Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. T., jos atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei G. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų atsakovui B. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė reikalauja pripažinti atsakovą jai gimusio vaiko L. T. tėvu, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 250 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad ieškovė 2016 m. rugsėjo mėn. dirbo Jungtinėje Karalystėje, darbe susipažino su atsakovu, su juo turėjo lytinių santykių, pastojo. Atsakovas siūlė nėštumą nutraukti, ji nesutiko. 2017 m. vasario mėn. grįžo į Lietuvą, kur (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus L. T.. Atsakovas žada pripažinti tėvystę, tačiau vis atidėlioja. Jis teikia išlaikymą sūnui apie 50-100 svarų per mėnesį. Atsakovas su sūnumi bendrauja internetinėmis ryšio priemonėmis. 2018 m. kovo mėn. ji su sūnumi buvo nuvykusi pas atsakovą, kur atsakovas t.p. bendravo su vaiku. Tarp atsakovo ir vaiko susiklostė socialiniai santykiai kaip tarp tėvo ir sūnaus.

Atsakovui bylos procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai 2019-05-17, 2019-08-07 (b.l. 55, 88). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius, byloje skirtos DNR ekspertizės atlikimą neatvyko. Byla 2019-12-12 posėdyje išnagrinėta, nedalyvaujant atsakovui, kadangi nebuvo galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ir jo dalyvavimas (bylos aplinkybėmis – jam atsisakius ekspertizės ir esant įrodomiesiems faktams, patikimai patvirtinantiems tėvystę) neturėjo įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 str. 2 d.).

Institucija - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą, kad ieškinio tenkinimas atitinka ieškovės nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovės sūnus L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti (b.l. 3). Ieškovė nurodo, kad vaiko tėvas yra atsakovas.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada giminystės ryšiui įrodyti) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str., CPK 389 str.).

Bylos nagrinėjimo metu buvo skirta DNR ekspertizė giminystės ryšiui nustatyti, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovas yra L. T. biologinis tėvas (b.l. 76). Atsakovas ekspertizės atlikimui neatvyko. To priežasčių nenurodė. Tai teismas vertina, kaip atsisakymą atlikti ekspertizę, kas pagal įstatymą gali būti pripažįstama atsakovo tėvystės įrodymu (CK 3.148 str. 2 d.). Ieškovė t.p. nurodė, kad ekspertizės atlikinėti nėra pagrindo, kadangi atsakovo tėvystę patikimai patvirtina kt. įrodomieji faktai (bendras vaiko išlaikymas, vaiko ir atsakovo bendravimas). Taigi šalys atsisakė atlikti ekspertizę.

Teismo vertinimu, byloje nustatyti ieškovės nurodyti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys atsakovo tėvystę. Ieškovės paaiškinimais, liudytojos R. E. parodymais nustatyta, kad atsakovas pripažįsta tėvystę. Ieškovė nurodė, kad atsakovas bendrauja su vaiku kaip savo sūnumi interneto priemonėmis. Ieškovė ir liudytoja patvirtino, kad 2018 m. kovo mėn. su vaiku buvo susitikę su atsakovu. Susitikimo metu atsakovas t.p. su vaiku bendravo kaip savo sūnumi. Šiuos parodymus patvirtina ir ieškovės pateiktos fotonuotraukos (b.l. 29-30). Atsakovo požiūrį į ieškovei gimusį vaiką kaip į savo sūnų patvirtina ir atsakovo rašytos žinutės ieškovei per socialinius interneto tinklus (b.l. 26-28). Šios žinutės, ieškovės pateikti jos banko sąskaitos išrašai t.p. patvirtina, kad atsakovas nuolat skiria piniginių lėšų vaiko išlaikymui (b.l. 26, 31, 27, 117-120). Todėl pripažįstama, kad byloje įrodyti faktai, patikimai patvirtinantys atsakovo tėvystę : bylos šalių bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, atsakovo tėvystės pripažinimas (CK 3.148 str. 1 d., CPK 389 str.).

Minėta, kad atsakovas turėjo objektyvią galimybę atlikti ekspertizę ir tokiu būdu gauti įrodymą, patikimai patvirtinantį ar paneigiantį tėvystę, tačiau ja pasinaudoti nepagrįstai atsisakė. T.p. minėta, kad atsakovo atsisakymas ekspertizės pagal įstatymą gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas (CK 3.148 str. 2 d., 389 str.). Bylos aplinkybėmis, be to esant įrodytiems ir kitiems minėtiems įrodomiesiems faktams, patikimai patvirtinantiems atsakovo tėvystę, daroma išvada, kad atsakovo atsisakymas ekspertizės taip pat yra jo tėvystės įrodymas. Tokią įrodymų vertinimo praktiką šios kategorijos bylose formuoja ir kasacinis teismas (2011-04-28 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-218/2011, 2011-06-14 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-279/2011 ir kt.).

