- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- I-265-121/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos policijos mokykla
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant atsakovės atstovui Juliui Jasaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Viktorui Zavarzinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, tretysis suinteresuotas asmuo- Lietuvos policijos mokykla, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas skundu prašo teismo: 1) pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau-VRM) 2008m. gegužės 28d. įsakymą Nr. 1TE-152 „Dėl V. L. atleidimo“ (toliau- Įsakymas) ir jį panaikinti; 2) pripažinti neteisėta Tarnybinio patikrinimo dėl Klaipėdos policijos mokyklos viršininko V. L. veiksmų 2008-05-27 išvadą Nr. 4VL-28 (toliau-Išvada) ir ją panaikinti; 3) grąžinti pareiškėją į Klaipėdos policijos mokyklos viršininko pareigas; 4) priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį; 5) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundo reikalavimus grindžia šiais motyvais:
1) dėl Išvados teisėtumo ir pagrįstumo paaiškino, kad ji prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuotai teismų praktikai, joje remiamasi įrodinėjimo priemonėmis, kurios neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 57 straipsnio reikalavimų, be to, pateikiami pareiškėją apkaltinantys įrodymai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Vertinant, ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tarp jų- ir kaltė. Nagrinėjamu atveju pareiškėją iš tarnybos atleido nenustačius nusižengimo fakto ir tebevykstant ikiteisminiam tyrimui. Vadovaujantis VRM 2003m. rugpjūčio 27d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau-Tvarka) 10 punktu, tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas, nes tarnybinio nusižengimo požymių negalima buvo atriboti nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo, buvo remiamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje nepriimtas galutinis sprendimas. Išvadoje nenurodoma, kokį Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimą jis pažeidė. Pareiškėjo veiksmai buvo vertinami pažeidžiant lygiateisiškumo principą ir Konstitucijos 29 straipsnį. Išvadoje nurodyti LVAT sprendimai (adm.bylos Nr. A11-1064/2006, A2-903/2007, AS-63-286-08, 556-723/2008) pareiškėjo atžvilgiu netaikytini, nes šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytose bylose nustatytųjų. Visose šiose bylose konstatuota, jog, atribojant pareigūno tarnybinį nusižengimą nuo nusikalstamos veikos, būtina neginčijamai įrodyti jo kaltę, tačiau šiuo atveju pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų ir nusižengimų neįrodyta. LVAT suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t.y. analogiją galima grįsti tik tokiais LVAT sprendimuose ar nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose (remiasi LVAT adm. bylomis Nr. A-2-334/2004, A2-819/06).
Šalies argumentai
2) dėl Išvadoje nurodytų kaltės įrodymų paaiškino, kad faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai, o aplinkybė, jog darbuotojo neblaivumas gali būti įrodinėjamas ne vien tik medicinine išvada, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų- ir liudytojų parodymais, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarime Nr. 45. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra liudytojų parodymai, dokumentai, rašytiniai vaizdo ir garso įrodymai ir kt. Pareiškėjui inkriminuojama, kad jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis; aplinkybė, kad jis galimai neblaivus vairavo automobilį ir, siekdamas išvengti atsakomybės, apie eismo įvykį nepranešė policijai; aplinkybė, kad kaltę dėl autoįvykio jis paprašė prisiimti dukrą, kuri buvo nubausta, ir konstatuota, kad jis šiais veiksmais pažemino pareigūno vardą, taigi, Išvadoje tik daroma prielaida dėl jo girtumo, tačiau prielaidomis kaltės pagrįsti negalima. Todėl pagal Išvados stilistinį aiškinimą aplinkybės, susijusios su pareiškėjo galimu girtumu, papildomai paneigti nereikia;
3) dėl Išvados teiginio, kad įvyko eismo įvykis, paaiškino, jog nei Išvadoje, nei jam pareikštuose įtarimuose nenurodyta, kokius KET punktus jis pažeidė. Atsižvelgus į KET 12 punkte duotą eismo įvykio apibrėžimą, darytina išvada, kad nebuvo jokio teisės aktų apibrėžto eismo įvykio, nes automobilis nei sugadintas, nei apgadintas nebuvo, o dėl padangos pradūrimo niekas į policiją nesikreipia ir tokios prievolės nėra. Tačiau į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Padangos nebuvo išimtos ir apžiūrėtos, nėra jokios išvados dėl padangų pradūrimo, o taip pat sužalojimo mechanizmo. Nepaneigta aplinkybė, kad iš pradžių sprogo (ar buvo pradurta) viena padanga, dėl ko ir buvo atsitrenkta į gatvės skiriamąjį juostos betoninį kelkraštį. Automobilio apgadinimas ar sugadinimas reiškia dar ir atitinkamos žalos padarymą, tačiau nei Išvadoje, nei Įsakyme nenurodoma, kad buvo padaryta žala, kas leistų daryti išvadą dėl automobilio sugadinimo ar apgadinimo. Nesant eismo įvykio, nereikėjo niekam ir pranešti, kas taip pat panaikina kaltinimą, kad kaltę dėl autoįvykio jis paprašė prisiimti savo dukrą. Tik dėl žiniasklaidos įvykis neteisėtai buvo pripažintas „eismo įvykiu“ ir jo duktė neteisėtai nubausta, tačiau ji, nenorėdama dar labiau sukelti nesveiką susidomėjimą įvykiu, nuobaudos neskundė;
4) dėl matomumo ir galėjimo pastebėti asmenį, vairavusį automobilį, paaiškino, kad niekur nenurodoma viena iš svarbiausių aplinkybių, jog automobilio langai buvo užtemdyti, todėl, kas jame sėdi, o taip pat, kas vairuoja- nesimato. Be to, liudytojos E. Z., G. K. ir E. B. pačios įvykio vietoje nebuvo, įvykį stebėjo vakare, iš toli, būdamos kitoje abipusio eismo pusėje, kas kelia rimtas abejones dėl gebėjimo vientisai stebėti įvykį, nes abiejose kelio juostose nuolat juda transporto priemonės;
5) dėl Išvadoje nutylėto telefoninio įrašo paaiškino, kad trečias pokalbis iki galo neatskleidžiamas nutylint esminę detalę. Išvadoje rašoma, kad trečiojo pokalbio metu: „<...> informavo, jog minėtas automobilis yra prie „Rimi“ parduotuvės Šilutės plente, stovi trečioje juostoje, nes lėkė dideliu greičiu ir „šoko“ ant bordiūro, dėl ko jam sprogo galinė padanga...<...>“, tačiau tarnybinio patikrinimo medžiagoje nurodyta, kad trečio pokalbio metu, apie 23.15 val. moteris pranešė, kad automobilis užvažiavo ant kelkraščio, susprogdino padangas ir stovi Šilutės plente, trečioje juostoje, o policijos budėtojui paklausus, kas išlipo iš automobilio, pastaroji atsakė, kad tiksliai pasakyti, kas išlipo- vyras ar moteris, negali, tačiau, lyg ir moteris. Išvadoje šis pokalbis pateiktas sutrumpintai ir nuslėpta esminė detalė apie tai, kas įvykio vietoje išlipo iš automobilio ir kas galimai jį vairavo, kas patvirtina, jog patikrinimas atliktas šališkai;
6) dėl neteisėto duomenų rinkimo būdų paaiškino, kad Išvadoje nurodoma, jog VRM GIS tarnybinio patikrinimo metu buvo susisiekta su E. Z., skambinusia į VPK VP OVS telefonu, nurodytu informacijos žurnale, ir, 2007-06-11 nuvykus į Klaipėdą, susitikta su ja bei kartu su ja važiavusia E. B., o trečia kartu važiavusi G. K. susitikti atsisakė; susitikimo metu abi minėtos moterys sutiko papasakoti apie įvykį, bet nesutiko duoti raštiškus paaiškinimus ir pasirašyti apklausos protokoluose; nurodoma, kas buvo išgirsta šio pokalbio metu ir visa tai Išvadoje pateikiama kaip įrodymai. Tai prieštarauja ABTĮ 57 str. 2 daliai, nes šie duomenys gauti Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 17 dalyje nustatyta tvarka, t.y. panaudojant agentūrinį metodą, kai iš asmens gaunama informacija įgyto pasitikėjimo pagrindu. Kitokių informacijos gavimo būdų daugiau joks įstatymas nenumato ir tokiu būdu gauta informacija yra niekinė, ką ir yra konstatavęs LVAT. Be to, Išvadoje nurodoma, kad, susipažinus su Generalinės prokuratūros pateiktais įvykio liudytojų parodymais ikiteisminio tyrimo byloje, matyti, jog visos minėtos moterys analogiškai paaiškino įvykio aplinkybes (2007m. gruodžio 6-7d. apklaustų liudytojų <...> apklausų išrašai <...>), tačiau ABTĮ 57 straipsnis tokios „liudytojų apklausos“ formos nenumato;
