Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-5068-199/2011

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-12-06
Bylos Nr.: 2-5068-199/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-01661-2011-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Olga Šinkarenko
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: G. L.
Trečiasis asmuo: Kauno, Kauno miesto 27-ojo notarų biuro

Kategorijos

21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
34.41pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2-5068-199/2011(Proceso Nr. 2-05-3-01661-2011-8)Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.3; 34.1, 34.41. 34.4.8; 34.4..10; 116.1., (S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.Gruodžio 6 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant V. B., nedalyvaujant ieškovui A. M., dalyvaujant jo atstovui advokatui E. S., nedalyvaujant atsakovei G. L., dalyvaujant jos atstovei adv. K. R., dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno m. 27-ojo notarų biuro notarei M. Č., nedalyvaujant Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarei A. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei G. L., tretieji asmenys Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarė M. Č., Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarė A. P., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2010 m. liepos 10 d. M. M. testamentą, patvirtintą Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės M. Č., notarinio registro Nr.. MČ- 2880.

Ieškovo atstovas paaiškino bei ieškovas nurodė ieškinyje, kad 2010 m. lapkričio 01 d. mirė jo žmona M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po M. M. mirties ieškovas, gavęs Kauno miesto 15-ojo notarų biuro 2011 m. sausio 12 d. pranešimą, ir nuvykęs į Kauno miesto 15-ąjį notarų biurą, sužinojo, kad 2010 m. liepos 10 d. testamentu, patvirtintu trečiojo asmens - Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės M. Č., M. M. visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko atsakovei G. L.. Ieškovas mano, kad šis testamentas turėtų būti naikintinas dėl žemiau išvardintų priežasčių. CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali būti pripažintas teisėtu. Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Testamentas yra vienašalis sandoris, kurio pagrindu po palikėjo mirties atsiradęs palikimas - mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės - pereina įpėdiniams pagal testamentą. Atsiradus poreikiui aiškinti vienašalio sandorio -testamento - turinį ir sąlygas, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 1.63 straipsnio 5 dalis, 6.193-6.195 straipsniai). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis - kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų - tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. Iš esmės šiuo atveju susiduriama su testatoriaus tikrosios valios išsiaiškinimu. Testatoriaus valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi testatorės fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Testamento surašymo dieną M. M. labai sunkiai sirgo. Kaip matyti iš pridedamo 2011 m. sausio 14 d. UAB „Vita longa" rašto Nr.3-28-11, M. M. sirgo bronchine astma, ūmine širdies liga, krūtinės angina, ketvirtos stadijos žarnyno vėžiu. Jos būklė ypač pablogėjo nuo 2010 m. kovo mėnesio, kuomet dėl metastazių stubure atsirado stuburo skausmai, vargino dusulys. M. M. gydžiusi UAB „Vita longa" bendrosios praktikos gydytoja R. R. nurodo, kad paskutinį kartą jį M. M. apžiūrėjo namuose 2010 m. birželio 04 d., tai yra likus kiek daugiau nei mėnesiui iki M. M. testamento surašymo. Gydytoja pažymėjo, kad tą dieną M. M. jau „/.../ dūsta sėdėdama, kalbėdama atsisako slaugoma". Gydytoja R. R. taip pat pažymėjo, kad „/.../ ligonė atsisakė naudoti vaistus, nesileido slaugoma G. Ž., kuri apsigyveno M. namuose, nesileido aprengiama/.../" Jau paminėtame 2011 m. sausio 14 d. UAB „Vita longa" rašte Nr.3-28-11 gydytoja R. R. pažymėjo, kad dėl progresuojančio dusulio, bendros ligonės būklės ir apsunkintos slaugos rekomenduota stacionarinis gydymas, M. M. buvo stacionarizuota į ligoninę, po to pervežta į slaugos ligoninę, kur 2010 m. lapkričio 01 d. mirė. M. M., jos elgseną, jos reakciją į ją supantį pasaulį, labai paveikė žinia apie tai, jog ji serga paskutinės stadijos žarnyno vėžiu. Iš M. M. gydžiusios gydytojos paminėtų aplinkybių, jog M. M. dar iki testamento surašymo kentė didelius skausmus dėl metastazių, tačiau atsisakė naudoti vaistus, nesileido slaugoma, nesileido aprengiama, akivaizdžiai matyti, jog dėl sveikatos būklės M. M. elgėsi neadekvačiai. Be to, gydytoja pažymėjo, jog M. M. ligos progresavo, taigi testamento surašymo metu - po mėnesio - M. M. sveikatos būklė buvo dar blogesnė. Ieškovas pastebėjo, kad dar būdama K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, kur ir buvo sudarytas ginčijamas testamentas, M. M. prarasdavo atmintį. Testamento sudarymo metu buvusi M. M. būsena nulėmė tai, kad M. M. testamento pasirašymo metu buvo sudėtinga adekvačiai suvokti savo veiksmų sudarant tokį sandorį pobūdį ir pasekmes. Kaip matyti iš 2011 m. sausio 13 d. Kauno slaugos ligoninės rašto Nr.8s praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams po ginčijamo testamento surašymo, M. M. jau buvo komoje, kraštutinai sunkioje būklėje, į kontaktą apskritai nesueinama. Kaip matyti iš paties ginčijamo testamento teksto, M. M. jį pasirašė ne notarinėje kontoroje, o gulėdama K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje adresu Kruonio g.9, Kaunas. M. M. valia pasirašyti ginčijamą testamentą formavosi jai sunkiomis aplinkybėmis. Atsakovė G. L. ne tik žinojo apie M. M. sunkią sveikatos būklę ir apie tai, kiek buvo paveikta M. M. žinios, jog ji serga paskutine vėžio stadija, bet ir sumaniai pasinaudojo sunkiomis M. M. aplinkybėmis bei senyvu M. M. amžiumi, o taip pat tuo, kad dėl ligų ir paties ieškovo senyvo amžiaus jam pačiam reikalinga globa ir jis negalėjo kiekvieną dieną, kiekvieną minutę būti prie savo sutuoktinės. Suvokdama besiartinančią M. M. mirtį, bei žinodama, kad ji turi turto, G. L. paveikė M. M. valią, jog ši testamentu jai paliktų visą savo turtą. Taigi, dėl aukščiau įvardintų aplinkybių laikytina, kad ginčijamas testamentas neatspindi tikrosios testatoriaus - M. M. - valios, šiame sandoryje neišreikšta protinga jos valia, ir tai yra pagrindas testamentą pripažinti negaliojančiu. Ginčijamas testamentas akivaizdžiai buvo sudarytas atsakovės valia, ir tenkinant atsakovės interesus. Testamentas yra vienašalis aktas, dėl to testamentui sudaryti iniciatyva turi kilti iš testatoriaus, o ne iš atsakovo, kurio naudai ir buvo sudarytas ginčijamas testamentas. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi normaliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Kadangi M. M. valia sudaryti sandorį - testamentą atsakovės naudai nesiformavo nuosekliai, nesant kitų asmenų spaudimo jo valios susiformavimui (ji niekada nei bendraudama su ieškovu, nei kitiems asmenims net neprasitarė jog ketina sudaryti testamentą, juo labiau palikti visą savo turtą G. L.), M. M. sudarytas testamentas negali būti laikomas logiška jos valios išraiška. 2010 m. liepos 10 d. testamentą M. M. sudarė ne laisva valia. 2010 m. liepos 10 d. M. M. testamentas, patvirtintas Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės M. Č., notarinio registro Nr.MČ-2880, pažeidžia ieškovo teises į M. M. palikimą. Todėl jis prašo jį pripažinti negaliojančiu.

