Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-7-289/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-10-06
Bylos Nr.: I-7-289/2014
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Virginijus Stankevičius (pirm.), Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas: Šiaulių apygardos vyriausiojo
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus
Trečiasis asmuo: UAB „Sulinkiai“, valstybės įmonės Radviliškio miškų urėdijos, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Kategorijos

4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
55.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-7-289/2014Teisminio proceso numeris 3-64-3-00388-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 4.2; 55.4; 59; 74. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Virginijaus Stankevičiaus,

kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei R. T.,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus atstovui R. R.,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sulinkiai“ atstovui advokatui M. B.,dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sulinkiai“ atstovui D. K.,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Radviliškio miškų urėdijos atstovui G. Z.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl 2003 m. gegužės 23 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-2119 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo bei šių sklypų nuomos Radviliškio rajone“ dalies dėl 340,7531 ha, 375,9091 ha ir 64,0883 ha žemės sklypams kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties – naudingųjų iškasenų teritorijos (naudingųjų iškasenų karjerams, durpių eksploatavimo įmonėms įrengti ir eksploatuoti) nustatymo (1 priedo eil. Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3) panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą pateikė teismui pareiškimą dėl 2003 m. gegužės 23 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-2119 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo bei šių sklypų nuomos Radviliškio rajone“ dalies dėl 340,7531 ha, 375,9091 ha ir 64,0883 ha žemės sklypams kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties – naudingųjų iškasenų teritorijos (naudingųjų iškasenų karjerams, durpių eksploatavimo įmonėms įrengti ir eksploatuoti) nustatymo (1 priedo eil. Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3) panaikinimo, 2002 m. liepos mėnesį parengto ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtinto 3407531 kv. m žemės sklypo plano panaikinimo, 2002 m. liepos mėnesį parengto ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtinto 640883 kv. m žemės sklypo plano panaikinimo, 2002 m. liepos mėnesį parengto ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtinto 3759091 kv. m žemės sklypo plano panaikinimo.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo panaikinti administracinius aktus, kurie priimti pažeidžiant teisės aktus, t. y.: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (2003 04 03 įstatymo Nr. IX-1447 redakcija) 11 str. 1 d., Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos, patvirtintos 2002 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 641, 1 p., 7.5 p.,

Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, patvirtintos 1999 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1073, 1 p.; Teritorijų planavimo įstatymo (2000-10-12 įstatymo Nr. VIII-20141 redakcija) 17 str. Miško naudmenos buvo pakeistos kitomis naudmenomis pažeidžiant Miškų įstatymą ir miško žemės sklypai suformuoti pažeidžiant teisės aktus. Miško naudmenas paversti kitomis naudmenomis reikalingas teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas. Kad būtų suformuoti žemės sklypai, turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas. Buvo parengti tik planai, kurie pagal Teritorijų planavimo įstatymą negali būti teritorijų planavimo dokumentai. Nors teritorijų planavimo dokumentu gali būti pripažįstamas žemės sklypo planas, tačiau šiuo atveju šis variantas negalimas, kadangi Teritorijų planavimo įstatyme nuostatos atsirado tik 2004 m., o žemės sklypai buvo suformuoti 2002 m., 2003 m. jie patvirtinti ir paskirtis nustatyta 2003 m. apskrities viršininko įsakymais. Parengto plano prilyginti teritorijų planavimo dokumentui negalima. Nesant suformuoto žemės sklypo, negali jam būti nustatyta paskirtis. Žemės sklypo paskirtis pagal tvarką nustatoma teritorijų planavimo dokumentu. Žemės naudmenos ir pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra dvi skirtingos sąvokos ir žemės naudmenos yra žemės plotai, nuo kitų plotų besiskiriantys jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma pagal teritorijų planavimo dokumentą. Žemės naudmenoms teritorijų planavimo dokumentas nereikalingas. Ginčo teritorija – sklypai, kurie buvo išnuomoti, suformuotos miško naudmenos – matyti iš 1964–1966 m. dokumentų, kuriuose yra nurodoma, kad Šiaulių durpynui buvo perduota valstybinio miško fondo „Sulinkių“ durpyno 1718 ha žemės sklypas, kvartalų Nr. 31, 32 ir 29 dalys durpių kraikui ir kurui gaminti neišbraukiant jo iš valstybinio miško fondo. 1997 m. patvirtinta miškų schema, kurioje visa teritorija priskiriama valstybinės reikšmės miškams, o 2012 m. ši schema keičiama ir valstybinės reikšmės miškams priskiriama virš 30 ha valstybinės reikšmės miškų, tačiau tai nereiškia, kad visa kita žemė nebetampa miško žeme, nes Miškų įstatyme nurodoma, kas yra miškas ir kas yra miško žemės, t. y. miškas ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurio aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 m, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos, o taip pat miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Dėl paminėtų teisės aktų nuostatų pažeidimų 340,7531 ha žemės sklypas, 375,9091 ha žemės sklypas, 64,0883 ha žemės sklypas suformuoti pažeidžiant LR miškų įstatymo 11 str. 1 d., Miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis tvarkos, patvirtintos 2002-05-09, bei LR teritorijų planavimo įstatymo 17 str. ir Pagrindinės tikslinės žemės paskirties nustatymo ir prašymo pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį tvarkos, patvirtintos 1999-09-29, bei LR teritorijų planavimo įstatymo 17 str. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, patvirtintos 1999 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1073, 1 p. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad žemė, miškas yra konstitucinės vertybės ir turi būti saugomi kaip ypatingą reikšmę turintys žmogaus ir visuomenės išlikimui, raidai, tautos gerovei. Tai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai ir pripažįstama, kad tai yra viešas interesas. 2009-06-22 Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis, turi pareigą ne tik nustatyti aiškius žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, bet turi paisyti miško, kaip gamtinio objekto, ypatumo, bendrų apsaugos principų, taip pat viešojo intereso. Toks Miškų įstatymo išimtinumo principas. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, išimtiniai ir negali tapti paplitusiu reiškiniu. Teisės aktais reglamentuojant santykius, susijusius su mišku, įstatymo leidėjas turi konstitucinę pareigą įtvirtinti tinkamą ir subalansuotą skirtingą gamtos apsaugos teisinį režimą, užtikrinimą, jų gausinimą ir atkūrimą. Vertybė yra miško ir miško žemės gausinimas, o ne pavertimas kitomis naudmenomis. Tai, kad buvo priimti sprendimai pakeisti miško žemės naudmenas kitomis ir netinkamai suformuoti žemės sklypai valstybės institucijų administraciniais aktais, negali būti pagrindas palikti šiuos administracinius aktus galioti. Visi įstatymai ir Vyriausybės nutarimai skelbiami viešai. UAB „Sulinkiai“, būdama juridinis asmuo, kuriam keliami didesni apdairumo ir sąžiningumo reikalavimai, turėjo pasirūpinti ir elgtis apdairiai rengiant žemės sklypų planus, kuriais buvo suformuoti ginčo žemės sklypai, kad veiksmai neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktams ir, susidarius tokiai situacijai, UAB „Sulinkiai“ turi prisiimti kylančias pasekmes. Žemės sklypų planus rengė pagal UAB „Sulinkiai“ užsakymą. LVAT yra pasisakęs, kad prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, terminas skaičiuojamas ne nuo administracinio akto priėmimo, o nuo tos dienos, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, pagal kuriuos būtų galima teigti, kad yra pažeistas viešas interesas, ir galima tinkamai formuluoti skundo, pareiškimo reikalavimus. Pareiškimas dėl viešo intereso gynimo buvo gautas 2012-01-13 ir buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos skyrių, kuris 2012-01-31 pateikė 5 bylas, susijusias su ginčo žemės sklypais, tačiau tarp tų dokumentų nebuvo duomenų apie miško žemės ir miško buvimą ginčo sklypuose. Buvo kreiptasi į Valstybinę miškų tarnybą ir šie duomenys gauti 2012-03-09. Teigti, kad surinkta pakankamai duomenų apie pažeistą viešą interesą, buvo galima tik nuo 2012-03-09 ir nuo tos dienos turi būti skaičiuojamas 1 mėnesio terminas. Tačiau jei teismas mano, kad prokuroras praleido 1 mėnesio terminą, prašo jį atnaujinti, atsižvelgti į tai, kad prokuroras nesiremia vien tik pareiškėjo VĮ Miškų urėdijos pateiktais dokumentais. Buvo renkami papildomi dokumentai, medžiaga, vertinamas ginčo pobūdis. Atsižvelgti į tai, kad termino praleidimas negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą valstybei priklausančių miškų naudojimo teisiniuose santykiuose, pašalinant imperatyviųjų teisės normų pažeidimus kartu apginant viešąjį interesą ir į tai, kad klausimai dėl valstybinės reikšmės miško išskyrimo iš ginčo sklypų dėl šių žemės sklypų nuomos teisėtumo, Radviliškio miškų urėdijos ir aplinkos ministerijos klausimai jau buvo keliami nuo 2008 m., tačiau jokių konkrečių sprendimų iki šiol nėra priimta. Mano, kad taisyklės ginčo nepakeitė, nes žemė, kurioje yra ginčo žemės sklypai, nuo 1964 m. yra miško žemė. Ji niekada kitom naudmenomis paversta nebuvo, teisingiau ją administraciniais aktais pavertė, tačiau neteisėtai. Sutinka, kad toje teritorijoje yra išžvalgyti naudingųjų iškasenų telkiniai ir tai reiškia, kad šio žemės sklypo naudmenos gali būti paverstos kitomis naudmenomis, bet teisės aktai nurodo, kad turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas. Gali būti nustatyta kita paskirtis – naudingųjų iškasenų gavybos paskirtis, bet įstatymu imperatyviai nurodoma, kad tam turi būti teritorijų planavimo dokumentas. Jo nėra. Jei jis būtų pradėtas rengti, tada taip, bet šiuo atveju reikšmės neturi. Ginčo plotas 818 ha. Buvo rengiami kadastro vietovės Sulinkiai žemėtvarkos projektai, tačiau jais nebuvo suformuoti bendrovei išnuomoti žemės sklypai. Kadastro vietovėje teritorijos pažymėjimas nėra žemės sklypo suformavimas. Buvo parengti du kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos planai. Pirmuoju buvo suformuoti trys fiziniams asmenims, kurių bendras plotas virš 14 ha, o antru atveju 2009 m. Žemės reformos žemėtvarkos projektu buvo suformuoti žemės sklypai virš 700 kv. m, kurie buvo perduoti valdyti miškų urėdijai kaip miškų žemės plotai. Tai, kad žemėtvarkos projekte pažymėta tokia teritorija, nereiškia, kad žemės sklypas yra suformuotas. Tai patvirtino liudytoju