7) dėl telefoninių pokalbių tarp policijos darbuotojų įrašų paaiškino, kad policijos darbuotojai į įvykio vietą atvyko ne iš karto po įvykio, jie nematė, kas vairavo automobilio ir kas įvyko, todėl jų pokalbiai gali būti vertinami tik kaip subjektyvių nuomonių pareiškimas, o ne kaip faktinių aplinkybių, kurias jie betarpiškai stebėjo, pateikimas. Todėl šie įrašai tapti įrodymais negali;
8) dėl liudytojų parodymų paaiškino, kad E. G. parodė, kad ji vairavo automobilį. Pažymi, kad E. G. buvo inkriminuota, jog ji pažeidė KET 53 bei 172 punktus, tačiau šie straipsniai su pačiu įvykiu jokio priežastinio ryšio neturi, todėl ji buvo nubausta neteisėtai, nesant nusižengimo fakto. Nurodo, kad patrulio S. I., pareigūnų G. B. ir R. K. paaiškinimai, jog jie nepamena, ar matė dar ką nors įvykio vietoje, išskyrus moterį, kontekste yra prieštaringi. Pareiškėjas pažymi, kad alkoholio kvapas galėjo sklisti ir nuo išgerto butelio alaus, nes „girtumas“, kaip teisinė sąvoka, atsiranda nustačius daugiau atitinkamų požymių, o ne vien sprendžiama iš kvapo, tačiau Išvadoje šie prieštaravimai nepašalinti. Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad eismo įvykį patyrė pareiškėjas, automobilį vairavęs būdamas neblaivus, ir kad jis, siekdamas išvengti atsakomybės, apie minėtą eismo įvykį nepranešė policijai ir kaltę dėl autoįvykio paprašė prisiimti dukrą E. G., kuri buvo nubausta administracine tvarka, be to, tokia išvada taip pat prieštarauja Išvados konstatuojamajai daliai, kur nurodoma, kad jis galimai vairavo neblaivus. Taip pat nepagrįstas kaltinimas, kad nebuvo pranešta policijai, nes ji pati tuojau pat prisistatė į įvykio vietą (remiasi LVAT 2007-10-04 sprendimu byloje Nr. 17-816/2007) (1t.,b.l.2-13).
Atsiliepimas
Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:
1) dėl argumentų, jog, nesustabdžius tarnybinio patikrinimo ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, buvo pažeistas Tvarkos 10 punktas, nes nebuvo galima atriboti tarnybinio nusižengimo nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo, paaiškino, kad pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) 25 str. 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Vadovaujantis Statuto 26 str. 7 dalimi ir VRM 2003-08-27 įsakymu Nr. lV-308 patvirtintos Tvarkos 10 punktu, ikiteisminio tyrimo atlikimas ar jo nutraukimas nekliudo spręsti pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimą, jei tarnybinio patikrinimo metu pareigūno veikoje, netgi vertinant gautus dar nebaigto ikiteisminio tyrimo duomenis, nustatomi tarnybinio nusižengimo požymiai. Pareigūno veika kiekvienu atveju tiriama ir vertinama skirtingu aspektu: ikiteisminio tyrimo atveju- nusikalstamos veikos, numatytos BK, aspektu, tarnybinio patikrinimo atveju- tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), numatyto pareigūnų tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, aspektu. Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nedraudžia spręsti klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo už galimą pareigūno vardo pažeminimą. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos baigtis prejudicinės reikšmės neturi, o ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų tyrimas ir vertinimas yra leistinas. Analogiškos pozicijos laikosi ir teisminė praktika (LVAT adm.bylos Nr. A-213-05, A-481-05, A-159-05, A-702-2005, A-1064/2006, A-903/2007, AS-63-286-08, A-723/2008, A-624/06). Taigi, jei pareigūno veiką įmanoma atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturi būti stabdomas, o nagrinėjamas atvejis yra būtent toks. Tarnybinio patikrinimo metu gautų įrodymų visuma apie pareiškėjo padarytus veiksmus- transporto priemonės vairavimas neblaivaus, nepranešimas policijai apie padarytą eismo įvykį, leidimas kaltę dėl jo padaryto autoįvykio prisiimti dukrai E. G., kuri buvo nubausta administracine tvarka, leido padaryti išvadą, jog pareiškėjo veiksmuose įžvelgtini savarankiško tarnybinio nusižengimo- pareigūno vardo pažeminimo- požymiai, neatsižvelgiant į jų vertinimą administracinės ar baudžiamosios bylos aspektu. Klaipėdos policijos mokyklos viršininko V. L. veiksmai, taikant Statuto 53 str. 1 d. 7 punktą, buvo įvertinti pagal visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų akivaizdumo kriterijų, teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu bei pareigūnų elgesį reglamentuojančių teisės aktų (Statuto 3 str. 9 d. 2-3 p., Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr.V-347, 14.1 p., 14.5 p.) aspektu;
2) dėl argumentų, jog tarnybinio patikrinimo metu neįrodytas jo padarytas tarnybinis nusižengimas. Faktą, kad minėtą eismo įvykį padarė būtent V. L., būdamas neblaivus, patvirtina šie įrodymai: liudytojų E. Z., G. K. ir E. B. 2007m. gruodžio 6-7d. apklausos protokolų išrašai bei E. Z. ir E. B. 2007-06-11 žodiniai paaiškinimai, užfiksuoti VRM GIS 2007-06-14 ataskaitoje Nr. 4VL-41, kuriuose nurodoma apie V. L. vairavimo stilių (vos neatsitrenkė į liudytojų automobilį; važiavo per degantį raudoną šviesoforo signalą; nesant jokių kliūčių, užvažiavo ant bordiūro); Klaipėdos m. VPK skaitmeninio įrašymo įrenginio „Mira“ 2007-06-01 23.11 val. užfiksuotas garso įraše pokalbis tarp įvykio vieton atvykusio pareigūno S. I. ir budėtojo V. Š. (S. I. informuoja budėtoją, jog eismo įvykį padarė neblaivus V. L.); S. I. 2008-05-08 paaiškinimas apie tai, jog įvykio vietoje jis rado neblaivų V. L., nuo kurio sklido alkoholio kvapas; Generalinės prokuratūros 2008-05-26 nutarimas, kuriame, remiantis apklaustų liudytojų ir įtariamųjų parodymais, konstatuota, jog 2007-06-01 eismo įvykį padarė neblaivus Klaipėdos PM viršininkas V. L. (įtariamasis V. Š. parodė, jog į įvykio vietą nusiųstas patrulis S. I. paskambinęs informavo, jog avariją tarnybiniu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė neblaivus Klaipėdos PM viršininkas V. L.; liudytojų E. Z., G. K. ir E. B. parodymai, jog į jų automobilį vos neatsitrenkė automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas neblaivaus asmens; automobilis važiavo vingiuodamas; E. Z. parodė, jog po įvykio žiniasklaidoje pasirodžius straipsniams su V. L. nuotrauka, pažino, jog būtent V. L. vairavo minėtą automobilį; liudytojas M. A. parode, jog 2007-06-01 vakare jam paskambino pareigūnas V. Š. ir pranešė, jog automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino neblaivus Klaipėdos PM viršininkas V. L.; apie analogišką gautą informaciją telefonu iš V. Š. patvirtino ir liudytoju apklaustas Klaipėdos m. VPK viršininko pavaduotojas D. S.);
