bykov parodė, kad 2021-12-25 tarnybos metu gavo pranešimą dėl smurto prieš buvusią sutuoktinę Tribonių kaimo daugiabutyje. Atvykus į vietą, bendravo su pranešėja S. P., A. B. ir jos draugu A. V.. S. P. veidas buvo sužeistas, matėsi kraujas, taip pat buvo sužeistas ir A. V. veidas. S. P. pasakojo, kad atvažiavę jos buvęs vyras ir kitas vyras ją ir draugės vyrą sumušė, nes šis norėjo ją apginti. Bute matėsi išmėtyti daiktai, maistas, indai. Visi asmenys atrodė neblaivūs, neneigė, kad vartojo alkoholį. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusiuosius, bet į ligoninę nieko neišvežė. A. B. draugas jokių pretenzijų neturėjo, sakė, kad išsiaiškins pats. S. P. teigė, kad dėl pareiškimo pateikimo apsispręs vėliau.

Liudytojas policijos pareigūnas Ruslan Kločko parodė, kad įvykio dieną gavo iškvietimą dėl smurto prieš buvusią sutuoktinę. Nuvykus į vietą, lauke juos pasitiko neblaivus vyras su drauge, paaiškino, kad buvo svečiuose pas kaimynę S. P., pas kurią buvo atėjęs buvęs jos vyras su draugais ir ją sumušė. Visi vietoje buvę asmenys buvo stipriai neblaivūs, tikrintis girtumą panorėjo tik vienas A. V., su jais susikalbėti buvo sunku. Iš S. P. žodžių suprato, kad ją sumušė jos buvęs vyras su dviem draugais. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kurios medikai S. P. apžiūrėjo, nustatė sumušimus. Įvykio vietoje matė įvairių butelių, išmėtytų daiktų. S. P. skundėsi galvos skausmu, nebuvo apsisprendusi dėl pretenzijų, vykti į ligoninę atsisakė. Jos draugui buvo sumuštas veidas, šis sakė, kad su kaltininkais išsiaiškins pats, medikų pagalbos atsisakė.

Liudytojas A. P. parodė, kad įvykio dieną buvo namuose kartu su J. S.. Abu buvo blaivūs. Gavo iš sūnaus D. P. žinutę, jog sūnus negali užeiti namo ir jam grasinama. Dėl to kartu su J. S. jo vairuojamu automobiliu nuvažiavo į Tribonių kaimą pas buvusią sutuoktinę S. P. į namus, kuriuose sūnus ir gyveno. Sūnus jo jau laukė prie namų. Kartu su J. S. užėjo į namus. Nematė, ar sūnus ėjo iš paskos. Sūnaus kambaryje buvo jo buvusi sutuoktinė S. P., ant sūnaus lovos iki pusės išsirengęs sėdėjo A. V., taip pat šio sugyventinė A. B.. Paklausus, kodėl sūnaus neįleidžia namo, A. V. šoko prie jo, dėl to jis A. V. pastūmė ir A. V. atsisėdo ant lovos, o J. S. tuo metu prišoko iš nugaros A. V. ir du-tris kartus sudavė ranka A. V.. Kur sudavė, neprisimena. Kilo konfliktas, kurio metu pradėjo bartis tarpusavyje, tačiau daugiau smūgių nebuvo suduota. Jo buvusi sutuoktinė stovėjo prie lango, kur yra stalas ir lova. J. S. pasakė, kad jei jis neteistus, jis atsiprašys. Kai išeidinėjo, matė, kad pas buvusią sutuoktinę ant kaktos buvo iššokęs gumbas, ši sakė, kad neprisimena, nuo ko tas gumbas atsirado. Jis su J. S. išvažiavo. Pats niekam smūgių nesudavinėjo, A. V. tik atstūmė nuo savęs. Sūnus turėjo namuose nešiojamą kompiuterį, tačiau jo ekranas jau buvo sugadintas iki įvykio.