Atsiliepimas

Atsakovės G. L. atstovė prašo ieškinį atmesti.

Atsakovė G. L. atstovė paaiškino bei atsakovė nurodė atsiliepime, kad iš esmės ieškinys grindžiamas ta aplinkybe, kad sudarydama testamentą M. M. neišreiškė savo tikrosios valios. Su nurodytomis aplinkybėmis atsakovė nesutinka, kadangi M. M. valia palikti turtą atsakovės šeimai formavosi nuosekliai, logiškai, nebuvo paveikta jokių išorinių veiksmų ar palikėjos sveikatos būklės. Palikėja buvo atsakovės sutuoktinio J. L. motinos J. S.-L. sesuo, t.y. atsakovės vyro teta. Atsakovės šeima su M. šeima bendravo artimai nuo 1982 metų, kadangi M. neturėjo vaikų, todėl pagalbos kreipdavosi į juos. Atsakovė ir jos sutuoktinis prižiūrėjo M. M., rūpinosi ja, tiek jai būnant ligoninėse, tiek ir namuose. Nuo 2007 metų, kai M. M. sveikata pradėjo blogėti atsakovė nuolat rūpinosi medikamentų pirkimu, maisto ruošimu, buto tvarkymu, jos gydymu sveikatos priežiūros įstaigose. Būtent šios aplinkybės nulėmė palikėjos valią palikti testamentu turtą savo sūnėno šeimai, kuri ja visą laiką rūpinosi, kadangi kitų artimųjų giminaičių, išskyrus sutuoktinį, palikėja neturėjo. Remiantis LR CK 1.89 str. pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris tokio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Palikėja testamento sudarymo metu nebuvo paveikta ligos, buvo visiškai veiksni ir suprato savo veiksmų esmę. Testamentas buvo sudarytas 2010 metų liepos 10 d. Tuo tarpu ieškinyje cituojami testatorės sveikatos būklės dokumentai yra vėlesnio laiko ir įtakos bei reikšmės nustatant jos būseną sandorio metu, neturi. Žinia apie ligą nepaveikė M. M. mastymo, ji ramiai priėmė šią žinią. 2011 metų sausio 14 d. UAB "VITA LONGA" pažyma nepatvirtina, kad palikėja turėjo psichinės sveikatos sutrikimų, Šioje pažymoje konstatuoti tik fiziniai sutrikimai niekaip negalėję įtakoti testatorės valios sudaryti sandorį. Ieškinys dėl M. M. valios sudaryti testamentą, nebuvimo grindžiamas prielaidomis, neteisingais pateikiamais faktiniais duomenimis, o ne įrodymais. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovė paveikė palikėjos valią, yra melagingas. Pažymėtina, kad sutinkami su LR CPK 178 str. pareiga įrodyti savo reikalavimus kyla ieškovui. Ieškovas su ieškiniu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sudarant ginčijamą testamentą M. M. valia buvo paveikta ligos ar kitų aplinkybių, taip pat ir nenurodė, kokiais įrodymais grįs savo reikalavimą, priešingai, nei teigia ieškovas, M. M. ne tik suprato sudaromų veiksmų esmę, bei jų pasekmes, bet ir leido pasirinkti kuriam iš atsakovės šeimos narių palikti testamentu jos turtą. Kadangi atsakovė G. L. ją slaugė, ja rūpinosi, o jos sutuoktinis yra labiau užimtas, atsakovė kartu su palikėja nusprendė, kad patogiau testamentu turtą palikti atsakovei. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad iš gydančios gydytojos paminėtų aplinkybių matyti, kad M. M. dar iki testamento surašymo kentė didelius skausmus dėl metastazių, tačiau atsisakė būti slaugoma ir naudoti vaistus. Tai, ieškovo nuomone, sudaro pagrindą teigti, kad M. elgėsi neadekvačiai. Su tokiais teiginiais atsakovė nesutinka. Pirma, skausmus M. M. kentė retkarčiais ir jie nebuvo dideli. Antra, palikėja nesileido slaugoma G. Ž., kuri buvo pašalinis asmuo, apsigyvenęs jos namuose be jos sutikimo prieš jos valią. 2010 metų vasario mėnesį G. Ž. į namus parsivedė ieškovas. Jis teigė susipažinęs su merginos tėvais turguje. G. Ž. niekur nedirba ir yra išlaikoma ieškovo. Nors M. M. prieštaravo šios merginos apsigyvenimui jų namuose, tačiau A. M. reikalaujant ji apsigyveno viename kambaryje kartu su ieškovu. Palikėja ne kartą atsakovės šeimai guodėsi, kad ieškovas jos reikalauja perleisti nuosavybės teises į butą šiai merginai. Ieškovas reikalavimą perleisti buto nuosavybės teises G. Ž. yra pareiškęs ir ligoninėje. Visą laiką buvo kalbama, kad butas po mirties atiteks atsakovės šeimai. M. M. nenorėjo, kad butas atitektų svetimiems asmenims, t.y. G. Ž.. Todėl šios aplinkybės taip pat lėmė jos valią ir apsisprendimą sudaryti testamentą, kadangi ji suprato, jog jo nesudarius, jos dalis buto liks sutuoktiniui, kuris niekieno netrukdomas paliks butą G. Ž., o tai neatitiko M. M. ketinimų ir valios. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį- užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas. Tokia pozicija yra suformuota ir 2007 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje civilinėje byloje N r. 3 K-3-473/2007, kurioje inter alia yra pasisakyta, kad testatoriaus valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi testatorės fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens - testatoriaus - atminimą. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai. Įrodinėjimo pareiga tokiu atveju tenka asmeniui, užginčijusiam testamentą (CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sudarydama testamentą testatorė neišreiškė savo tikrosios valios, ar ji buvo paveikta, bei nepateikti jokie įrodymai patvirtinantys LR CK 5.16 str., 5.17 str. pagrindų buvimą, ieškinys turi būti atmestas. Pažymėtina ir tai, kad vykdydama patikėjos M. M. valią atsakovė ją palaidojo Kaune ir prižiūri jos kapą. Ieškovas savo sutuoktinės laidotuvėse nedalyvavo, ir net nežino kur yra palikėjos kapas. Ieškovas mano, kad testamentą M. M. sudarė susidėjus sunkioms aplinkybėms. Su tokia pozicija atsakovė kategoriškai nesutinka. Palikėjos liga nepriskirtina prie susidėjusių sunkių aplinkybių, neigiamai įtakojusių jos valią sudaryti testamentą, priešingai, natūralu, kad asmuo, žinantis ir suprantantis, kad jis sunkiai serga, pradeda rūpintis savo turto po mirties paskirstymu. Tai yra logiškai paaiškinamas, protingas asmens poelgis. Palikėja neatliko jokių teisinių veiksmų, kurie prieštarautų protingo asmens elgesio kriterijams, todėl ir šiuo pagrindu ieškinio nėra pagrindo tenkinti. Be to, sandoris, sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių turi būti sudarytas labai nenaudingomis sau sąlygomis. Palikėjos patvarkymas dėl turto atitekimo po jos mirties nelaikytinas jai nenaudinga ar sunkia sąlyga. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu tuo pagrindu, jog sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, turi būti įrodyta: susidėjusios šaliai sunkios aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kad, manydamas, jog nėra kitos išeities, asmuo sudarė nenaudingą sau sandorį; kita sandorio šalis žinojo Šias aplinkybes ir jomis pasinaudojo; sandorio sąlygos (pobūdis) šaliai labai sunkios, o ne šiaip sau nenaudingos.