3) teiginiai, kad Išvadoje nurodyta, kad jis vairavo tik „galimai neblaivus“, nepagrįsti, nes Išvados konstatuojamos dalies 1 punkte minimi žodžiai apie „galimai neblaivų“ V. L. cituojami iš dienraščio, o Išvadoje padaryta kategoriška išvada, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Pareiškėjo teiginiai apie Išvadoje neva nutylėtą telefoninį pokalbį, kurio metu trečią kartą į policiją paskambinusiai moteriai, pranešusiai apie eismo įvykį, budėtojui uždavus klausimą, kas išlipo iš automobilio, moteris atsakė, jog „tiksliai pasakyti, kas išlipo- vyras ar moteris, negali, tačiau, lyg moteris“, taip pat nepagrįsti, nes neaišku, iš kur minėtus žodžius cituoja pareiškėjas. Nurodo, kad Išvadoje aprašoma tik pokalbių esmė, o pokalbių išklotinės yra tarnybinio patikrinimo medžiagoje, kurią pareiškėjas skaitė, ir pareiškėjo minimame pokalbyje jo nurodytų žodžių nėra. Pareiškėjo teiginiai, jog tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantis dokumentas- VRM GIS 2007-06-24 raštas Nr. 4VL-41, kuriame pateikiama informacija apie VRM GIS darbuotojų susitikimą su minėto eismo įvykio liudininkais, negali būti įrodymu, nes šie duomenys gauti Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 17 dalies tvarka, taikant agentūrinį metodą, nepagrįsti, nes VRM GIS neįgaliota atlikti operatyvinės veiklos ir jos neatlieka. Išvadoje paminėtame GIS rašte nurodytų liudininkių apklausos protokolai surašyti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jos analogiškai aiškina matyto eismo įvykio aplinkybes, kaip ir susitikimo su GIS darbuotojais metu. Minėtas VRM GIS raštas vertintinas kaip bet kuris kitas rašytinis įrodymas, kuriame pateikti faktai turi būti tikrinami. Pagal Tvarkos 15.2 punktą susitikti su įvykio liudininkais ir juos apklausti yra tikrintojo teisė, o apklausus ar gavus informaciją apie tiriamą įvykį, privalu visą ją pateikti įstaigos vadovui. Faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Tai, jog darbuotojo neblaivumas gali būti įrodinėjamas ne vien tik medicinos išvada, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir liudytojų parodymais, nurodyta ir LAT Senato 2004-06-18 nutarime Nr. 45, o ABTĮ 57 str. nustato, jog įrodymai administracinėje byloje yra liudytojų parodymai, dokumentai, rašytiniai vaizdo ir garso įrodymai ir kt. Pareigūnų G. B. ir R. K. paaiškinimai, jog jie nepamena, ar matė dar ką nors įvykio vietoje, išskyrus moterį, nepaneigia fakto, jog eismo įvykį padarė pareiškėjas, kuris pats buvo įvykio vietoje; be to, šie pareigūnų paaiškinimai vertinti kritiškai, kaip jų siekimas išvengti atsakomybės, todėl atmestini. Pareiškėjo paaiškinimą, jog jis autoįvykio metu nevairavo Klaipėdos PM priklausančio tarnybinio automobilio, įvykio vietoje nebuvo, o į eismo įvykį pateko jo dukra E. G., kuri iš karto po įvykio jam paskambino bei su juo suderino, kur nuvaryti tarnybinį automobilį, paneigia minėti įrodymai, o taip pat pareiškėjo telefoninio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinės, iš kurių matyti, jog 2007-06-01 E. G. po eismo įvykio neskambino savo tėvui, todėl pareiškėjo pateikta minėta eismo įvykio versija vertintina kaip jo siekimas išvengti atsakomybės. Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas atsisakė pateikti prašomus paaiškinimus dėl jam inkriminuojamo pažeidimo ir pažymi, kad betarpiškai minėtą eismo įvykį mačiusių liudytojų ir pareigūnų parodymai yra objektyvūs, išsamūs ir nekelia jokių abejonių, o pareiškėjas jų neginčija (1 t.,b.l.35-37).
Atsakovės atstovas skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismui paaiškino, jog skundo reikalavimas grąžinti pareiškėją į tarnybą iš viso negali būti patenkintas, nes nebėra to juridinio asmens, kuriame jis dirbo. Dėl kitos skundo dalies paliko spręsti teismui.
Pareiškėjas teismui pateikė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinės jo kasacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. I-76-380/2009(Nr. 1A-10-174/2010)(b.l. 102-116).
Šio prašymo teismas netenkina ir bylą nagrinėja iš esmės. Teismas nustatė, jog LAT Atrankos kolegija 2010-03-22 kasacinį skundą priėmė, o prašymas dėl nuosprendžio vykdymo sustabdymo buvo atmestas (b.l.117-118). Pagal Baudžiamopjo proceso kodekso (BPK) 25 straipsnį kasacinis skundas paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio, pagal 335, 336 str. 3 dalį toks nuosprendis yra vykdytinas, išskyrus atvejus, kai vykdymas sustabdomas. Taigi, Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-76-380/2009 šiuo metu yra įsiteisėjęs.
Antra vertus, pagal BPK 376 str. 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas tik teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius, dėl kurių paduotas skundas, o pagal 4 dalį, remiasi pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais.
Tad ir šioje administracinėje byloje teismas gali remtis įrodymais, surinktais baudžiamojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Pareiškėjas, vyresnysis komisaras V. L., nuo 2004-12-01 ėjo tuometinės Klaipėdos policijos mokyklos viršininko pareigas ir buvo statutinis valstybės tarnautojas (1 t., b.l.135,150).
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad VRM Generalinio inspektoriaus skyriuje (VRM GIS) 2007-06-04 gautas Vidaus reikalų ministro pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl dienraščio „Respublika“ 2007-06-04 dienos straipsnyje „Klaipėdos policininkų mokytoją užgriuvo nemalonumai“ skelbtos informacijos, jog mokyklos viršininkas V. L. 2007-06-01 galimai neblaivus vairavo tarnybinį automobilį „AUDI 100“ ir uostamiesčio Šilutės plente patyrė avariją- atsitrenkė į gatvės skiriamosios juostos betoninį kelkraštį, dėl ko prakirto automobilio padangas (1 t.,b.l.39,99). VRM GIS vedėjo 2007-07-04 „Tarnybinio patikrinimo išvada dėl Klaipėdos policijos mokyklos viršininko V. L. veiksmų Nr. 4VL-42“ (1 t., b.l.104-108), Klaipėdos m. VPK VP PR 2 kuopos 2 būrio viršilos S. I. ir Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Vilniaus dalinio Mobilios kuopos būrio vado G. B. veiksmuose įžvelgus nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 dalyje (piktnaudžiavimas), požymius, vadovaujantis Tvarkos 11 punktu, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pareiškėjo atžvilgiu buvo sustabdyta, iki teisės aktų nustatyta tvarka bus išnagrinėti ir įvertinti aukščiau nurodytų pareigūnų veiksmai, o Klaipėdos m. VPK viršininkui pasiūlyta spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pareigūnų S. I. ir G. B. atžvilgiu pagal BK 228 str. 1 dalį.
Šios išvados pagrindu Klaipėdos m. vyriausiame policijos komisariate 2007-07-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00372-07 pagal BK 228 str. 1 dalį, tačiau Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros 2007-09-14 nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 punkto pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių) (1t.,b.l.24-29,142-147). Generalinio prokuroro pavaduotojo 2007-10-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00372-07 buvo atnaujintas (1t.,b.l.59) ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas (toliau- GP ONKTD) atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00372-07, kurio metu (2008-02-29) Klaipėdos PM viršininkui V. L. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2, 24 str. 4 ir 300 str. 1 dalyse padarymo bei 2008-04-28 raštu Nr. 8.2.-1497(13) LR VRM GIS pateikti papildomi įrodymai apie naujai paaiškėjusias aplinkybes atliekamo ikiteisminio tyrimo eigoje dėl galimo pareiškėjo vairavimo fakto eismo įvykio metu (1 t. b.l.88,125-126). GP ONKTD prokuroras 2008-05-26 nutarimu ikiteisminį tyrimą S. I., G. B., R. K., D. S. bei M. A. atžvilgiu dėl jų 2007-06-01 veiksmų nustatyta tvarka neįforminant 2007-06-01 eismo įvykio, kurio metu Klaipėdos policijos mokyklos viršininkas V. L., būdamas neblaivus, vairavo ir apgadino Klaipėdos policijos mokyklos tarnybinį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 228 str., požymių ir nutarimą kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga perdavė VRM GIS tarnybiniam patikrinimui atlikti bei spręsti klausimą dėl paminėtų pareigūnų patraukimo drausminėn atsakomybėn (1 t., b.l.59-75).
