- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-19
- Bylos Nr.
- I-4261-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00913-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- O. B.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, atsakovės atstovė, Ligoninė), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) ir atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 25–26) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 24 d. buvo gydomas LAVL pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad palatos plotas buvo apie 10 kv. m, joje gyveno trise, be to dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai ir asmeniniai daiktai. Palatoje nebuvo lango ir mechaninės ventiliacijos, todėl negalėjo išvėdinti patalpos, pastoviai jautėsi drėgmė, tvyrojo blogas kvapas. Lango vieta buvo užmūryta stiklo blokeliais, todėl buvo nepakankamas natūralus apšvietimas.
Pareiškėjas taip pat reiškė pretenzijas dėl sanitarinių įrenginių trūkumo sanitariniame mazge, nurodydamas, kad Terapiniame skyriuje buvo apie 40 žmonių, o sanitariniame mazge buvo tik du klozetai, todėl tekdavo laukti eilėje, patirti nepatogumų, skausmo ir pan. Pertvara tarp klozetų buvo siaura, surūdijusi, ¾ jos buvo skylė, dėl kurios praktiškai klozetai nebuvo atskirti, todėl teko atlikti gamtinius reikalus stebint kitiems asmenims. Naudodamasis klozetu nuolatos jausdavo gėdą, negalėjo normaliai atlikti gamtinių reikalų, stengdavosi į tualetą eiti naktį. Virš praustuvių nebuvo veidrodžių, higienos reikmenų lentynėlių, todėl skutantis barzdą daug kartų buvo susipjaustęs, higienos priemones turėjo laikyti ant purvinų prausyklos grindų. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė išgyvenimų, didelių nepatogumų, diskomfortą, jaučiasi psichologiškai sugniuždytas ir nepasitikintis savimi, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 1000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 7–11), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 30–31) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas LAVL Vidaus ligų skyriaus 5 gyvenamojoje patalpoje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. Pripažino, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta nacionalinių teisės aktų reglamentuota gyvenamojo ploto norma, tačiau pažymėjo, kad ginčo gyvenamoji patalpa buvo įrengta ne režimo zonos korpuse, palatos nebuvo rakinamos, todėl pareiškėjas laisvu nuo procedūrų laiku galėjo savarankiškai išeiti ir vaikščioti lokaliniame sektoriuje ir šio sektoriaus pasivaikščiojimo kieme, taip buvo kompensuojamas gyvenamojo ploto trūkumas. Tvirtino, kad LAVL oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko galiojančios higienos normos reikalavimus. Patalpa, kurioje kalėjo pareiškėjas, buvo vėdinama per langą. Ginčo patalpos natūralus ir dirbtinis apšvietimas buvo įrengtas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, natūralus apšvietimas buvo užtikrintas per langą. Pareiškėjas buvimo LAVL metu dėl tariamai netinkamų kalinimo sąlygų į įstaigos administraciją nesikreipė. Vidaus ligų skyriaus sanitariniame mazge įrengti du tualetai ir trys praustuvės, kurie buvo atskirti skiriamąja siena, taip užtikrinant pacientų privatumą. Vidaus ligų skyriuje vienu metu galėjo būti ne daugiau kaip 26 pacientai. Galiojantys teisės aktai nenumatė reikalavimo įrengti sanitariniame mazge (prausykloje) veidrodžių ir lentynėlių, tačiau LAVL pacientų patogumui veidrodžiai buvo įrengti. Higienos reikmenis pacientai galėjo pasidėti ant prie praustuvių suformuotų sienelių. Pažymėjo, kad, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, jog LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą, todėl atsakovės atsakomybė negalima.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas LAVL laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d. netinkamomis, kankinančiomis, žmogaus orumą žeminančiomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus, sąlygomis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas tvirtino, kad jam nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam (suimtajam) tenkanti gyvenamojo ploto norma.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11 ⁴ punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. viso bendro palatos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo gydomas nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. Vidaus ligų skyriaus 5 palatoje, kurios gyvenamasis plotas yra 12,14 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 12, 30–31), todėl vienam asmeniui šioje palatoje teko 4 kv. m gyvenamojo ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui, ginčo laikotarpiu gydantis LAVL, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo užtikrinta, todėl yra pagrindas šiame kontekste konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.
Pareiškėjas tvirtino, kad palatoje nebuvo ventiliacijos, nes lango vieta buvo užmūryta stiklo blokeliais, todėl negalėjo išvėdinti patalpos, joje buvo drėgmė, tvyrojo blogas kvapas, trūko natūralaus apšvietimo.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) (įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 14 p. nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai ( toliau - Higienos norma HN 47:2011) 41 punktą, visose įstaigos patalpose turi būti įrengtas bendras dirbtinis apšvietimas. Palatose dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažiau kaip 200 lx, asmens higienos patalpose (tualetai, vonios, dušai) - 100 lx.
