Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2011-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-171-572/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2011-04-05
Bylos Nr.
1-171-572/2011
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01212-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramunė Kuzmienė
Kaltinamasis
A. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-171-572/2011(Proceso Nr. 1-52-1-01212-2010-8)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 1.2.13.1.; 2.10.1.4.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 5 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė išnagrinėjo Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Ryčio Kirkliausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-1-01212-2010-8, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini, lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtin) direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 176 straipsnio 1 dalyje

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. R. kaltinamas tuo, kad dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Daugesta“ direktoriumi, turėdamas Darbų saugos pažymėjimą B Nr. 229414 patvirtinantį, kad gali eiti darbdavio, jam atstovaujančio asmens pareigas, 2010-11-15 apie 9 val. UAB „Daugesta“ priklausančiose patalpose, esančiose Vilniaus g. 7, Daugų miestelyje, Alytaus rajone, žinodamas, kad A. B. priimtas dirbti traktorininku, o A. V. priimtas dirbti greiderio mašinistu ir nėra apmokyti darbui automobilinio keltuvo lopšyje, darbuotojų neaprūpino saugos diržais ir šalmais ir tokiu būdu neužtikrino jų sveikatos ir saugos darbe, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2d., bei neinstruktavęs saugiai dirbti pavestą darbą, paskyrė neapmokytus, nekvalifikuotus darbininkus, t.y. A. B. ir A. V. dirbti automobilinio keltuvo lopšyje ir tokiu būdu neužtikrino jų sveikatos ir saugos darbe, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5d., dėl ko 2010-11-15 apie 12 val. Panemuninkėlių kaime, Alytaus rajone, pjaunant medį, įvyko nelaimingas atsitikimas, t.y. auktobokštelio MAN-VWI valst. nr. ERT 278 strėlei dideliu greičiu krentant žemyn, iš automobilinio teleskopinio keltuvo lopšio A. V. nukrito ant žemės, o A. B. liko lopšyje, dėl ko nukentėjusiajam A. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl viršutinės lūpos sumušimo, paviršinio odos nubrozdinimo viršutinės lūpos srityje, o nukentėjusiajam A. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl krūtinės sumušimo, krūtinkaulio lūžimo, kairės pusės III-X dvigubų šonkaulių lūžimų, kairio plaučio sužalojimo, kairio inksto sumušimo, pokapsulinės blužnies hematomos, dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžimų, dešinės plaštakos pirmo piršto trauminės amputacijos su odos defektu, muštinės galvos žaizdos, ko pasekoje gavosi kairės pusės hidropneumotoraksas, dešinės pusės hidrotoraksas, trauminis šokas, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 176 str. 1d.

