Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės R. A. atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, atsakovo VšĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ atstovui Irmantui Jasevičiui, nedalyvaujant ieškovei R. A.

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui VšĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ dėl įsakymų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų, palūkanų priteisimo, neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Dėl 2010-05-17 įsakymo Nr. P-55 panaikinimo.

Nustatyta, kad ieškovė R. A. dirbo pas atsakovą nuo 1996-05-02 vyriausios medicinos sesers pareigose, tai matyti iš darbo sutarties (1 t. b.l. 56), vėliau pakeitus darbo sutartį – vyriausia slaugytoja (1 t. b.l. 57), ši darbo sutartis su ja buvo nutraukta 2010-05-17 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 4 p., direktoriaus įsakymu 2010-05-17 Nr. P-55. Ieškovė prašo panaikinti minėtą atsakovo direktoriaus įsakymą. Kaip matyti pas atsakovą direktorės įsakymo bei 2009-11-04 prašymo „Dėl darbuotojų darbo grafikų patikrinimo“ pagrindu buvo atliktas darbuotojų darbo grafikų patikrinimas ir 2009-11-09 surašytas aktas, kuriame buvo konstatuota, kad bendrosios praktikos slaugytoja R. K. remiantis darbo sutartimis Nr. 383 ir Nr. 384 pas atsakovą turėjo dirbti bendrosios praktikos slaugytoja 0,75 etato ribose bei dietiste 0,25 etato ribose (1 t. b.l. 21). Tai kad ji buvo priimta ir turėjo dirbti šiose atsakovo nurodytose pareigose matyti iš pateiktų jos darbo sutarčių, kurios šį faktą patvirtina (1 t. b.l. 142-148). Byloje pateikti Vyriausios slaugytojos pareiginiai nuostatai, su kuriais ieškovė buvo supažindinta, juose nurodyta, kad vyriausioji slaugytoja organizuoja ligoninės slaugos personalo darbą ir jam vadovauja (1 t. b.l.138-140). Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, pateiktų darbo grafikų, ji darbą personalui organizavo sudarinėdama personalo darbo grafikus (1 t. b.l. 23, 161), dėl to ginčo byloje nekyla. Kaip matyti patikrinus jos sudarytą darbo grafiką buvo nustatytas pažeidimas, kad R. K. 2009 m. lapkričio mėnesiui sudarytame darbo grafike jos pareigos nurodytos ne kaip dietistės bei bendrosios praktikos slaugytoja, bet tik kaip bendrosios praktikos slaugytoja, ji buvo skiriama dirbti naktimis. Ieškovas bei liudytoja R. K. nurodo, kad ją skyrė dirbti naktimis todėl, kad ieškovės sesers įmonė tiekė atsakovui maistą, o kad dietistė nematytų kad maistas prastos kokybės ją specialiai skyrė dirbti naktimis ir iš R. K. išreikalavo pateikti prašymą būktai ji pati tokio darbo grafiko prašo. Byloje yra pateiktas R. K. 2009-10-12 prašymas, kuriame prašoma R. K. perkelti iš dieninės pamainos į naktinę dėl šeimyninių aplinkybių nuo lapkričio 1 dienos, kurio pagrindu kaip teigia ieškovė, ji ir sustatė R. K. darbo grafiką (b.l. 118). Teismas daro išvadą, kad atsakovas savo pateiktais įrodymais neįrodo ieškovės faktinio atleidimo pagrindo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 4 p. Kaip matyti iš atsakovo 2009-11-09 surašyto akto, jame buvo rekomenduojama skirti drausminę nuobaudą ieškovei R. A. už darbo grafikų sudarymo pažeidimą (b.l. 22), tačiau reikalavime pateiktame jai pasiaiškinti, jau reikalaujama pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl R. K. 2009 m. lapkričio mėnesio darbo grafiko klastojimo (b.l. 45), nors minėtame akte neužsimenama, kad būtų įtariami ar rasti klastojimai. Be to teismas laiko, kad darbdavys darbuotojui turi pateikti konkretų reikalavimą pasiaiškinti už konkretų jo nuomone esamą darbo drausmės pažeidimą bei už jį baudžiant nurodyti ne tik įstatyminį bet ir faktinį atleidimo pagrindą atleidžiamam iš darbo darbuotojui. Kaip matyti į reikalavimą pasiaiškinti dėl klastojimo, ieškovė nurodo, kad darbo grafikas buvo sustatytas atsižvelgiant į jos prašymą (b.l. 45, 46), akivaizdu, kad dėl klastojimo ieškovė nieko nepasisakė, kadangi atsakovas šio klastojimo neįvardijo konkrečiais jos