- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- 1-46-721/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45599-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Nukentėjusysis
- E. D.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Virginija Vainorienė
dalyvaujant nuotolinio ryšio priemonėmis, prisijungus per Zoom programą, prokurorei Dianai Voskoboinikovai kaltinamajai M. P., jos gynėjui advokatui Modestui Švažui, nukentėjusiosios E. D. atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, nesimokanti, pagrindinio išsilavinimo, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. 2018 m. rugsėjo 17d., laike nuo 18 val. 30 min. iki 21 val. apleistame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje su R. Š., R. D., L. L. ir V. G., seksualiai prievartavo nepilnametę E. D., t. y. ji kartu su R. D. ir L. L. paėmę už E. D. rankų ją prievarta įvedė į apleisto pastato vidų prieš nukentėjusiosios valią ir, per prievartą ją laikant namo antro aukšto palėpėje, liepė stebėti, kaip M. P. lytiškai santykiauja su R. Š., tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą, o V. G., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, taip pat tenkino lytinę aistrą, tai yra trynėsi ir glaustėsi savo priekine kūno dalimi į nukentėjusiąją E. D., po to tęsdami nusikalstamą veiką, R. Š. toliau tenkino savo lytinę aistrą, nes apnuogintais lytiniais organais trynėsi į E. D. kūną, kišo savo lytinį organą prie E. D. lytinių organų, o šiai priešinantis, M. P. toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, tampydama nukentėjusiąją E. D. už plaukų, čiupo jai už dešinio peties ir plėšė megztinį, bei spyrė koja jai į kairę pilvo šono pusę, taip E. D. sukeldama fizinį skausmą, po ko L. L., įbaugindamas nukentėjusiąją metė kėdę į lango stiklą, bei pasinaudodamas smurtu palaužta E. D. valia, tenkino savo lytinę prieš jos valią, t. y. nusimovė kelnes ir savo lytinį organą atkišo į nukentėjusiosios veidą reikalaudamas jį čiulpti, tuo pat metu R. Š. taip pat pasinaudodamas smurtu palaužta nukentėjusiosios E. D. valia tenkino savo lytinę aistrą ir reikalavo nukentėjusiosios čiulpti jam lytinį organą, o tuo pačiu metu M. P. taip pat pasinaudodamas smurtu palaužta nukentėjusiosios E. D. valia, suėmusi rankomis jos galvą lenkė ją link savo apnuogintų lytinių organų reikalaudama juos laižyti, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą, po to nurodė visiems patalpoje buvusiems vaikinams: R. Š., L.L., V. G. ir R.D. nusimauti kelnes ir apnuoginti savo lytinius organus, bei suėmusi ranka E. D. galvą už plaukų lenkė ją prie vaikinų apnuogintų lytinių organų, jais lietė ir trynė E. D. lūpas, taip panaudojant fizinį ir psichinį smurtą, atėmus galimybę priešintis, bei pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu su nepilnamete nukentėjusiąja E. D..
Kaltinamoji M. P., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo nurodė, kad savo kaltę pripažįsta tik tiek, kad iš tiesu pakėlė prieš nepilnametę E. D. ranką, E. tik megztinį suplėšė, bet neatliko jokių veiksmų jos atžvilgiu, susijusių su seksualiniu prievartavimu. Ji nemušė E. ir neliepė jai tenkinti lytinę aistrą su vaikinais. R. D., L. L., V. G. R. D., L. L., V. G. mokyklos laikais buvo vienas klasiokas, kiti mokyklos draugai, o R. Š. yra netikras jos pusbrolis. Su E. D. ji taip pat mokėsi vienoje mokykloje, tarp jų būdavo ir geri santykiai, būdavo ir pykčių, jos nebuvo geriausios draugės. Tą dieną, kuri nurodyta kaltinime, R. Š. vakare atvažiavo į Mažeikius. Ji, R. D., V. G. gyveno mokyklos bendrabutyje, R. atvažiavo iš namų, L. atėjo iš miesto .Jie visi, t. y. ji, R. D., L. L., V. G. ir R. Š. susirinko mokyklos kieme, bendravo, galvojo eiti į miestą pasivaikščioti. E. tuo metu taip pat buvo prie mokyklos, ji paklausė ar gali eiti kartu su jais. Ji sutiko, kas E. eitų kartu. Visi nutarė eiti į apleistą namą, kris yra netoli mokyklos, pakeliui į parką. Visi buvo nuėję ir į parką, esantį Mažeikių senamiestyje, o paskui kažkas pasiūlė, ji neprisimena kas tiksliai, eiti į tą apleistą, vadinamą ,, (duomenys neskelbtini)“ namą. Jie tada nieko neplanavo daryti tame apleistame name, tiesiog galvojo pasėdėti, pabendrauti, „paprikolinti“ ir viskas.Nuėję į namą, visi palipo į antrą aukštą. Ten buvo dar kaip tik sofa. Susėdę ant sofos visi šnekėjosi, bendravo iš pradžių. Tiksliai neprisimena, ar kažkas iš vaikinų buvo nusipirkęs, ar ji buvo atsivežusi alaus, tai buvo atsigėrę to alaus, bet ne tiek daug. Paskui V. prašė, kad R. nueitų ir nupirktų dar alaus. R. nupirko ir parnešė dar alaus, visi išgėrė dar alaus. Iš pradžių viskas buvo ramiai, nebuvo jokių konfliktų, visi ramiai bendravo. Alų gėrė visi, ir E., ir vaikinai. Kas paskui buvo, po tiek laiko ji labai gerai neprisimena. Tame apleistame name jie buvo apie valandą, gal pusantros valandos. Po to visi kartu iš to namo išėjo, ėjo visi vėl į parką pasivaikščioti, paskui grįžo į mokyklos teritoriją. E. visą laiką buvo su jais, jokios prievartos jos atžvilgiu niekas nenaudojo. Tie E. D., tiek vaikinai savo parodymuose sako netiesą, nes ten tokių dalykų apie ką jie pasakojo, tikrai nebuvo. Ji tame name lytiškai santykiavo su R. Š. Ji tik po kiek laiko sužinojo, kad jis yra jos pusbrolis. V. G. su E. irgi santykiavo, nes E. pati norėjo šių santykių. Prieš jos valią nebuvo atlikta jokių seksualinių veiksmų, niekas jos prievarta nelaikė tame name, nebuvo ten jokių muštynių, nebuvo to, kad ji E. galvą lenktų prie savo ar vaikinų lytinių organų, tokie parodymai yra melas. Tą pačią dieną R. ją su E. D. sutaikė, jos atsiprašė viena kitos. Tame apleistame name visi gėrė alų ir gėrė stipriausią alų. E. D. gėrė kartu su visais ir ji buvo gerai apsvaigusi nuo alkoholio. E. pradėjo ją pulti, pradėjo šnekėti nesąmones, dėl ko jos susibarė ir ji suplėšė E. megztinį. Kažkokiu momentu E. D. nebuvo leidžiama išeiti iš pastato, bet paskui ją išleido Jokių grasinimų ar prievartos jos atžvilgiu tikrai nebuvo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu bylos nagrinėjimo teisme metu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios duoti parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja M. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2018-09-17, pirmadienį apie 15 val., ji su V. ėjo susitikti su R. prie (duomenys neskelbtini), esančio senamiestyje. Ji su savimi turėjo alaus butelį, 1 litro talpos, kurį atsivežė iš Skuodo, nuošalioje vietoje jie trise išgėrė tą alų, po ko ėjo visi trys link mokyklos. Prie mokyklos sutiko L. L., kuris dar pakvietė R. D. iš mokyklos bendrabučio ir tada ėjo nuošaliau parūkyti, kur prie jų pasisveikinti priėjo E. D.. Pažymėjo, kad ji su E. D. nieko nekalbėjo, kadangi ji jai nepatinka dėl įvairių apkalbų. Ją net supykdė E. priėjimas. Dar kažkiek laiko praleido mokyklos aikštelėje, tada ji vaikinų paklausė „ką veikiam“. Ji E. pasiūliusi eiti pasivaikščioti. Visi vaikinai ėjo kartu. Ėjo į ,, (duomenys neskelbtini)“ - į tą apleistą pastatą. E. ėjo pati, nieko neverčiama. Ėjo šiaip pasibūti, pasėdėti, pašnekėti. Su savimi V. kuprinėje atsinešė alaus, kurį nupirko R.už turėtus L. pinigus. Visi jie, išskyrus E., gėrė alų. Vienu metu, ramiai būnant, nei iš šio nei iš to E. pradėjo šaukti, kad ,,jūs debilai visi esat, išleiskit mane, aš noriu išeiti“, tada R. D. su savimi turėjo lipnios juostos kuprinėje. Buvo mėlynos ir raudonos spalvų. R. ir L. buvo apsauginiai, jie patys taip nusprendė, kad jie apsauginiai ir jie turėjo neišleisti E., jie saugojo duris, kad nepabėgtų E.. R. užvyniojo turėtomis abiejomis lipniomis juostomis praėjimą. E. bandė išeiti, bet jai neleido išeiti R. D. vis ją nustumdavo šalin kai ji norėdavo išeiti. E. verkė negalėdama išeiti. K. E. neklyktų L. R. paduotu pleistru bandė klijuoti E. burną, tačiau nepavyko, nes E. aktyviai priešinosi. Neneigia, kad ir ji padėjo laikyti E. rankas, bet E. labai trankėsi, tai jai nepavyko jos nulaikyt. Dar laikė jos rankas ir R., kuriam taip pat nepavyko nulaikyti. E. aktyviai priešinosi. Nurodo, kad R. pleistro turėjo savo juodos spalvos kuprinėje. Negali nurodyti, kodėl R. nešiojosi tą pleistrą. Po to E. ją pradėjo temti už plaukų. Nieko nesakė temdama. Tada ir ji jai tempė už plaukų. Tada R. puolė ir jas atskyrė. R. po to pasakė, kad ji E. atsiprašytų ir ji jo paklausė bei E. atsiprašė. Po to ji su R. bendru susitarimu nusprendė eiti pasimylėti. R. su L. pasiliko prie durų sargyboj, kad niekas neateitų kol jie mylėsis. E. girdėjusi V. sakė eiti su ja pasimylėti. Jie atėjo taip pat į tą kambariuką kur jie buvo ir matė kaip V. ją lietė, lietė E. krūtinę. Po to duris uždarė, buvo tamsu nieko nesimatė. Ji pradėjo mylėtis su R., o E. stovėjo tame pačiame kambaryje ir viską matė. Ji su V. nesimylėjo, nes E. sirgo mėnesinėmis. Apie tai E. jai pasisakė pati. V. nemovė E. kelnių, sakė tik ,,prikolino“. E. vienu metu išėjo iš kambario ir girdėjo kaip L. jai pasakė, kad „eik atgal į kambarį mylėtis arba čiulpsi man“. E. sugrįžo, tačiau vėl išėjo. Tuo metu ji mylėjosi su R. R. apsaugos priemonių nenaudojo. R. lytinio akto nebaigė, nes E. pradėjo sakyti, kad kažkas pareina ir jie nebaigė mylėtis. Pažymėjo, kad E. nebuvo verčiama mylėtis su niekuo, tik L. kai ji norėjo išeiti sakė jai kad ,,eik mylėkis su V.“. Tačiau V. stovėjo tik ją apkabinęs, o E. tuo metu juokėsi. E. dar V. pasakė, kad ji serga mėnesinėmis ir V. nuo jos tada greitai atsitraukė. Po to kai jie baigė mylėtis, jie visi išėjo. Ėjo į vaikų žaidimų aikštelę, kur ,,durniavo“, suposi. E. buvo kartu su jais. Nurodo, kad tame apleistame name ne visi vaikinai buvo apnuoginę savo lytinius organus, nurodo, kad tik R., kai jie mylėjosi ir mano, kad gal V. rodė, nes girdėjusi kaip V. sakė, kad „nori parodysiu“. Supratusi, kad lytinius organus. Jos žiniomis E. su V. ankščiau yra turėję lytinius santykius. Apie tai jai sakė pati E.. Paklausta kas vartojo prieš E. fizinį smurtą, ji atsakiusi, kad tik ji tuo metu kai jos susimušė, o vaikinai kartu su ja laikė jai rankas, kai ji klykė, blaškėsi. Pažymėjo, kad E. rankos nebuvo surištos. Paklausta kodėl E. neišleido iš pastato, kai ši norėjo išeiti, nurodė, kad „visi norėjo su ja pabūti, ,,paprikolinti“, pabendrauti. Paklausta ar buvo E. siūloma mylėtis oraliniu būdu, ji nurodė, kad ne, tik girdėjusi, kaip L. pasakė tuo metu kai ji išėjo iš kambario, kad grįžtų atgal, o jei ne, tai gaus L. „pačiulpti“. Dar girdėjusi, kaip L. grasino E., kad niekam nepasakotų kas buvo, o jei pasakys, ją išveš į mišką jo draugai, tai yra L. draugai. Neigia, kad ji būtų apnuoginusi savo lytinius organus ir neigia, kad ji E. galvą lenkė prie vaikinų apnuogintų lytinių organų. Teigia, kad jie iš viso nebuvo apnuoginti. Mano, kad E. bet kada galėjo išeiti iš pasato lauk, na tik L. su R. buvo užklijavę pleistrus (2 t., b. l. 197; 3 t., b. l. 2-4).