Kaltinamasis A. R. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad jis būdamas UAB „Daugesta“ direktoriumi, būdamas atsakingas už darbų saugą, 2010-11-15 d. ryte, žodžiu nurodė autobokštelio MAN-VWI valst. Nr. ERT 278 vairuotojui R. D., darbininkui A. V. ir pjovėjui A. B., autobokštelio pagalba nupjauti medį, augantį Panemuninkėlių kaime, Alytaus rajone. Šie darbininkai tokį darbą atliko ne pirmą kartą ir jie puikiai žinojo, kaip tai reikia saugiai atlikti. R. D., kaip auto bokštelio vairuotojui buvo išduoti keturi šalmai, du komplektai apsauginių diržų ir du pjovėjų kostiumai, kurie visada būdavo dėžėje auto bokštelyje ir atliekant darbus, darbininkai naudodavosi tomis priemonėmis. Konkrečiai kiekvienam darbininkui šios priemonės nebuvo išduotos, jas pasiimdavo iš auto bokštelio atliekant konkretų darbą. Išvažiuojat darbininkams priminė, kad kostiumai, diržai ir šalmai yra autobokštelyje, kad dirbtų atsargiai, saugotų rankas. Darbininkai išvyko apie 10 val. Apie 13 val. 30 min. į kabinetą atėjo sutrikęs vairuotojas R. D. ir pranešė, kad baigiant darbus, likus nupjauti paskutinę medžio šaką, neaišku dėl kokių priežasčių visu greičiu susileido autobokštelio strėlė. Leidžiantis strėlei A. B. liko lopšyje, o A. V. iškrito iš lopšio ant žemės. Buvo iškviestos dvi greitosios pagalbos mašinos, kurios A. V. ir A. B. išvežė į ligoninę. Paklausus A. D. kodėl jis jam iš karto nepaskambino, kodėl išvažiavo iš įvykio vietos, nors žinojo, kad įvykus nelaimingam atsitikimui negalima pakeisti įvykio vietos, ar darbininkai dirbo su saugos priemonėmis, šis paaiškinti nieko negalėjo, tik kartojo „nežinau“. Sekretorei liepė apie įvykį nedelsiant informuoti darbo inspekciją, o pats išvyko apie nelaimę pranešti A. V. tėvams. Patikino, kad autobokštelis buvo tvarkingas, neseniai buvo atlikta techninė apžiūra, tačiau atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pagrindinė avarijos priežastis srėlės ilginimo mechanizmo sekimo sistemos ašelės lūžimas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad darbininkai dirbo be šalmų neprisisegę saugos diržų, nors šios apsaugos priemonės buvo autobokštelyje ir jie tai žinojo, buvo supažindinti su saugaus darbo taisyklėmis. Nurodė, kad priimant naują darbuotoją į darbą jis visada praveda įvadinį instruktažą, nes turi darbų saugos pažymėjimą B Nr. 229414 išduotą 2006-04-03, kad gali dirbti (vadovauti) įvairių ekonominės veiklos rūšių įmonėse. Instruktažus darbo vietoje, jo žodiniu pavedimu, pravesdavo jo pavaduotojas V. S.. Pripažino, kad netikrino instruktavimo žurnalo ir nežiūrėjo konkrečiai su kokiomis instrukcijomis pasirašytinai yra supažindinti darbininkai. Instruktažai būdavo pravedami žodžiu, tačiau darbuotojams būdavo duodama instrukcija, kurią galėjo pasiskaityti, po instruktažų darbuotojai pasirašydavo instruktavimo žurnaluose. Žodiniu nurodymu darbuotojams būdavo išduodami spec. rūbai ir asmeninės apsaugos priemonės, tai įrašant asmeninės spec. rūbų, avalynės ir apsaugos priemonių kortelėse. Nurodė, kad darbininkai buvo aprūpinti saugos diržais ir šalmais, tik netinkamai buvo įformintas šis aprūpinimas, t.y. sutinka, kad A. B. ir A. V. asmeniškai nebuvo išduoti saugos diržais ir šalmai, tai nebuvo įrašyta į asmeninių apsauginių priemonių korteles, bet realiai priemonės buvo išduotos ir jomis galėjo ir privalėjo naudotis, nes jie žinojo, jog jos buvo automobilyje. Darbininkai buvo instruktuoti kaip saugiai reikia dirbti ir žinojo, kad dirbant reikia naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, t.y. šalmais ir diržais. Sutiko, kad per aplaidumą jis pasiuntė atlikti medžio pjovimo darbus darbininkus, kurie nebuvo apmokyti ir atestuoti saugos ir sveikatos darbe klausimais, nes manė, kad A. B. yra instruktuotas kaip saugiai dirbti pagal darbų saugos instrukcija dirbančiajam kėlimo įrenginių pakabiniuose, pakeliamuose lopšiuose, nes visi darbuotojai yra instruktuojami, supažindinami su darbų saugos instrukcijomis, bet privalėjo patikrinti šią informaciją. A. B. jau tris metus dirbo UAB „Daugesta“ ir anksčiau atliko pjovėjo darbus, todėl jis net nepagalvojo, kad jis nėra apmokytas, neturi pažymėjimo, leidžiančio dirbti darbus automobilinio keltuvo lopšyje. Taip pat pripažino, kad per aplaidumą priimant į darbą A. B. ir paskiriant jį dirbti aukštyje, t.y. auštalipio, bei darbus automobilinio keltuvo lopšyje, nepatikrini ar pateikti dokumentai patvirtinantys, jog A. B. gali dirbti tolkius darbus. A. V. dirbti darbus aukštyje apmokytas ir turi tai patvirtinantį pažymėjimą. Sutinka, kad A. V. nebuvo apmokytas ir atestuotas saugos ir sveikatos darbe klausimais darbui automobilinio keltuvo lopšyje, nes jis buvo instruktuotas instrukcija Nr. 11 ir galvojo, kad to pakanka. Tačiau A. V. privalėjo turėti pažymėjimą, kuriame būtų nurodyta, kad jis gali dirbti darbą automobilinio keltuvo lopšyje. Dėl nežinojimo A. V. buvo pasiųstas dirbti neapmokytas ir neatestuotas saugos ir sveikatos klausimais darbui automobilinio keltuvo lopšyje. Sutinka, kad A. V. ir A. B. medicinos pažymėjimuose nebuvo atžymėta, kad jie dirbs aukštalipio darbus ir dėl to nebuvo medikų žymos, kad sveikatos būklė leidžia dirbti jiems aukštalipio darbą. Jis, kai direktorius, yra atsakingas UAB „Daugesta“ už darbų saugą. Sutiko , kad pasielgė neatsakingai, t.y. neįsitikinęs A. V. ir A. B. tinkamumu dirbti aukštyje, pasiuntė dirbti aukštyje, nes įmonėje tuo metu dar nebuvo iki galo sutvarkyti dokumentai dėl darbininkų kenksmingų veiksnių ir rizikos įvertinimo. Jis iš dalies sutinko, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2 d., nes asmeninės apsaugos priemonės buvo išduotos darbininkams, tik netinkamai buvo įformintas jų išdavimas. Jis pilnai sutinko, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5, t.y. dėl savo aplaidumo paskyrė neapmokytus, nekvalifikuotus darbininkus neinstruktavęs saugiai dirbti pavestą darbą, kurie nebuvo apmokyti ir atestuoti saugos ir sveikatos darbe klausimais. Dėl savo veiksmų labai gailisi. (2t., b.l. 50-53)