Liudytojas D. P. parodė, kad įvykio dieną atvykus namo, jo kambaryje buvo mama S. P., A. V. ir A. B., jie gėrė. A. V. pradėjo prie jo kibti ir jam grasinti, sakė, kad atvažiuos jo draugai ir jam bus blogai. Dėl to pakvietė atvažiuoti tėvą. Tėvas atvažiavo savo automobiliu, su juo kartu buvo J. S.. Jų laukė prie namų. Kartu užėjo į namus, tačiau į kambarį nebuvo užėjęs. Tėvas su J. S. nuėjo į kambarį, ten aiškinosi. Muštynių neprisimena, smūgių nematė. Nešiojamas kompiuteris priklauso jam, juo naudojosi. Gavo jį iš mamos dovanų. Jo ekranas buvo sugadintas iki įvykio, todėl jį prijungdavo prie televizoriaus ir taip juo naudodavosi. Mama šiuo kompiuteriu nesinaudoja. Pretenzijų dėl sugadinto kompiuterio neturi. Ar buvo sugadintas stalas ir indai, nežino. Matė pas mamą sužalojimus, ji sakė, kad ją sumušė. Įvykio aplinkybių gerai neprisimena, prašo vadovautis jo pirminiais parodymais.

Pagarsinus liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, nustatyta, kad 2022-03-23 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. parodė, jog A. P. yra jo tėtis, o S. P. - mama. Santykiai su jais yra geri. Šie yra išsituokę. Jis ir sesuo gyvena kartu su mama. J. S. taip pat pažįsta, yra to paties kaimo gyventojai. J. S. daugiau bendrauja su tėčiu A. P.. 2021-12-25 apie 23 val. grįžo namo, savo kambaryje pamatė neblaivią mamą, kuri prisikvietusi draugų vartojo alkoholinius gėrimus. Mamos draugus A. V. ir A. B. pažįsta. Kambaryje buvo betvarkė. Iš pradžių kambaryje prisėdo ir su visais bendravo. A. V. pradėjo prie jo be jokios priežasties kabinėtis, gąsdinti, kad jis neišeis iš namų, kad jau važiuoja pastarojo draugai. Mama S. P. buvo stipriai neblaivi, todėl išėjo į namo kiemą, paskambino savo tėčiui ir pasakė, kad A. V. būdamas neblaivus jam grasina ir paprašė tėvo atvažiuoti. Tėtis atvažiavo kartu su J. S., su kuriais įėjo į butą. Tėtis pasakė A. V. eiti iš namų. A. V. pradėjo atsikalbinėti ir atsistojęs nuo lovos užsimojo kumščiu, tačiau nesudavė, nes tai pamatęs J. S. pirmas sudavė A. V. kelis kartus kumščiu į įvairias kūno vietas. Tada jis asmeniškai atitraukė J. S. nuo A. V.. A. V. pradėjo rėkti, kad geruoju jiems toks poelgis nepasibaigs. Po to jis, tėtis ir J. S. išėjo iš namų. Mamos niekas nemušė, nematė, kad pastarajai būtų sudavęs J. S., nes jei tai matytų, tikrai mamą gintų. Pakalbėjus lauke su tėvu ir J. S., nuvažiavo pas draugus į Šalčininkų miestą, o namo grįžo apie 03 val. Namuose buvusi mama pasakė, kad ją sumušė J. S.. Ant mamos kaktos matė sumušimą. Kompiuteris sulaužytas nebuvo, jis puikiai veikia ir dabar. Stalas sulaužytas taip pat nebuvo, matė tik sulaužytą kėdę. Apie sudaužytą indų komplektą pasakyti negali, nes jokių šukių nepastebėjo (t. I, b. l. 127-129, 131-135).