Vėliau ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad su įtarimu nesutinka, kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad jau yra davusi parodymus. Pažymėjo, kad E. bet kada galėjo išeiti ir kad ji jai nieko nedarė. Į pastatą E. ėjo savo noru. Kodėl su E. susimušė, nepamena.. E. suėmusi už plaukų nebuvo, jos galvos nelenkė prie vaikinų apnuogintų lytinių organų. Prieštarauja, ka būtų liepusi E. laižyti jos lytinius organus ( 3 t., 6-7, 8-9).
Parodymų patikrinimo vietoje įtariamoji M. P. patvirtino savo parodymus, nurodydama susitikimo su R. Š. vietą, t. y. prie (duomenys neskelbtini), po to parodė nuošalią vietą, kur ji kartu su V. ir R. vartojo alkoholį. Po to parodė vietą prie mokyklos, kur ji kartu su vaikinais rūkė ir kur atėjo E., kuriai ji pasiūlė eiti pasivaikščioti. Po to parodė apleistą namą, vadinamą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame ji mylėjosi su R. kitiems stebint, bei parodė namo viduje vietą kur R. su L. klijavo izoliacines juostas. Parodė, kambarį, kuriame ji susimušė su E.. Parodė langą kurį išdaužė L. (3 t., b. l. 11-20).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos nepilnametė nukentėjusioji E. D. parodė, kad 2018-09-17 ji išėjusi į mokyklos kiemą, kur ją M. P. pakvietė eiti į parką. Ji sutiko. Kartu ėjo V. G., R. D., M. P., R. Š., L. S.. Einant link parko pro (duomenys neskelbtini) namą ji išsigandusi ir pradėjo bėgti, tačiau pabėgti jai nepavyko, kadangi L. ją pagavo ir paklausė „Kur bėgu“. Tada jis suėmęs jai už kuprinės ją nusitempė į tą (duomenys neskelbtini) namą. Užlipus į namo antrą aukštą jai liepė eiti pasimylėti su L., tačiau jis nesutiko, pasakydamas, kad „su tokia nevala nenoriu“. Tuomet M. nuėjo su R. į atskirą kambariuką, L. nurodydamas, kad į tą patį kambariuką įstumtų ir E., bei nurodė uždaryti duris. Tokiu būdu ji atsidūrė kambariuke, kuriame buvo M. su R. bei V. G.. M. su R. buvo be kelnių, apnuogintais lytiniais organais, kur jai matant jie lytiškai santykiavo. V. taip pat pradėjo į ją trintis. Jie buvo apsirengę. Po to L. atidarius duris iš patalpos išėjo M. su V. Jos išeiti iš patalpos neišleido L., laikydamas duris, ir tuo metu patalpoje likęs R. kišo prie jos lytinių organų savo apnuogintą lytinį organą. Netrukus sušuko „M. ateik“, kuri atėjusi iš karto užsipuolė ją klausdama kodėl ji nepasiduoda. Po to išėjusi iš kambariuko į bendrą patalpą ji pamatė kaip L. metė kėdę į langą ir jį išdaužė, po ko jis priėjęs prie stovinčios E. apnuogino savo lytinį organą ir jį suėmęs savo ranka kišo jį prie jos veido reikalaudamas jį čiulpti. Ji to daryti nesutikusi. Tuomet pamatė kaip toliau nuo jos stovintis R. taip pat apnuogino savo lytinį organą ir taip pat reikalavo jį čiulpti. Ji to daryti taip pat nesutikusi. M. taip pat apnuoginusi savo lytinis organus pareikalavo, kad ji juos laižytų. Jai nesutikus tai daryti M. suėmė jos galvą, lenkė ją, paliepdama laižyti jos lytinius organus. Nurodo, kad M. dar ją laikiusi už abiejų rankų riešų prieš paliepiant laižyti jos lytinius organus. Tuo metu ji išsigandusi pradėjo šauktis pagalbos. M. paprašiusi R. paduoti jai lipnią juostelę, su kuria ji užklijavo E. burną. Buvo dvi juostelės, kuriomis buvo klijuojama jai burna. Raudonos ir geltonos spalvų. Po to L. S. jai dar surišo rankas R. paduotu šniūru. Šniūras buvo metro ilgio, pilkos spalvos, rodomojo piršto storio. Girdėjusi kaip V. sakė garsiai, kad paleisti E., nes ji pasiskųs, tačiau M. į tai atsakiusi, kad jai „pochui“. Po kiek laiko V. atklijavo jai burną, o L. atrišo rankas. Tuomet M. jai čiupusi už dešinio peties ir perplėšė jai megztinį, po ko liko sužalojimai, t. y. mėlynė ir įbrėžimai. Juto tuo metu fizinį skausmą. Po to koja M. jai spyrė į kairį pilvo šoną. Ji prašėsi išleidžiama, tačiau niekas nesutiko jos išleisti, nurodydami, kad ši pasiskųs. Jai pažadėjus niekam nesiskųsti ji sulaukė grąsinimų: M. ir R. grasino, kad atvažiuos 10 mašinų, kad ją išveš į mišką ir išprievartaus. M. pagrasino, kad sulaužys jai rankas. L. pagrasino, kad ją nuogą išveš į mišką ir ji pareiti galės nuoga per visą miestą. Nurodė, kad jie buvo išėję į lauką, kur jai buvo pasakyta nebėgti, kur lauke M. daužė pastato langus, visi kiti parūkė, po to sugrįžo į namo vidų, kur liepė lipti laiptais aukštyn V.. Matė kaip R. klijavo pleistru duris, kad E. negalėtų išeiti. R. su M. patalpoje ją gąsdino dvasiomis, tyčia judino daiktus, po to išėjo visi asmenys iš namo. Apie viską sękančią dieną ji pasipasakojo auklėtojai D. Tą pačią dieną pasipasakoti niekam nepavyko, kadangi M. buvo šalia ir neleido pasakoti (1 t., b. l. 110-112).
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja A. V. parodė, kad R. D., V. G., E. V., L. S. mokėsi jų mokykloje. M. P. irgi mokėsi, jai buvo 16 ar 17 metų tuo momentu. Apie įvykį ji sužinojo atėjusi sekančią dieną į darbą. Ją informavo buvusi mokyklos direktoriaus pavaduotoja D. K.. Pavaduotoja jai sakė, kad E. patyrė tariamai seksualinę prievartą. Ji papasakojo, kad M. P. suorganizavo išėjimą į parką, bet iki parko nenuėjo, nes netoliese mokyklos įsiviliojo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį apleistą pastatą, vadinamą ,, (duomenys neskelbtini)“ tiek E. D., tiek visus tuos berniukus. Ji mano, kad pavaduotojai turėjo papasakoti pati gal pati E. D. ir dirbusios vakarinės auklėtojos. Ji išsikvietė E. D., kad pasikalbėti dėl šito įvykio. E. tą rytą atėjusi, pasakojo, kad ji buvo apgaulės būdu įviliota į apleistą pastatą, nes buvo tariamasi eiti į senamiesčio parką pasivaikščioti, bet M. buvo susiorganizavusi su R. Š. įsivilioti ją į tą ,, (duomenys neskelbtini)“ už kažkokias lyg ir apkalbas ar kažką panašiai. E. nenorėjo ten eiti, bet L. S. per prievartą ją nutempė į tą ,, (duomenys neskelbtini)“. Ji patyrė M. patyčias, Š. patyčias. Jie norėjo, kad kiti berniukai nusimautų kelnes ir laižyti E. liepė savo lytiniais organus, bet E. prieštaravo, nenorėjo tenkinti M. užgaidų ir tuo momentu M. pradėjo prieš ją smurtauti, vadindama necenzūriniais žodžiais, sakė: „Kale, daryk, ką aš tau liepiu daryti“. Ji taip suprato, kad visiems veiksmams vadovavo M. Ji suprato, kad lytinio akto kaip ir nebuvo, buvo tik tas pasityčiojimas iš mergaitės. E., kai pasakojo apie tą įvykį, atnešė suplėšyta maikutę, ant jos kūno matėsi kaip nesenai daužimo žymės ant pilvo, ant rankų. Iš E. elgesio suprato, kad tokie įvykiai galėjo būti. Kai pasikvietė E. į kabinetą, ji buvo labai išsigandusi ir sakė: „Ką aš Jums, socialine, papasakosiu, bet Jūs tik niekam nepasakokit, nes man gėda“. Ji E. pažadėjo, kad jų pokalbis palieka kabinete. Ji paprašė E., kad ji raštiškai parašytų kas nutiko, bet matė, kad ji neparašys, nes ji buvo labai sutrikusi. Tada ji E. pasakė, kad ši pasakotų, o ji rašys, o po to visą tą juodraštį skaitys ir ji pasakysi dar, ką ir kur reikia įterpti. Tai ką jai pasakojo E., ji viską detaliai surašė, tada buvo kviečiami policijos pareigūnai, apsirašė įvykį, pasikalbėjo, mokyklos psichologė buvo informuota, Akmenės bendruomenės centrą, kur E. anksčiau gyveno, taip pat informavo. Ji pati kreipėsi į policiją, jos taip nutarė su mokyklos direktoriaus pavaduotoja, nes tai nebuvo eilinis įvykis. Buvo pokalbis tiek su M., tiek ir su visais berniukais. E. labai išgyveno tą įvykį. Neigiamas emocijas jai sukėlė šitas įvykis. Ji negalėdavo pasėdėti ramiai, buvo toks gestikuliavimas ant kėdės sėdėjimo metu. Jai nebuvo būdingi tokie veiksmai prieš tą įvykį. Tas įvykis ją pakeitė, buvo baimė vaikščioti po mokyklą, baimė vakare pasilikti mokyklos bendrabutyje, baimė išeiti į kiemą, į parduotuves. Ji išsakė šitas baimes, mokyklos darbuotojos matydavo, pastebėdavo tai. Asmeniškai ji ir direktoriaus pavaduotoja ją saugojo, po pamokų ji visada ateidavo pas ją į kabinetą arba pas pavaduotoją į kabinetą, nes iš M. ir tų berniukų buvo jai grasinama. Ji sakė, jog jie grasino „Jeigu tu kažkam prasižiosi, tai tu kentėsi“. E. saugojo, kad nepatirtų dar papildomo smurto iš tos aplinkos. Šiaip E. buvo linkusi kai kurias istorijas pagražinti. Bet šuo atveju vien ta jos fizinė išvaizda, kad ateidavo į kabinetą drebėdama, išlydėdavo iš kabineto į vykstančias pamokas, bet ji bijodavo eiti į tas pamokas, nes toj aplinkoj būdavo tie patys jos skriaudikai. Iki šio įvykio jos tokio pasikeitusio elgesio nebuvo. Ganėtinai ilgą laiką E. buvo uždara, verkšlendavo, vakarais dirbančios naktinės auklės taip pat ją saugojo, netgi buvo iškėlusios į kitą kambarį, kad nemiegotų kartu su M. vienoje patalpoje. E. D. buvo kiek paklusnesnė, ji linkusi labiau įsiteikti stipresniam už save. M. visada būdavo lyderis tiek savo draugų rate, tiek mokyklos mastu. Ji visada buvo linkusi lyderiauti. Būdavo kažkokių tai nesutarimų, kuriuos reikėdavo spręsti – skambinėjimai kažkokiais tai telefonų numeriais, į mokyklos kiemą vyriškių išsikvietimai. Ji neprisimena, kad prieš tą įvykį būtų buvęs kažkoks konfliktas tarp E. D. ir M. P.