A. R. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje požymių.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

2010-11-15 tarnybinis pranešimas ( 1t. b.l. 3)

2010-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vieta Alytaus raj. Punios sen. Panemuninkėlių k., kur buvo pjaunamas medis ir kur įvyko nelaimingas atsitikimas (1t., b.l. 4-12).

2010-11-15 apžiūros protokolas, kurio metu apžiūrėtas automobilis MAN valst. Nr. ERT 278 (1t., b.l. 15-19)

2010-12-21 Specialisto išvada Nr. G 1025/10 (06), kurioje nustatyta, kad A. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. krūtinės sumušimas, krūtinkaulio lūžimas, kairės pusės III-X dvigubų šonkaulių lūžimas, kairio plaučio sužalojimas, kairio inksto sumušimas, pokapsulinės blužnies hematomos, dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžimas, dešinės plaštakos pirmo piršto trauminės amputacijos su odos defektu, muštinės galvos žaizdos, ko pasekoje gavosi kairės pusės hidropneumotoraksas, dešinės pusės hidrotoraksas, trauminis, išsivystęs kairės pusės hidratoraksas. (1t., b.l. 23-25)

2010-12-21 Specialisto išvada Nr. G 1024/10 (06), kurioje nustatyta, kad A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. viršutinės lūpos sumušimas, paviršinio odos nubrozdinimas viršutinės lūpos srityje. (1t., b.l. 27-28)

2010-12-14 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad nelaimingo atsitiko priežastys yra skyrimas dirbti automobilinio keltuvo lopšyje darbuotojo, neaprūpinto saugos diržu, šalmu ir neapmokyto dirbti pavojingus darbus automobilinio keltuvo lopšyje. (1t., b.l. 32-33)

Specialisto išvada Nr. T-A 6069/10 (01), kad A. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1t., b.l. 44)

2010-11-15 Darbo laiko apskaitos žiniaraštis (1t., b.l. 60)

A. R. darbų saugos pažymėjimas B Nr. 229414, kuris patvirtina, kad gali dirbti (vadovauti) įvairių ekonominės veiklos rūšių įmonėse. (1t., b.l. 64)

Keltuvo apžiūros, atliktos 2010-11-22 UAB “Daugesta” teritorijoje Dauguose, Alytaus rajone, Mobiliojo platforminio įrenginio-automobilinio keltuvo avarijos priežasčių nustatymo aktas, kuriame nustatyta dėl ko sugedo keltuvas (1t. b.l. 70-75)

2011-02-11 UAB „Daugesta“ pažyma, kad A. B. neturėjo pažymėjimo dirbti aukštalipio darbus.(2t. b.l. 13)