Tretysis asmuo notarė M. Č. prašo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo paaiškino bei nurodė atsiliepime, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, neatitinkantis faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų. LR Notariato įstatymo 2 str. įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniu santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. 2010 m. liepos 10 d. notarė patvirtino M. M., gimusios 1924 m. birželio 20 d. Marijampolėje, gyvenusios (duomenys neskelbtini), testamentą, kuriuo M. M., būdama veiksni, suvokdama savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, laisva valia be prievartos ir suklydimo, po savo mirties, visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko atsakovei G. L.. Notarinis veiksmas buvo atliktas K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, adresu: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis LR CK 5.28 str., LR Notariato įstatymo 26 str. 1 d., 48 str., notaras tvirtina veiksnių fizinių asmenų oficialiuosius testamentus, sudarytus pagal LR CK reikalavimus. LR notariato įstatymo 28 str. numato, atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir išsikviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą; 31 str. numato, kad tvirtinant sandorius, notaras įsitikina fizinių asmenų veiksnumu, o tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. LR notariato įstatymo 30 str. numato, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, todėl surašyto testamento turinys testatorei buvo balsiai perskaitytas, testatorė patvirtino, kad testamento tekstas jos suprastas ir kaip atitinkantį testatorės valią, jos priimtas ir pačios pasirašytas. Aukščiau minėtas testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, tvirtinant aukščiau minėtą testamentą, buvo laikomasi visų testamentui patvirtinti būtinų sąlygų ir reikalavimų. Prieš notarinio veiksmo atlikimą (testamento tvirtinimą) notarė bendravo su testatorę gydančiais medikais, domėjosi jos ligos istorija, fizine bei psichine testatorės sveikatos būkle, kalbėjosi su pačia testatore. Gydantys medikai patvirtino, kad testatorė orientuojasi aplinkoje, geba suprasti savo veiksmus. Bendraujant su testatore notarė įsitikino, kad testatorė yra veiksni, pilnai supranta savo veiksmus, jų pasekmes, testatorė aiškiai nurodė, kam po savo mirties palieka turtą, ko pasėkoje notarei nekilo jokių abejonių dėl testatorės psichinės būklės, kuri būtų ribojusi jos gebėjimą išreikšti savo valią, visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir reikšmę testamento sudarymo metu. Tvirtindama M. M. testamentą, notarė buvo visiškai įsitikinusi testatorės veiksnumu bei aiškiai išreikšta jos valia, taip pat tuo, kad tarp vidinės testatorės valios ir jos išreiškimo nebuvo jokių prieštaravimų. Apie tai kad gydymo ir testamento patvirtinimo laikotarpiu demencijos diagnozė M. M. nebuvo nustatyta, liudija VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės gydytojos J. D. 2011 m. kovo 01 d. raštas Nr. S-68. Šiame rašte nurodoma, kad 2010 m. liepos 01 d. M. M. konsultuota psichiatrės bei, kad demencijos diagnozė nenustatyta. Taigi, ieškovo teiginys, jog testatorės sveikatos būklė nulėmė tai, kad testatorei testamento pasirašymo metu buvo sudėtinga adekvačiai suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes, yra nepagrįstas, neatitinki faktinių aplinkybių bei prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams. Testamento negaliojimo pagrindai yra išvardinti LR CK 5.16 str. Minėto straipsnio 1 dalyje išvardintų testamento negaliojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, tačiau ieškovas nenurodo konkrečių pagrindų ir nepateikia jokių įrodymų, dėl kurių minėtą testamentą galima būtų laikyti ar pripažinti jį negaliojančiu. Ieškovo teiginys, kad ginčijamas testamentas neatspindi tikrosios testatorės M. M. valios, yra nepagrįstas. Būtent testamentas ir yra vienintelis testatorės valios išreiškimo įrodymas. Tvirtindama M. M. testamentą notarė buvo visiškai įsitikinusi testatorės aiškiai išreikšta valia, taip pat tuo, kad tarp vidinės testatorės valios ir jos išreiškimo nebuvo jokių prieštaravimų. Ieškovo teiginys, kad testamentas buvo sudarytas atsakovės valia ir tenkinant atsakovės interesus, o M. M. testamentą sudarė ne laisva valia, neatitinka tikrovės. Tvirtinant testamentą notarui svarbu nustatyti asmens tapatybę, jo veiksnumą ir aplinkybę, kad testamentas sudaromas laisva valia, o motyvai, kurių vedama testatorė sudarydama testamentą išreiškė savo tikrąją valią, nėra esminiai. Be to, LR CK 5.18 str. įtvirtinta nuostata, kad „Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui", LR CK 5.19 str. 1 d. nurodo, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą". Taigi tai, kad testatorės testamente nurodyta įpėdinė nėra testatorės giminaitė, taip pat testatorės santykis su testamentine įpėdine, nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės ir turinčios esminės reikšmės testamento galiojimui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, jog ieškovo argumentai, jog patvirtintas testamentas neatitiko testatorės vidinės valios, tikrųjų jos ketinimų, taip pat, kad jos sveikatos būklė nulėmė tai, kad testatorei testamento pasirašymo metu buvo sudėtinga adekvačiai suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes, jog ginčijamas testamentas buvo sudarytas atsakovo valia, bei, kad testatorė testamentą sudarė ne laisva valia, yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės, prieštaraujantys pateiktiems įrodymams. Ieškovas, prašydamas pripažinti testamentą negaliojančiu LR CK 1.89 str., 1.91.str. pagrindais, nenurodo jokių minėtuose straipsniuose sandorio pripažinimui negaliojančiu reikšmingų aplinkybių, nepateikia įrodymų savo teiginiams ir argumentams pagrįsti, todėl toks reikalavimas laikytinas teisiškai nemotyvuotu ir nepagrįstu. Testamentas buvo sudarytas maksimaliai atidžiai , išsiaiškinus su gydančiais gydytojais dėl klientės psichinės būklės. Prieš tvirtindama testamentą išaiškino M. valią, įsitikino, kad tokia buvo testatorės valia. Tai, kad testatorė buvo orientuota, veiksni, įrodo gydytojų medicininiai įrašai, jokių dokumentų , kad ji buvo neveiksni nėra.