veiksmais, kurie atitiktų klastojimo sąvoką. Po šio pasiaiškinimo ieškovės teikto 2009-11-09 ji ilgą laikotarpį nuo 2009-11-18 iki 2010-05-13 sirgo, tai matyti iš pažymos apie asmens įdarbinimus bei priskaičiuotas pensijas, kompensacijas, pašalpas. Kai ji grįžo į darbą po ligos 2010-05-17 atsakovo įsakymu Nr. P-55 buvo atleista iš darbo, įsakyme nurodant kad atleidžiama pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 punktą bei 235 str. 2 d. 4 p., tačiau nenurodant faktinių atleidimo pagrindų. Iš šių teisės normų turinio bei įsakymo atleidimo pagrindo darytina išvada, kad atsakovas ieškovę iš darbo atleido už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, o būtent – už pasinaudojimą pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimą ar biurokratizmą. Taigi kaip matyti iš šių normų turinio ir nurodant tik jas pačias, o nenurodant faktinių atleidimo aplinkybių, teismo nuomone ieškovei buvo netinkamai nurodytas atleidimo pagrindas, jis nėra aiškus (nors ieškovė ieškinyje to nenurodo, bet kadangi teismas šios kategorijos byloje yra aktyvus, todėl pasisako dėl šių aplinkybių). Iš atsakovo atsiliepimo, atstovo paaiškinimų posėdžių metu matyti, kad jis laiko, jog ieškovė D. K. darbo grafiką sustatė netinkamą todėl, kad jos sesers įmonė tiekė atsakovui prastą maistą, ko pasekoje dietistė dirbdama naktimis negalėtų jo patikrinti. Tačiau teismas iš surinktų įrodymų daro išvadą, kad tai tik atsakovo prielaida, kurios nepatvirtina jokie surinkti byloje įrodymai, nei kad ieškovės sesers įmonė tiekė maistą, nei kad tokiu R. K. darbo grafiko sustatymu ji siekė naudos sau ar seseriai ar kt., šios atsakovo nurodomos aplinkybės kaip atleidimo iš darbo pagrindo buvimo teismas nelaiko įrodyta, taigi ji yra neįrodyta, o teikti įrodymus yra šalių pareiga (CPK 177, 178 str.). Liudytoja R. K. nurodo, kad iš jos prašymas dirbti naktimis buvo išreikalautas darant psichologinį spaudimą, nes buvo norėta, kad ji netikrintų maisto kokybės, nes maistas buvo prastas, tačiau teismas šiuos liudytojos parodymus vertina kritiškai, kadangi ji iki šiol dirba pas atsakovą, yra jo darbuotoja, be to jokių įrodymų apie tai, kad ji tokį prašymą parašė dėl ieškovės spaudimo byloje nėra pateikta (CPK 177, 178 str.). Taigi teismas iš surinktų byloje įrodymų daro išvadą, kad atsakovas faktiškai nenurodė ir neišaiškino ieškovei dėl kokių faktinių aplinkybių ji yra atleidžiama pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 punktą bei 235 str. 2 d. 4 p., taip pat teismo posėdyje jo išdėstytos faktinės atleidimo aplinkybės, t.y DK 235 str. 2 d. 4 p. turinyje nurodytos atleidimo priežastys teismo posėdžio metu nėra įrodytos, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė iš darbo šiuo įsakymu atleista nepagrįstai, todėl naikintinas atsakovo įsakymas priimtas 2010-05-17 Nr. P-55 dėl ieškovės atleidimo iš darbo, kaip neįrodžius faktinių aplinkybių buvimo bei atleidimo iš darbo priežasčių pagal atsakovo nurodytą įstatyminį atleidimo iš darbo pagrindą (DK 295 str. 2 d. 5 d., CPK 177, 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad ši drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo buvo paskirta ieškovei nepagrįstai, pasiaiškinti prašant dėl vienų faktų, o nuobaudą skiriant dėl kitų, be to nėra įrodytas atleidimo pagrindas – ieškovės pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų, sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas, todėl panaikintinas 2010-05-17 VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ direktorės įsakymas Nr. P-55 dėl drausminės nuobaudos skyrimo R. A. bei pripažintinas ieškovės R. A. atleidimas iš darbo VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ vyriausios slaugytojos pareigų vadovaujantis LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 4 p., kaip neįrodžius buvus šiuose teisės aktuose nurodytų aplinkybių, t.y. atleidimo pagrindų, laikant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (CPK 177, 178 str., DK 297 str. 4 d.).