apklaustas matininkas Ivanauskas, rengęs Sulinkių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą. Jis nurodė, kad ta teritorija buvo taip pažymėta, kadangi kitaip šio projekto nebūtų derinusi Geologijos tarnyba. Fragmentuose pažymėtas miško sklypas ir pažymėta miško žemė. Jau prašyme buvo paprašyta pateikti duomenis apie tuos žemės sklypus ir Miškų tarnyba juos pateikė. Pagrindo netikėti tais duomenimis, nėra. Urėdija planų pareiškėjui nepateikė. Skundo dalies, kur miškų nėra, pareiškėjas neatsisako, nes suformavimas netinkamas. Žemės sklypai suformuoti pažeidžiant procedūrą. 1997 m. visas žemės plotas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškui ir tik 2012 m. buvo schemos patikslintos. Žemės sklypo paskirtis pagal tvarką nustatoma teritorijų planavimo dokumentu. Žemės naudmenos ir pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra dvi skirtingos sąvokos ir žemės naudmenos yra žemės plotai, nuo kitų plotų besiskiriantys jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma pagal teritorijų planavimo dokumentą. 2009-06-22 Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymo leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis, turi pareigą ne tik nustatyti aiškius žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, bet turi paisyti miško, kaip gamtinio objekto, ypatumo, bendrų apsaugos principų, taip pat viešojo intereso. Toks Miškų įstatymo išimtinumo principas. Ginčo žemės sklypai buvo suformuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. nebuvo priimtas dokumentas, kuris pagal tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 17 p. galėjo būti detalusis planas arba specialusis planas, miškotvarkos planas arba žemėtvarkos planas, Miško naudmenos buvo pakeistos kitomis naudmenomis pažeidžiant įstatymo nustatytas nuostatas, kuriose buvo nurodyta, kad miško žemė gali būti pakeista kitomis naudmenomis tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 641 patvirtinta tvarka, kuri taikoma, kai miško žemė pakeičiama kitomis naudmenomis, nepriklausomai nuo šios žemės nuosavybės formos. Šios tvarkos 1 p. numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus ir derinant teritorijų planavimo dokumentus, atliekant viešąjį svarstymą LR Vyriausybės 1996-09-18 nutarimo Nr. 1079 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų patvirtinimo“ tvarka. Pagal šios Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.5 punktą, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik tada, kai yra patvirtinti bendrieji ir specialieji planai (kai jų reikia) ir nustatytąja tvarka parengti ir savivaldybės tarybos arba jos pavedimu valdybos patvirtinti detalieji planai. Lietuvos geologijos tarnyba paminėjo, kad ši minima tvarka, patvirtinta Vyriausybės nutarimu Nr. 641, buvo priimta tik 2002-05-09, įsigaliojo gegužės 15 d. Rengiant sklypų planus, ši tvarka jau galiojo. Iki šios tvarkos patvirtinimo galiojo 1995-09-19 Vyriausybės nutarimas Nr. 1246, kuriame buvo nustatyti reikalavimai dėl miško žemės naudmenų pavertimo kitomis naudmenomis. Jo 5 p. numatyta, kad kai numatoma kitomis naudmenomis paversti didesnį nei 3 ha žemės sklypą, apskrities valdytojo sprendimas dėl leidimo pakeisti pagrindinę tikslinę miško žemės naudojimo paskirtį priimamas suderinus šį klausimą su Miškų ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija. Kaip matyti iš bylos, toks suderinimas nebuvo gautas ir jo nebuvo prašoma. Šiuo metu galioja 2011-09-28 Vyriausybės nutarimu Nr. 1131 patvirtintas Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašas, kurio 2–3 p. kalbama apie detalųjį ir specialiuosius planus. Joks teritorijų planavimo dokumentas parengtas nebuvo, kad ginčo žemės sklypai – miško žemės naudmenos, patvirtina