L. S., kurio atžvilgiu jau priimtas nuosprendis dėl tų pačių aplinybių išskirtoje byloje, buvo apklaustas teisme kaip liudytojas.
Apklaustas teisme liudytojas L. S. nurodė, jog nieko nebeprisimena, nes praėjo 5 metai. Po įvykio jis viską buvo parašęs pasiaiškinime. Ten ir yra visa tiesa surašyta. Jis buvo apklaustas ir visi jo parodymai, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.
BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teismo posėdyje buvo pagarsinti L. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis L. S. parodė, kad mokykloje draugauja su M. P., V. G., R.D.. Į mokyklos teritoriją dažnai ateina jų pažįstamas R. Š., kuris yra V. G. draugas. Pamena, kad viskas vyko pirmadienį, po pamokų, kai lauke prie mokyklos jis susitiko su M., V., R. ir R.. Bekalbėdami nusprendė, kad reikėtų ,,paprikolinti“ iš E. D., nes iš jos pastoviai tyčiodavosi, nes ji turi negalią, t.y. šlubuoja, todėl jie iš jos ir tyčiojasi. Jie visi sutarė, kad reikėtų E. nusivilioti į netoli mokyklos, esantį apleistą namą, ten surišti, uždaryti ir palikti. Sutarė, kad jis pasiims savo virvę, skirtą rūbams džiauti ir iš anksčiau turėtą lipnią juostą, su kuria bus galima užklijuoti E. burną. Nurodo, kad mintis taip pasielgti su E. kilo jiems visiems spontaniškai, nebuvo, kad kuris vienas tai būtų sugalvojęs. Po kurio laiko, kaip ir buvo susitarę, vėl susitiko mokyklos kieme, t. y., per tą laiką jis pasiėmė virvę, lipnią juostą, kuriuos susidėjo į kuprinę. Kai jie susitiko, pamatė, kad lauke, mokyklos kieme yra ir E. Tuo metu M. nuėjo pas E., tikslu ją prikalbinti su jais eiti į miestą pasivaikščioti. Jai tai pavyko, nes jos abi priėjo prie jų ir jie išėjo link to apleisto namo. Kai priėjo apleistą namą, E. pasakė, kad eis visi į vidų, tačiau E. nenorėjo ten eiti. Todėl jis, R. ir M. pagriebė ją už rankų ir nusitempė į tą namą. Toje vietoje daugiau nebuvo jokių pašalinių žmonių, nes ten yra nelankoma vieta. Tuo metu kai E. tempė į namą, ji nešaukė, tik priešinosi, bandė ištrūkti. J. E. įtempė pro atviras namo duris. Kai įtempė E. į namo vidų, ją paleido ir pasakė, kad lips dabar į antrą aukštą, kur parūkys. Jie pradėjo lipti laiptais, o su jais kartu lipo ir E., tačiau jis, R. ir V. ją prižiūrėjo, kad nepabėgtų, t.y. stovėjo prie išėjimo užstodami savo kūnais praėjimą. Kai visi užlipo į antrą namo aukštą, visi susėdo ant ten buvusios sofos, kur visi, išskyrus E., pradėjo rūkyti. Kai parūkė, M. su R. išėjo į kitą kambarį ir užsidarė duris. Tuo metu jie, t.y. jis, V. ir R. saugojo, kad E. niekur nepabėgtų. Tuo metu jie iš E. juokėsi, jai nieko nesakė. Po kurio laiko, E. nuėjo į kitą kambarį, kur buvo M. ir R. ir po kelių minučių grįžo. Kas vyko tame kambaryje, jis nežino. K. E. grįžo, pradėjo šaukti, kad ją paleistų, t. y. leistų jai išeiti. Tuo metu iš kito kambario išbėgo M., kuri pribėgusi prie šaukiančios E. griebė jai už plaukų, rūbų ir pradėjo ją tąsyti, draskyti po kambarį. Visa tai vyko apie minutę laiko, tada jie, t. y. jis, V. ir R. priėjo prie jų ir atskyrė, kad nebesimuštų. Kai jas išskyrė, į kambarį grįžo R.. Situacija kiek aprimo ir tada jis vėl pradėjo prikolinti, t.y. nusimovė savo kelnes ir triusikus ir stovėjo prieš E. apnuoginęs savo lytinius organus. Šalia jo taip pat nusimovęs kelnes, taip pat apnuoginęs savo lytinius organus atsistojo R. Jie stovėjo priešais E., tuo metu R. jai pasakė ,,dabar čiulpk jiems“. Ką R. pasakė tiksliai, dabar nepamena. Tačiau E. nieko nedarė, t.y. nei čiulpė, nei lietė jų lytinius organus. Taip stovėjo keletą sekundžių, o po to apsimovė kelnes. Tada E. vėl pradėjo šaukti, kad ją paleistų, todėl laikydami ją už rankų, pradėjo rišti jai rankas su jo turėta virve. Rankas rišo jis, tačiau jam nepavyko, o tuo metu R. bandė su lipnia juosta užklijuoti E. burną, tačiau ir jam nepavyko, nes juosta buvo per siaura, o be to ir E. muistėsi. V. tuo metu laikė E. ranką iš kitos pusės nei buvo jis. Tuo metu M. ir į kambarį vėl atėjęs R. sėdėjo ant sofos ir stebėjo juos. Kadangi jiems nepavyko surišti E. rankų ir užklijuoti jai burnos, jie atsisakė tai bandyti daryti toliau ir E. paleido. Tada M. jam ir E. liepė eiti į kitą kambarį pasimylėti, tačiau jis nesutiko tai daryti, nes E. jam yra nepatraukli, o ir pati E. nenorėjo to daryti. Tada E. pradėjo verkti ir jie nuo jos atstojo bei po kiek laiko visi kartu išėjo iš to namo ir grįžo prie mokyklos. Prieš išeidami iš namo jie visi kartu prigrasino E., kad apie tai niekam nepasakotų ir nesiskųstų, nes jei taip ji padarys, tai jis nusives ją į sklepą, kur uždarys ir neduos valgyti, taip pat sakė, kad ją nužudys, tačiau jis pats taip nebūtų daręs, o tai sakė tam, kad ją pagąsdinti. E. pasakė, kad niekam nesiskųs ir jie išsiskyrė. Su E. taip elgėsi, nes norėjo ,,paprikolinti“ (4 t., b. l. 35-36).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju L. S. parodė, kad pirminės apklausos metu buvo išsigandęs ir pasakė netiesą, nurodė, kad jokio šniūro su savimi neturėjo atsinešęs ir niekas E. neklijavo burnos ir nerišo rankų. Teigia, kad E. melavo apklausta teisme. Taip pat neigė, kad buvo apnuoginęs savo lytinius organus, teigia, kad jis to nedarė. Savo kaltę pripažįsta tik toje dalyje kad per prievartą įvedė E. į pastato vidų. Neneigia, kad metė kėdę į langą, kuris dužo. Nurodo, kad taip elgėsi iš neturėjimo ką veikti (4 t., b. l. 41-42, 43-46).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisme, liudytojas L. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, jog M. P. norėjo, kad E. užsičiauptų ir M. pradėjo pulti ant E. tikriausiai kad ji nerėktų. M. plaukus E. tampė ir suplėšė E. megztuką. M. paėmė jai už megztinio, kad ji nebešūkautų tame name. Ji bandė E. tempti, bet vaikinai jas išskyrė, kad nesusimuštų daugiau. Fizinio smurto M. daugiau nevartojo prieš E., tik psichologinį smurtą labiau, nes M. „prikolino“ iš E. M. juokavo, bet negrasino E., jos negąsdino ir megztuką suplėšė. M. neliepė E. laižyti savo lytinių organų, bet liepė eiti su V. pasimylėti, bet V. atsisakė. Jis nepamena, kad M. lieptų E. galvą lenkti prie visų vaikinų lytinių organų.
Liudytojas R. D., kurio atžvilgiu jau priimtas nuosprendis dėl tų pačių aplinkybių išskirtoje byloje, apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jis, M. ir R. Š. buvo mokykloje. Apie 18 val. jie nuėjo pavalgyti vakarienės, po to su M. išėjo į lauką, į kitą pusę, kur yra rūkoma. Kiek vėliau E. su kitais vaikais ir su auklėtoja išėjo į kiemą. M. sugalvojo eiti pasivaikščioti į parką. Paskui atėjo V. G. M. pasiūlė paklausti E., gal eis su jais. M. norėjo pasikviesti E., sakė, kad iš jos galės pasijuokti. E. sutiko, ėjo kartu. Visi nuėjo į apleisto namo antrą aukštą. Antrame aukšte po kaire puse buvo kambarys. Nuėję į tą kambarį, atsisėdo, parūkė, išgėrė alaus skardinę. Paskui M. su R. išėjo į kambariuką „meilės romanus megzti“. Jis išėjo į kitą kambarį. Paskui nuėjo prie laiptų ir ant turėklų užvyniojo izoliaciją, kurią buvo nusipirkęs. Ta izoliacija tik turėklus apvyniojo ir durų tarpą apvyniojo, daugiau nieko. Negali paaiškinti, kodėl užvyniojo, tiesiog šiaip. Parėjęs, vėl užsirūkė. Parūkęs, vėl nuėjo į tą kambarį, L. L. paklausė kur M.?. Jis atsakė, jog kambaryje, kažką jie ten šnekasi. Paskui E. nuėjo į tą kambarį su V. G.. Ir ten buvo užsidarę duris keturiese M., R., E. ir V.. Jis su L. sėdėjo kitame kambaryje. Kai iš kambariuko išėjo visi keturi, norėjom jau eiti, bet sakė dar pabūkim, pašnekėsim, pajuokausim. Tai ir liko dar sėdėti vis kartu. Paskui M. su E. susipešė dėl kažko, net nesuprato, dėl ko. R. jas skyrė. M. maikę suplėšė E.. Paskui dar parūkė. E. išeiti norėjo, o jis prie durų stovėjo, jai sakė: „Jeigu nori, eik“. Ar R., ar M., negali tiksliai pasakyti, bet kažkuris sakė: „Neišleisk“. Tai jis ir neišleido E. Dar pabuvo name neilgai ir visi išėjo. M. ir L. sakė E., kad jeigu pasakys, kas buvo, tai paleis mieste ar išveš kur nors. E. išėjo į mokyklą, o jie išėjo į parką, apsuko ratą ir išsiskirstė. Jis nebuvo nusimovęs kelnių, savo lytinių organų nerodė E.. Jis visai kitame kambary buvo, tai nematė, ar kiti kažką panašaus darė. Šniūro niekas neturėjo. Nebuvo rišamos rankos E.. Jam atrodo, kad buvo bandoma E. užklijuoti burną dėl to, kad E. šaukė, nes L. prašė. E. šaukė, kad išleistų, kai M. ją užpuolė. Ji norėjo išeiti, o M. pasakė: „niekur neisi“, tada jos ir susistumdė. Nežino, dėl kokių priežasčių M. su E. susistumdė, nes kažkaip labai greitai tas įvyko. Gal dėl to, kad išeiti neišleido, gal dėl kažko kito. M. E. D. galvos nelenkė prie vaikinų ar prie savo lytinių organų.
BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teismo posėdyje buvo perskaityti R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. D. parodė, kad 2018-09-17 apie 18 val. jis su V. išėjo į lauką prie mokyklos parūkyti. Prie jų, gal po 5 minučių, atėjo M. su R. ir L. L. irgi parūkyti. Jie visi penkiese stovėjo šnekėjosi. R. su M. stovėjo kiek atokiau jie dviese šnekėjosi, ką šnekėjosi jis negirdėjo. Po to pamatė, kad į lauką išėjo mokyklos mokytojai su vaikais ir tame tarpe buvo ir E., kuri buvo prie treniruoklių esančių šalia mokyklos. Tada M. viena pati prie jos nuėjo ir kažką šnekėjosi, ką šnekėjosi, negirdėjo. Labai greitai abi atėjo prie jų, kur M. pasakė jiems visiems, kad eis pasivaikščioti link parko pusės. Visa tai girdėjo ir E.. Į tą namą kur viskas vyko nesakė, kad eis. Tai tada M. su E. ėjo pirmos, per žingsnį atsilikę nuo jų ėjo R., V. ir L., o jis paskutinis vienas pats, taip pat per žingsnį atsilikęs nuo vaikinų. Kur ėjo jis nežinojo, ėjo iš paskos ir tiek. Ką eidamos kalbėjosi M. su E. jis negirdėjo. Einant link to negyvenamo namo, vadinamo ,, (duomenys neskelbtini)“, M. jiems pasakė, kad „einam čia“. Niekas tam neprieštaravo, jis ėjo iš paskos ir tiek. Koks tikslas eiti į tą namą jis nežinojo, negirdėjo ką M. sakė, ką ten veiks visi. Neneigia, kad su savimi nešėsi kuprinę, kurioje buvo izoliacijos 4 ruloniukai spalvotos (geltona, mėlyna, žalia ir raudona) bei juodos 1 ruloniuką turėjo. Izoliacijas pirkęs: juodą Tirkšliuos degalinėje, o spalvotas tai Mažeikių mieste, prekybos centre "Maxima". Juodą buvo pirkęs degalinėje sekmadienį, o spalvotas pirmadienį po pamokų apie 14 val. 30 min. Kurpinėje daugiau nieko nebuvo, dar kolonkės buvo. Atėjus į tą „(duomenys neskelbtini)“ dar prie namo pastovėjo apie 2-3 minutes laiko, tyliai, niekas nieko nekalbėjo. Po to M. pasakė, kad „einam į vidų“ ir M. su E. įėjo pirmos. E. eiti į vidų nesipriešino visai. Pakilo laiptais į antrą aukštą. Pradžioje visi buvo vienoje grupelėje, iš kur jis vienas pats nuėjo į kitą kambarį parūkyti, visi kiti liko. Kol rūkė nieko negirdėjo, kad kas šauktų ar rėktų. Kai parūkęs sugrįžo į patalpą, kurioje buvo visi likę ten terado vieną L., kurio paklausus kur visi kiti, L. atsakė, kad kitam kambary. Ką jie visi veikia tame kitame kambaryje jis nėjo žiūrėti. Garsų taip pat jokių negirdėjo. Stovėjo apie 20 minučių laiko, kur pirmasis iš to kambario išėjo V.. Užsikūrė cigaretę. Ir tą cigaretę paliko L., ir nuėjo vėl atgal į kambarį. Ten užtruko gal kokias 5 minutes laiko ir po to vėl jis parėjo. Nieko V. nekomentavo, nešnekėjo. Tada netrukus, gal po 2-3 minučių išėjo E.. E. išėjo linksma, juokėsi niekuo nesiskundė. Tame kambaryje buvo likę M. su R. tai jie irgi išėjo paskiausiai po to kai E. išėjo, gal po 2-3 minučių. Jis tuo metu sėdėjo durų tarpe ant stiklo rėmo. Tam kad nusileist į pirmą aukštą ir įeit iš namo reikėjo praeit pro jį. Tai E. priėjusi prie jo sakė jam ,,išleisk mane“. Jis tuo metu stojosi nuo tų durų rėmo, kad išleist E., tačiau M. pasakė, kad ,,niekur neisi“ ir atsistojo prieš ją, tai yra tarp jo ir E.. Jos tada susistumdė. Matė, kad plyšo E. marškinėliai. Matė, kad abi tampė viena kitai už plaukų. Matė kaip R. jas bandė išskirti. Jos stumdėsi gal iki 1 minutės laiko, greitai R. jas išskyrė. Tada M. nuėjo į kitą kambarį, ten kur jis rūkė vienas pats nuėjęs ir girdėjo kad lyg ir M. ten spardė sienas, po to pas ją nuėjo R. ir girdėjo, kad R. M. sakė, kad ji atsiprašytų E. M. atsiprašė E. ir jos susitaikė. Jei būtų E. vėl prašiusi išleisti, jis būtų ją praleidęs. Savo atsineštas izoliacijas užvyniojo ant turėklų. Išnaudojo visas spalvotas izoliacijas. Nespalvotos izoliacijos „juodos“ paprašė L. L. E. sakė, kad ,,nori užklijuosiu burną“, nes E. šaukė ,,išleiskit“ ir tada L. pagrasino kad užklijuos burną. Ir tada M. su E. susimušė. Nurodė, kad E. nebuvo rišamos rankos. Iš visų vaikinų matė tik apnuogintus L. lytinius organus, o jis pats jų apnuoginęs nebuvo. Po to visi išėjo lauk, ėjo ir praėjo pro tuos apsuktus pleistrus ant turėklų, jie ten ir liko kabėti. Išėjo visi į parką, E. nuėjo į mokyklą. Daugiau prie jų neprisijungė. Pačiame ,, (duomenys neskelbtini)“ jie išbuvo apie valandą laiko, gal šiek tiek daugiau (3 t., b. l. 120, 122-124).
Parodymų patikrinimo vietoje įtariamasis R. D. patvirtino savo parodymus, parodydamas apleistą namą, vadinamą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis ant praėjimo tvirtino izoliacinę juostą vieną galą pritvirtindamas prie lango rėmo rankenų, kitą prie laiptų turėklų. Parodė kambario duris ant kurių jis sėdėjo ir norint išeiti iš kambario buvo būtina praeiti pro jį. Parodė langą kurį išdaužė L. Parodė „tamsųjį kambarį“, kuriame buvo R. su M. ir V. su E. (3 t., b. l. 132-140).
Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu neprisiminė aplinkybių apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu bylos nagrinėjimo teisme metu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duoti parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu E. V. parodė, kad 2018-09-20 R. D. su kuriuo jie yra kambariokai (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutyje, buvo išvežtas policijos pareigūnų. Mokykloje pavaduotoja D. K. minėjo, kad kažką jis išprievartavo kartu su kitais, t. y. M., L., V.. Išprievartavimo aplinkybių jis nežino. Nieko R. jam nepasakojo. Nurodė, kad ketvirtadienį, tą dieną, kai atvyko policija R. jam perdavė savo telefoną, nurodydamas, kad jį pasaugoti. R. neklausiau kodėl pas jį atvyko policija. Rimo kuprinė buvo kambaryje tai tiesiog D. po to kai išvažiavo policija susirinko šiuos daiktus, tai yra R. kuprinę ir telefoną iš jo paėmė. Nurodė, kad pirmadienį, t.y. 2018-09-17 matė kad R. D. buvo nusipirkęs įvairių spalvų pleistrų, tai yra: žalia, mėlyna, geltona raudonos spalvų. Pažymėjo, kad jie buvo gal iki 2 cm pločio. Neklausė kam jie reikalingi. Juos matė padėtus lentynoje pas R., pas juos kambaryje. Ketvirtadienį kai pavaduotoja paėmė R. daiktus jis pamatė, kad tų pleistrų pas R. lentynoje nebėra. O kada jų nebeliko pasakyti negali - neatkreipė dėmesio (1 t., b. l. 121-122).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas E. V. patvirtino, kad jam R. D. perdavė savo telefoną, o paskui jis atidavė jį mokyklos direktoriaus pavaduotojai K. R. pirmą kartą jam davė savo telefoną. Tada, kai atvažiavo policija ir pradėjo aiškintis, jis jam ir perdavė tą telefoną.
Liudytojos V. G., kurio atžvilgiu jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl tų pačių aplinkybių, apklaustas teisme nurodė, kad nieko neprisimena dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.
BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu bylos nagrinėjimo teisme metu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu V. G. duoti parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. G. parodė, kad viskas vyko pirmadienį, galėjo būti rugsėjo 17 d., vakare, po pamokų, tikslaus laiko nepamena, jis mokykloje susitiko su R. D., L. L. ir M. P.. Jiems susitikus M. pasiūlė visiems susitikti su R. Š. Tada visi būdami prie mokyklos pamatė E. D., prie kurios jie visi priėjo ir M. jai pasiūlė prisijungti prie jų ir eiti kartu sakydama, kad „einame į tokį apleistą pastatą, ten parūkysime.“ E. iš pradžių sakė, kad nenori, jog ji nerūko, bet M. sakė, kad ją pamokys. E. jėga eiti niekas nevertė, tik M. ją įkalbinėjo ir ją sukurstė eiti. Nuėjus į tą apleistą pastatą, kuris randasi netoli mokyklos, kurį visi vadina „(duomenys neskelbtini)“., jei visi įėjo į jį, kur visi pakilo į antrąjį namo aukštą. Būdami viduje jie visi rūkė cigaretes, išskyrus E. J. E. paliko vieną viename kambaryje, o patys būdami visi kitame kambaryje susitarė neišleisti E. iš to namo. Tarėsi visi, t.y. jis, M., R., R. ir L. E. neturėjo girdėti kaip tarėsi. Kodėl jie tarėsi E. neišleisti jis nepamena, bet viską sugalvojo M.. Jis pats su E. sutaria gerai, M. kiek žino nesutaria su E.. Pamena, kad jie visi sutarė, kad R. nueis į pirmąją namo aukštą ir lipnia juosta užklijuos lauko duris, kad E. nepabėgtų. R. lipnios juostos turėjo savo kuprinėje. Kol R. klijavo, jie jo laukė, sėdėjo, o jam grįžus viskas prasidėjo, t. y. L. S. pasakė E. kad maukis kelnes ir tuo pačiu metu R. kažką pasakė M. į ausį, tada M. su R. atsistojo ir nuėjo į kažkokį šalia esantį sandėlį. K. L. liepė E. nusimauti kelnes, E. atsisakė jas nusimauti, ką L. darys, kai E. nusimaus kelnes, ar ką nori padaryti visiškai nieko nesakė, tik liepė nusimauti kelnes jai ir viskas. E. atsisakius mautis kelnes, L. dar garsiau suriko ant jos, kad maukis kelnes, šiai vis tiek atsisakius, L. griebė abiem rankomis E. už gerklės, kaip smaugdamas ją, tada E. pradėjo garsiai cypti. Tuo metu kai ji cypė, iš to sandėlio išėjo M. su R., kuri priėjo prie E., pradėjo skirti L. ir pati M. pradėjo su E. muštis, ji tempė E. už plaukų, o E. gindamasi taip pat tempė M. už plaukų. Jas netrukus išskyrė R, tada M. pasakė, kad ji su R. einu į tą sandėlį, bei jam M. paliepė taip pat vestis E. į kitą kambarį. M. paklausus, kodėl ją vestis, ji jam atsakiusi, kad „tu veskis E. į kitą kambarį nurenk ją ir išpisk ją“. Kai M. tai sakė, niekas negirdėjo, tai M. sakiusi jam asmeniškai kitame kambaryje. Tačiau jis M. nurodė, kad to nedarys, siūlė e. paleisti, nes priešingu atveju E. iškvies policiją ir turės tada visi bėdų. M. jį vis įtikinėjo, sakė kad „nu davai čia bus prikolna“, bet jis tai daryti atsisakė. Po šio pokalbio M. su R. vėl išėjo į kitą kambarį. L. tada jam dar kartą sakė, kad „veskis E. į kitą kambarį“, bet jis vėl atsisakė ir tada L. metė kažkokią kėdę į langą ir jį išmušė. Girdėjo kaip kažkas iš lauko pradėjo šaukti, po ko jie visi išbėgo į lauką iš to pastato ir nubėgo į vaikų žaidimų aikštelę iš kur po to nuėjo į mokyklą. Dar pažymėjo, kad būnant tame name, jis matė kaip M. lytiškai santykiavo su R. tame sandėlyje,. Tai matė visi. Matė, kaip M. su R. buvo nusismaukę kelnes žemyn ir iki pusės buvo nuogi, matė jų abiejų lytinius organus ir kaip jie mylėjosi, R. dar jiems liepė uždaryti duris ir nežiūrėti. Tai matė visi kartu buvę asmenys. Iš visos šios situacijos jie visi juokėsi. Tuo metu E. visą laiką laikė L., kad ji nepabėgtų. E. cypė, todėl R. jai užklijavo lipnia juosta veidą, o jis jiems liepė ją paleisti, bet niekas jo neklausė. Nurodė, kad kai M. su R. mylėjosi tame sandėlyje, L. liepė jam nusimauti kelnes, o E. liepė čiulpti jo lytinį organą. Jis tai padarė, t. y. nusimovė savo kelnes ir kelnaites, matėsi jo lytiniai organai. L. jėga prilenkė E. galvą prie jo lytinių organų, ir E. su lūpomis lietė jo lytinius organus. E. visą tą laiką cypė. Jis nematė, kad kiti būtų buvę apsinuoginę savo lytinius organus (4 t., b. l. 118-120).
Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. G. parodė, kad pirminės apklausos metu buvo išsigandęs ir pasakė netiesą, nurodo, kad greičiau norėjo išeiti į laisvę, ir nurodo, kad E. galva prie jo lytinio organo nebuvo kišta, nebuvo kišta ir prie kitų vaikinų lytinių organų. Teigia, kad iš tiesų M. susimušė su E. ir mano todėl, kad M. liepė eiti E. jam „pačiulpti“ jo lytinį organą, tačiau E. tai daryti atsisakiusi (4 t., b. l. 123-124, 126-127, 130-131).
Pagarsinus teisme ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas V. G. juos patvirtino ir nurodė, kad jie visi buvo teisingai surašyti.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojos R. Š., kurio atžvilgiu jau priimtas nuosprendis dėl tų pačių aplinkybių, parodė, kad beveik nieko nebeatsimena apie nagrinėjamos bylos aplinkybes, nes praėjo daug laiko po įvykio. Paaiškino, kad buvo pakviestas susitikti su M. ir V.. Jie nutarė pasivaikščioti, bet taip gavosi, kad sutiko E. ir M. pasikvietė ją į taip vadinamą ,, (duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) g. Ten ėjo jis, V., M., L., R. ir E.. Ėjo alaus atsigerti. Jis negirdėjo M. ir E. pokalbio, kai ją pakvietė eiti kartu, bet E. nebuvo į pastatą vedama per prievartą. Matė tik kaip M. priėjo prie E. Name antrame aukšte gėrė alų, buvo visi kartu. 3-4 ,,pūsles“ alaus turėjo, visas išgėrė. Negėrė E., R. ir V.. Jie tiesiog sėdėjo kartu. Jis su M. buvo nuėjęs į kitą kambarį pasimylėti. Visi kiti paliko antrame aukšte esančiame kambaryje. Į kitą kambarį, kur buvo jis su M. nebuvo niekas užėjęs. Kai pasimylėjo, parėjome kartu, visi likę sėdėjo, kaip sėdėję. Ką toliau darė nelabai pamena.
BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teismo posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti R. Š. parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. Š. parodė, kad M. buvo viso šio įvykio organizatorė. Jis suprato, kad M. organizavo, kad E. oraliniu būdu su visais santykiautų. E. tam prieštaravo, mušėsi su M., bandė pabėgti, tačiau jos niekas neišleido. M. dar labai norėjo, kad V. lytiškai santykiautų su E., tačiau nei V. nei E. nesutiko. Parodė, kad tą dieną. t. y. 2018-09-17 M. jam siūlė išgerti alkoholio kartu su ja ir V., kur su jais susitiko apie 15-16 val. ir jie trise nuėjo į nuošalesnę vietą, kur nebūtų žmonių, vartojo alų. Visi trys išgėrė 1 litrą alaus, kurio turėjusi M.. Po to nuėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklos teritoriją, kur susitiko su L. L., kurį taip pat ateiti pakvietė M., kur tada visi keturi nuėjo parūkyti. Po to L. pakvietė R. D. ir tada jau penkiese kiek pabuvę prie mokyklos, jis su L. dviese nuėjo nusipirkti alaus. Po to visi 5 nuėjo į apleistą pastatą - įtarime minimą įvykio vietą, kur išgėrė antrame aukšte alų. Alų gėrė jis ir L., dar šiek tiek M.. Po to nuėjo atgal į mokyklos teritoriją, kur M. pradėjo organizuoti "orgiją". Matė kaip M. pasivedė į šalį kieme sutiktą E.. Kažką kalbėjosi, tik negirdėjo ką. Tuo metu jis dar nežinojo, kad M. kažką organizuoja. V. vienu metu priėjo prie jų abiejų ir girdėjo kaip irgi pradėjo įkalbinėti E. eiti kartu, kuri tuo metu sutiko eiti kartu. Vėl visi grįžo į tą apleistą namą. Jis kartu su R. ėjo kartu tiesiog iš paskos. O M., E., V. ir L. ėjo kartu ir kaip jis mano jie jau žinojo kokiu tikslu eina į tą apleistą namą. Pakilo į namo antrą aukštą, kur E. savo noru ten ėjo ir lipo laiptais. Maždaug 30 minučių jie ten tiesiog sėdėjo, šnekėjosi. M. pradėjo sakyti, kad reikia pasimylėti. Pradėjo sakyti, kad E. su V. mylėsis, o ji su juo, o L. su R. saugos duris, kad niekas neįeitų. E. ir V. atsisakė, o jis sutiko mylėtis. Tačiau pasimylėti jiems nepavyko, nes nepavyko įkišti jam savo lytinio organo į M. makštį. Be to, į tą kambarį kur jie bandė mylėtis, vis įeidavo E. ir V.. Po to kaip jis mano, M. susierzino dėl to, kad jiems niekas nepavyksta (pasimylėti) ir ji išėjo iš kambariuko, kuriame jie bandė mylėtis ir iš karto be priežasties užsipuolė E., pradėjo ją tampyti už plaukų, už drabužių, matė, kad suplėšė E. marškinėlius. E. jai sudavė smūgius atgal, nepasidavė. M. puldama E. daug keikėsi. M. sudavė iki 5-6 smūgių E. ranka ir koja, dar tempė už plaukų. Jis bandė jas skirti, tačiau M. jam sudavė smūgį iš kelėno į lytinius organus, ir jis atsitraukė. Tačiau paskui vėl jis ėmėsi jas skirti ir išskyrė. M. po to kai jis jas išskyrė paliepė L. ir R. surišti E. rankas. Jie paklauso. R. savo kuprinėje turėjo virvę, kuria surišo rankas priekyje. E. priešinosi, ji šaukė, muistėsi, šaukė, kad paleistų. Tačiau abu vaikinai vistiek surišo jai rankas. Virvė buvo juodos spalvos, nestora, gal 5 mm storio. Virvė buvo jau atkirpta, kaip supranta buvo pasiruošta iš anksto. Po to R. iš savo kuprinės išsitraukė pleistrą lyg ir raudonos spalvos, izoliacija ten buvo, ten buvo ruloniukas ir nuplėšė ją rankomis, bei užklijavo E. burną. Izoliacija buvo apie 1,5 cm pločio. Laiko atžvilgiu E. surišimas ir burnos užklijavimas truko apie 30 minučių laiko, nes E. tam aktyviai priešinosi, šaukė. M. padėjo taip pat vaikinams ją surišti. Jis su V. stovėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė, nepadėjo rišti. M. E. pradėjo grasinti, kad jei kam prasitars apie tai kas vyksta, tai ją sumuš. O jam M. pasakė, kad jei jis kam pasakys, tai ji parašys pareiškimą, kad ją išprievartavo. Jai pasakęs, kad niekam nieko nesakys. E. taip pat pasakė, kad niekam nieko nesakys. Po to M. paėmusi E. galvą už plaukų prikišo jos veidą prie kiekvieno iš buvusių vaikinų apnuoginto lytinio organo ir reikalavo, kad E. čiulptų. Lytinius organus apnuogino visi buvę vaikinai patys, kaip ir reikalavo M.. Taip M. prie kiekvieno iš jų lytinio organo E. laikė palenktą už plaukų apie 1-2 minutes laiko. Tai viso laiko atžvilgiu viskas užtruko apie 8 minutes laiko. E. verkė, priešinosi, bet M. jos nepaleido. Prie jo lytinio organo E. veidas neprisilietė, nes jis šiek tiek atsitraukė, o prie kitų lyg ir buvo priliesta. Po to pati M. kartu su L. ir R. atrišo E. Nuo burnos pleistrą nuklijavo gal R.. Nepastebėjo kur po visko padėjo pleistrą ir šniūrą. R. su L. minėjo, kad reikia sunaikinti tiek pleistrą tiek šniūrą. Mano, kad ir sunaikino. Po to kai E. buvo atrišta ji kartu su jais išėjo lauk iš apleisto pastato. Po to nuėjo prie supynių, kur E. buvo kartu. Suposi. E. namo nėjo, buvo kartu su jais. Apie 20 val. 40 min. jie išsiskirstė. Jie visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, o jis namo. L. taip pat išėjo namo, nes (duomenys neskelbtini) negyvena. Pažymėjo, kad, išeidinėjant iš apleisto pastato, M. visiems grąsino, kad niekam neprasitartų kas vyko. Akcentavo, kad E. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo tik M., daugiau niekas jos nemušė. L. ir R. saugojo duris, kad E. nepabėgtų, kol E. nebuvo surišta. Surišo E. L., R. ir M.. V. E. nieko nedarė, tiesiog stovėjo, viską stebėjo ir juokėsi. M. paliepus nusivilkti kelnes jis tai padarė, bet E. nemušė, tik kartą matė, kad jis E. buvo sučiupęs už rankos, kad E. nepabėgtų. R. Š. savo veiksmus E. atžvilgiu įvardijo, kad jis nieko jai nedarė, nelaikė, nemušė ir nerišo. Nepadėjo jai ištrūkti tik todėl, kad bijojo, kad M. neparašytų pareiškimo ant jo. Kai jis lytiškais santykiavo su M., galėjo matyti visi ten buvę asmenys (2 t., b. l. 127-129, 135).