Liudytoja A. B. parodė, kad įvykio dieną kartu su draugu A. V. buvo svečiuose pas S. P., sėdėjo S. P. sūnaus D. P. kambaryje. Kurį laiką D. P. buvo su jais kartu, po to išvažiavo pas draugus. Jokių konfliktų su D. P. nebuvo, tik po to sužinojo, kad D. P. pakvietė atvažiuoti tėvą ir J. S.. Po jo išvažiavimo į kambarį užėjo A. P. ir J. S.. Šie atrodė apsvaigę nuo narkotikų. Prieškambaryje stovėjo dar du-trys asmenys. Užėjęs į kambarį J. S. spyrė S. P. į krūtinę, dėl ko ji nugriuvo nuo kėdės. Tada A. P. ir J. S. pradėjo mušti A. V., mušė per visą kūną, abu buvo jį užgulę ant lovos. A. V. niekam smūgių nesudavė. Bandė juos atitraukti, A. P. pavyko atitraukti, bet J. S. nepavyko. A. P. kumščiu sudavė ir S. P., nuo to pradėjo bėgti kraujas. Norėjo išeiti iš kambario ir iškviesti pagalbos, tačiau A. P. neleido jai išeiti, sudavė jai per veidą. Dėl šio smūgio pretenzijų nereiškė. Pradėjo šaukti, todėl A. P. ir J. S. išėjo. Dėl įvykio buvo atvykę policijos pareigūnai. Po įvykio namo grįžo D. P. ir padarė vaizdą, kad jis nežino, kas čia įvyko, nors įvykis įvyko dėl jo. S. P. buvo sumuštas veidas, visur matėsi mėlynės. A. V. buvo sumušta krūtinės ląsta, taip pat veidas, iki šiol turi problemų su stuburu, lankosi pas gydytojus. Taip pat buvo sulaužyti baldai visuose kambariuose ir virtuvėje. Po įvykio buvo išėję į lauką, bandė rasti kaltininkus. Ar A. V. turėjo su savimi peilį, nežino. Tą naktį A. V. daugiau su niekuo nekonfliktavo.

Liudytojas M. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). A. V. pažįsta, šis yra kaimynės sugyventinis. Su A. V. nebendrauja, priešiškumo tarp jų nėra. A. V. vieną naktį buvo užėjęs į namus su peiliu rankose, sakė, kad visus papjaus. A. V. elgėsi neadekvačiai, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Apie J. S. A. V. nieko jam nesakė. A. V. jokių smūgių nesudavė, tik išvijo. Po to A. V. nuėjo pas save į butą, jam iš paskos užėjo ir jo sugyventinė.

Pranešimo registravimo duomenyse (ROIK 0121000827184) nurodyta, kad 2021-12-26 01.35 val. A. G. (A. B.) pateikė Bendrajam pagalbos centrui pranešimą apie tai, kad draugės buvęs sugyventinis sudavė jai į galvą ir pats pabėgo. Policijos pareigūnams Ruslanui Kločko ir Andrejui Bykov tikslinant pranešimo aplinkybes ir nuvykus į iškvietimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), į juos kreipėsi S. P., kuri nurodė, kad jai su draugais A. V. ir A. B. vartojant alkoholį, pas ją namo atėjęs buvęs sutuoktinis A. P. sudavė jai į kaktą. Tiek S. P., tiek A. V. ir A. B. buvo visiškai neblaivūs, A. V. nustatytas 2,37 prom. girtumas. S. P. ir A. B. tikrintis blaivumą atsisakė. Į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas, kuris apžiūrėjo S. P. vietoje, tolimesnei apžiūrai S. P. vykti kartu su medikais atsisakė, pareiškimo policijos pareigūnams nepateikė. Namuose policijos pareigūnai pastebėjo bendrą netvarką, girtavimo požymius. A. P. įvykio vietoje nerastas (t. I, b. l. 7, 8).

Pranešimo registravimo duomenyse (ROIK 0121000833439) nurodyta, kad 2021-12-28 apie 16.11 val. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę kreipėsi A. V., kuris paaiškino, jog 2021-12-26 apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) jį sumušė. Diagnozuoti (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 9).

2022-03-31 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji S. P. iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tai yra parodė vietą, kurioje sėdėjo, kuomet kaltinamasis J. S. spyrė jai į krūtinę, dėl ko ji nuvirto kartu su kėde, taip pat parodė vietą, kurioje J. S. jai spyrė į šoną ir vietą, kurioje ji bandė atsikelti, o J. S. tuo metu sudavė jai kumščiu į veidą, taip pat parodė lovą, ant kurios po smūgio nukrito ir buvo mušamas kaltinamojo A. V. (t. I, b. l. 191-199, tomas II, b. l. 1-5).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad S. P. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, minkštųjų audinių kraujosruva kaktoje, poodinės kraujosruvos kaktoje, abiejų akių vokuose, krūtinės ląstoje, kairėje alkūnėje, nugaroje, abiejuose šlaunyse. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku - 2021-12-26. S. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais ir tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 153, 154).

Specialisto išvada nurodyta, kad A. V. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame momenyje, kairiame antakyje, kairiame petyje, dešinėje alkūnėje, dauginiai abiejose plaštakose ir poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame petyje, krūtinės ląstoje, pilve. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais ir riboto paviršiaus daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku - 2021-12-26. A. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių ir tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 158-159).