Atsižvelgus į tai, kad GP ONKTD 2008-04-28 raštu Nr. 8.2.-1497(13) pateiktų įrodymų visuma leido daryti prielaidą, jog Klaipėdos policijos mokyklos viršininko V. L. veiksmuose galima įžvelgti savarankiško tarnybinio nusižengimo požymius, kas įgalina atnaujinti ir tęsti tarnybinį patikrinimą nelaukiant minėto ikiteisminio tyrimo pabaigos, vadovaujantis Tvarkos 11 ir 19 punktais, VRM 2008-05-06 sprendimu tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra Klaipėdos PM viršininko V. L. atžvilgiu buvo atnaujinta, pratęsiant tarnybinio patikrinimo terminą iki 2008-06-05 (1 t.,b.l.88-89).
VRM GIS vedėjas 2008-05-27 Tarnybinio patikrinimo dėl Klaipėdos policijos mokyklos viršininko V. L. veiksmų išvada Nr. 4VL-28 (1t.,b.l.15-23,40-48) nustatė, kad 2007-06-01 dieną, Klaipėdoje, Šilutės plente, apie 23 val., avariją tarnybiniu automobiliu „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini), patyrė jį pats vairavęs, būdamas neblaivus, Klaipėdos PM viršininkas V. L., kuris, siekdamas išvengti atsakomybės, apie minėtą eismo įvykį nepranešė policijai, kaltę dėl autoįvykio paprašė prisiimti savo dukrą E. G., kuri buvo nubausta administracine tvarka. Tokie V. L. veiksmai (vairavimas transporto priemonės neblaivaus, nepranešimas apie autoįvykį policijai) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Visuomenės požiūriu, situacija, kai tokį pažeidimą padaro pareigūnas, kelia nepasitikėjimą visa sistema ir ją kompromituoja. V. L. veiksmai, bandant išvengti atsakomybės už minėtą eismo įvykį, t.y. prašant kaltę dėl to prisiimti dukrą E. G., nepriklausomai nuo tokio elgesio motyvų, vertintini kaip akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas. Taip pat konstatavo, kad dienraščio „Respublika“ 2007-06-04 straipsnyje „Klaipėdos policininkų mokytoją užgriuvo nemalonumai“ visuomenei ir buvo paviešinta tokio turinio informacija. Išvada pasiūlyta: 1) Klaipėdos policijos mokyklos viršininką V. L. atleisti iš vidaus tarnybos sistemos Statuto 53 str. 1 d. 7 punkto pagrindu (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą); 2) Klaipėdos m. VPK viršininkui B. I. perduoti turimus įrodymus apie naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl V. L. vairavimo fakto minėto eismo įvykio metu, siūlant atnaujinti Klaipėdos m. VPK sustabdytą tarnybinį patikrinimą dėl policijos pareigūnų veiksmų, 2007-06-01 forminant eismo įvykį, kuriame buvo apgadintas Klaipėdos policijos mokyklai priklausantis automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3) Viešojo saugumo tarnybos viršininkui S. M. perduoti turimus įrodymus apie naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl V. L. vairavimo fakto minėto eismo įvykio metu, siūlant atnaujinti sustabdytą tarnybinį patikrinimą dėl VST pareigūnų S. B. ir R. K. veiksmų, 2007-06-01 vykusių patikrinti informaciją apie minėtą eismo įvykį, kuriame buvo apgadintas Klaipėdos policijos mokyklai priklausantis automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Išvada iš esmės grindžiama tuo, kad GP ONKTD pateikti papildomi įrodymai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių apie galimą V. L. vairavimo faktą minėto eismo įvykio metu (GP ONKTD 2008-04-28 raštu Nr. 8.2.-1497(13) VRM GIS buvo pateikta: 2008-02-27 pranešimo apie įtarimą V. L. kopija, 2008-02-29 įtariamojo apklausos protokolo kopija, telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančių V. L., skambučių išklotinės kopijos, 2007-12-04 apžiūros protokolo išrašas, kompaktinis diskas su Klaipėdos m. VPK skaitmeninio įrašymo įrenginio „Mira“ užfiksuotais garso įrašais skambinant pagalbos telefonu Nr.112 (1 t.,b.l.120)) leidžia teigti, jog Klaipėdos PM viršininko V. L. veiksmuose įžvelgtini savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, neatsižvelgiant į jų vertinimą administracinės ir baudžiamosios atsakomybės aspektu, o aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nedraudžia spręsti klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo už galimą pareigūno vardo pažeminimą; šiuo atveju baudžiamosios bylos baigtis prejudicinės reikšmės neturi, o ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų tyrimas ir vertinimas yra leistinas (minėti teiginiai Išvadoje grindžiami LVAT teismine praktika adm.bylose Nr. A11-1064/2006, A2-903/2007, AS-63-286-08, A556-723/2008).
Nustatyta, kad atlikto tarnybinio patikrinimo dėl Klaipėdos policijos mokyklos viršininko V. L. veiksmų metu atsakovė nustatė ir atsižvelgė į šias faktines aplinkybes:
- kad 2007-06-01, apie 23.09 val., Klaipėdos m. VPK VP Operatyvaus valdymo skyriuje gautas neprisistačiusios moters (mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) telefoninis pranešimas apie tai, kad Klaipėdoje, Šilutės pl. važiuoja automobilis „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus; radijo ryšiu buvo informuoti patruliai „AP-Mėta 1“ - Klaipėdos m. VPK VP PR 2 kuopos 2 būrio viršila S. I., Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Vilniaus dalinio Mobilios kuopos būrio vadas G. B. ir šios kuopos puskarininkis R. K.; S. I. informavo, jog vairavimo faktas nepasitvirtino, automobilis perduotas savininkui. Dėl minėto eismo įvykio pareigūnai S. I. ir G. B. 2007-06-01 surašė tarnybinius pranešimus Klaipėdos m. Eismo priežiūros tarnybos viršininkui, kuriuose nurodė, jog, atvykę į įvykio vietą, rado automobilį „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini), su prakirstom 2 kairės pusės padangom. Už automobilio vairo buvusi blaivi moteris E. G. paaiškino, jog nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Daugiau jokių įvykio liudytojų nebuvo, prie jų niekas nepriėjo. Iš dokumentų suprato, jog automobilis priklauso Klaipėdos PM. E. G. paprašė automobilį nuvairuoti prie jos namų į Debreceno g., ką jie ir padarė. Klaipėdos m. VPK pradėjus tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos m. VPK policijos pareigūnų veiksmų 2007-06-01 forminant eismo įvykį, kuriame buvo apgadintas Klaipėdos PM priklausantis automobilis „Audi“ 100, v/n (duomenys neskelbtini), S. I. ir G. B. 2007-06-06 pateikė tarnybinius pranešimus, kuriuose S. I. nurodė, jog padėjo E. G. nubraižyti įvykio schemą ir nurodė jai nuvykti į Eismo priežiūros skyrių įforminti eismo įvykio, o S. B. nurodė, jog įvykio vietoje stabdymo žymių nesimatė, asfaltas buvo sausas, kelias apšviestas, matomumas geras. Pranešimą apie eismo įvykį jie gavo apie 23.08 val., o nuo pranešimo gavimo iki įvykio vietos nuvyko per 10 min. (1 t., b.l.15-23,113-114,118,182,183-184,185-186,187);