Trečiasis asmuo Kauno 15-ojo notarų biuro notarė A. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta, prašymų, atsiliepimo į ieškinį iki teismo posėdžio pradžios nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2010-07-10 M. M. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei G. L., testamentas patvirtintas Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarės M. Č., testamentą pasirašė pati M. M.. Testamente nurodyta, kad M. M. būdama veiksni , suvokdama savo veiksmų reikšmę ir pasekmes , laisva valia be prievartos ir suklydimo , šiuo testamentu savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą. Testamento 2p. nurodyta, kad LR CK 3.88str. ir 3.89str. turinys išaiškintas/ b.l. 13/. 2010-11-01 mirė ieškovo sutuoktinė M. M., gim. 1924-06-20, šias aplinkybes patvirtina santuokos liudijimas bei mirties liudijimas/ 1t b.l. 8,9/. Po M. M. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi ieškovas A. M./ 1t b.l.11/.. 2011-01-12 Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarė A. P. nusiuntė ieškovui pranešimą, kad į jų notarų biurą kreipėsi atsakovė G. L., nurodydama, kad ji nesutinka, jog ieškovui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 10/. Iš byloje esančios 2011-01-14 UAB "VITA LONGA" pažymos, kurią išdavė bendrosios praktikos gydytoja R. R., matyti, kad M. M. sirgo bronchine astma, ūmine širdies liga, krūtinės angina, ketvirtos stadijos žarnyno vėžiu. Jos būklė ypač pablogėjo nuo 2010 m. kovo mėnesio, kuomet dėl metastazių stubure atsirado stuburo skausmai, vargino dusulys. Ligonė atsisakė naudoti vaistus, nesileido slaugoma G. Ž., kuri apsigyveno M. namuose, nesileido aprengiama, atsirado iššutimai krūtinės srityje. Paskutinį kartą gydytoja ligonę apžiūrėjo 2010-06-04. Apžiūrint ligonė dūsta sėdėdama, kalbėdama atsisako slaugoma. Dėl progresuojančio dusulio, bendros ligonės būklės ir apsunkintos slaugos rekomenduota stacionarinis gydymas. Ligonė buvo stacionarizuota į ligoninę, po to pervežta į slaugos ligoninę, kur 2010-11-01, mirė (1t , b.l. 14). Iš 2011-03-01 VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės rašto Nr. S-68, bei prie jo pridedamos konsultacijos matyti, kad M. M. jų ligoninėje buvo gydyta nuo 2010-06-23 iki 2010-10-21. 2010m. liepos 1d., ligonė buvo konsultuota psichiatrės D. Ž. dėl blogos nuotaikos, padidėjusio jautrumo. Demencijos diagnozė nenustatyta. / 1t, b.l. 45, 46/. Iš 2011-01-13 Kauno slaugos ligoninės pažymos Nr. 8 matyti, kad M. M. 2010-11-01 buvo komoje, į kontaktą nesueinama, kraštutinai sunkioje būklėje, karščiavo. 2010-11-01, 20.00 val. mirė sutrikus gyvybinėms organizmo funkcijoms ( 1t , b.l. 15/. Iš išreikalautų M. M. medicininių dokumentų matyti, kad M. M. sirgo bronchitu, pneumonija, krūties angina, širdies liga, ketvirtos stadijos žarnyno vėžiu, tačiau ji niekada nesirgo psichine liga bei jis nebuvo skirtinas morfijus arba kiti vaistai, turintys savo sudėtyje narkotinių medžiagų (1t ,b.l. 75-195, 2t b.l. 4-24/. Iš byloje esančio UAB Užuojauta“ užsakymo, leidimo laidoti, matyti, kad mirusiosios M. M. laidojimu rūpinosi atsakovės G. L. šeima/ 1t b.l. 42,43/. Iš VŠĮ K. Griniaus slaugos ligoninės ir palaikomojo gydymo ligoninės 2011-03-01 rašto matyti, kad M. M. gydyta VŠĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje nuo 2010-06-23 iki 2010-10-21. 2010-07-01 ligonė konsultuota psichiatrės D. Ž. dėl blogos nuotaikos , padidėjusio jautrumo. Demencijos diagnozė nenustatyta 1t, b.l. 45, 46/. Byloje yra pateiktas raštas, kad M. M. gulėjo VŠĮ Kauno slaugos ligoninėje nuo 2010-10-21 iki 2010-11-01 / 2t b.l. 30/. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis Neries kr. 6-57, Kaune nuosavybės teise įregistruotas A. M. vardu., nuosavybės pagrindas pirkimo-pardavimo sutartis 1992-04-03. Santuoka tarp M. M. ir A. M. sudaryta 1961-06-24. Tokiu būdu, butas įgytas M. M. ir A. M. santuokos metu, todėl buvo jų bendrąja jungtinė nuosavybė, kuri preziumuoja, kad sutuoktinių dalys yra lygios , t.y. po ½ dalį. Tokiu būdu, po M. M. mirties liko palikimas ½ buto , esančio Neries kr.6-57, Kaune.

Apklausta teismo posėdžio metu 2011-09-26 Liudytoja G. Ž. parodė, kad šiuo metu ji gyvena su A. M. dviese. Gyvena tame bute tam, kad padėtų, iš pradžių padėdavo M. M., o po jos mirties padeda ieškovui. Jai buvo 17 metų, kai apsigyveno M. bute. Su ieškovu susipažino per savo seserį N. Ž., kuri dirbo Vilijampolės turguje. Ieškovas ten ateidavo apsipirkti, jie įsikalbėdavo, jos tėčio ieškovas paprašydavo padėti nudirbti kai kuriuos buities darbus, duris įstatyt, langus padažyt. Pas M. atsikraustė, nes ieškovo žmona jau visai nebegalėdavo savimi pasirūpinti. Šiuo metu ji gyvena viename kambaryje, o ieškovas, kitame. Nurodė, kad niekur nedirba, gyvena iš ieškovo pensijos. Jai gyvenant pas M., kartais atvažiuodavo ir atsakovė, dažniausiai savaitgaliais, kai močiutė susirgo, ji atvažiuodavo dažniau. Jos abi kartu su atsakove kviesdavo greitąją pagalbą. Kai M. išvežė į ligoninę, liudytoją ją lankydavo, kalbėdavosi su gydytojais, jie patarė, kad močiutei būtų geriausia slaugos namuose. M. M. būklė buvo labai nestabili, dideli nuotaikų svyravimai, būdavo, kad ji nuolat tyli, nevalgo. Naktimis ją kalindavo kosulys. Ieškovas liudytojai girdint siūlė M. perrašyti butą, bet močiutė sakė, kad ji nieko neturi. Dėl to tarp jų tik kivirčai kildavo. Kai M. gulėjo slaugos namuose, liudytoja ir ten stengdavosi ją lankyti, bet močiutė būdavo pikta, sakydavo, kad jai nereikia jokių lankytojų (2t b.l. . 56,57/.