Alkoholio matuokliu nukentėjusiajam A. V. 2021-12-26 02.14 val. nustatytas 2,37 prom. girtumas (t. I, b. l. 148).

Vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota 2021-12-26 į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų Ruslano Kločko ir Andrejaus Bykov kūno kamerų „Bodycam“ padarytų vaizdo įrašų apžiūra (t. I, b. l. 175-181). Iš vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusieji A. V. ir S. P. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad į S. P. butą užėję A. P. ir J. S. sumušė nukentėjusiuosius A. V. ir S. P., sudavė jiems per galvą, veidą, dėl to matėsi sužalojimai. Įvykio vietoje nukentėjusysis A. V. pretenzijų niekam nereiškė, pareiškimo policijos pareigūnams nepateikė, žadėjo kaltininkams atkeršyti, alkotesteriu jam nustatytas 2,37 prom. neblaivumas. A. B. elgėsi agresyviai, tikrintis neblaivumą atsisakė. S. P. tikrintis neblaivumą atsisakė, dėl pareiškimo pateikimo buvo nepasisprendusi. Į įvykio vietą atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas apžiūrėjo S. P..

Garso įrašų apžiūros protokole užfiksuota 2021-12-26 pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apžiūra (t. I, b. l. 187-189). Iš garso įrašo girdėti, kad A. B. 2021-12-26 01.32 val. pateikė Bendrajam pagalbos centrui pranešimą apie tai, kad draugės buvęs sugyventinis sudavė jai per galvą ir pasišalino.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio 2022-06-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. P. kaltę nusikalstamos veikos padarymu (t. II, b. l. 80-88). Nutarimo teisėtumas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2022-09-29 nutartimi (t. II, b. l. 181-185).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo J. S. kaltė tyčia mušant ir tokiu būdu sukėlus nukentėjusiesiems S. P. ir A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, yra iš esmės įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamojo J. S. kaltę iš dalies patvirtina paties kaltinamojo J. S. parodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis J. S. neneigė aplinkybių, jog 2021-12-26 kartu su A. P. užėjęs į nukentėjusiosios S. P. butą, kuriame tuo metu buvo ir nukentėjusysis A. V. ir liudytoja A. B., jis sudavė nukentėjusiajam A. V. kumščiu du-tris smūgius per galvą. Tačiau kaltinamasis paneigė aplinkybę, jog sudavė nukentėjusiajam A. V. daugiau smūgių, taip pat paneigė aplinkybę, jog smurtavo prieš nukentėjusiąją S. P..

Aptariamoje byloje kaltinamasis J. S. neginčija aplinkybės, jog vartojo smurtą nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu suduodamas šiam du-tris smūgius per galvą, tačiau paneigė aplinkybės, jog smūgiavo nukentėjusiajam A. V. daugiau smūgių į kitas kūno vietas ir atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją S. P.. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo iškelta versija prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai ir vertinama daugiau kaip siekis sušvelnini savo atsakomybę. Aplinkybę, jog kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus tiek prieš nukentėjusįjį A. V., tiek prieš nukentėjusiąją S. P., byloje patvirtino ne tik patys nukentėjusieji, bet ir liudytoja A. B., į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kurie matė nukentėjusiųjų sužeistus veidus. Aplinkybę, jog abiem nukentėjusiesiems buvo suduoti daugiau nei keli smūgiai, patvirtina ir kartu kaltinamojo gynybinę versiją byloje paneigia specialisto išvada, kuria konstatuota, jog nukentėjusiesiems S. P. ir A. V. buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai atitinkamai mažiausiai 8 ir 10 trauminių poveikių.

Nors liudytojai A. P. ir D. P. iš esmės patvirtino kaltinamojo J. S. gynybinę versiją, tai yra nurodė, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam A. V. tik du-tris smūgius, o nukentėjusiosios S. P. nemušė, teismas šių liudytojų parodymus laiko neobjektyviais, prieštaraujančiais bylos objektyviems duomenims – specialistų išvadoms, todėl jais nesivadovauja. Be to, aptariami liudytojai yra kaltinamojo artimos aplinkos žmonės (A. P. yra kaltinamojo bičiulis, D. P. – A. P. sūnus), todėl linkę duoti kaltinamajam palankius parodymus ir tokiu būdu sušvelninti jo atsakomybę. Juolab liudytojo D. P. parodymai yra prieštaringi – ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, kad matė muštynes ir kaltinamojo suduodamus smūgius, gi teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad į kambarį nebuvo užėjęs ir muštynių nematė.

