Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. 8 metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. 10 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2007 m. liepos 3 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteista J. J., tačiau nuosprendis jos nuteisimo dalyje neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio mėn. apie 15 val. prie parduotuvės ,,Mada“, esančios Vilniuje, Viršuliškių g. 40, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens už 100 Lt nusipirko didelį kiekį – 4,274 g – narkotinės medžiagos – heroino-, kurią laikydamas su savimi atsinešė į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2007 m. liepos 2 d. Tą pačią dieną apie 11.20 val. DVD nuomos punkte, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasikėsino dalį – 0,043 g – šios narkotinės medžiagos – heroino – už 20 Lt parduoti J. J., tačiau nespėjo paimti pinigų už parduodamą prekę, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to A. M. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo du šaudmenis, kuriuos laikė bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2007 m. liepos 2 d. 14.00 val., kai minėtame bute kratos metu policijos pareigūnai juos rado ir paėmė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti. Perkvalifikuoti jo veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. į BK 259 str. 1 d. arba į BK 259 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d. bei paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nepatenkinus prašymo dėl veikos perkvalifikavimo, prašo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir paskirti švelnesnę bausmę.

Mano, jog apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso normas, nes apsiribojo vien tik įrodymų išvardijimu nuosprendyje, jų objektyviai bei visapusiškai neišanalizavo, nepateikė nešališko jų įvertinimo bei padarė nepagrįstą išvadą, jog laikomą namuose heroiną jis įsigijo turėdamas tikslą platinti, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Nuteistasis tvirtina, jog teisme J. J. parodė, kad ji tik norėjo paklausti A. M., ar jis turi heroino ir pinigus heroino pirkimui laikė rankoje, kai pastarasis įėjo į DVD nuomos punktą. Užėjus policijos pareigūnams, ji apie narkotikus su A. M. nekalbėjo, kalbėjosi apie filmus. Tokius J. J. parodymus patvirtino ir liudytoja V. P., kuri parodė, jog pokalbio apie heroiną tarp A. M. ir J. J. nebuvo, pinigų ji ant prekystalio nematė. Liudytojai policijos pareigūnai L. Ž. ir A. G. parodė, kad DVD nuomos punkte ant prekystalio pamatė popierinį lankstinuką ir 20 Lt įvairiomis monetomis, bet jokio pokalbio tarp A. M. ir J. J. negirdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu J. J. taip pat neteigė, jog kalbėjosi su A. M. apie heroino įsigijimą. Visi šie įrodymai, nuteistojo manymu, rodo, jog susitarimo dėl heroino pardavimo su J. J. nebuvo, ir paneigia jo ketinimą parduoti heroiną pastarajai. Apeliantas tvirtina, jog kitų įrodymų, kad jis įsigijo heroiną turėdamas tikslą jį platinti, byloje nėra, pats heroino įsigijimo faktas nepatvirtina tokio tikslo. J. J. parodymai, kad ji anksčiau iš A. M. pirkdavo narkotines medžiagas ir 2007-07-02 taip pat norėjo iš jo nusipirkti heroino, yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitais bylos įrodymais.

Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką ir visus jo veiksmus apima vieningas sumanymas laikyti ir parduoti didelį kiekį heroino. A. M. teigia, jog heroiną jis pirko savo reikmėms, nes paskutiniu metu kartais pats narkotikus vartojo. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino jo tėvas F. M. 2007-07-02 su savimi jis turėjo tik mažą dalį nupirkto heroino, lankstinuką ant prekystalio DVD nuomos punkte padėjo norėdamas pasigirti, kad turi heroino. Lankstinuke buvo tik 0,043 g heroino, todėl jo veiksmai galėjo būti kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai: pagal BK 260 str. 1 d. (dėl 0,043 g heroino) ir pagal BK 259 str. 1 d. (dėl 4,231 g heroino), o ne kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Tačiau nesant įrodymų, patvirtinančių tikslą platinti narkotines medžiagas, visi jo nusikalstami veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., o įvertinus jo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba) atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino įgijęs heroiną ir nuoširdžiai gailisi), jauną amžių (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję tik 18 metų), tėvo sveikatos būklę, teismas turėjo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Palikus veikos kvalifikaciją nepakeistą, nuteistasis prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatą bei paskirti švelnesnę bausmę.

A. M. nuosprendžio dalyje dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. neskundžia.

Teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo A. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., nes nuteistasis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir savo bute laikė didelį kiekį – 4,274 g – narkotinės medžiagos – heroino-, o dalį šios narkotinės medžiagos – 0,043 g – pasikėsino parduoti nuteistajai J. J.

Nuteistasis A. M. skunde nepagrįstai tvirtina, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo tikslą įgytą narkotinę medžiagą – heroiną – parduoti ar kitaip platinti.

Nors A. M. teigė, jog narkotinę medžiagą į DVD nuomos punktą nešėsi norėdamas tik pasipuikuoti prieš J. J., tačiau šį jo aiškinimą paneigia kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Nuteistoji J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, jog jau ne vieną kartą buvo pirkusi narkotines medžiagas iš A. M. Inkriminuoto nusikaltimo dieną ji parašė pastarajam SMS žinutę, prašydama vėl atnešti heroino. A. M. pažadėjo užeiti ir atnešė vieną dozę heroino, kurią padėjo ant prekystalio prieš pirkėją, o J. J. jau buvo pasiruošusi užmokėti už ją 20 Lt (b.l. 64, 67-68, 179).