Apklausta teismo posėdžio metu 2011-09-26 liudytoja A. Z. Š. parodė, kad ji yra M. kaimynė, gyvena šalia. Liudytojos teigimu, seni gyventojai nustebo, kad susirgus M. jų bute tarsi atsirado nauji gyventojai, tai yra J. ir G. L.. Visą laiką jie vaikščiodavo į M. butą, skalbdavo, tvarkydavo, ruošdavo maistą, visur juos vežiodavo. M. nepatiko, kad pas juos ateidavo ta mergaitė, kai ji ateidavo, neįsileisdavo į namus, nekalbėdavo telefonu, vadindavo ją visokiais žodžiais. Ji bijojo, kad vyras jai turtą paliks. Prieš mirtį M. nebesutardavo, nes prasidėjo konfliktai dėl turto. M. prašė žmonos, kad butą užrašytų tai mergaitei, bet M. jam sakydavo, kad savo dalį ji kam norės, tam ir užrašys. Visada sakydavo, kad butą paliks L. Liudytoja parodė, kad M. buvo vėžys, pabaigoje jai dėjo pleistriukus nuo skausmo, morfijaus neleido, didelių skausmų nebuvo, ji buvo sąmoninga/ 2t b.l. 57/.

Apklaustas teismo posėdžio metu 2011-09-26 liudytojas J. L. parodė, kad velionė M. M. buvo jo motinos J. S. sesuo, jo teta. M. vaikų neturėjo. Jie visą laiką rūpinosi M., nuveždavo kur reikėdavo, nes jie savo mašinos neturėjo. Sergančia teta visada jie rūpinosi su žmona, teta visą laiką vaikščiojo, buvo sąmoninga, jokių vaistų jai neleisdavo. M. M. visada sakydavo, kad po jų mirties viskas liks liudytojo šeimai, tačiau M. padarė kitaip, parsivedė namo mergaitę. Liudytojui nesuprantama, kam reikalingi svetimi žmonės, jei yra artimųjų, kurie gali padėti. Ž. pas juos bute apsigyveno 2010m. vasario mėn., tada teta jau sirgo ir nesugebėjo tam pasipriešinti. ( 2t, b. l. 57,58).

2011-09-26 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. J. parodė, kad ji yra atsakovės G. L. sesuo. Ji yra medikė ir padėdavo seseriai prižiūrėti M. M., sesuo jai dažnai skambindavo, konsultuodavosi. M. buvo šviesaus proto, sąmoninga. Jai morfijaus neleido, ji nesiskųsdavo skausmais, jai jokių vaistų neleisdavo. Ji mirė nuo vėžio. Pas M. bute gyveno mergaitė, kurios M. nenorėjo, ji negražiai apie ją kalbėdavo, sakydavo, kad ji yra jos vyro meilužė. Apie turtinius klausimus M. M. su liudytoja nekalbėdavo, bet yra prasitarusi, kad viską paliks Jonui ir Genutei (2t, b.l.58,59/.

2011-09-26 apklausta teismo posėdžio metu Liudytoja D. V. parodė, kad ji yra L. kaimynė. Iš pradžių, kol nebuvo artimiau pažįstami, galvojo, kad M. yra jų tėvai, nes jų vaikus vadindavo anūkais. Atvažiuodavo pas L. į svečius. Liudytojai dažniau tekdavo bendrauti su M., nei su M. Ir į pabaigą, maždaug prieš dvi savaites iki mirties ją matė, ji atpažino ją, verkė, skundėsi, kad bute neliko vietos per tą mergaitę, kurią ją jos vyras parsivedė. Vadino ją visokias negražiais žodžiais. Sakė, kad jos vyras tą merginą namo parsivežė prieš jos valią. Kai L. parsivežė senutę namo, ji buvo visa iššutusi, neprižiūrėta, tačiau buvo aiškaus proto. Liudytoja aplankė ją ligoninėje ji buvo normali, sąmoninga, orientuota, klausė liudytojos kaip ji gyvena, kaip jos vaikai, anūkai. Lankė ją Griniaus slaugos ligoninėje (2t b.l. 59/.