Iš 2018-09-20 įvykio vietos apžiūros protokolo (su foto nuotraukomis) matyti, kad apžiūrima įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini), o būtent namas su mansarda. Laukutinės namo durys be spynos, atviros. Įėjus į namo prieangį, šalia durų matomas juodos spalvos lipnios juostos gniužulas, Iš prieangio matomi laiptai vedantys į mansardą. Ant laiptų matomas apvalus popierinis žiedas ant kurio vyniojama lipni juosta. Lipant laiptais ant lango rėmo esančios rankenos ir ant turėklo matyti žalios ir juodos spalvos lipnios juostos. Palipus laiptais aukštyn, aikštelėje, matoma gelsvo atspalvio lipnios juostos gniužulas. Namo koridoriuje, ant žemės taip pat matomas popierinis žiedas, galimai nuo lipnios juostos. Koridoriaus gale matoma durų anga vedanti į kambarį, kur tarpduryje taip pat matoma geltonos spalvos lipnios juostos dalis. Apžiūrint medines kambario duris, juose matoma kiaurymė, o joje geltonos ir raudonos spalvos lipnios juostos dalys. Kambaryje, prie sienos taip pat matyti baltos spalvos virvė, bei virvės dalis. Daugiau reikšmingų pėdsakų bylai nesurasta (1 t., b. l. 33-50).
Iš kvito, kuris buvo rastas įtariamojo R. D. kuprinėje, apžiūros metu nustatyta, kad jis buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės. Kvito Nr. 140881. Data 2018-09-16 (sekmadienis), laikas 17 val. 21 min. Kvite matoma už kokias prekes susimokėta, tarp prekių matyti, kad sumokėta už 2 vnt. izoliacijos 5 m. Kaina 0,54 Eur (1 t., b. l. 157-158).
Kuprinės, kuri priklausė įtariamajam R. D., apžiūros metu nustatyta, kad kuprinė juodos spalvos, kurioje rasta juodos spalvos izoliacinės juostos, kurios plotis 2 cm. Ant izoliacinės juostos popierinio žiedo matyti užrašas „Ambro“, taip pat su tokiu pat užrašu rastas įpakavimo maišelis, ant kurio matoma priklijuota kaina sumai 0.54 Eur (1 t., b. l. 159-165).
E. D. marškinėlių, kuriuos pateikė A. V., apžiūros metu nustatyta, kad marškinėlių dešinėje pusėje peties srityje matoma atidalinta medžiaga per siūlę ar šalia jos siūlės kryptimi arba panašia jai. Medžiagos atidalinimo ilgis 16 cm. (1 t., b. l. 167-171).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad: 1. Bendrieji pažintiniai E. D. gebėjimai neatitinka jos amžiaus, yra labai žemi – gauti rezultatai atitinka žemutinę nežymaus protinio atsilikimo ribą. 2. E. D. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. Nenustatytos priežastys dėl kurių nebūtų galima tikėti E. D. parodymais. Negauta duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį E. D. parodymams. Nagrinėjamų įvykių metu E. D. galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jos supratimas apie tokių veiksmų reikšmę buvo ir vis dar yra ribotas. 3. Padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais E. D. nenustatytas. 4. Praeinantis ilgesnis laikas nuo įvykių gali turėti neigiamos įtakos E. D. gebėjimui tiksliai atgaminti įvykių seką ir prisiminti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgus į tai, papildomai apklausti E. D. nerekomenduojama. Rekomenduojama remtis E. D. parodymais, kuriuos ji davė 2018-10-10 apklausoje. 5. E. D. įvykių metu dėl jai konstatuoto lengvo protinio atsilikimo su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, galėjo suprasti esmines faktines įvykių aplinkybes ir duoti apie jas adekvačius parodymus. 6. Šiuo metu E. D. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, dėl kurio ji gali suprasti esmines faktines įvykių aplinkybes ir duoti apie jas adekvačius parodymus. 7. Šiuo metu E. D. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių, nekonstatuojama, byloje nagrinėjama nusikalstama veika E. D. psichikai turėjo trumpalaikes pasekmes (1 t., b. l. 134-142).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados matyti, kad: 1. E. D. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairio klubikaulio sparno projekcijoje, odos nubrozdinimas dešiniajame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, nemažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, prieš 2-6 paras iki apžiūros. E. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2. E. D. mergystės plėvėje pažeidimų nėra. E. D. mergystės plėvės anatominė struktūra neleidžia atlikti lytinius santykius nepažeidžiant jos vientisumo. 3. Tepinėliuose ir tamponėliuose su E. D. makšties turiniu spermijų nerasta (2 t., b. l. 4-5).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados matyti, kad: 1. M. P. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, nemažiau trijų trauminių poveikių pasekoje, prieš 2-4 paras iki apžiūros, tikėtina tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. M. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2. M. P. mergystės plėvėje pažeidimų nėra. M. P. mergystės plėvės anatominė struktūra leidžia atlikti lytinius santykius nepažeidžiant jos vientisumo. 3. Tepinėliuose ir tamponėliuose su M. P. makšties turiniu spermijų nerasta (2 t., b. l. 9-10).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, kad buvo nuskaityta informacija iš įtariamųjų mobilaus ryšio telefonų, t.y.:
1. Mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L. L., nuskaityta informacija.
2. Mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančio M. P. nuskaityta informacija.
3. Mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini), kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. G. nuskaityta informacija.
4. Mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. D. nuskaityta informacija.
Nuskaitytos informacijos apžiūros metu nustatyta kad, R. D. įvykio dieną fotografavo jam priklausančiu telefonu, bei po įvykio žinutėmis susirašinėjo apie įvykio aplinkybes su M. P., t. y. 2018-09-17 18:22 matyti daryta nuotrauka, kurioje matoma M. P., bei E. D. stovinčios viešoje vietoje prie sienos, galimai mokyklos sienos, 18:24 daryta nuotrauka, kurioje matoma nukentėjusioji E. D., bei įtariamasis V. G. taip pat prie tos pačios sienos, 19:57 R. D. fotografuoja save ir V. G., iš nuotraukų galima spręsti, kad jie eina viešoje erdvėje. R. D. užsidėjęs tą pačią kuprinę, kuri po įvykio paimta iš mokyklos, po to kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurioje rasta izoliacinės juostos, bei kvitas, kuriame matyti informacija apie pirktas izoliacines juostas. Sekančią dieną po įvykio, t. y. 2018-09-18 13:42:10 M. P. (iš tel. (duomenys neskelbtini)) R. D. parašo, kad „(duomenys neskelbtini) nebenoriu gyvent iskur vakar kobra suszinojo ka mes vakar veikiam“, toliau vyksta susirašinėjimas:
2018.09.18 13:42:40 R. D. atrašo: „(duomenys neskelbtini)“
2018.09.18 13:45:05 M. P. rašo: „Ir is kur a. zino“
2018.09.18 13:45:39 R. D. atrašo „nezinau as jau nesaksu tai ka o gal e. pasake“.
2018.09.18 13:46:10 M. P. rašo: „(duomenys neskelbtini) ir krc kad tipo mes ten vaakar gerem (duomenys neskelbtini) taip tolaou“.
Dar kitą dieną (2018-09-19) fiksuoti tolimesni susirašinėjimai apie įvykio aplinkybes:
2018.09.19 13:28:24 R. D. rašo M. Patapovaitei: „(duomenys neskelbtini) daba tai kalei“.
2018.09.19 13:29:09 M. P. atrašo: „Baik“
2018.09.19 13:29:49 R. D. rašo: „patikek as nevazuosiu i mentura“
2018.09.19 13:39:27 M. P. atrašo: „Baik (duomenys neskelbtini)“.
2018.09.19 13:40:10 M. P. rašo: „Kur kolonke yra“
2018.09.19 13:41:52 R. D. rašo: „ateik pasiimk nes s. neleida (duomenys neskelbtini) as (duomenys neskelbtini) ta (duomenys neskelbtini)“.
5. Mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R.Š. nuskaityta informacija. (2 t., b. l. 53-58)
Iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. N1-5-715/2022 (Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45599-2018-6), iš dalies pakeisto 2022 m. spalio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu matyti, kad R. D., L. S., R. Š. nuteisti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, V. G. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį už tai, kad kad veikdami iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje, kartu su V. G. ir M. P., kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, kurie neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, turėdami vieningą tikslą neteisėtai atimti nepilnametei E. D. laisvę, iš anksto pasiruošę tam tikslui priemones, 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 18.30 val., turėdami tikslą nusivesti E. D. iš mokyklos teritorijos į apleistą pastatą, M. P. pakvietė E. D. pasivaikščioti, ir einant pro apleistą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), liepė nukentėjusiajai eiti į pastato vidų, tačiau jai atsisakius ten eiti, M. P. kartu su R. D. ir L. L. panaudojo fizinį smurtą: paėmę už E. D. rankų, ją prievarta įvedė į namo vidų, o namo viduje R. D. užvyniojus iš anksto atsineštomis lipniomis juostomis praėjimą, bei L. L., R. D., V. G. stovint prie išėjimo ir saugant, kad nukentėjusioji iš patalpų nepabėgtų, M. P. tampė nukentėjusiąją už plaukų, čiupo jai už dešinio peties ir plėšė megztinį bei spyrė koja jai į kairę pilvo šono pusę, taip E. D. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairio klubikaulio sparno projekcijoje, odos nubrozdinimą dešiniajame žaste, taip nežymiai sutrikdant nepilnametės nukentėjusiosios E. D. sveikatą, po to R. D., veikdamas kartu su ten buvusiais asmenimis, surišo nukentėjusiajai rankas su iš anksto L. L. atsinešta virve, bei nukentėjusiajai toliau aktyviai priešinantis ir šaukiant, L. S. užklijavo nukentėjusiajai burną su iš anksto R. D. atsinešta lipnia juosta, nukentėjusiajai prašantis paleidžiamai, nurodė kad neišleis ir R. Š. su M. P., bijodami, kad nukentėjusioji kam nors pasiskųs, jai grasino, kad išveš nukentėjusiąją į mišką, kad ją išžagins, kad galės eiti nuoga per visą miestą, taip laikė nukentėjusiąją apleistame pastate nuo 18.30 val. iki 21 val., kol nukentėjusiajai E. D. buvo leista išeiti iš pastato, taip, panaudojant smurtą, neteisėtai atėmė nepilnametei nukentėjusiajai E. D. laisvę.
Be to, R. D., L. S. ir R. Š. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, kartu su V. G. ir M. P., 2018 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 21.00 val. apleistame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), seksualiai prievartavo nepilnametę E. D., t. y. R. D. kartu su M. P. ir L. L. paėmę už E. D. rankų ją prievarta įvedė į apleisto pastato vidų prieš nukentėjusiosios valią ir, per prievartą ją laikant namo antro aukšto palėpėje, M. P. liepė stebėti, kaip ji lytiškai santykiauja su R. Š., tokiu būdu M. P. tenkino savo lytinę aistrą, o V. G., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, taip pat tenkino lytinę aistrą, tai yra, trynėsi ir glaustėsi savo priekine kūno dalimi į nukentėjusiąją E. D., po to, tęsdami nusikalstamą veiką, R. Š. toliau tenkino savo lytinę aistrą, nes apnuogintais lytiniais organais trynėsi į E. D. kūną, kišo savo lytinį organą prie E. D. lytinių organų, o šiai priešinantis, M. P. toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, tampydama nukentėjusiąją E. D. už plaukų, čiupo jai už dešinio peties ir plėšė megztinį, bei spyrė koja jai į kairę pilvo šono pusę, taip E. D. sukeldama fizinį skausmą, po ko L. S., įbaugindamas nukentėjusiąją, metė kėdę į lango stiklą, bei pasinaudodamas smurtu palaužta E. D. valia, tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią, t. y., nusimovė kelnes ir savo lytinį organą atkišo į nukentėjusiosios veidą, reikalaudamas jį čiulpti, tuo pat metu R. Š., pasinaudodamas smurtu palaužta nukentėjusiosios E. D. valia, tenkino savo lytinę aistrą ir reikalavo nukentėjusiosios čiulpti jam lytinį organą, o tuo pačiu metu M. P., taip pat pasinaudodama smurtu palaužta nukentėjusiosios E. D. valia, suėmusi rankomis jos galvą lenkė ją link savo apnuogintų lytinių organų reikalaudama juos laižyti, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą, po to nurodė visiems patalpoje buvusiems vaikinams: R. Š., L. L., V. G. ir R. D. nusimauti kelnes ir apnuoginti savo lytinius organus, bei suėmusi ranka E. D. galvą už plaukų lenkė ją prie vaikinų apnuogintų lytinių organų, jais lietė ir trynė E. D. lūpas, taip panaudojant fizinį ir psichologinį smurtą, atėmus galimybę priešintis, bei pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu su nepilname nukentėjusiąja E. D..
Nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą, teisme apklausti kaip kaltinamieji R. D., L. S., V. G. prisipažino visiškai kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamasis R. Š. prisipažino iš dalies dėl jam pareikštų kaltinimų. Nurodytoje baudžiamojoje byloje visi kaltinamieji atsisakė duoti parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Objektyviai seksualinis prievartavimas pasireiškia neteisėtu (prieš asmens valią) lytinės aistros tenkinimu su nepilnamečiu nukentėjusiuoju pirmiau nurodytais būdais. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju nepilnamečiu asmeniu prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent taip.
Jeigu seksualinio prievartavimo metu nukentėjusiajam nebuvo suėję aštuoniolika metų, jis laikomas nepilnamečiu ir veika kvalifikuojama pagal BK 150 straipsnio 3 dalį.
Vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.
Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitaR. daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar kitais asmenimis.
Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamos veikos bendravykdytojų veiksmai įgyvendinant objektyviuosius veikos požymius vertinami kaip bendrininkavimas ir tuo atveju, kai jie yra nors ir skirtingos apimties, tačiau vieningi, papildantys vienas kitą ir tarpusavyje susiję, o padaryta nusikalstama veika – bendras kaltininkų veiklos rezultatas. Bendravykdytojai atsako už nusikalstamas veikas, kurias apima jų tyčia.
Byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad M. P., veikdama su R. D., R. Š., L. L., V. G. bendrininkų grupėje, seksualiai prievartavo nepilnametę E. D.. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia – suvokė, jog darydama nusikalstamą veiką veikia kartu su kitais asmenimis, ir norėjo taip veikti. Nustačius, jog kaltinamoji su R. D., R. Š., V. G. ir L. L. buvo nagrinėjamos nusikalstamos veikos bendravykdytojais, jiems pagrįstai inkriminuota, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkaudami ir, nepriklausomai nuo kiekvieno jų konkretaus indėlio į nusikalstamos veikos padarymą, t. y. nepriklausomai nuo to, kuris iš kaltininkų panaudojo fizinį smurtą, grasinimus ar išsakė kitą neteisėtą pretenziją nukentėjusiosios atžvilgiu, jie atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį.
Nors kaltinamoji M. P. savo kaltę dėl seksualinio prievartavimo E. D. atžvilgiu neigia, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina M. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje. Minėtą kaltinamosios poziciją teismas laiko jos siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl seksualinio prievartavimo, nes kaltinamosios parodymai apie įvykio aplinkybes prieštarauja kitiems byloje esantiems patikimiems (liudytojų, nukentėjusiosios parodymams, kitai rašytinei bylos medžiagai) įrodymams.
Teismo vertinimu, M. P. kaltę padarius BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti pakankamai nuoseklūs, logiški ir išsamūs nukentėjusiosios E. D. (atsižvelgiant į jos sveikatos būklę) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai.
Be kita ko, byloje esančio Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados teismui duoda pagrindą tikėti nukentėjusiaja E. D. ir remtis jos parodymais kaip patikimais sprendžiant kaltinamosios M. P. kaltės klausimą, kadangi, kaip nurodyta ekspertizės akte, nenustatytos priežastys dėl kurių nebūtų galima tikėti E. D. parodymais. Negauta duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį E. D. parodymams. Nagrinėjamų įvykių metu E. D. galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jos supratimas apie tokių veiksmų reikšmę buvo ir vis dar yra ribotas. 3. Padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais E. D. nenustatytas (1 t., b. l. 134-142)
Liudytojais teismo posėdyje apklausti L. S., V. G., R. D., R. Š. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tesimo vertinimu jie ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos metu davė išsamiausius ir arčiausiai objektyvios tiesos esančius parodymus.
L. S. nurodė, kad jie visi kartu su M. P. sutarė ir nusprendė, kad reikėtų ,,paprikolinti“ iš E. D., nes iš jos pastoviai tyčiodavosi, ji turi negalią, t.y. šlubuoja, reikėtų E. nusivilioti į netoli mokyklos, esantį apleistą namą, ten surišti, uždaryti ir palikti. Sutarė, kad jis pasiims savo virvę, skirtą rūbams džiauti ir iš anksčiau turėtą lipnią juostą, su kuria bus galima užklijuoti E. burną. E. nenorėjo eiti į apleistą namą, o R. su M. pagriebė ją už rankų ir nusitempė į tą namą. E. P. priešinosi, bandė ištrūkti. R. ir V. ją prižiūrėjo, kad nepabėgtų, jie stovėjo prie išėjimo, užstodami savo kūnais praėjimą. V. ir R. name saugojo, kad E. niekur nepabėgtų. K. E. šaukėsi pagalbos, M., pribėgusi prie šaukiančios E. griebė jai už plaukų, rūbų ir pradėjo ją tąsyti, draskyti po kambarį. Jis ir R. nusimovė kelnes ir stovėjo prieš E. apnuoginę savo lytinius organus, o R. jai pasakė ,,dabar čiulpk jiems“. R. bandė lipnia juosta užklijuoti E. burną, tačiau ir jam nepavyko. M. jam ir E. liepė eiti į kitą kambarį pasimylėti. Prieš išeidami iš namo jie visi prigrasino E., kad apie tai niekam nepasakotų ir nesiskųstų, nes nusives ją į sklepą, kur uždarys ir neduos valgyti, taip pat sakė, kad ją nužudys. L. S. liepė E. mautis kelnes, o jai atsisakius tai daryti, L. griebė abiem rankomis E. už gerklės, kaip smaugdamas ją, tada E. pradėjo garsiai cypti. M. pradėjo su E. muštis, ji tempė E. už plaukų. M. liepė vestis E. į kitą kambarį, nurengti ją ir atlikti lytinį aktą su ja. M. E. liepė čiulpti jo lytinį organą. Jis nusimovė kelnes ir kelnaites, matėsi jo lytiniai organai. L. jėga prilenkė E. galvą prie jo lytinių organų, ir E. su lūpomis lietė jo lytinius organus. E. visą tą laiką cypė.
V. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog M. P. įkalbinėjo E. ir ją sukurstė eiti kartu į apleistą namą. Visi, t. y. jis, M., R., R. ir L. kitame kambaryje susitarė neišleisti E. iš to namo. Sutarė, kad R. nueis į pirmąją namo aukštą ir lipnia juosta užklijuos lauko duris, kad E. nepabėgtų.
R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. priėjusi prie jo ir prašė išleisti ją iš namo. M. pasakė E., kad niekur ji neis. Jos susistumdė, suplyšo E. marškinėliai. K. E. šaukė., prašėsi išleidžiama, L. pagrasino jai, kad užklijuos burną. Jis matė apnuogintus L. lytinius organus.
R. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog M. organizavo, kad E. oraliniu būdu su visais santykiautų. E. tam prieštaravo, mušėsi su M., bandė pabėgti, tačiau jos niekas neišleido. M. liepė E. su V. mylėtis, o L. su R. saugoti duris, kad niekas neįeitų. R. užklijavo E. burną. E. surišimas ir burnos užklijavimas truko apie 30 minučių l, nes E. tam aktyviai priešinosi, šaukė. M. padėjo taip pat vaikinams ją surišti. M. paėmusi E. galvą už plaukų prikišo jos veidą prie kiekvieno iš buvusių vaikinų apnuoginto lytinio organo ir reikalavo, kad E. čiulptų. Lytinius organus apnuogino visi buvę vaikinai patys, kaip ir reikalavo M..
Liudytoja apklausta A. V. teismo posėdyje nurodė aplinkybes, apie kurias jai po įvykio papasakojo E. D., bei apibūdino jos būsena po įvykio.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir pačios kaltinamosios parodymai dėl įvykio aplinkybių nesutampa (pavyzdžiui, 2019-09-21 M. P. įteikus pranešimą apie įtarimą ji nurodė, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ visi buvę asmenys, išskyrus E., gėrė alų. <<...>> Vienu metu, ramiai būnant, nei iš šio nei iš to E. pradėjo šaukti, kad ,,Jūs debilai visi esat, išleiskit mane, aš noriu išeiti“, tada R. D. su savimi turėjo lipnios juostos kuprinėje. Buvo mėlynos ir raudonos spalvų. R. ir L. buvo apsauginiai, jie patys taip nusprendė, kad jie apsauginiai ir jie turėjo neišleisti E., jie saugojo duris, kad nepabėgtų E.. R. užvyniojo turėtomis abiejomis lipniomis juostomis praėjimą. E. bandė išeiti, bet jai neleido išeiti R. D. vis ją nustumdavo šalin kai ji norėdavo išeiti. E. verkė negalėdama išeiti. K. E. neklyktų L. R. paduotu pleistru bandė klijuoti E. burną, tačiau nepavyko, nes E. aktyviai priešinosi. Neneigia, kad ir ji padėjo laikyti E. rankas, bet E. labai trankėsi, tai jai nepavyko jos nulaikyt. Dar laikė jos rankas ir R., kuriam taip pat nepavyko nulaikyti. E. aktyviai priešinosi. <<...>> matė kaip V. E. lietė, lietė E. krūtinę <<...>> E. vienu metu išėjo iš kambario ir girdėjo kaip L. jai pasakė, kad „eik atgal į kambarį mylėtis arba čiulpsi man“. <<...>>Nurodo, kad tame apleistame name ne visi vaikinai buvo apnuoginę savo lytinius organus...<<...>> Paklausta kas vartojo prieš E. fizinį smurtą, ji atsakė, kad tik ji tuo metu kai jos susimušė, o vaikinai kartu su ja laikė E. rankas, kai ji klykė, blaškėsi. <<...>>girdėjusi, kaip L. grasino E., kad niekam nepasakotų kas buvo, o jei pasakys, ją išveš į mišką jo draugai, tai yra L. draugai. Teisme nurodė kitokias aplinkybes – neva minėtame name E. buvo savo valia, galėjo bet kada iš jo išeiti, ji kartu su visais vartojo alkoholį, E. niekas negrasino, niekas iš name buvusių asmenų nebuvo apnuoginęs lytinių organų). Šiuo atveju akivaizdžiai skiriasi kaltinamosios nurodytos įvykio aplinkybės. Esant šioms aplinkybėms, teisiamajame posėdyje duotų kaltinamosios parodymų teismas nelaiko patikimais ir jais nesiremia spręsdamas M. P. kaltės dėl seksualinio prievartavimo klausimą.
Vertindamas kaltinamosios M. P. parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie nėra nuoseklūs, juose yra prieštaravimų, neatitikimų tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje surinktais įrodymais, tiek su išskirtoje baudžiamojoje byloje nuteistų jos bendrininkų parodymais. Byloje nėra duomenų, kad M. P. ir kartu su ja veikę R. D., L. S., V. G.bei R. Š. ikiteisminio tyrimo metu būtų davę parodymus ne laisva valia, o dėl jiems daromo psichologinio spaudimo.