Liudytojo R. D. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad jis apie trejus metus dirba UAB „Daugesta“ su įvairiomis mašinomis, traktoriais vairuotoju, turi tam reikiamas kategorijas, taip pat turi ir autobokštelio mašinisto pažymėjimą. Pradėjus dirbti buvo pravestas įvadinis instruktažas ir supažindintas su saugaus darbo instrukcijomis, kurias pravedė pavaduotojas V. S.. Jis perskaitė instrukcijas, susipažino, kaip reikia saugiai dirbti ir pasirašė instruktavimo žurnaluose. Jam buvo išduotas darbo kostiumas ir šalmas, apie tai jis pasirašė asmeninėje spec. rūbų, avalynės ir apsaugos priemonių kortelėje. Kiekvieną rytą žodžiu viršininkas A. R. duoda užduotį kokį darbą reikia dirbti. Tačiau prieš kiekvieną darbą nėra pravedami instruktažai, nesupažindinama su saugaus darbo taisyklėmis. 2010-11-15 iš ryto, viršininko A. R. žodiniu nurodymu kartu su A. B. nuvažiavo į Panemuninkėlių kaimą, į A. G. sodybą pažiūrėti ar galima nupjauti medį. Apžiūrėjęs medį informavo A. R., kad darbą gali atlikti. Viršininko A. R. nurodymu apie 11 val. kartu su pjovėju A. B. ir greideristu A. V., automobiliniu teleskopiniu keltuvu išvyko pjauti medžio. Automobiliniame teleskopiniame keltuve buvo du vienetai diržų, trys šalmai ir spec. rūbai, bet nei jis, nei kiti darbininkai neužsidėjo šalmų, nors žinojo ir buvo instruktuoti, kad reikia tai padaryti. Jis šalmo neužsidėjo, kadangi yra nepatogus, nuolat krenta nuo galvos kai pakeli, ar užverti galvą aukštyn, mano dėl tos pačios priežasties šalmų neužsidėjo ir kiti darbininkai. Paprastai jis visada darbininkams primena, kad prisisegtų saugos diržus prie lopšio, nes kitaip nekels, bet šį kartą nepasakė, nepriminė. A. B. ir A. V. pasiėmė saugos diržus, juos užsidėjo, tačiau jų neprisitvirtino prie keltuvo lopšio, nors patys žino kaip reikia saugiai dirbti. A. B. ir A. V. įlipo į lopšį, o jis liko ant žemės prie valdymo pulto. A. B. pjovė šakas nuo apačios, o A. V. jas metė žemyn. Jie su lopšiu buvo iškelti maždaug į 16 m aukštį. Apie 12 val. 30 min., likus nupjauti paskutinę šaką, darbininkai negalėjo pasiekti šios šakos, tuomet jis pasiūlė perstatyti bokštelį, ir staiga iš niekur nieko, dideliu greičiu susileido teleskopinio keltuvo strėlė. Leidžiantis strėlei A. B. pritūpė bokštelyje, o A. V. nuo smūgio iškrito iš bokštelio ant žemės. Viskas įvyko labai greitai, per kelias sekundes. Moteris, kurios sodyboje pjovė medį, iškvietė greitąją pagalbą ir darbininkus medikai išvežė į ligoninę. Buvo labai išsigandęs, pasimetęs, todėl jis išvažiavo iš įvykio vietos, nors žinojo, kad įvykus nelaimingam atsitikimui negalima pakeisti įvykio vietos. Jjis negalėjo paaiškinti kodėl įvyko šis nelaimingas atsitikimas. Patikino, jog automobilis teleskopinis keltuvas buvo techniškai tvarkingas, nes mažiau kaip prieš mėnesį buvo praėjęs techninę apžiūrą. Be to, kiekvieną rytą prieš atliekant darbus jis pats, autobokštelio vairuotojas, apžiūri autobokštelį vizualiai, ar nėra kokių gedimų, ar jis tinkamas atlikti darbus, ar galima vykti į darbo vietą. Tai atlieka kiekvieną kartą, prieš išvažiuojant iš bazės. Įvykio dieną jis apžiūrėjo autobokštelį vizualiai, strėlės išstūmęs nebuvo. Lopšys buvo bandytas 2010-11-04 ir įvykio metu lopšio bandymų terminas nebuvo praėjęs. Bandymus, jam dalyvaujant, atliko specialistas ir jokių defektų nebuvo, patikrinimo metu buvo dedami svoriai į lopšį, šis buvo iškeltas ir stebima ar nesėda lopšys, taip pat patikrinimo metu buvo žiūrima kaip veikia ribotuvai, lynų būklė buvo tikrinama. Autobokštelio strėlės maksimalus į aukštį išstūmimo aukštis yra 17 metrų, tačiau įvykio dieną jis maksimaliai strėlės nebuvo išstūmęs. (2t., b.l. 31-35)