byloje esantys dokumentai, t. y. 1964-04-10 LTSR Miškų ūkio ir miško pramonės ministro potvarkis Nr. 87 ir 1966-10-31 Radviliškio miškų ūkio valstybinio miško fondo perdavimo priėmimo faktas, kuriuo buvo perduotas ginčo žemės sklypas laikinam naudojimui neišbraukiant jo iš valstybinio miško fondo. Jei žemės sklype nėra medžių, nereiškia, kad šis žemės plotas negali būti miško žemė. Tai numatyta LR miškų įstatyme. Žemės sklypai buvo suformuoti pažeidžiant procedūras, neparengiant teritorijų planavimo dokumento (TPĮ 17 str.), kas iki 2014-01-01 pagal galiojusį įstatymą galėjo būti detalusis planas arba specialieji planai – Miškotvarkos projektas ar Žemės reformos žemėtvarkos projektas. Sulinkių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas 2000 m. bei 2009 m., tačiau šio projekto metu ginčo žemės sklypai nebuvo suformuoti. 2000 m. buvo suformuoti sklypai fiziniams asmenims, o 2009 m. suformuoti sklypai ir perduoti miškų urėdijai. Liudininkas matininkas Ivanauskas patvirtino, kad jei žemės reformos žemėtvarkos plane pažymėtas žemės sklypas, nereiškia, kad jis suformuotas. Žemės sklypų suformavimas būdavo nurodomas Šiaulių apskrities viršininko administracijos viršininko įsakymo prieduose, nurodant sąrašus su plotais, ribomis ir paskirtimis. Nesuformavus žemės sklypo, negali būti nustatyta ir žemės paskirtis. Tai numato Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, patvirtintos 1999 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1073, 1 p. Teisėti lūkesčiai negali atsirasti iš neteisės. Naudotojas jokių teisėtų lūkesčių turėti negali. Tai, kad UAB „Sulinkiai“ moka mokesčius, nereiškia, kad gali nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Konfliktas kilo jau 2008 m., tačiau vyksta susirašinėjimai ir šis klausimas išspręstas nebuvo. UAB „Sulinkiai“ pateiktas 2013-03-06 Valstybinės miškų tarnybos raštas, kad 2003-05-23–2003-06-17 dalyje Sulinkių durpyno užimamo ploto buvo inventorizuoti miškai. Šie plotai pagal Miškų įstatymą atitiko miškui keliamus reikalavimus. Miškai perduoti valdyti miškų urėdijai, nes ši teritorija laikoma miško žeme.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad aplinkybės, kad sklypai parengti nesant teritorijų planavimo dokumento, niekas nepaneigs. Dabar naudotojui inicijavus galima būtų parengti žemės gelmių naudojimo planą ir išspręsti šį ginčą parengus teritorijų planavimo dokumentą. Nesant teritorijų planavimo dokumento, buvo išnuomoti sklypai, parengtos kadastrinės bylos ir žemės planai ir sudarytos nuomos sutartys. Ši schema yra viešai paskelbta. Dalis rekultivuota, ne visa teritorija rekultivuota. Kita paskirtis negali būti nustatyta, tik naudingųjų iškasenų. Tokia praktika buvo Šiaulių apskrityje, kitų nežino. Pritaria prokuroro prašymui, kad ginčo žemės kadastro duomenys parengti nesilaikant nustatytos tvarkos, nesant teritorijų planavimo dokumento. Už teritorijų planavimo dokumento parengimą atsakomybė tenka tarnybai. 2014 m. vasario 17 d. įsigaliojusių taisyklių 7 p. numato, kad naudojamo plano rengimas finansuojamas organizatoriaus lėšomis. UAB „Sulinkiai“ galėtų inicijuoti šio plano parengimą ir taip išspręsti ginčą.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Radviliškio miškų urėdijos atstovas G. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko prokuroro pareiškimą. Valstybinės miškų tarnybos atsakyme parašyta, kad pažymose naudojami 2002 m. duomenys, užregistruoti 2003 m. kadastre. Pridėtas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento raštas dėl sklypų, esančių durpyno teritorijoje, atitikimo miško sklypams. 