Minėtų parodymų ir anksčiau išvardintų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog kaltinamosios M. P. veiksmai pagal BK 150 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, BK 150 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma veikiant tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkė suvokė savo veiksmų esmę ir norėjo taip elgtis.
Iš nustatytų bylos aplinkybių konstatuotinas M. P., V. G., R. Š. ir L. L. bendras veikimas bendrininkų grupėje. Visi jie atliko vykdytojo veiksmus, t. y. buvo bendravykdytojai. SusitaR. veikti kartu išreikštas konkliudentiniais veiksmais bendrai pradėti ir tęsti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, aptartų įrodymų pagrindu neabejotinai galima daryti išvadą, jog tiek kaltinamoji M. P., tiek R. D., V. G., L. S. ir R. Š., kurie jau yra nuteisti už šią nusikalstamą veiką, veikė bendrais suderintais veiksmais, nepasiskirstydami nusikalstamų veikų padarymo vaidmenimis.
Nors bendravykdytojų indėlis yra panašaus pobūdžio, kontstatuotinas M. P. aktyvesnis vaidmuo, padarant nusikalstamą veiką, taip pat jos inicijavimas. Kita vertus, tai jokiu būdu nereiškia, kad kitų bendrininkų vaidmuo buvo mažareikšmis. Kiekvienas bendrininkas suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat suprato ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius.
Bausmės skyrimas
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus numato BK 91 straipsnis.
M. P. veikdama tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 164), nuo priklausomybės ligų negydyta ir įskaitoje neįrašyta, 2014 m. įrašyta į psichiatro įskaitą, 2019-01-28 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 104MS-28/2019 M. P. nustatyti sveikatos sutrikimai, bet nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. M. P. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose (2 t., b. l. 180, 181). Skuodo rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos 2014, 2016 metais M. P. buvo vertinta dėl specialiųjų ugdymosi poreikių, jai buvo rekomenduota taikyti individualizuotą programą (2 t., b. l. 184). (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla pateikė M. P. charakteristiką, kurioje nurodyta, kad jai nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo ir elgesio sutrikimas (asocialus elgesys). M. neblogai sekasi visi mokomieji dalykai, ji mėgsta bendrauti tiek su mokiniais, tiek su suaugusiais. Bendraudama, M. dažnai konfliktuoja, ją ištinka pykčio priepuoliai, kurių metu ima šaukti, trankyti duris, plėšyti sąsiuvinius. Ji dažnai išbėga iš pamokų. Stebimas ypatingas noras bendrauti su berniukais, siekdama jų dėmesio, jiems vadovauja. Visur siekia būti lydere. Organizuoja patyčias prieš klasės draugus, pabėgimus iš pamokų. Iš klasės draugų ir mažesnių mokinių pavagia maistą, daiktus, higienos priemones, išvilioja drabužius. M. P. šeima yra socialinės rizikos šeimų grupėje (2 t. ,b. l. 169-170). Proceso metu M. P. buvo išvykusi ir pasislėpusi užsienyje, dėl ko buvo paskelbta jos paieška, išduotas Europos arešto orderis, ji sulaikyta (duomenys neskelbtini) ir pargabenta į Lietuvą.
Teismas taip pat vertina, kad šios bendrininkės vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo aktyvesnis nei kitų bendrininkų. Ji traktuotina kaip nusikalstamos veikos iniciatorė.
M. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką ji padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamosios gyvenimo sąlygas, kaltinamajai M. P. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, parenkant mažesnį nei vidurkis jos dydį (BK 91 straipsnio 3 dalis). Teismo manymu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą (BK 92 straipsnis).
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams.
Kaltinamajai M. P. 2019-09-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 15 dienų, nuo 2018-09-20; 2018-10-04 Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo BPS prokurorės nutarimais M. P. paskirtos dvi kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti; nepilnamečio atidavimas prižiūrėti. 2021-05-05 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi, kaltinamajai M. P. pasislėpus nuo teismo, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą ir paskelbta kaltinamosios paieška. M. P. 2021-11-18 pagal Arešto orderį buvo suimta (duomenys neskelbtini) ir 2022-08-12 konvojuota iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublika. 2022-08-14 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi, iš dalies pakeista Šiaulių apygardos teismo 2022-08-23 nutartimi, M. P. paskirtas suėmimas dviem mėnesiams terminą skaičiuojant nuo 2022-08-12. 2022-10-04 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2022 -10-12 .
Kardomajame kalinime ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
M. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina paskelbus nuosprendį, t. y. 2022-11-24.
Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą.
Nukentėjusiajai E. D. kaltinamosios M. P. bendrais su bendrininkais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – padarytos kraujosruvos dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų ji patyrė baimę, pažeminimą, gėdą, stresą, vartojo raminamuosius vaistus. Akivaizdu kad kaltinamosios ir jos bendrininkų veiksmai: prieš nukentėjusiosios valią jos laikymas apleistame pastate, smurto prieš ją naudojimas, vertimas žiūrėti lytinius santykius, jėga nukentėjusiosios veido lietimas prie name buvusių vaikinų lytinių organų, liepimas juos čiulpti ir laižyti, nukentėjusiajai sukėlė baimę, išgąstį ir kitokius neigiamus padarinius. Nukentėjusiosios patirta neturtinė žala turi būti atlyginta.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2022 m. spalio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, R. D. L. L. R. Š. pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje ir V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. D. iš kaltinamųjų V. G., R. D., L. L., R. Š. solidariai priteista 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios E. D. atstovė advokatė Virginija Vainorienė nukentėjusiosios civilinį ieškinį palaikė.
Šioje byloje konstatuota, jog M. P., veikdama bendrininkų grupėje su R. Š., R. D., L. L. ir V. G., kurių atžvilgiu baudžiamoji byla yra išnagrinėta atskirai, 2018 m. rugsėjo 17 d., laike nuo 18 val. 30 min. iki 21 val. apleistame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), seksualiai prievartavo nepilnametę E. D., t. y. ji kartu su R. D. ir L. L. paėmę už E. D. rankų ją prievarta įvedė į apleisto pastato vidų prieš nukentėjusiosios valią ir, per prievartą ją laikant namo antro aukšto palėpėje, liepė stebėti, kaip M. P. lytiškai santykiauja su R. Š., tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą, o V. G., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, taip pat tenkino lytinę aistrą, tai yra trynėsi ir glaustėsi savo priekine kūno dalimi į nukentėjusiąją E. D., po to tęsdami nusikalstamą veiką, R. Š. toliau tenkino savo lytinę aistrą, nes apnuogintais lytiniais organais trynėsi į E. D. kūną, kišo savo lytinį organą prie E. D. lytinių organų, o šiai priešinantis, M. P. toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, tampydama nukentėjusiąją E. D. už plaukų, čiupo jai už dešinio peties ir plėšė megztinį, bei spyrė koja jai į kairę pilvo šono pusę, taip E. D. sukeldama fizinį skausmą, po ko L. S., įbaugindamas nukentėjusiąją metė kėdę į lango stiklą, bei pasinaudodamas smurtu palaužta E. D. valia, tenkino savo lytinę prieš jos valią, t. y. nusimovė kelnes ir savo lytinį organą atkišo į nukentėjusiosios veidą reikalaudamas jį čiulpti, tuo pat metu R. Š. taip pat pasinaudodamas smurtu palaužta nukentėjusiosios E. D. valia tenkino savo lytinę aistrą ir reikalavo nukentėjusiosios čiulpti jam lytinį organą, o tuo pačiu metu M. P. taip pat pasinaudodamas smurtu palaužta nukentėjusiosios E. D. valia, suėmusi rankomis jos galvą lenkė ją link savo apnuogintų lytinių organų reikalaudama juos laižyti, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą, po to nurodė visiems patalpoje buvusiems vaikinams: R. Š., L.L. , V. G. ir R. D. nusimauti kelnes ir apnuoginti savo lytinius organus, bei suėmusi ranka E. D. galvą už plaukų lenkė ją prie vaikinų apnuogintų lytinių organų, jais lietė ir trynė E. D. lūpas, taip panaudojant fizinį ir psichinį smurtą, atėmus galimybę priešintis, bei pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu su nepilname nukentėjusiąja E. D..
Kaip minėta 2022-06-01 teismo nuosprendžiu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. D. ieškinys tenkintas ir iš kaltinamųjų V. G., R. D., L. L., R. Š. E. D. naudai priteista 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, šioje baudžiamojoje byloje M. P. pripažintina solidariai atsakinga minėtai civilinei ieškovei už žalą kartu su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-06-01 nuosprendžiu nuteistais asmenimis V. G., R. D., L. L., R. Š.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltininko, jeigu šias išlaidas sąlygoja paties nuteistojo veiksmai. Būtent tai yra esminis kriterijus, lemiantis perdavimo išlaidų išieškojimą iš perduoto asmens.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi 2021 m. gegužės 5 d. M. P. pasislėpus nuo teismo paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) bei paskelbta kaltinamosios paieška. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prokuroras Tomas Krušna išdavė Europos arešto orderį kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) 2022-08-12 išdavė M. P. Lietuvos Respublikai (1 tomas, b. l.50). Kaltinamosios M. P. ekstradiciją iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos kainavo 2411,33 Eur (1 tomas, b. l.100-120).
Iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ekstradicijos išlaidos atsirado ne be kaltinamosios M. P. kaltės, ji žinojo kad jos atžvilgiu vyksta teisminis procesas, dėl ko jai sąmoningai pasislėpus, teismas priėmė sprendimą jos atžvilgiu išskirti bylą į atskirą ir buvo išduotas Europos arešto orderis. Taigi M. P. veiksmai sąlygojo jos ekstradiciją, todėl jos ekstradicijos išlaidos (kurios įrodytos pateiktais dokumentais) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios M. P. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusiajai E. D. šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Šios pagalbos išlaidos viso yra 1244, 58 Eur (1 t., b.l.147, 2 t., b. l. 50). Šios išlaidos valstybei priteistinos iš kaltinamosios.
Kaltinamoji M. P. šiuo metu yra suimta dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismas pripažino, kad jos gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokats suteikė M. P. antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamosios teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad M. P. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos yra 290,00 Eur. Teismas įvertina tai, kad kaltinamoji šiuo metu yra suimta bei neturi galimybių gauti pastovias pajamas, tod4l valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje ir ją nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 92 straipsniu (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktais ir 3 dalies 5 punktu, M. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant 12 (dvylika menesių) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti, uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, dalyvauti valtybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-09-20 iki 2018-10-04 ir laikotarpiu nuo 2021-11-18 iki nuosprendžio paskelbimo 2022-11-24 dienos, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Paskelbus nuosprendį M. P. panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą.
M. P. pripažinti solidariai atsakinga nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. D. už neturtinę žalą – 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) kartu su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-06-01 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2022-10-20 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. N1-5-715/2022) nuteistais asmenimis V. G., R. D., R. Š., L. L..
Pripažinti proceso išlaidomis išlaidas, susijusias su M. P. ekstradicija, bei iš jos priteisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai 2411,33 Eur (du tūkstančius keturis šimtus vienuolika eurų 33 centus) proceso išlaidų.
Priteisti iš kaltinamosios M. P. valstybės naudai 1244,58 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 58 ct) proceso išlaidų už nukentėjusiajai E. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Neišieškoti iš kaltinamosios M. P. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
M. P. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sumokamos įsiteisėjus nuosprendžiui į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“ AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr.LT78 7290 0000 0013 0151, AB LUMINOR Bank Nr.LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr.LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą — 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, banko kvitas pateikiamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei.
M. P. išaiškinti, kad ji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų vykdymą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajai esant suimtai – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Išaiškinti M. P., kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.