Taigi, aptariamoje byloje surinkti įrodymai visiškai įrodo kaltinamojo J. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis J. S. 2021-12-26 apie 01 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai S. P. į krūtinę, dėl ko ši pargriuvusi ant grindų susižeidė galvos pakaušį ir kaktą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką vieną kartą spyrė pargriuvusiai S. P. į šoną bei vieną kartą kumščiu sudavė pastarajai į veido sritį, po to sudavė kumščiais ir spyrė nukentėjusiajam A. V. nemažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas (krūtinės, nugaros, pilvo, rankų, šonų, veido sritis), tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiųjų S. P. ir A. V. sveikatą.

Suformuotame kaltinime J. S. kaltinamas taip pat tuo, kad po smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį A. V. atlikimo pastūmė nukentėjusiąją S. P., dėl ko ši atsitrenkė į šalia stovinčio stalo kraštą. Tačiau iš nukentėjusiosios S. P. ir liudytojos A. B. parodymų visumos matyti, kad šių veiksmų kaltinamasis J. S. nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko. Nukentėjusiosios ir liudytojos A. B. teigimu, šiuos veiksmus atliko liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas A. P., tačiau šio asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Remdamasis tuo, teismas šią aplinkybę iš kaltinimo šalina kaip nepatvirtintą jokiais byloje esančiais duomenimis.

Kaltinamojo J. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas nukentėjusiesiems S. P. ir A. V.).

Dėl bausmės.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, vertinant nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta suduodant daugybinius smūgius. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjo du asmenys, jiems padaryta žala neatlyginta. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis J. S. anksčiau ne kartą teistas, paskutinį kartą teistas Kauno apygardos teismo 2020-02-26 nuosprendžiu laisvės atėmimo ir baudos bausmėmis, laisvės atėmimo bausmę atliko, tačiau teistumas nėra išnykęs (t. III, b. l. 2-6), baustas administracine tvarka (t. III, b. l. 11-13), vykdantis individualią veiklą (t. III, b. l. 14), išsituokęs. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas parenka kaltinamajam J. S. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dėl savo nusikalstamų veiksmų gailisi, ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs, užsiimantis individualia veikla, sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam atideda (BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalys), įpareigodamas kaltinamąjį J. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 5-7, 10, 11 punktai).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Dėl civilinių ieškinių.

Dėl nukentėjusiojo A. V. civilinio ieškinio.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. V. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio kaina - 6 000 Eur neturtinė žala (t. III, b. l. 78-81).

Patikslintame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, teisme papildomai paaiškino, kad dėl kaltinamojo J. S. neteisėtų smurtinių veiksmų patyrė stiprių daugybinių sužalojimų, didelį skausmą, šoką, išgąstį ir baimę, miego sutrikimus. Dėl patirto smurto ir padarytų sužalojimų apie du mėnesius jautė kaklo skausmus, nepatogumus dėl sužeisto veido. Padarytą neturtinę žalą vertina 6 000 Eur suma.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. V. prašė jo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, nukentėjusiojo atstovas prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. S. prašė A. V. ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Aptariamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. S. nukentėjusiojo atžvilgiu padarė nesunkų nusikaltimą. Kaip minėta anksčiau, nusikaltimas padarytas tyčiniais aktyviais smurtiniais veiksmais – daugybiniais (ne mažiau kaip 10) smūgiais, jų pasekmė – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas padarytas netikėtai, kaltinamajam be savininkės sutikimo įsiveržus į butą ir pradėjus smurtauti prieš nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis A. V. patyrė fizinį skausmą, kūno sužeidimus, išgąstį, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusysis nagrinėjamoje byloje pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus nukentėjusiojo ieškinio argumentus, teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus, nėra pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs reikšmingas neturtines pasekmes. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusiajam padaryti sveikatos sutrikdymai, tiek vertinant juos kartu, tiek ir atskirai, priskiriami prie nežymių sveikatos sutrikdymų. Duomenų apie tai, kad išgyventos emocijos sukėlė nukentėjusiajam reikšmingą liekamąjį sveikatos pakenkimą, reikšmingą kasdienės veiklos pakeitimą, nenustatyta. Iš medicininių dokumentų matyti, kad po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į gydytojus tik kartą - 2021-12-28 (t. I, b. l. 167). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų pakartotinai į gydytojus nesikreipė. Juolab, įvertinus nukentėjusiojo bendravimo su į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnais turinį, daroma išvada, jog dėl kaltininko neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo išgyventos neigiamos emocijos (išgąstis, baimė, nerimas) nebuvo ypač gilios ir buvo trumpalaikės, nes nukentėjusysis policijos pareigūnams neminėjo, jog nerimauja dėl savo sveikatos ir gyvybės, o priešingai, niekam pretenzijų nereiškė, nurodė, kad savarankiškai išsiaiškins su kaltininkais jiems atkeršydamas. Šią aplinkybę byloje patvirtina ir liudytojo M. L. parodymai, iš kurių matyti, kad po įvykio A. V. buvo užėjęs į kaltinamojo brolio M. L. namus su peiliu rankose, sakė, kad visus papjaus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenustatęs reikšmingų padarinių nukentėjusiajam, priteisiamos neturtinės žalos dydį mažina iki 500 Eur sumos.