Dėl įsakymo Nr. P-56 panaikinimo. Ieškovė taip pat prašo panaikinti atsakovo 2010-05-17 įsakymą Nr. P-56 dėl drausminių nuobaudų paskyrimo ieškovei. Šiuo įsakymu ieškovei buvo paskirtos nuobaudos – papeikimas už neteisėtą asmens dokumentų laikymą bei atleidimas iš darbo už narkotinio vaisto – sol. Morphine 1 proc. laikymo taisyklių pažeidimą (1 t. b.l. 48). Jame nurodoma, kad direktorė drausmines nuobaudas skiria atsižvelgdama į 2010-05-17 vyr. slaugytojai R. A. pateiktą reikalavimą pasiaiškinti dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimo bei remiantis LR Darbo kodekso 237 str. 1 d. 2, 3 p. bei LR Darbo kodekso 235 str. 2 d. 11 p.

Dėl nuobaudų skyrimo procedūros. LR DK 240 str. nustatyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, kuriame nurodoma, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo ir jei per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo. Byloje yra pateiktas 2010-05-17 datuotas reikalavimas, kuriame atsakovas reikalauja raštu pasiaiškinti iš atsakovės dėl to, kad jos kabinete buvo rasta ne seife narkotinė medžiaga ir kitiems asmenims priklausantys asmens dokumentai, kaip pagrindai nurodyti 2010-02-09 aktai (1 t. b.l. 55). Kad tie aktai būtų pateikti kaip priedai prie reikalavimo pasiaiškinti nėra nurodyta, todėl darytina išvada, kad jie teikiami ieškovei susipažinti prieš teikiant pasiaiškinimą nebuvo. Taip pat matyti, kad šiame pasiaiškinime nenustatytas terminas per kurį ieškovė turėtų pasiaiškinti, kaip to reikalauja DK 240 str. 2010-05-17 surašomas aktas Nr. S-258, kuriame konstatuojama, kad ieškovė atsisakė priimti rašytinį reikalavimą pateikti pasiaiškinimą ir pasakė, kad pasiaiškinimo neteiks (1 t. b.l. 54). Tą pat dieną t.y. 2010-05-17 įsakymu P-56 ieškovei pakartotinai skiriamos dvi drausminės nuobaudos – papeikimas bei atleidimas iš darbo. Teismas laiko, kad šios drausminės nuobaudos ieškovei paskirtos neteisėtai. Pirma, jei jau buvo prašoma pasiaiškinti, atsakovas turėjo ieškovei, nustatyti terminą per kurį ji tą turėtų padaryti ir jį nurodyti reikalavime bei jo neimant pasakyti žodžiu ieškovei, nesvarbu kad ieškovė pasakė jo neteiksianti. Teismas mano, kad darbuotojui tokia įstatymo nuostata yra suteikiama teisė apmastyti savo veiksmus, galų gale pasitarti su teisininku ar susipažinti su dokumentais, kurie buvo surašyti dėl jos netinkamo elgesio ar netinkamai atlikto darbo, bei išsiaiškinti dėl ko jis yra prašomas pasiaiškinti. Kad terminas buvo nustatytas ir ieškovei suteiktos šios galimybės atsakovas neįrodinėja, tokių įrodymų byloje nėra (CPK 177, 178 str.). priešingai, iš įsakymo P-56, kuriuo ieškovei buvo skirtos drausminės nuobaudos, reikalavimo, bei akto matyti, kad ieškovei tą pačią dieną buvo pateiktas reikalavimas pasiaiškinti, sustatytas aktas dėl jo nepaėmimo bei tą pačią dieną paskirtos dar dvi drausminės nuobaudos (1 t. b.l. 48, 54, 55). Taigi priimant 2010-05-17 įsakymą Nr. P-56 dėl drausminių nuobaudų skyrimo buvo pažeistas DK 240 str.