Liudytojo A. B. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad 2010-11-15 iš ryto, valandos nepamena, viršininkas A. R. žodžiu davė nurodymą kartu su R. D. ir A. V. nuvažiuoti į Panemuninkėlių kaimą, į sodybą nupjauti medį. Jis apie 10 metų dirba prie medžių pjovimo, todėl žino kaip saugiai reikia atlikti šį darbą. Jam buvo išduoti spec. rūbai, tinkantys pjovėjams, t.y. striukė ir kelnės, kad neįsipjauti. Įvykio dieną buvo su šiuo specialiu kostiumu. Jis parodė, kad yra supažindintas su saugaus darbo taisyklėmis, instrukcijomis, ką patvirtina parašai instruktavimo žurnaluose, tačiau kaip vyko instruktavimas neprisiminė. Jis buvo UAB „Daugesta“ instruktuotas kaip saugiai reikia atlikti aukštalipio darbus, tačiau jis neturi pažymėjimo patvirtinančio, kad yra apmokytas dirbti aukštalipio darbus. Prieš pradedant dirbti jis ėjo medicininę komisiją, tačiau nežino ar buvo pažymėta, kad gali dirbti aukštalipio darbą. Prieš kiekvieną darbą, kiekvieną dieną nėra papildomai instruktuojamas. Ar jam asmeniškai yra išduotas šalmas ir saugos diržas jis paaiškinti negalėjo, neprisiminė ar yra pasirašęs asmeninėje spec. rūbų, avalynės ir apsaugos priemonių kortelėje, tačiau patvirtino, kad automobilyje buvo šalmai ir saugos diržai. Įvykio dieną abu su A. V. dirbo be šalmų, kadangi jis trukdo dirbti, nors žinojo, kad reikia dirbti su šalmu. Saugos diržus buvo užsidėję, bet neprisisegę prie lopšio, kadangi lopšyje nėra pakankamai vietos, o jie trukdo dirbti, varžo judėjimo laisvę. Baigiant darbą, kai jie nepasiekė paskutinės medžio šakos, ruošėsi leistis žemyn ir pasiimti papildomai trosų. Jis pasilenkė pastatyti ant lopšio dugno pjūklą, A. V. stovėjo ir staiga pajuto kaip dideliu greičiu susileido strėlė. Jis nuo smūgio veidu trenkėsi į lopšį, o A. V. iškrito iš lopšio. Kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas paaiškinti negalėjo, nes per visą jo praktiką nieko panašaus nebuvo įvykę. Automobilis prieš dvi savaites buvo praėjęs technikinę apžiūrą. Jis buvo supažindintas su saugaus darbo taisyklėmis, su darbų saugos instrukcija dirbančiajam kėlimo įrenginių pakabinamuose, pakeliamuose lopšiuose ir žinojo, kad kiekvieną dieną prieš darbą reikia patikrinti kaip veikia lopšio pakėlimo mechanizmas. Kadangi jis buvo darbininkas, t.y. pjovėjas, todėl jis netikrindavo mechanizmo veikimo, tai darydavo vairuotojas R. D.. Jis matydavo, kaip R. D. nuolatos tikrindavo, prieš darbus išbandydavo lopšio pakėlimo mechanizmą, todėl mano, kad ir įvykio dieną, prieš darbą jis tai atliko. Maksimalus autobokštelio strėlės išstūmimo aukštis yra apie 17 m, nors tiksliai jis nežino. Mano, kad įvykio dieną strėlė buvo išstumta maksimaliai, nes kai jie nepasiekė nupjauti paskutinės šakos, R. D. pasakė, kad strėlė yra išstumta maksimaliai, nes jau suveikė ribotuvas ir daugiau strėlės jis išstumti nebegali. Jis nežino kodėl strėlė buvo nustumta daugiau negu leidžia darbinė padėtis, nes ne jis atliko strėlės išstūmimą, jos valdymą. Pretenzijų niekam neturi. (2t., b.l. 16-22)