- Klaipėdos m. VPK skaitmeninio įrašymo įrenginio „Mira“ 2007-06-01 užfiksuoti 5 garso įrašai ((1) - 22 val. 55 min. 11 sek.; (2) - 23 val. 2 min. 10 sek.; (3) - 23 val. 4 min. 7 sek.; (4) - 23 val. 11 val. 15 sek.; (5) - 23 val. 11 min. 19 sek.), skambinant pagalbos telefonu 112, susiję su autoįvykiu Klaipėdoje, Šilutės plente, kuriais nustatyta, jog pirmais 3 atvejais į Klaipėdos m. VPK budėtojų dalį skambino asmuo iš mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (E. Z.), kuri pirmą kartą kalbėjosi su Klaipėdos m. VPK VP OVS vyr. patruliu V. S., kitus du kartus- su Klaipėdos m. VPK VP OVS patrule A. L.. Pirmo pokalbio metu E. Z. informavo budėtoją, jog Vingio gatve ties „RIMI“ parduotuve visiškai girtas žmogus vairuoja a/m „AUDI 100“, kurio numeris (duomenys neskelbtini); antro pokalbio metu informavo, jog minėtas girtas vyriškis iš Vingio gatvės suka į Šilutės plentą, o Vingio g. šalia „IKI“ parduotuvės stovintis policijos autobusiukas jo nestabdė; trečią kartą informavo, jog minėtas automobilis yra prie „RIMI“ parduotuvės Šilutės plente, stovi trečioje juostoje, nes lėkė dideliu greičiu ir „šoko“ ant bordiūro, dėl ko jam sprogo galinė padanga. Ketvirto pokalbio metu į Klaipėdos m. VPK budėtojų dalį iš įvykio vietos iš mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino viršila S. I. ir kalbėjosi su patrule A. L., informuodamas ją apie įvykį, t.y. jog įvykio vietoje yra L. mašina su prakirstom padangom ir jis ją vairuoja namo, o penkto pokalbio metu kalbasi su Klaipėdos m. VPK VP OVS budėtoju V. Š., informuodamas, jog rasta V. L. mašina su prakirstom padangom, o vairuojas- policijos mokyklos viršininkas V. L. - yra neblaivus; jis vyko iš „Kilenos“ kavinės, esančios Vingio g., o iš paskos vykusi jo dukra nespėjo jo suvaldyti; pokalbio metu S. I. piktinosi, jog V. L. ne pirmą kartą daužo mašinas, jis jau 3 kartus yra sustabdęs jį girtą, taip pat nurodė, jog minėtą automobilį vairuoja prie V. L. namų (telefoninių pokalbių išklotinės, 1 t., b.l.95-98,121-124,160-161,162);
- kad tarnybinio patikrinimo metu VRM GIS pareigūnai 2007-06-11 susitiko su E. Z. bei kartu su ja važiavusia E. B., o trečia kartu važiavusi G. K. susitikti atsisakė. Abi moterys sutiko papasakoti apie įvykį, tačiau pareiškė, kad įvykdė savo pilietinę pareigą, pranešdamos policijai, ir jeigu policijos pareigūnai negali ir nenori nustatyti, kas iš tikrųjų vairavo automobilį, tai jos nenori būti paviešintos, dalyvauti teismo posėdžiuose ir ateityje turėti problemų, susijusių su automobilio vairavimu, todėl nesutinka duoti raštiškų paaiškinimų ir pasirašyti apklausos protokolų. Moterys papasakojo, kad 2007-06-01 iš Palangos vyko į Klaipėdą ir, važiuojant Vingio g. ties „RIMI“ parduotuve (šalia yra kavinė „Kilena“, priklausanti V. L. dukrai E. G.), pastebėjo vyriškio vairuojamą automobilį „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris vos nekliudė jų automobilio. Jos atkreipė dėmesį, jog pagal vairavimo manierą vairuotojas gali būti neblaivus, todėl paskambino Nr. 112 ir pranešė apie tai. Joms pasidarė įdomu, per kiek laiko atvažiuos policija, nes tikėjosi pamatyti, kaip pareigūnai duos pūsti į alkotesterį, gal net uždės antrankius, todėl nutarė važiuoti paskui minėtą automobilį. Truputį pavažiavęs, minėtas automobilis sustojo Vingio g., o prie jo privažiavo raudonos spalvos automobilis, galimai „VW Passat“, iš kurio išlipo moteris, kuri, priėjusi prie „Audi“ automobilio vairuotojo, su juo barėsi. Visa tai jos matė, stovėdamos atokiau. Netrukus „Audi“ vairuotojas dideliu greičiu nuvažiavo toliau, paskui jį važiavo minėta moteris raudonu automobiliu, o jos nusekė iš paskos. Jos važiavo 80 km/h greičiu, bet pradėjo atsilikti nuo „Audi“ automobilio. Bevažiuojant Vingio g., prie „IKI“ parduotuvės jos pastebėjo stovintį policijos automobilį bei dar kartą paskambino į policiją, informuodamos, jog ankstesnio skambučio metu minėtas girtas vyriškis iš Vingio gatvės suka į Šilutės plentą, o prie parduotuvės stovintys policijos pareigūnai jo nestabdė. Buvo atsakyta, jog minėti pareigūnai turi kitą užduotį, o jie atsiųs kitą ekipažą. Jos pamatė, jog „Audi“ vairuotojas, nepaisydamas degančio raudono šviesoforo signalo, dideliu greičiu įsuko į Šilutės plentą ir, važiuodamas trečia juosta, užvažiavo ant bordiūro. „Audi“ automobiliui galimai sprogo galinė padanga, tačiau vairuotojas dar kiek pavažiavo ir sustojo trečioje juostoje. Iš paskos prie jo privažiavo ir sustojo minėta moteris, vykusi iš paskos su raudonu automobiliu. Tuomet jos dar kartą paskambino į policiją bei informavo apie tai, o pačios nuvažiavo prie kitoje gatvės pusėje esančios „RIMI“ parduotuvės, kuri apie 50 metrų atsumu nuo įvykio vietos, ir prie parduotuvės esančioje stovėjimo aikštelėje laukė atvykstant pareigūnų. Neužilgo atvažiavo policijos autobusiukas, iš kurio išlipo 3 pareigūnai (jų apibūdinti ir atpažinti jos negalėtų). Vienas iš jų draugiškai paplekšnojo iš „Audi“ automobilio išlipusiam girtam vyriškiui per petį. Po to „Audi“ vairuotojas sėdo į moters vairuojamą raudoną automobilį, vienas iš policijos pareigūnų- į „Audi“ automobilį už vairo, ir visas kortežas kartu su atvykusiu policijos automobiliu pajudėjo toliau. Jos vyko iš paskos ir matė, kaip „Audi“ automobilis buvo nuvarytas į Taikos g. esančio vieno iš daugiaaukščių namų kiemą. Abi moterys paaiškino, jog V. L. nepažįsta, apie tai, tai, jog minėtas automobilis, apie kurį jos pranešė policijai, priklauso Klaipėdos policijos mokyklai, kuriai vadovauja V. L., jos sužinojo iš spaudos. Jos su žurnalistais nebendravo ir informacijos žiniasklaidai neteikė. E. Z. paaiškino, jog ji tik parašė komentarą internete apie įvykį, kurį matė (E. Z. ir E. B. 2007-06-11 duoti žodiniai paaiškinimai, užfiksuoti VRM GIS 2007-06-14 ataskaitoje Nr. 4VL-41, 1 t., b.l.172-173). Be to, VRM GIS nustatė, kad liudytojų E. Z., E. B. ir G. K. parodymai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00372-07 yra analogiški aukščiau minėtam paaiškinimui dėl įvykio aplinkybių (2007 m. gruodžio 6-7 d. apklaustų liudytojų E. Z., G. K. ir E. B. apklausų išrašai, 1 t.,b.l.83-85);
- Klaipėdos m. VPK VP PR 2 kuopos 2 būrio vyresnysis patrulis S. I. paaiškino, kad 2007-06-01, apie 23 val., patruliuojant automobiliu kartu su Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais G. B. ir R. K., iš Klaipėdos m. VPK budinčios dalies gavo nurodymą vykti į Šilutės plentą, netoli parduotuvės „Rimi“ patikrinti gautos informacijos apie atsitrenkusį į bordiūrą automobilį. Nuvykus į įvykio vietą, pamatė stovintį a/m „Audi 100“, juodos spalvos, o už jo stovėjo a/m „VW Passat“, vyšninės spalvos. Už a/m „VW Passat“ vairo sėdėjo vaikinas, o a/m „Audi 100“ sėdėjo komisaras V. L. ir jo dukra E. G.. E. G. sėdėjo už vairo. Pasiteiravus, kas atsitiko, iš automobilio išlipo komisaras V. L. ir jo dukra, kuri paaiškino, kad nepasirinko saugaus greičio ir rikiuodamasi prakirto prie bordiūro padangas. Moteris buvo blaivi, o komisaras V. L. neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis paskambino į budėtojų dalį bei informavo apie įvykį. Budėtojas V. Š., išklausęs jo informaciją apie įvykį, jokių nurodymų nedavė. Tuomet jis paprašė budėtojo sujungti su Eismo priežiūros tarnyba šaukiniu „Dainava“, nes neturi įgaliojimų forminti eismo įvykio, ir informavo