Dėl nukentėjusiosios S. P. civilinio ieškinio.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. P. pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio kaina - 650 Eur turtinė ir 5 000 Eur neturtinė žala (t. III, b. l. 99-101).

Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, teisme papildomai paaiškino, kad dėl kaltinamojo J. S. neteisėtų veiksmų patyrė sužeidimų, didelį galvos skausmą, dėl to kreipėsi į gydytojus, vartojo vaistus, galvos, stuburo skausmus jaučia iki šiol, negirdi viena ausimi. Padarytą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo ir 650 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 60 Eur nuostoliai dėl sulaužyto virtuvinio stalo, 50 Eur nuostoliai dėl sulaužytos kėdės, 40 Eur nuostoliai dėl sudaužytų indų ir 500 Eur nuostoliai dėl sugadinto kompiuterio.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. P. prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, nukentėjusiosios atstovas prašė turtinės žalos dydį sumažinti iki 150 Eur sumos, o neturtinę žalą priteisti visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. S. prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimas dėl 650 Eur turtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Byloje stinga duomenų tiek apie nukentėjusiosios turto apgadinimą, tiek apie šio turto vertę, tokie duomenys neužfiksuoti nei policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, nei nukentėjusiųjų pirminių apklausų metu. Juolab ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nešiojamas kompiuteris nuosavybės teise faktiškai priklauso nukentėjusiosios sūnui D. P. (t. I, b. l. 127), šią aplinkybę D. P. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, o kėdė ir indai - nukentėjusiosios dukrai A. P. (t. I, b. l. 143), todėl jei šie daiktai ir buvo sugadinti, tai reikalauti atlyginti dėl šių daiktų sugadinimo atsiradusius nuostolius turi teisę šių daiktų savininkai D. P. ir A. P., tačiau šie jokių reikalavimų šioje baudžiamojoje byloje nepareiškė. Dėl stalo apgadinimo aplinkybės teismas pažymi, jog, anot nukentėjusiosios, stalas buvo apgadintas tuo metu, kai jos buvusiam sutuoktiniui A. P. ją pastūmus, ji nugriuvo ant stalo ir jį apgadino. Kaip minėta anksčiau, aplinkybė apie nukentėjusiosios pastūmimą ant stalo iš J. S. šioje byloje suformuoto kaltinimo buvo pašalinta kaip nepasitvirtinusi, todėl jei stalas ir buvo apgadintas, reikalauti iš kaltinamojo atlyginti dėl to patirtus nuostolius nukentėjusioji neturi teisės. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiosios ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas visa apimtimi.

CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Aptariamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. S. nukentėjusiosios S. P. atžvilgiu padarė nesunkų nusikaltimą. Kaip minėta anksčiau, nusikaltimas padarytas tyčiniais aktyviais smurtiniais veiksmais – daugybiniais (ne mažiau 8) smūgiais, jų pasekmė – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas padarytas netikėtai, kaltinamajam be leidimo įsiveržus į S. P. butą ir pradėjus smurtauti prieš nukentėjusiąją. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji S. P. patyrė fizinį skausmą, kūno sužeidimus, išgąstį ir baimę, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusioji nagrinėjamoje byloje pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus nukentėjusiosios ieškinio argumentus, teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus, medicininius dokumentus, nėra pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji būtų patyrusi reikšmingas neturtines pasekmes. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusiajai padaryti sveikatos sutrikdymai, tiek vertinant juos kartu, tiek ir atskirai, priskiriami prie nežymių sveikatos sutrikdymų. Duomenų apie tai, kad išgyventos neigiamos emocijos sukėlė nukentėjusiajai reikšmingą liekamąjį sveikatos pakenkimą, reikšmingą kasdienės veiklos pakeitimą, nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl sveikatos sutrikdymų nuolat lankėsi pas gydytojus, iki šiol jaučia galvos, stuburo skausmus. Iš nukentėjusiosios medicininių dokumentų matyti, kad po aptariamo įvykio nukentėjusioji kreipėsi į gydytojus tris kartus: 2021-12-26, kuomet jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (žaizda sutvarkyta, taikomas ambulatorinis gydymas), taip pat (duomenys neskelbtini), kuris po rentgenogramos diagnozuotas kaip (duomenys neskelbtini), tai yra nesiejama su įvykio aplinkybėmis, 2021-12-28, kuomet jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (būklė patenkinama, taikomas ambulatorinis gydymas) ir (duomenys neskelbtini) (būklė patenkinama, galvos smegenys be pakitimų, kaulai be lūžių, minkštųjų audinių hematoma, taikomas ambulatorinis gydymas). Nukentėjusioji taip pat kreipėsi į gydytojus ir 2022-02-28, kuomet jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) dėl 2021-12-26 patirtos traumos (t. III, b. l. 102, 103). Vėlesnių nukentėjusiosios kreipimųsi į gydytojus aptariamo įvykio kontekste byloje neužfiksuota. Iš nukentėjusiosios ligos istorijos duomenų taip pat matyti, kad nugaros ir krūtinės skausmais nukentėjusioji skundėsi dar iki įvykio, 2020-10-30 jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), 2021-02-12 – (duomenys neskelbtini), 2021-02-23 - (duomenys neskelbtini), 2021-03-18 – (duomenys neskelbtini). Be to, dar vieną galvos traumą nukentėjusioji patyrė ir 2022-10-23. Tuo remiantis daroma išvada, jog dėl kaltininko neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios išgyventos neigiamos emocijos (išgąstis, baimė, nerimas) nebuvo ypač gilios ir buvo trumpalaikės, o patirti sveikatos sutrikimai ilgalaikio liekamojo poveikio sveikatai nesukėlė. Todėl įvertinęs nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenustatęs reikšmingų padarinių nukentėjusiajai, priteisiamos neturtinės žalos dydį mažina iki 500 Eur sumos.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. I, b. l. 164-169). Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 273,13 Eur žalą dėl nukentėjusiųjų gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. S. tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų S. P. ir A. V. sveikatą, padarydamas nukentėjusiajai S. P. muštinę žaizdą kaktoje, minkštųjų audinių kraujosruvą kaktoje, poodines kraujosruvas kaktoje, abiejų akių vokuose, krūtinės ląstoje, kairėje alkūnėje, nugaroje, abiejuose šlaunyse, bei padarydamas nukentėjusiajam A. V. odos nubrozdinimus kairiame momenyje, kairiame antakyje, kairiame petyje, dešinėje alkūnėje, dauginius abiejose plaštakose ir poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame petyje, krūtinės ląstoje, pilve. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiesiems buvo suteiktos gydymo paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurias civilinė ieškovė, kaip PSDF vykdytoja ir naudotoja, apmokėto iš PSDF lėšų. Civilinės ieškovės pateikti 2022-02-15 gydymo paslaugų apskaitos išrašai (t. I, b. l. 166, 167) patvirtina, kad nukentėjusiajai 2021-12-26 radiologo ir skubios medicinos paslaugos buvo suteiktos VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje, 2021-12-28 ortopedo traumatologo, skubios išplėstinės medicinos paslaugos ir kompiuterinė tomografija – VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, o nukentėjusiajam A. V. 2021-12-28 kompiuterinė tomografija buvo atlikta VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, gydymas buvo apmokėtas iš PSDF lėšų ir gydymo paslaugos, suteiktos nukentėjusiesiems, kainavo 273,13 Eur.