Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui N. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo N. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. P. ir N. P. po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2016 m. spalio 21 d., iki įsiteisės sprendimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nustatė priteistą laikiną išlaikymą išimtinai vaikų poreikiams tenkinti, uzufrukto teise pavedė tvarkyti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei N. R.. Nutartį dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai.Nutartį pavedė vykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

teismas ginčijamą nutartį priėmė vadovaudamasis tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo nebuvo. Šalys yra sutarusios, kad sūnus M. gyvena su tėvu, o dukra gyvena su motina. Nuo 2013 m. vasario mėnesio, ieškovei nusprendus gyventi skyrium, sūnus liko gyventi su atsakovu. Daugiau kaip tris metus sūnaus faktinė gyvenamoji vieta yra su tėvu N. P., adresu: (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sav. Atsakovas pilnai išlaido sūnų ir aprūpina jį reikalingais daiktais, drabužiais, rūpinasi jo sveikata. Atsakovas papildomai rūpinasi ir pas ieškovę gyvenančia dukra. Sūnus gyvendamas pas atsakovą turi atskirą kambarį, sūnų auginti padeda atsakovo mama. Labiau tikėtina, kad atsakovas savo vaikus išlaikė (išlaiko) ir jokio pagrindo keisti sūnaus nusistovėjusią faktinę gyvenamąją vietą nėra. Sūnus nenori gyventi su ieškove. Tai, kad sūnus gyvena pas atsakovą patvirtina vaiko rašytas laiškas. Išlaikymas gali būti priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio ir išlaikymo neteikiančio tėvo, šiuo atveju sūnus gyvena ir pilnai yra išlaikomas atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – ar pagrįstai iš atsakovo priteistas laikinas vaikų išlaikymas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui N. P. dėl išlaikymo vaikams po 150 Eur periodinių išmokų mokamų kiekvieną mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė iš atsakovo priteisti laikiną po 100 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui M. P. ir N. P. po 100 Eur per mėnesį.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį, argumentuodamas tuo, kad jis vaikams išlaikymą teikė ir teikia, kad šalys yra susitarusios dėl vaikų gyvenamosios vietos ir sūnus, kurį atsakovas išlaiko, faktiškai nuo 2013 m. vasario mėn. gyvena pas atsakovą, adresu: (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sav. Ieškovė nurodė, kad sūnus M. gyvena kartu su ieškove (mama), niekada pastoviai pas atsakovą M. negyveno.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl faktinės vaiko M. P. gyvenamosios vietos, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog vaikas gyvena su ieškove (mama), kuri, be M., augina dar tris vaikus. Nurodytą aplinkybę dėl M. P. gyvenamosios vietos patvirtina Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugo skyriaus 2016-11-03 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kas ieškovė su sutuoktiniu E. R. ir keturiais mažamečiais vaikais M. P., N. P., E. R. ir D. R. gyvena nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Kalvarijoje (b. l. 34-35). Atsakovas nurodo, kad sūnus pas jį gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), Kalvarijos, tačiau iš Marijampolės teritorinės darbo biržos Marijampolės skyriaus 2016-11-16 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir suteiktų darbo pasiūlymų (b. l. 56) suprastina, kad pats atsakovas darbo biržai yra nurodęs kitą gyvenamosios vietos adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), Kalvarija. Iš bylos duomenų matyti, kad adresu: (duomenys neskelbtini), Kalvarijos gyvena atsakovo motina G. P., pas kurią, ko neneigia pati ieškovė, M. P. leidžia laiką, tačiau M. P. buvimas adresu: (duomenys neskelbtini), Kalvarijos iš esmės reiškia tik svečiavimąsi močiutės namuose (tuo pačiu susitinkant ir su atsakovu, jei jis ten būna), o ne nuolatinį gyvenimą. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės leidžia kvestionuoti, kad sūnus M. pastoviai gyvena su atsakovu adresu: (duomenys neskelbtini), Kalvarijos.

Nustačius, kad vaikas gyvena su mama ir nesant byloje įrodymų, kad atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti laikino išlaikymo priteisimo klausimą.

Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, nagrinėjant bylą iš esmės, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisiant nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 100 Eur. Nurodyto dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė pagrįstai, atsižvelgdamas į vaikų amžių, bei įvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, tačiau siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdamas į ieškovės argumentus. Teismas priteisė iš atsakovo po 100 Eur išlaikymą vaikų poreikiams tenkinti, tačiau pažymėtina, kad tokio paties dydžio suma prie vaikų laikino išlaikymo turi prisidėti ir pati ieškovė.

Preliminariai įvertinus 9 metų amžiaus M. ir beveik 8 metų amžiaus N. vaikų poreikius (iš esmės nevertinant vaikų poreikių dydžio ir nesprendžiant ginčo), šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš atsakovo priteista vaikams po 100 Eur suma yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų M. ir N. minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šalių ginčą iš esmės, turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus vaikų poreikių pagal jų amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartis teisėta, pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti atsakovo N. P. atskirojo skundo.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.