atsiliepusį pareigūną apie eismo įvykį, o šis nurodė padėti nubraižyti eismo įvykio schemą bei nukreipti juos į Šermukšnių g. 10 įforminti eismo įvykio. Jis E. G. padėjo nubraižyti eismo įvykio schemą ir pakartotinai jai priminė su ta schema nuvykti į EPT. Iš jam pateiktų dokumentų jis suprato, jog automobilis priklauso Klaipėdos PM. Jis E. G. pasiūlė iškviesti velką, kuri padėtų nutempti automobilį, tačiau ši atsisakė ir paprašė padėti nuvairuoti automobilį prie jos namų- į Debreceno ar Taikos gatvę, ką jie ir padarė. Jis sėdo už „Audi 100“ vairo, šalia atsisėdo E. G., kuri rodė kryptį. Su komisaru V. L. jis nekalbėjo, nes šis buvo išgėręs. Iš paskos važiavo jų tarnybinis automobilis, o priekyje „VW Passat“, kuriuo vyko E. G. draugas ir komisaras V. L.. Nuvairavus automobilį į nurodytą vietą, jis grąžino E. G. automobilio dokumentus bei raktus ir išvyko. Apie šį įvykį jis surašė tarnybinį pranešimą ir paliko Patrulių rinktinės budėtojui, dar vieną tarnybinį pranešimą surašė ir nuvežė į EPS budinčiajam prie eismo įvykio medžiagos. Savo tarnybiniuose pranešimuose nepaminėjo nei V. L., nei kito vyriškio, nes bendravo tik su vairuotoja. S. I. patvirtino, jog jam išklotinėje pateiktas minėtas telefoninis pokalbis su budėtoju V. Š. tikrai toks ir buvo (2008-05-08 paaiškinimas, 1 t., b.l.92-93);
- Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Vilniaus dalinio Intendantinės kuopos jaunesnysis specialistas R. K. paaiškino, kad 2007-06-01, patruliuojant kartu su pareigūnais G. B. ir S. I., apie 23 val. gavo iš budėtojo nurodymą nuvykti patikrinti informacijos apie eismo įvykį Šilutės plente. Atvykus į vietą, pamatė tamsios spalvos automobilį „Audi 100“ su prakirstom 2 padangom, o netoliese stovėjo vyšininės spalvos a/m „VW Passat“. Prie „Audi“ stovėjo išlipusi moteris, o kas buvo už a/m „VW Passat“ vairo, nepamena. Daugiau įvykio vietoje jokių žmonių nematė. Ar dar kas nors, be moters, buvo a/m „Audi 100“, nepamena. Pareigūnas S. I. aiškinosi su moterimi, jis sėdo į automobilį pildyti kelionės lapą, o G. B. nuėjo už automobilio reguliuoti eismo. S. I. minėjo, jog apiformins įvykį. Įvykio vietoje stovėjo apie 20 min., tačiau, ką darė I., jis nematė. Po to S. I. nuvarė a/m „Audi 100“ į Taikos g., o jie su G. B. vyko iš paskos. Ar iš paskos vyko automobilis „VW Passat“, jis nepamena. Apie minėtą eismo įvykį jis jokių tarnybinių pranešimų niekam nerašė (2008-05-12 paaiškinimas, 1 t., b.l.94);
- Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Vilniaus dalinio Mobilios kuopos būrio vadas G. B. paaiškino, kad 2007-06-01, patruliuojant kartu su pareigūnais R. K. ir S. I., į tarnybos pabaigą gavo iš budėtojo nurodymą nuvykti patikrinti informacijos apie eismo įvykį Šilutės plente. Atvykus į įvykio vietą, jis pamatė tamsios spalvos automobilį, kurio markės nepamena. Prie automobilio ar automobilyje už vairo buvo moteris. Ar įvykio vietoje buvo dar kas nors, t.y. kitas žmogus ar automobilis, nepamena. Apžiūrėjęs automobilį, pastebėjo, jog yra prakirstos jo padangos. Jis moters paklausė, ar reikia kur nors nuvežti automobilį, tačiau ką jam atsakė, nepamena. Toliau su moterimi bendravo pareigūnas S. I., o jis nuėjo reguliuoti eismo. Kokius dokumentus formino S. I., jis nematė, tačiau jis su moterimi bendravo apie 20 min., o po to jam pasakė vykti iš paskos. S. I. sėdo į automobilį su prakirstom padangom, o jis su R. K. vyko iš paskos. Kur sėdo moteris, jis nematė. Vykstant automobilyje jis rašė tarnybinį pranešimą, o ar kas nors vyko iš paskos, nematė (2008-05-12 paaiškinimas, 1 t. b.l.91);
- Klaipėdos m. VPK VP OVS vyresnysis specialistas V. Š., kuriam buvo pateiktas susipažinti telefoninio pokalbio tarp jo ir pareigūno S. I. turinys, 2007-05-08 žodžiu paaiškino tikrai buvus tokį pokalbį, tačiau pateikti paaiškinimą raštu žadėjo tik pasikonsultavęs su savo advokatu. Vėliau informavo, jog advokatas jam patarė nieko neaiškinti, todėl pateikti paaiškinimą raštu apie tai, kodėl tinkamai nereagavo į gautą pranešimą apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei kodėl savo 2007-06-07 ir 2007-07-02 paaiškinimuose Klaipėdos m. VPK viršininkui apie minėtą eismo įvykį nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, atsisakė (minėtuose paaiškinimuose V. Š. nurodė, jog į įvykio vietą nusiųsti patruliai jį informavo, jog įvykio vietoje yra Klaipėdos policijos mokyklai priklausantis automobilis, kurį vairavo blaivi E. G.. E. G. nesuvaldė automobilio, todėl atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Patruliai padėjo vairuotojai nubraižyti įvykio vietos schemą bei nurodė nuvykti į EPS) (1 t.,b.l.111-112,119);
- V. L. 2007-06-13 paaiškinime nurodė, kad 2007-06-01 su vairuotoju A. Č. tarnybiniu automobiliu „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo išvykęs į komandiruotę Vilniuje, į VRM. Grįžtant iš Vilniaus pakeliui buvo sustoję 15-20 min. prie dukros E. G. baro „Kilena“, esančio greitkelyje netoli Gargždų. Į Klaipėdą grįžo apie 22.30 val. Grįžus jam reikėjo užsukti pas dukrą E. G., gyvenančią Laukininkų g., todėl A. Č. nuvežė jį į Laukininkų g., o pats nuvyko savais reikalais, palikdamas jam tarnybinį automobilį. Jis neturėjo laiko parvaryti automobilio į Klaipėdos policijos mokyklą, todėl paprašė dukters E. G. nuvaryti tarnybinį automobilį į mokyklą. Apie 23 val. dukra išvažiavo ir Šilutės plente kliudė šaligatvio bortelį, prakirto automobilio padangas. Po įvykio jam paskambino dukra, informavo apie įvykį ir pasakė, jog organizuos automobilio nuvarymą į mokyklą. Atvykus pareigūnams, dukra pasakė, jog automobilį atvarytų į jo kiemą, ką ir padarė. Avarijos metu automobilio pažeidimų, išskyrus padangas, nepadaryta. Padangos nupirktos ir pakeistos (2007-06-13 paaiškinimas, 1 t., b.l.157); vairuotojas A. Č. 2007-06-11 paaiškinime nurodė analogiškas vykimo į Vilnių bei grįžimo į Klaipėdą aplinkybes (2007-06-11 paaiškinimas, 1 t., b.l.174), E. G. 2007-06-13 paaiškinime analogiškai paaiškino automobilio varymo į Klaipėdos PM bei minėto autoįvykio aplinkybes. Pasak E. G., ją lydėjo jos draugas, vykęs jos nuosava mašina „VW Passat“. Po įvykio ji iškart paskambino tėvui ir pasakė, jog automobilį nuvarys į mokyklą. Atvažiavus policijos pareigūnams, ji paaiškino, kas atsitiko. Kadangi ji nieko nekliudė, o tik prakirto padangas, todėl policininkai įvykio neformino, o jos prašymu automobilį parvarė į kiemą, kur gyvena tėvas (2007-06-13 paaiškinimas, 1 t., b.l.156);