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog už gydymo išlaidų kilimą yra atsakingas kaltinamasis J. S., o atlyginusi už kaltinamąjį padarytą žalą civilinė ieškovė įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už jos padarymą asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, jog civilinė ieškovė pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog žala civilinei ieškovei būtų atlyginta, juolab pati civilinė ieškovė teismui žalos atlyginimo fakto nepatvirtino, 2023-02-14 teismui pateiktu pranešimu ieškinį palaikė. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai, padaryta žala visa apimtimi priteisiama iš kaltinamojo J. S. civilinės ieškovės naudai (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priimant nuosprendį ir tenkinant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privaloma priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad palūkanos gali būti priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Remiantis tuo, iš kaltinamojo J. S. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą atlyginti 273,13 Eur turtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo A. V. atstovas pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo 1 340 Eur proceso išlaidų. Iš pateiktų dokumentų (sąskaitų-faktūrų, mokėjimo nurodymų) matyti, kad nukentėjusysis A. V. už teisines paslaugas (ieškinio, patikslinto ieškinio surašymą, skundų ikiteisminio tyrimo metu surašymą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) savo atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui sumokėjo bendrą 1 340 Eur sumą: 400 Eur – už ieškinio parengimą (t. I, b. l. 105-107), 400 Eur – už skundų dėl prokuroro ir aukštesniojo prokuroro 2022-06-23 ir 2022-07-29 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atmesti skundą parengimą (t. III, b. l. 85, 87), 540 Eur – už atstovavimą teismo posėdžiuose (t. III, b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis nepripažino padaręs nusikalstamos veikos, savo noru žalos nukentėjusiajam A. V. neatlygino. Esant tokiam ginčui, nukentėjusiojo atstovas ikiteisminio tyrimo metu parengė civilinį ieškinį, kurį vėliau tikslino, taip pat dalyvavo ir baudžiamąją bylą nagrinėjant 2023-01-05, 2023-02-08 ir 2023-03-21 teisiamuosiuose posėdžiuose, kuriuose pasisakė tiek dėl kaltinimo esmės, tiek dėl padarytos žalos pagrįstumo. Nėra pagrindo abejoti ir dėl to, kad atstovas turėjo skirti ir laiko pasirengimui dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Baudžiamoji byla išnagrinėta iš esmės per kelis teisiamuosius posėdžius, tačiau bendrai jie truko pakankamai ilgai (2023-01-05 – 16 min.; 2023-02-08 – 3 val. 5 min., 2023-03-21 – 1 val. 13 min). Teismas taip pat pažymi, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, yra ženkliai mažesnės. Byloje nėra duomenų, kad procesas būtų užsitęsęs dėl nukentėjusiojo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tačiau pažymėtina, kad nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu pateikti skundai dėl prokurorų nutarimų buvo atmesti, juolab šie skundai buvo pateikti ne kaltinamojo J. S. atžvilgiu, todėl pagrindo priteisti išlaidas už ikiteisminio tyrimo skundų parengimą teismas neįžvelgia.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas priteisia iš kaltinamojo J. S. nukentėjusiojo A. V. naudai 940 Eur patirtų atstovavimo išlaidų.

Dėl daiktinių įrodymų.

Skaitmeninės laikmenos DVD-R ir CD-R su vaizdo ir garso įrašais bei išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

Nusprendžia:

Pripažinti J. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikant BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalis, J. S. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš J. S. nukentėjusiojo A. V. naudai 500 (penki šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš J. S. nukentėjusiosios S. P. naudai 500 (penki šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo J. S. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 273,13 (du šimtai septyniasdešimt trys Eur 13 ct) Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą atlyginti 273,13 Eur turtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistas sumas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, AB banke „Swedbank“ esančią sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – žala PSDF už S. P. ir A. V. gydymą.

Priteisti iš J. S. nukentėjusiojo A. V. naudai 940 (devyni šimtai keturiasdešimt) Eur atstovavimo išlaidų.

Skaitmenines laikmenas DVD-R ir CD-R su vaizdo ir garso įrašais bei išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.