Šias aplinkybes patvirtino liudytojai policijos pareigūnai L. Ž. bei A. G., kurie įėjo į DVD nuomos punktą tuo metu, kai nuteistojo atneštas lankstinukas su narkotine medžiaga – heroinu – jau gulėjo ant stalo, o J. J. buvo pasirengusi sumokėti už jį įprastą kainą (b.l. 36, 37, 177-178).

Nors J. J. nepatvirtino, kad ji narkotinės medžiagos – heroino – perdavimo metu būtų kalbėjusi apie narkotikus, tačiau abu nuteistieji puikiai suprato, kad vyksta narkotinės medžiagos pirkimas-pardavimas, kuris, kaip tvirtino J. J., jau buvo aptartas nuteistiesiems susirašinėjant SMS žinutėmis. Įvertinus tai, kad DVD nuomos punkte buvo ir kitų asmenų, bet koks pokalbis tarp nuteistųjų apie narkotines medžiagas būtų buvęs jiems abiems pavojingas, o nustatytomis aplinkybėms jis ir nebuvo reikalingas, nes nuteistieji vienas kitą suprato be žodžių. Tai patvirtina jų pačių veiksmai, kurių nei vienas iš jų neneigia – A. M. atsineštą lankstinuką su narkotine medžiaga – heroinu – padėjo ant prekystalio, o J. J. turėjo paruoštus 20 Lt.

Apylinkės teismas teisingai įvertino šiuos įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog A. M. 0,043 g narkotinės medžiagos – heroino – pasikėsino parduoti už 20 Lt J. J.

Kaip matyti iš nuteistojo A. M. paaiškinimų teisme ir apeliacinio skundo argumentų, visą nustatytą narkotinės medžiagos kiekį, t.y. 4,113 g heroino, kuris buvo surastas nuteistojo namuose, ir 0,161 g heroino, kurį A. M. atsinešė į DVD nuomos punktą, pastarasis įsigijo vienu metu iš nepažįstamo vyriškio už 100 Lt. Taigi A. M. iš karto nusipirko 4,274 g narkotinės medžiagos – heroino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“, jau 2 g heroino laikomi dideliu jo kiekiu. Įvertinus nuteistojo įsigytą heroino kiekį, o taip pat aplinkybę, kad A. M. organizme narkotinės medžiagos rasta nebuvo (b.l. 122), bei jo aiškinimą pirmosios apklausos metu, jog jis pats narkotikų nevartojo (b.l. 104), arba jo vėlesnį aiškinimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jog narkotikus jis vartojo labai retai (b.l. 106-107, 111, 179-180), nuteistosios J. J. parodymus, jog ji iš A. M. narkotines medžiagas pirko ne vieną kartą, bei esant teismo nustatytoms aplinkybėms, jog nuteistasis vėl ketino parduoti narkotinę medžiagą – heroiną-, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. M. visą nustatytą didelį kiekį heroino įsigijo ir laikė turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti. Ta aplinkybė, jog nustatytu laiku jis iš namų pardavimui išsinešė tik dalį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos – heroino-, nepaneigia vieningos nuteistojo tyčios turinio – tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgytą ir laikomą didelį kiekį, t.y. 4,274 g, heroino.

Esant išvardintų įrodymų visetui, A. M. aiškinimą, kad visą inkriminuotą kiekį heroino jis įsigijo savo reikmėms, kolegija vertina kaip pasirinktą jo gynybos taktiką, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. Todėl konstatuoja, jog apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo nuteistojo A. M. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir skirti jam bausmę pagal šį baudžiamąjį įstatymą.

Neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Todėl Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų. Apylinkės teismas nuteisė A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. aštuoneriems metams laisvės atėmimo, t.y. nuteistajam paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Taigi, apylinkės teismas laikėsi BK 54 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, kad bausmė skiriama pagal BK Specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją.

Tačiau skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į įstatymo nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Nors A. M. padarė sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tačiau jo neteisėtai įgyta narkotinė medžiaga – heroinas – nebuvo išplatinta, todėl ir reali žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams nebuvo padaryta. Nuteistasis nusikalto būdamas vos 18 metų amžiaus, teisiamas pirmą kartą. Po nusikaltimo padarymo jis įsidarbino UAB „Ventelektra“ ventiliacijos sistemų montuotoju, kur dirba iki šiol, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Visos šios aptartos aplinkybės rodo mažesnį A. M. padaryto nusikaltimo, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, bei paties kaltininko asmenybės pavojingumą. Tuo tarpu ilgalaikis pastarojo izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti jo asmenybės formavimąsi bei socialinius ryšius.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad šioje byloje net ir minimalios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. M. aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirčiai, įtvirtintai Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje. Todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Bausmė už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., padarymą A. M. skirtina vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatomis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pakeisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. A. M., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.