Dėl aplinkybių bei faktų nustatymo bei įvertinimo surašant 2010-02-09 aktą „Dėl ligoninės vyriausios slaugytojos R. A. kabineto atlaisvinimo ir vaistų laikymo patalpos tikrinimo“ (1 t. b.l. 50). Ši komisija buvo sudaryta remiantis 2010-02-08 įsakymu Nr. BP-3, tai nurodyta pačiame akte, prie jo pridėtas rastų pasų sąrašas (1 t. b.l. 52, 53), pateiktas tai patvirtinantis įsakymas (1 t. b.l. 49). Teismas laiko, kad minėtas aktas bei jame nurodytos aplinkybės juo yra nustatytos, pats patalpų patikrinimas dėl jų atlaisvinimo yra teisėtas. Ištyrus įrodymus dėl faktinių ieškovės nuobaudos skyrimo pagrindų matyti, kad 2010-05-17 atsakovo įsakyme Nr. P-56 nurodoma, kad ieškovė atleidžiama iš darbo už narkotinio vaisto laikymo taisyklių pažeidimą. Kaip matyti iš Vyriausiosios slaugytojos pareiginių nuostatų, su kuriais ieškovė yra susipažinusi (1 t. b.l. 138-141), juose nėra nurodyta, kad ieškovė yra atsakinga už narkotinių preparatų laikymą. Byloje pateiktas 2008-01-23 atsakovo įsakymas Nr. BP-4, kuriame direktorius nurodo, kad skiria vyriausią slaugytoją R. A. atsakinga už etilio alkoholio ir narkotinių medžiagų įsigijimą, laikymą, saugojimą ir išdavimą naudojimui (1 t. b.l. 154), tačiau kad ieškovė būtų su juo susipažinusi byloje įrodymų nepateikta. Taigi teismas daro išvadą, kad neesant įrodymų apie ieškovės supažindinimą su minėtu įsakymu, jai negalėjo būti taikyta drausminė nuobauda už narkotinio vaisto laikymo taisyklių pažeidimą, kadangi neįrodyta, kad ji šias pareigas turėjo atlikti ir kad buvo supažindinta su tai reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl asmens dokumentų – teismas laiko, kad jų paėmimas iš pacientų ir laikymas neįeina į ieškovės pareigas ir jie jos kabinete esančiame seife buvo laikomi be teisėto pagrindo.

Taigi teismas laiko, kad ieškovei skiriant drausmines nuobaudas 2010-05-17 įsakymu Nr. P-56 buvo iš esmės pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, jai nebuvo nustatytas terminas, per kurį ji galėtų pasiaiškinti, viskas – reikalavimas pasiaiškinti, aktas apie atsisakymą jį priimti, bei įsakymas P-56 skirti ieškovei drausmines nuobaudas, kur viena iš jų yra atleidimas iš darbo, t.y. iš esmės sukrečianti darbuotoją, surašyti vieną dieną. Taigi teismas daro išvadą, kad nustačius esminį pažeidimą priimant 2010-05-17 įsakymą Nr. P-56 dėl drausminių nuobaudų skyrimo ieškovei bei paskiriant jai drausmines nuobaudas – papeikimą bei atleidimą iš darbo šis įsakymas naikintinas, ieškovė į darbą negrąžintina, kadangi ji pati to neprašo bei matyti, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, kadangi jai įsakymai dėl drausminių nuobaudų buvo skiriami skubotai, priimti tą pačią dieną, neskyrus termino pasiaiškinti, buvo skirtos net dvi drausminės nuobaudos kaip atleidimai, nors neaišku koks yra to tikslas jei jau viena tokia nuobauda paskirta, t.y. atleistą darbuotoją dar kartą atleisti iš darbo, darbo sutarties su ja nutraukimas pripažintinas neteisėtu, laikyti ją nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 240 str., 297 str. 3, 4 d.).

Dėl Vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką. Teismui naikinant kaip priimtus pažeidžiant įstatymus atsakovo VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ 2010-05-17 priimtus įsakymus Nr. P-55 bei Nr. P-56 bei pripažįstant darbo sutarties su ieškove nutraukimą neteisėtu, negrąžinant jos į darbą, atsižvelgiant į pateiktą pažymą apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį, kur vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 1929,12 Lt (išmokėtina suma 1517,15), vienos dienos darbo užmokestis 128,61 Lt (išmokėtina suma101,14 Lt) (1 t. b.l. 108) priteistina R. A. a/k (duomenys neskelbtini) iš VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ į/k 135134113 vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-05-17 iki 2011-06-30 (13 mėnesių ir 8 darbo dienos), viso 24178,32 Lt priskaičiuotina suma (20531,95 išmokėtina suma) (DK 297 str. 4 d.). Priteistina R. A. a/k (duomenys neskelbtini) iš VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ į/k 135134113 keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją 7716,48 Lt priskaičiuotina suma (6068,60 Lt išmokėtina suma) (DK 297 str. 4 d.).