2011-11-06 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. D. paaiškino, kad ji dirba Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, kurioje 2010 birželio pabaigoje gulėjo M. M.. Jos būklė buvo sudėtinga, jai buvo diagnozuotas storžarnių vėžys, lėtinė obstrukcinė liga, išėminė širdies liga. Emocinė jos būklė stabilizavosi , tačiau fizinė būklė blogėjo. Psichiatras jai nerašė demencijos diagnozės, tik nuotaikos sutrikimą. Jai atrodo, kad M. savo veiksmus suvokė, ji su ja bendravo. Ligoninėje ja rūpinosi giminaitė, dar ateidavo jauna moteriškė, kartais ateidavo vyras, tačiau pagrinde ja rūpinosi giminaitė. Teismo posėdžio metu šalių atstovų, trečiojo asmens 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. paaiškinimais, liudytojų parodymais, nustatytomis bylos aplinkybėmis, ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2010-11-01 mirė ieškovo A. M. sutuoktinė M. M., gim. 1924-06-20, 2010-07-10 M. M. sudarė testamentą Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, kurį pasirašė pati M. M., ir kurį patvirtino 27-ojo notarų biuro notarė M. Č., kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei G. L., kuri yra M. M. sūnėno J. L. sutuoktinė. Be to, nustatyta, kad J. L. bei G. L. nuolatinai rūpinosi kaip M. M. taip ir A. M., bendravo su jais. Tačiau kaip jau M. M. sirgo A. M. į namus prieš M. M. valią, atvedė nepažįstamą merginą G. Ž., su kuria jį supažindino turguje prekiaujanti G. Ž. sesuo. Tokiu būdu, G. Ž. buvo apgyvendinta M. bute, priklausančiame jam bei jo sutuoktinei M. M. be M. M. sutikimo, jai besipriešinant tam. Tačiau esant jos ligai, M. M. negalėjo neleisti apsigyventi jų su ieškovu bute svetimai, nepažįstamai merginai. Be to, G. Ž. apsigyvenusi ieškovo ir M. M. bute pradėjo neįleisti pas M. M. ją globojusius L. Tokiu būdu, ieškovas pasinaudojęs M. M. negalia bei liga, prieš jos valią apgyvendino bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute pašalinį asmenį, t.y. G. Ž., kuri neigiamai veikė ligotą M. M., kuri akivaizdu, kad nenorėjo priimti šios pašalinės merginos paslaugų, kurios buvo brukomos prieš M. M. valią.