- E. G. 2007-07-03 paaiškinime autoįvykio aplinkybes nurodė analogiškai ir paaiškino, kad ją, važiuojančią tėvo V. L. tarnybiniu automobiliu, lydėjo jos draugas su jos nuosavu automobiliu „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris po įvykio sustojo už a/m „Audi“ galo; atsižvelgiant į tai, kad įvykio vietoje niekas nebuvo sužalotas ir jokių pretenzijų nereiškė, įvykio vietos schemos braižymas ir kiti veiksmai nebuvo vykdomi, o pareigūnai tik patikrino dokumentus ir apžiūrėjo automobilį bei pasiūlė jai dėl eismo įvykio nuvykti į Eismo priežiūros skyrių; ji pažadėjo, tačiau dėl blogos sveikatos į EPS kartu su tėvu V. L. nuvyko tik 2007-06-03; pareigūnui pasiūlius nubraižyti įvykio vietos schemą, ji nubraižė schemą ir užpildė eismo įvykio protokolą; visas grafas pildė, pasiklausdama policijos pareigūno, tik įvykio schemą užpildė pareigūnas; pareigūnas paėmė iš jos vairuotojo pažymėjimą ir išdavė laikiną, ant kurio buvo nurodyta atvykti 2007-06-11 į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą (2007-07-03 paaiškinimas, 1 t., b.l.154-155);
- V. L. paaiškino, jog jis naudojasi mobiliu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), o jo dukra E. G. - Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, patikrinimo metu paprašius pateikti jo naudojamo mobilaus telefono išeinančių ir įeinančių skambučių išklotinę už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2007-06-05, siekiant patvirtinti šias aplinkybes, V. L. pateikė mobilaus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) detalią ataskaitą už 2007-05-31 - 2007-06-01 laikotarpį, tačiau tik išeinančių skambučių (UAB „Bite Lietuva'' 2007-06-20 ataskaita, 1 t.,b.l.151,188), žodžiu paaiškindamas, jog įeinančių skambučių išklotinės jam gauti nepavyko; iš Generalinės prokuratūros gavus V. L. naudojamų telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skambučių išklotines, nustatyta, jog 2007-06-01 V. L. į jo mobilius telefonus iš karto po minėto eismo įvykio dukra E. G. neskambino (paskutinis V. L. gautas skambutis 2007-06-01 buvo 20.34 val., o jis pats skambino paskutinį kartą 22.53 val.) (1t., b.l.12,127-128);
- Generalinė prokuratūra 2008-05-26 nutarimu, remdamasi aukščiau cituotasi apklaustų liudytojų ir įtariamųjų parodymais, konstatavo, jog 2007-06-01 eismo įvykį padarė neblaivus Klaipėdos PM viršininkas V. L. (1 t., b.l.59-75).
Nustatyta, kad dėl minėto eismo įvykio kaltę prisiėmė E. G., kuriai 2007-06-03 atvykus į Klaipėdos m. VPK EPS ir informavus apie 2007-06-01 įvykį, Klaipėdos m. VPK EPS NVESTG vyresnysis patrulis 2007-06-03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E756734 pagal ATPK 127 str. 2 dalį, o Klaipėdos m. VPK EPS 2007-06-18 nutarimu Nr. E756734 E. G. dėl ATPK 127 str. 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nubausta 100 Lt bauda (1 t.,b.l.153,154,164,193-194). Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos PM viršininkui V. L. 2008-05-08 buvo įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, nurodant, kad jis 2007-06-01, apie 23 val., būdamas neblaivus, galimai vairavo tarnybinį automobilį „AUDI 100“, v/n (duomenys neskelbtini), ir uostamiesčio Šilutės plente patyrė avariją- atsitrenkė į gatvės skiriamosios juostos betoninį kelkraštį, apgadino automobilį; siekdamas išvengti atsakomybės, apie minėtą autoįvykį nepranešė policijai, kaltę dėl autoįvykio paprašė prisiimti dukrą E. G., kuri buvo nubausta administracine tvarka; minėtais veiksmais veikė priešingai savo esminėms pareigoms bei pažemino vidaus tarnybos pareigūno vardą, pažeisdamas Statuto 3 str. 9 d. 3 punktą ir Lietuvos policijos pareigūnų elgesio kodekso 14.1, 14.2 ir 14.5 punktų nuostatas. Minėtu Pranešimu paprašyta V. L. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2008-05-12, tačiau V. L. iki nurodytos datos paaiškinimo nepateikė, t.y. savo teise į gynybą dėl jam inkriminuojamo galimo tarnybinio nusižengimo nepasinaudojo (1t.,b.l.90,45).
Vidaus reikalų ministras, vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 7 punktu, 56 str. 1 dalimi ir 58 str. 1 dalimi bei atsižvelgęs į VRM GIS 2008m. gegužės 27d. išvadą Nr. 4VL-28, 2008m. gegužės 28d. įsakymo „Dėl V. L. atleidimo“ Nr. 1TE-152 1 punktu atleido vidaus tarnybos pulkininką V. L. iš vidaus tarnybos VRM Klaipėdos policijos mokyklos viršininko pareigų (1 t.,b.l.14,38).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad V. L. vairavo automobilį ,,Audi“ eismo įvykio metu, kad buvo neblaivus ir kad įvykio vietoje buvo E. G., kuri važiavo kitu automobiliu ,,VW Passat“. Kaltinamasis V. L., suvokęs galimas padaryto eismo įvykio pasekmes, t.y. žinodamas apie tarnybinį patikrinimą ir galimą atleidimą iš tarnybos bei pasinaudodamas savo, kaip Policijos mokyklos viršininko tarnybine padėtimi, t.y. asmeninėmis pažintimis, savo kaip aukšto policijos pareigūno autoritetu bei galimu poveikiu policijos pareigūnams, taip pat gerais asmeniniais ir giminystės ryšiais su dukra E. G., iš karto po eismo įvykio ėmėsi pastangų pats nuslėpti faktines eismo įvykio aplinkybes ir organizuoti kitus asmenis šioms aplinkybėms nuslėpti, kad išvengtų atleidimo iš tarnybos. V. L. veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimo tarnyba organizavimas ir piktnaudžiavimo tarnyba sutaptis. E. G. padėjo V. L. piktnaudžiauti tarnyba siekdama asmeninės naudos. S. I. savo tarnybiniu pranešimu patvirtino išgalvotas eismo įvykio aplinkybes ir taip padėjo suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, tuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė. G. B. po eismo įvykio tarnybinio pranešimo Eismo priežiūros pareigūnams nepateikė. Po kelių dienų jis, surašęs tarnybinį pranešimą, patvirtino išgalvotas eismo įvykio aplinkybes ir taip padėjo suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, tuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė. V. L. nuo 2007-06-02 iki 2007-06-18 surasdamas bendrininkus, sujungdamas jų pastangas ir nukreipdamas nusikalstamam planui įgyvendinti, koordinuodamas bendrininkų veiksmus ir skatindamas juos elgtis savo naudai, padedant S. I. ir G. B., organizavo dokumentų: 2007-06-01 eismo įvykio protokolo Nr. E 756734 ir 2007-06-03 Administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolo Nr. E 756734 bei 2007-06-18 nutarimo Nr. E 756734 dėl ATP, suklastojimą ir panaudojimą. V. L. veikė kaip organizatorius, būtent jo pastangomis kaltinamieji atliko savo veiksmus. E. G. veikė kaip vykdytoja, pasirašė eismo įvykio protokolą, ATP protokolą, nutarimą dėl ATP. S. I. ir G. B. veikė kaip padėjėjai, nes nuo jų surašytų tarnybinių pranešimų turinio priklausė, ar E. G. galės prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, ar turės atsakyti V. L.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendžiu V. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 228 str. 2 d., 24 str. 4 d., 300 str. 1 d., E. G. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d., 228 str. 2 d., 300 str. 1 d., S. I. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., G. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. (b.l.48-68).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdams tokį nuosprendį, rėmėsi liudytojų V. S., A. L., V. G., R. C., A. Č., J. Š., E. Z., E. B., G. K., S. Z., R. K., V. Š., I. I., A. P., A. M., K. S., I. L., J. D., S. Š., A. K., A. B., D. M., D. A., A. M., M. A., A. M., D. S., V. K. parodymais.