Liudytojo A. V. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad jis apie pusę metų dirba UAB „Daugesta“. Pradėjo dirbti pagalbiniu darbininku, vėliau greiderio mašinistas. Priimant į darbą jis buvo supažindintas su saugaus darbo instrukcijomis ir taisyklėmis. Buvo išduoti spec drabužiai. Šalmas, apsauginis diržas ir pjovėjų striukės asmeniškai kiekvienam darbininkui nebuvo išduodami, tačiau visada būdavo autobokštelyje ir kai buvo atliekami konkretūs darbai, kurių metų juos reikėjo dėvėti, tuomet iš automobilio pasiimdavo ir dėvėdavo. 2010-11-15 jo greideris buvo sugedęs, todėl direktorius A. R. jam žodžiu liepė vykti kartu su R. D. ir A. B. nupjauti medžio. Jie vyko autobokšteliu MAN. Jis žinojo kaip reikia saugiai tai atlikti, nes anksčiau dirbęs tokį darbą. Prieš kiekvieną darbą nebuvo papildomai instruktuojami, nes buvo supažindinti su saugaus darbo instrukcijomis priimant į darbą. Jis nepamena ar jis yra pasirašęs instruktavimų žurnale, kad susipažino su instrukcija, taisyklėmis kaip saugiai reikia atlikti šį darbą, tačiau darbo vietoje, biure, yra padėtos visos instrukcijos ir kada nori gali jas pasiimti ir papildomai pasiskaityti, susipažinti, kaip saugiai atlikti darbą. Jis su tokia instrukcija buvo susipažinęs. Apie 10 val. jie su autobokšteliu nuvyko į vietą, į Panemuninkėlių kaimą, kur reikėjo nupjauti medį. Apžiūrėjus medį buvo ir taip aišku, kad reikia pirmiausia nupjauti šakas. Vairuotojas R. D. prie medžio pastatė autobokštelį. Jis kartu su A. B. įlipo į lopšį. Nei jis, nei A. B. neužsidėjo apsauginių šalmų, kadangi buvo šilta ir su jais nepatogu dirbti. Jis žinojo, kad reikia dirbti su apsauginiu šalmu, kuris buvo autobokštelyje, bet jo neužsidėjo. Iš pradžių abu su A. B. buvo užsidėję apsauginius diržus ir juos prisisegę prie lopšio, tačiau buvo nepatogu dirbti, trukdė darbui ir darbo eigoje atsisegė, nors žinojo, kad atliekant tokį darbą reikia prisisegti prie lopšio apsauginiu diržu. A. B. su pjūklu pjovė šakas, o jis paiminėjo ir metė jas žemėn. Likus nupjauti paskutinę šaką, kurios jie nepasiekė, nutarė leistis žemyn pasiimti virvių. A. B. pasilenkė žemyn padėti ant lopšio dugno pjūklo ir tuo metu strėlė staigiai, dideliu greičiu pradėjo leistis žemyn. Jis iškrito iš ant žemės, nes buvo neprisisegęs saugos diržo prie lopšio, o A. B. liko lopšyje. Jis paaiškinti negalėjo kodėl strėlė dideliu greičiu susileido žemyn, mano, kad įvyko mechaninis gedimas. Jis yra instruktuotas ir apmokytas dirbti darbus aukštyje, jis turi tai patvirtinantį pažymėjimą, kurį yra pateikęs ir darbdaviui. Papildė, kad pradėjęs dirbti UAB „Daugesta“ jis tikrinosi sveikatą, tačiau kadangi prieš tai jau buvo dirbęs kitoje įmonėje aukštaliopio darbus, turėjo galiojantį medikų išduotą pažymėjimą, kad gali dirbti aukštalipio darbą, jo sveikata tokį darbą dirbti leidžia, todėl pakartotinai sveikatos tikrintis nereikėjo ir papildomas pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Jis patvirtino, kad supažindintas su darbų saugos instrukcija dirbančiajam kėlimo įrenginių pakabinamuose, pakeliamuose lopšiuose ir žinojo, kad kiekvieną dieną prieš atliekant darbą reikia patikrinti kaip veikia lopšio pakėlimo mechanizmas, ką kiekvieną dieną prieš darbus atlieka vairuotojas R. D.. Pretenzijų niekam neturi. (2t., b.l. 24-29)

Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo A. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta.

Už šį nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama bauda. Kaltinamasis pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su jo siūloma dydžio bauda. Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad pilnai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to labai gailisi. ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neteistas, administracine tvarka nebaustas. Skirtina bauda, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal BK 176 str. 1 d. ir nubausti 15 MGL dydžio bauda (1950 litų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Baudą nuteistasis privalo sumokėti į Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o banko kvitą pateikti Alytaus rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Teisėja Ramunė Kuzmienė