Nurodytose normose reikalavimų natūraliai apšvietai nėra nustatyta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl nepakankamos natūralios apšvietos atmestinos kaip nepagrįstos.
Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo patalpoje buvo langas, todėl gyvenamąją patalpą pareiškėjas galėjo vėdinti per jį. Šią aplinkybę grindė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu (b. l. 13–15), kuriame nurodyta, kad 5 palatoje yra langas, atlikus oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio matavimus, nustatyta, kad jie atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Vidaus ligų skyriaus 5 gyvenamosios patalpos nuotraukų neturi, todėl jų pateikti teismui negali (b. l. 30–31).
Pareiškėjas nurodytų teiginių dėl negalėjimo išvėdinti ginčo gyvenamąją patalpą negrindė jokiais galimais įrodymais (pvz., kartu su juo šioje palatoje buvusių liudytojų rašytiniais parodymais), neprašė teismo išreikalauti duomenų apie ginčo laikotarpiu su juo kalėjusius asmenis ir apklausti juos liudytojais, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl negalėjimo išvėdinti gyvenamąją patalpą pareiškėjas kreipėsi į LAVL pareigūnus, administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, nors pagal pateiktų skundų kiekį už vėlesnį laikotarpį (b. l. 32 – 45) matyti, kad pareiškėjas yra linkęs ginti, jo nuomone, galimai pažeidžiamas jo teises, todėl, įvertinus atsakovės atstovo pateiktus duomenis, nėra pagrindo tikėti pareiškėjo tvirtinimu dėl negalėjimo išvėdinti gyvenamąją patalpą.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su sanitarinių įrenginių – tualetų (klozetų) trūkumu sanitariniame mazge, veidrodžių ir lentynėlių higienos priemonėms susidėti prausykloje nebuvimu bei privatumo pažeidimu, naudojantis sanitariniais įrenginiais (klozetais).
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Vidaus ligų skyriuje buvo įrengti 2 tualetai (b. l. 10). Iš LAVL pažymos (b. l. 12) matyti , kad Vidaus ligų skyriuje įrengtos 26 miegamosios vietos.
Reikalavimai sanitarinio mazgo patalpoms įtvirtinti Higienos normos HN 47:2011 30 punkte nurodyta, kad tualetai pacientams turi būti įrengti kiekviename įstaigos aukšte. Įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose) (Higienos normos HN 47:2011 32 p.).
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos), buvo nurodyta, kad tualete turi būti po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų.
LAVL nepateikus duomenų apie faktinį pacientų skaičių Vidaus ligų skyriuje vertinamuoju laikotarpiu, skaičiuojant pacientams tekusį sanitarinių įrenginių skaičių šio skyriaus sanitariniame mazge, šiame skyriuje įrengtų miegamųjų vietų skaičius dalintinas iš įrengtų sanitarinių įrenginių skaičius (26/2). Atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo netinkamai aprūpintas sanitariniais įrenginiais (klozetais ir pisuarais).
Pareiškėjas taip pat reiškė pretenzijas dėl veidrodžių ir lentynėlių higienos reikmenims pasidėti prausykloje nebuvimo.
Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 reikalavimų prausykloje įrengi veidrodžius ir higienos priemonių lentynėles nėra įtvirtinta.
Ginčo metu galiojusiose Aprūpinimo normose buvo nustatyta, kad prausykloje virš kiekvienos praustuvės turi būti sieninis veidrodis bei lentyna higienos reikmenims laikyti.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo sanitarinio mazgo prausykloje buvo įrengti veidrodžiai, higienos priemones pacientai galėjo susidėti ant prie praustuvių suformuotų sienelių, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovės atstovė nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl netinkamai įrengtos sanitarinio mazgo prausyklos (veidrodžių bei higienos reikmenų lentynėlių nebuvimo).
Ligoninė atsiliepime į skundą nurodė, kad sanitariniai įrenginiai atskirti skiriamąja siena. Aplinkybės, kad tualetai atskirti sienele neginčijo ir pareiškėjas, tačiau nurodė, kad ši sienelė buvo surūdijusi ir ¾ jos buvo skylė, todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis klozetu.
Atsakovės atstovė, turėdama įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose, nepateikė jokių duomenų apie Vidaus ligų skyriaus sanitarinio mazgo įrenginių atskyrimą sienele, sienelės techninę būklę, todėl nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, kad sienelėje buvo didelė skylė, per kurią buvo matomas klozetu besinaudojantis žmogus, taigi tikėtina, kad, pareiškėjui naudojantis klozetu, ginčo sanitariniame mazge tinkamai nebuvo užtikrintas jo privatumas.
Įvertinus aukščiu nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat konstatuoti kiti pažeidimai (sanitarinių įrenginių trūkumas, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, netinkamai įrengta prausykla).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad byloje nustatyti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai, nenustatęs, jog atsakovės atstovė būtų siekusi pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgdamas Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 100 Eur, kuri priteistina iš atsakovės (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui O. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur ( šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.