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendžio nuteistieji ir Generalinės prokuratūros prokuroras padavė apeliacinius skundus, kuriuos išnagrinėjęs, Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad nuteistieji S. I. ir G. B. siekė ne įstatymų numatyta tvarka išspręsti Klaipėdos policijos mokyklos viršininkui V. L. kilusias problemas dėl jo padaryto teisės pažeidimo, ir jie veikė V. L. padėdami įgyvendinti ne viešus, bet asmeninius interesus, parodydami lojalumą aukštesnio rango VRM sistemos pareigūnui, todėl jų veikose yra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis- asmeninės naudos siekimas, kadangi V. L. vadovavo mokymo įstaigai, kurioje dalis pareigūnų studijavo, galėjo spręsti mokyklai priklausančių bendrabučių suteikimo pareigūnams klausimą ir kt. Taigi S. I. ir G. B. veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o pagal minėto straipsnio 2 dalį. Klaipėdos apygardos teismas 2010-02-10 nuosprendžiu atmetė nuteistųjų apeliacinius skundus, tenkino Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą ir pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendį: S. I. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal 228 str. 1 dalį, perkvalifikavo pagal BK 228 str. 2 dalį ir paskyrė atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams bei paskyrė galutinę subendrintą bausmę- teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą dvejiems metams ir 20 MGL dydžio baudą; G. B. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal 228 str. 1 dalį, perkvalifikavo pagal BK 228 str. 2 dalį ir paskyrė atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams bei paskyrė galutinę subendrintą bausmę- teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą dvejiems metams ir 20 MGL dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą (b.l.69-77).
Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė ir išvados.
Dėl skundo argumentų, jog, nesustabdžius tarnybinio patikrinimo ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, buvo pažeistas Tvarkos 10 punktas, nes nebuvo galima atriboti tarnybinio nusižengimo nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo.
Pagal Statuto 25 str. l dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Statuto 26 str. 7 dalis nustato, kad, tuo atveju, jei paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei po kompetentingos institucijos sprendimo atlikti ikiteisminį tyrimą ar tirti administracinio teisės pažeidimo bylą priėmimo nepraėjo daugiau kaip vieni metai. Jei šis terminas praėjo, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama.
Vidaus reikalų ministro 2003m. rugpjūčio 27d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau- Tvarka) 10 punktas nustato, kad, (...) nustačius, jog dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų. Tvarkos 15.1-15.6 punktai nustato, kad tarnybinius nusižengimus tiriantis pareigūnas turi teisę: išvykti į įvykio vietą; apklausti su tikrinama veika susijusius pareigūnus ir kitus asmenis; nustatyta tvarka susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų kopijas; konsultuotis su reikiamais specialistais; gauti kitą reikiamą informaciją; teikti motyvuotą teikimą dėl tikrinamo pareigūno nušalinimo nuo pareigų.
Taigi, pagal cituotą teisinį reglamentavimą nebuvo jokių kliūčių pareiškėją patraukti tarnybinėn atsakomybėn nepriklausomai, šiuo atveju, nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo, nes kaip tik ir buvo pagrindas konstatuoti, jog V. L. veikoje (t.y. pažeminus pareigūno vardą) yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą.
Dėl kitų skundo argumentų.
Skundas argumentuojamas, jog pareiškėjo kaltė neįrodyta, kad buvo remiamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, nei Išvadoje, nei V. L. pareikštuose įtarimuose nenurodyta, kokius KET punktus jis pažeidė, įrodymai rinkti Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 17 dalyje nustatyta tvarka, t.y. panaudojant agentūrinį metodą, kas prieštarauja ABTĮ.
Dėl šių argumentų teismas pabrėžia, kad pareiškėjas atleistas padarius veiką, pažeminusią pareigūno vardą, o ne dėl eismo įvykio padarymo; cituota Tvarka (15.1-15.6 p.) ne tik leidžia, bet ir įpareigoja, atliekant tarnybinį patikrinimą, rinkti įrodymus, ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais nebuvo remtasi; paaiškinimų (inter alia žodinių) iš E. Z., E. B. ir G. K. paėmimą nėra jokio pagrindo traktuoti kaip operatyvinės veiklos vykdymą. Įrodymai (ir pagal jų rūšis, ir pagal surinkimo būdus) atitinka ABTĮ 57 str. reikalavimus.
Minėta, kad pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teisinis pagrindas buvo Statuto 53 str. 1 d. 7 punktas, 56 str. 1 dalis, 58 str. 1 dalis.
Statuto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu; šio straipsnio 7 dalis nustato, kad pareigūno vardo pažeminimas yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.
Statuto 53 str. 1 d. 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Anot tarnybinio patikrinimo išvados, pareigūno vardo pažeminimas pasireiškė tuo, kad (1) pareiškėjas 2007-06-01 dieną, Klaipėdoje, Šilutės plente, apie 23 val., patyrė avariją tarnybiniu automobiliu „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini), (2) automobilį vairavo neblaivus, siekdamas išvengti atsakomybės, (3) apie minėtą eismo įvykį nepranešė policijai, kaltę dėl autoįvykio paprašė prisiimti savo dukrą E. G., kuri buvo nubausta administracine tvarka. Teismo nuomone, visi šie tarnybinio nusižengimo elementai tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga buvo įrodyti, kaltė padarius tarnybinį nusižengimą patvirtinta ir baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, kurioje teismas irgi konstatavo, jog V. L. vairavo automobilį ,,Audi“ eismo įvykio metu, kad buvo neblaivus, kad kaltinamasis V. L., suvokęs galimas padaryto eismo įvykio pasekmes, t.y. žinodamas apie tarnybinį patikrinimą ir galimą atleidimą iš tarnybos bei pasinaudodamas savo, kaip Policijos mokyklos viršininko tarnybine padėtimi, t.y. asmeninėmis pažintimis, savo kaip aukšto policijos pareigūno autoritetu bei galimu poveikiu policijos pareigūnams, taip pat gerais asmeniniais ir giminystės ryšiais su dukra E. G., iš karto po eismo įvykio ėmėsi pastangų pats nuslėpti faktines eismo įvykio aplinkybes ir organizuoti kitus asmenis šioms aplinkybėms nuslėpti, kad išvengtų atleidimo iš tarnybos. Kad eismo įvykis buvo ir kad jis pagal Kelių eismo taisykles kvalifikuotas teisingai, įrodo ir administracinio teisės pažeidimo bylos, kuruoje E. G. buvo patraukta atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 dalyje, padarymą, t.y. už eismo įvykio sukėlimą, medžiaga. Nutarimas šioje byloje yra galiojantis iki šiol.
Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr.V-347, nuostatos įpareigoja policijos pareigūną ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (14.1 p.); nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų sprendimą (14.2 p.); patekus į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, privalu nedelsiant apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui (14.5 p.).
Eismo įvykio ir jį sekusių kitų įvykių chronologija rodo, jog pareiškėjas elgėsi ne pagal visuotinai priimtas elgesio normas, piktnaudžiavo einamomis pareigomis, jo elgesys vairuojant automobilį sukėlė teisėtą visuomenės (kitų eismo dalyvių) pasipiktinimimą, po to- ir ažiotažą spaudoje, baudžiamosios bylos iškėlimą, kas leidžia spręsti, kad tokie jo veiksmai buvo akivaizdžiai žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų sistema bei ją kompromituojantys.
Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas, atitinka teisės aktų, inter alia VAĮ 8 str. reikalavimus, todėl paliktinas galioti. Kiti skundo reikalavimai (pripažinti neteisėta Tarnybinio patikrinimo dėl Klaipėdos policijos mokyklos viršininko V. L. veiksmų 2008-05-27 išvadą Nr. 4VL-28 ir ją panaikinti; grąžinti pareiškėją į Klaipėdos policijos mokyklos viršininko pareigas; priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį) yra išvestiniai iš pirmojo, tade netenkintini. Nepatenkinus skundo, nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1 punktu, teisėja
nusprendė:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.