Atmestini ieškovo argumentai, kad M. M. savo negalios įtakoje, vaistų veikiama sudarė sau nenaudingą sandorį, t.y. testamentą, neva , kad tai buvo ne M. M. valia , o G. L. valia. Visų pirma, M. M. nebuvo leidžiamas nei morfijus, nei kiti vaistai turintys psichotropinių arba narkotiniu medžiagų. Antra, M. M. nors ir sunkiai sirgo, tačiau ji psichinėmis ligomis nesirgo, demencijos jai nebuvo nustatyta. Trečia, M. M. sudarant testamentą buvo sąmoninga, pati pasirašė testamentą, bei pati išreiškė savo valią. Prieš pasirašant testamentą, notarė M. Č. kalbėjosi su M. M. gydančiais gydytojais apie jos fizinę bei psichinę būklę, prieš tai ji buvo konsultuota psichiatro, tačiau demencijos nenustatyta, be to, notarė garsiai perskaitė M. M. testamento tekstą. Ketvirta, M. M. surašė testamentą ne pašaliniam asmeniui, o savo sūnėno sutuoktinei, kuri ją nuolatinai prižiūrėjo kartu su M. M. sūnėnu J. L., su kuriais buvo ilgalaikiai, pastovūs , artimi santykiai, tai buvo artimi žmonės, su kuriais artimai bendravo ir A. M.. G. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad ir šiuo metu gyvena su ieškovu, t.y. jis viename kambaryje, o ji kitame, be to, gyvena iš ieškovo pensijos. Tokiu būdu, pašalinis asmuo atvestas į namus be M. M. sutikimo ir šiuo metu užima buto dalį pagal įstatymą priklausiusią M. M.. Tokiu būdu, nustatytos aplinkybės, kad G. Ž. buvo apgyvendinta ieškovo bei M. M. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute prieš M. M. valią, o testamentas surašytas 2010-07-10, kuriame išreiškia tikroji M. M. valia. Be to, surašant testamentą M. M. suprato savo veiksmų esmę bei juos valdė, buvo sąmoninga , ir sudarė sau naudingą sandorį, t.y. sudarė testamentą. Kaip jau minėta, iš pateiktų įrodymų matyti, kad M. M. palaidojo būtent L., kurie ir prižiūri jos kapą, o ieškovas ir M. M. laidotuvėse nebedalyvavo. Pats A. M. dėl savo senyvo amžiaus prižiūrėti M. M. negalėjo, prieš M. M. valią apgyvendino namuose G. Ž., kurios nepageidavo M. M., be to, neleisdavo kartu su G. Ž. į namus M. M. slaugiusius L. Pagal CK 5.1 straipsnį paveldėjimas apibrėžiamas kaip mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Testamentu asmuo nustato savo turtinių ir neturtinių teisių, pareigų bei daiktų likimą po jo mirties. Įstatymų leidėjas tokiam valios išreiškimui nustato atitinkamas sąlygas ir tvarką, tam, kad ši valia būtų išreikšta laisvai paties testatoriaus be pašalinės įtakos. Testamentas yra vienašalis sandoris, kurį privalo sudaryti tik pats asmuo ( CK 5.15 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas tokiam valios išreiškimui nustato atitinkamas sąlygas ir tvarką, tikslu, kad ši valia būtų išreikšta laisvai paties testatoriaus ir be pašalinės įtakos. Testamentą privalo sudaryti tik pats asmuo ( CK 5.l5 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 5.19 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu patikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra (nėra) palikėj o įstatyminiai įpėdiniai, taip pat valstybei, savivaldybei, juridiniams asmenims. Testamentas yra įstatymo nustatytos formos vienašalis sandoris, kuriuo testatorius išreiškia savo valią, nurodydamas, kam po jo mirties turi atitekti testamente nurodytas turtas. Įstatymas įtvirtina taisyklę, kad niekas negali įtakoti testatoriaus valios jam pasirenkant turto paveldėtojus. Testamente, kaip ir kiekviename sandoryje, turi būti visi sandorio elementai (subjektai, valia, valios išreiškimas, turinys) ir jie turi atitikti įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad testamentą sudaręs asmuo turi būti veiksnus, jo valia turi būti išreikšta laisvai, testamentas turi atitikti įstatymo reikalaujamą formą. Sandoris, tame tarpe ir testamentas, gali būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.89 str., kai asmuo sudaro sandorį būdamas veiksnus, bet jo sudarymo metu buvo tokios būsenos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai gali būti dėl ilgalaikio ar trumpalaikio sveikatos sutrikimo ar kitų priežasčių, kurios iš esmės paveikia asmens gebėjimą suvokti savo atliekamus veiksmus. Ar asmuo iš tikrųjų yra tokios būsenos sandorio sudarymo metu, turi būti nustatyta ne vien medicininiais duomenimis, bet atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą. Teismas daro išvadą, ar asmuo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti, iš asmens sveikatos, psichikos būklės, sudaromo sandorio pobūdžio ir