Įvertinus tai, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus, kurie ginami prioritetiškai (CK 3.3 str.), vaiko teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 str. 2 d.), vaiko ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę į kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą, daroma išvada, kad byloje yra pagrindas nustatyti, kad ieškovei gimusio vaiko L. T. tėvas yra atsakovas. Teismo vertinimu, toks sprendimas atitiks vaiko interesus ir dėl to, jog, kaip patvirtino ieškovė, tarp jai gimusio vaiko ir atsakovo jau formuojasi socialinis ryšys kaip tarp sūnaus ir tėvo, būtent atsakovą vaikas laiko savo tėvu.

Įstatyme nustatyta, kad teismas sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priima, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju vaiko noro nėra galimybės išsiaiškinti dėl jo amžiaus. L. T. šiuo metu gyvena su mama – ieškove jos tėvų nuosavame name, adresu Tulpių g. 73, Panevėžys, kur sudarytos visos reikiamos gyvenimo sąlygos vaikui (b.l. 48-50). Nepilnamečiu vaiku, visų jo poreikių patenkinimu šiuo metu rūpinasi ieškovė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė galėtų netinkamai vykdyti savo kaip motinos pareigas vaiko atžvilgiu. Atsakovo buities sąlygos, jo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos nežinomi. Išvadą, jog vaiko gyvenimas su ieškove atitinka vaiko interesus, pateikė ir vaiko teisių apsaugos institucija (b. l. 46-47). Todėl daroma išvada, kad šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo motina labiausiai atitiks vaiko interesus, ir šis reikalavimas tenkinamas.

Tokiu būdu byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio L. T. tėvai. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia reguliaraus ir pakankamo išlaikymo vaikui. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 str. 1 d.). Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 d., 3 d.). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str.).

Teismas iš esmės sutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose, jos paaiškinimuose posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, mokymui, laisvalaikiui. L. T. yra dviejų metų amžiaus, darželio nelanko. Specialių poreikių vaikas neturi. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės yra pagrįstos, racionalios, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.

Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, jos pajamos tėra tik socialinė parama (apie 128 Eur per mėnesį), pragyventi jai ir vaikui padeda ieškovės tėvai. Ieškovė neturi savo vardu registruoto turto.

Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Tačiau iš bylos dokumentų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas turi nuolatinį darbą Jungtinėje Karalystėje, darbovietėje eina ne žemiausias pareigas. Todėl, akivaizdu, kad, dirbdamas ir gyvendamas ekonomiškai stipresnėje valstybėje, kurioje pragyvenimas daug brangesnis, atsakovas gauna gerokai didesnes pajamas nei vidutinės, gaunamos Lietuvoje.

Įvertinęs šių aplinkybių apie šalių turtinę padėtį visetą šalių pareigos išlaikyti vaiką aspektu, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. Todėl atsakovas privalo didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo nei ieškovė.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Be to tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (2004-04-26 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Visos abejonės dėl tinkamo tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo, remiantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), turi būti vertinamos išlaikytinio interesų naudai. Todėl ir nagrinėjamu atveju laikytina, kad atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nustatant šalių nepilnamečiui vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog vaikas gyvena su ieškove, kuri suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, dengia būsto išlaikymo lėšas, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia.

Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, šalių turtinę padėtį (atsakovas dirba ir gyvena ekonomiškai stipresnėje valstybėje), į tai kokių priemonių šalys ėmėsi ir gali imtis savo turtinei padėčiai pagerinti, į aplinkybę, jog vaikas gyvena su ieškove, kitų aplinkybių, reikšmingų, sprendžiant dėl išlaikymo vaikui, visetą, teismas sprendžia, kad išlaikytinio L. T. išlaikymui jo tėvų galima teikti suma yra apie 400 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 250 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis. Taigi šio dydžio išlaikymas iš atsakovo ir priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos (2019-04-17) kaip to reikalauja ieškovė (CK 3.200 str.).

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: byloje mokėtinas žyminis mokestis – 190 Eur (100 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 90 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 18,30 Eur, ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 195,62 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93, 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Pripažinti atsakovą B. N., gim. (duomenys neskelbtini), L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo B. N., gim. (duomenys neskelbtini), vaiku.

Nustatyti vaiko L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina J. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo B. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikui L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio išmokomis nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki L. T. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo B. N., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 195,62 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 62 centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 208,30 Eur (du šimtus aštuonis eurus 30 centų) kitų bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme. Jeigu apelianto gyvenamoji ar buveinės vieta yra užsienio valstybėje, apeliacinis skundas gali būti paduotas per keturiasdešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.