Dėl delspinigių priteisimo. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jai neišmokėtus delspinigius. Kaip matyti iš atsakovo VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ pateiktos pažymos, kurioje nurodyti delspinigiai R. A. už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, jai atsakovas liko neišmokėjęs 1695, 95 Lt delspinigių (1 t. b.l. 109). 1996-02-20 LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 1 str. nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Taigi esant pateiktiems įrodymams apie ieškovei priklausančius išmokėti bei neišmokėtus delspinigius, jie minėto įstatymo pagrindu priteistini ieškovei iš atsakovo, priteistina 1695,95 lt delspinigių (CPK 177, 178 str., 1996-02-20 LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 1 str.)

Dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas laiko, kad nors ieškovės ieškinys ir tenkintinas, jai priteisimos piniginės lėšos, tačiau jos yra pakankamos jos nuostoliams padengti, ji šias lėšas gauna ne kaip uždarbį, jas darbdavys turi mokėti kaip sankciją už neteisėtą atleidimą, todėl teismas laiko, kad taikyti sankciją – priteisti palūkanas nuo priteistos sumos nėra pagrindo, ieškovei pakankamai protingai yra atlyginama už jos neteisėtą atleidimą iš darbo. Be to išmokos dydis priklauso ir nuo bylos išnagrinėjimo termino, ir kaip matyti byloje ji buvo atidėta ne tik dėl atskovo dokumentų savalaikiai nepateikimo, bet ir dėl ieškovės ieškinio tikslinimo, jos atstovo prašymo nepereiti į teismo posėdį tiesiogiai, bet paskiriant kitą posėdį (1 t.b. 117) todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais šis reikalavimas atmestinas (CK 1.5 str.).

Dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo vadovaujantis DK 250 str. Šis jos reikalavimas atmestinas. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis įvertinant CK 6.250 str. nurodytus veiksnius – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Ieškovė nurodo, kad atsakovo direktorė jai pareiškė kad „mes kartu nedirbsime“, siekė ją tendencingai atleisti iš darbo, tokie atsakovo veiksmai sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, bei neužtikrintumą ateitimi. Teismas laiko, kad aplinkybės, jog jai buvo pasakyti žodžiai „mes kartu nedirbsime“ ieškovė neįrodė, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nekvietė liudytojų ar kt., o tai turi būti įrodinėjama bendrais pagrindais (CPK 177, 178 str.). Neįrodžius šios aplinkybės, atmestini ir jos argumentai apie tai, kad dėl šio pasakymo ji patyrė kokius nors išgyvenimus ar emocijas. Teismas laiko, kad drausminių nuobaudų skyrimas ar atleidimas iš darbo yra vienas iš civilinių teisinių santykių rūšių. Teismo nuomone šias procedūras atliekant vadovaujantis teisės aktais, bet padarant klaidų nėra pagrindo laikyti, kad jos sukelia darbuotojui tokias emocijas, dvasinius išgyvenimus, kurie gali būti įvertinti kaip neturtinė žala. Pats pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu, teismo nuomone dar neįrodo, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala. Tai, kad atsakovas ieškovę būtų atleidęs ją pažemindamas, kaip nors įžeisdamas, sukeldamas depresiją ar kt. įrodymų byloje nepateikta, todėl šis ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas kaip neįrodytas (CPK 177, 178 str.).

Ieškinį tenkinant dalinai proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, priteistina valstybei iš VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ į/k 135134113 10,03 Lt už procesinių dokumentų siuntimą bei 1007 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Panaikinti 2010-05-17 VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ į/k 135134113 direktorės įsakymą Nr. P-55 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo R. A. a/k (duomenys neskelbtini).

Panaikinti 2010-05-17 VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ į/k 135134113 direktorės įsakymą Nr. P-56 dėl drausminių nuobaudų – atleidimo iš darbo bei papeikimo skyrimo R. A. a/k (duomenys neskelbtini).

Pripažinti ieškovės R. A. a/k (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ į/k 135134113 neteisėtu, laikant, kad R. A. a/k (duomenys neskelbtini) darbo sutartis su VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ į/k 135134113 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Priteisti R. A. a/k (duomenys neskelbtini) iš VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ į/k 135134113 vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-05-17 iki 2011-06-30, viso 24178,32 Lt priskaičiuotina suma (20531,95 išmokėtina suma).

Priteisti R. A. a/k (duomenys neskelbtini) iš VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ į/k 135134113 keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją 7716,48 Lt priskaičiuotina suma (6068,60 Lt išmokėtina suma).

Priteisti R. A. a/k (duomenys neskelbtini) iš VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ į/k 135134113 1695, 95 Lt delspinigių.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ į/k 135134113 10,03 Lt už procesinių dokumentų siuntimą bei 1007 Lt žyminio mokesčio sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo 1929,12 priskaičiuotina suma (1517,15 Lt išmokėtina suma) vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.