reikšmės, asmens konkretaus elgesio, rodančio, jog atliekamų veiksmų jis nesupranta. Turi būti pasveriama, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Sutikti su atsakovo atsikirtimų argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, šalių atstovų, trečiojo asmens notarės M. Č. paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad testatorė M. M. testamento sudarymo ir patvirtinimo metu buvo veiksni bei sąmoninga, demencijos nenustatyta, liudytojų parodymais taip pat nustatyta , kad M. M. buvo sąmoninga, turėjo glaudžius ryšius su savo sūnėnu bei jo sutuoktine, t.y. su L, kurie rūpinosi, prižiūrėjo M. M. ir A. M. . Tačiau A. M. prieš savo sutuoktinės valią į namus atsivedė pašalinį, nepažįstamą asmenį, t.y. G. Ž., kuri pasinaudojo M. M. silpna sveikata, kuri neturėjo jėgų pasipriešinti G. Ž. apgyvendinimui jų su A. M. namuose, kuri neleido toliau slaugyti bei rūpintis M. M. L., o surašydama savo testamentą M. M. išreiškė tiktąją savo valią, kuri turi būti gerbtina. Tokiu būdu, nėra pagrindo pripažinti M. M. 2010-07-10 testamentą negaliojančiu, nes sudarant testamentą, M. M. suvokė savo veiksmų reikšmę ir juos valdė, buvo sąmoninga, orientavosi aplinkoje, atpažino žmones, pagal gydančių gydytojų išaiškinimus M. M. demencijos nebuvo, ji priėmė protingą ir pagrįstą sprendimą sudaryti testamentą savo artimiems žmonėms ir sudarė jai naudingą testamentą, kuriuo ji pasirūpino savo mirties atveju jai priklausančiu turtu, turėdama pagrįstų lūkesčių, kad ji bus prižiūrima iki mirties, palaidojama, prižiūrimas jos kapas, kad nebus pamiršta, kad ji buvo šiame gyvenime. Kaip matyti iš notarės M. Č. paaiškinimo bei atsiliepimo, prieš notarinio veiksmo atlikimą, t.y. testamento tvirtinimą notarė bendravo su testatorę gydančiais medikais, domėjosi jos ligos istorija, fizine bei psichine testatorės sveikatos būkle, kalbėjosi su pačia testatore. Gydantys medikai patvirtino, kad testatorė orientuojasi aplinkoje, geba suprasti savo veiksmus. Bendraujant su testatore notarė įsitikino, kad testatorė yra veiksni, pilnai supranta savo veiksmus, jų pasekmes, testatorė aiškiai nurodė, kam po savo mirties palieka turtą, ko pasėkoje notarei nekilo jokių abejonių dėl testatorės psichinės būklės, kuri būtų ribojusi jos gebėjimą išreikšti savo valią, visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir reikšmę testamento sudarymo metu. Tvirtindama M. M. testamentą, notarė buvo visiškai įsitikinusi testatorės veiksnumu bei aiškiai išreikšta jos valia, taip pat tuo, kad tarp vidinės testatorės valios ir jos išreiškimo nebuvo jokių prieštaravimų. Pagal LR 5.19str.1d. kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti savo turtą arba jo dalį. Negalima teigti, kad M. M. sudarydama testamentą buvo neprotinga, nesuprato ką daro, priešingai įrodo bylos aplinkybės, kad ji puikiai suprato ką daro, ji buvo L. gerbiama ir prižiūrima, tinkamai palaiduota, o šiuo metu yra prižiūrimas jos kapas. M. M. paliko savo turtą po mirties sūnėno šeimai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų byloje, leidžiančių daryti išvadą, jog testatorės valia būtų sudarant testamentą kitokia, nei išreikšta testamente. Ieškovas taip pat neįrodė apgaulės , smurto, ekonominio spaudimo arba realaus grasinimo, piktavališko susitarimo, susidėjusių sunkių aplinkybių/ LR CK 1.91str./. Pagal CPK 185 str. įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas sąlygoja didesnė tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, vadovaudamasis procesiniame įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Įvertinant išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius byloje bei jos priede, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad ieškinys nepagrįstas bei neįrodytas, todėl atmestinas/ LR CPK 3str., 178str, LR CK 1.2str., 1.5str., 1.63str., 1.64str, 1.67str., 1.69str., 1.78str., 1.79str., 1.80str, 1.89str., 5.1str., 5.2str., 5.3str., 5.4str., 5.5str., 5.15str., 5.16str., 5.17str., 5.18str., 5.19str., 6.193str./. Atmetus ieškovo ieškinio reikalavimus, iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu/ LR CPK 79str., 88str.2d., 3p., 6p., 93str, 96str., 98str/.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-268str., 270str., 279str.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškovo A. M. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 54,60lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.

Teisėja Olga Šinkarenko