2011 m. komisija įvertino, kad dalis plotų neatitinka reikalavimų, dalis plotų paliko mišku ir tuo pagrindu buvo pateiktos pažymos. Miškų inventorizacija vyksta kas 10 metų. 1997 m. vėl buvo pradėta kasti durpes. Sekanti inventorizacija vykdyta 2012 m. Paliko tuos pačius plotus. Miškas užsisėja neeksploatuojamame plote. Yra nuostata, kad iki 15 m. savininkas gali naikinti. Jei savininkas užleido mišku, turi palikti mišką. Žemėtvarkos atstovas pasisakė, kad buvo pažeisti teisiniai pagrindai. Miškų plotai išliko tie patys. Urėdija neprieštaravo 2002 m. nuomai. 2008 m. trečiasis suinteresuotas asmuo pradėjo domėtis, kadangi buvo atlikti kadastriniai matavimai ir UAB „Sulinkiai“ liko keli hektarai, buvo dvivaldystė, tie plotai buvo dvigubai apskaitomi bendroje apskaitoje. Jie norėjo išsinuomoti didesnį plotą už geležinkelio ribų 1200–1300 ha, buvo parašyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neginčijo nuomos viduje. Apie paskirtį nebuvo kalbama, neprieštaravo. Rekultivacijos projektą kažkas turėjo derinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Registrų centre dėl išnuomotų plotų informacijos neturi, pastebėjo, kai buvo sudaromi žemėtvarkos projektai valstybiniams miškams. Schemoje buvo pabrėžta, kad tai valstybiniai miškai. Jei žemėtvarkos skyrius su Šiaulių apskritimi būtų nederinę, tas klausimas būtų spręstas iš karto. Schemos buvo keičiamos kas 1–2 metai. 2008 m. Sulinkių kadastrinei vietovei buvo suformuoti labai maži plotai, o schemoje buvo miškai. Realiai nebuvo atliktas formalumas – nesudaryti teritorijų planavimo dokumentai, nesutvarkyta schema. Urėdijos pozicija buvo tokia, kad tai bus ilgalaikė nuoma. Apie sutartis Registrų centre nežinojo. 1988 m. vyko eksploatacija viso ploto ir buvo parašyta: „durpynai skirti ilgalaikei nuomai“. Miškas jau buvo įtaksuotas 2002 m., o ne 2012 m.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sulinkiai“ atstovas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarant žemės sutartis 2003 m. su apskrities administracija trims sklypams atsižvelgė į visas sąlygas, nurodymus. Buvo atliekami detalieji planai, kaip verslo atstovai nežinojo, kad nėra teritorijų planavimo dokumentų, pasitikėjo valstybės institucijomis. Kyla klausimas, kodėl turi prisiimti atsakomybę, kad nebuvo teritorijų planavimo dokumento. Atsakomybe turi dalintis su Nacionaline žemės tarnyba. Po rekultivacijos apie 30 ha plotas bus paverstas pelke, medžiai nudžius ir jokios augmenijos nebus. Dabar tuo plotu 30 ha sąlyginai gali naudotis, nes ten yra ištekliai. Buvo atlikta taksacija. Vadovaujasi įstatymais ir miško nekerta, nes ten yra ginčo objektas; leidimą turi. Durpynui įrengti reikia daug lėšų. Turi nuomos sutartį 800 ha, o naudoja tik 300 ha, kadangi palaipsniui įvedinėja naujus laukus. Visa infrastruktūra sukurta 1000 ha, kadangi ten renkamieji kanalai, magistraliniai kanalai, jie įeina į tą 1000 ha, trečiasis suinteresuotas asmuo juos prižiūri; prižiūri teritoriją, kuri trečiajam suinteresuotam asmeniui net nepriklauso. Prižiūri kanalus, juos valo, todėl miškai netvinsta, aplinkiniai žemės valdytojai nekenčia nuo potvynių ir t. t. Palaiko vandens lygį, dalį durpyno išeksploatavo, rekultivavo ir grąžino miškininkams. Jie priėmė šį plotą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sulinkiai“ atstovas advokatas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad poziciją yra išdėstęs atsiliepime. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sulinkiai“ įsitikinęs, kad teritorijų planavimo dokumentai yra byloje. Bylos nagrinėjimo metu situacija keitėsi – pradžioje miško plotas buvo didesnis. Valstybinė miškų tarnyba pateikė prokuratūrai 2012-03-07 raštą Nr. R2- 538, kur nurodė, kad remiantis archyviniais duomenimis, minėti 1997 m. plotai jau tada neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Buvo žemės naudmena – durpynas. Prokurorė sakė laukianti duomenų iš Valstybinės miškų tarnybos, o Valstybinė miškų tarnyba 1997 m. pasakė, kad ten miškų nebuvo. Konstatuota, kad miškai atsirado vėliau, atlikta taksacija 2012 m., tačiau ginčijami teisės aktai yra 2003 m., remtis tais duomenimis nėra nei teisiškai pagrįsta, nei logiška. Miškas per dešimt metų užaugo. Nėra duomenų ir rašytinių įrodymų, kad 2003 m. pagal Miškų įstatymą buvo miškas, išskyrus dokumentą, kad ta teritorija įtraukta į valstybinės reikšmės miškų plotus. Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta, kad ta tvarka buvo pažeista. Su tuo trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka. Urėdija pasirašė sutikimus dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo tiems sklypams, bet nesiėmė jokių veiksmų nuo 2003 m., kad išspręstų šią situaciją. Radviliškio miškų urėdija turi tas pačias teises ginti viešąjį interesą. Susidaro situacija, kad institucija, kuri turi įgaliojimus, nieko nedaro, o paskui suranda tarpininką. Tokiu atveju būtų suformuota ydinga praktika kreipimosi į teismą. Civilinių santykių tęstinumas ir stabilumas turi būti užtikrintas, nes sutartys sudarytos 2003 m., sumokėta daug mokesčių. Sutartys nėra ginčijamos. Būtų pažeistas viešojo intereso pusiausvyros principas ir teisinių santykių stabilumo principas, jei pareiškimas būtų tenkinamas. Yra rašytinis įrodymas – Registrų centro duomenys. CK įtvirtinta, kad Registrų centre įregistruoti duomenys, jei jie nenuginčyti, yra galiojantys. Prokuratūra nekėlė reikalavimo dėl Registrų centro duomenų nuginčijimo. Situacija nepakistų, nes nekilnojamasis daiktas – geležinkelis įregistruotas Nekilnojamo turto registre kaip UAB „Sulinkiai“ nuosavybė. Vadinasi, pirmumo teisė išsinuomoti sklypus išliktų tam pačiam ūkio subjektui. Taksacija atlikta 2012 m. Problema su viešo subjekto sąvoka, nes teisės aktai to nenumato. Vieno mėnesio terminas praleistas pagal ABTĮ 33 str., 56 str. Kad pažeista procedūra, prokurorė duomenis turėjo 2012-01-30 gavusi iš Nacionalinės žemės tarnybos. Dalį duomenų buvo gavusi 2012-01-10 (raštą, registruotą prokuratūroje). Gavo visus duomenis, kad šioje teritorijoje yra miškas ir valstybinės reikšmės miškų plotai. Valstybinė miškų tarnyba pateikė 1988 m. dokumentus. Tais duomenimis negalima vadovautis, nes jie ne 1997 m. dokumentai ir net ne 2003 m. Valstybinė miškų tarnyba aiškiai pasako, kad neatitiko miško žemei keliamų reikalavimų. Visus duomenis kreiptis į teismą prokurorė turėjo gavusi 2012-01-30 iš Nacionalinės žemės tarnybos su visais priedais. Buvo pažeista procedūra dėl teritorijų planavimo dokumento nebuvimo. Vėliausiai duomenys apie dokumentų nebuvimą gauti 2012-01-30 raštu. Iki kreipimosi buvo pakankamai didelis laiko tarpas – daugiau nei trys mėnesiai. Pareiškimas teisme įregistruotas balandžio 5 d. Prašymas atnaujinti terminą – be jokių motyvų. Teismas turi vertinti, ar duomenų nepakako jau anksčiau. Teismas turėtų analizuoti termino aplinkybes ir pagrindą jį atnaujinti. 1999-12-01 posėdžio metu buvo svarstytas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jis pakankamas dokumentas teritorijai suplanuoti. Mano, kad teismas turėtų atsižvelgti. Byloje pateiktas protokolas, kur nurodoma, kad Sulinkių kadastrinė vietovė užima 1840,84 ha valstybės išperkamos 1521 ha žemės, iš to – keliai ir siaurasis geležinkelis 18 ha, valstybinės reikšmės vidaus vandenys 8 ha, valstybinės reikšmės miškai 304 ha, naudojami naudingųjų iškasenų telkiniai 1191 ha. Nutarta Sulinkių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą teikti tvirtinti Šiaulių apskrities viršininkui, kuris 2000-01-12 patvirtino tokį žemėtvarkos projektą. Naudojami naudingųjų iškasenų telkiniai buvo pažymėti projekte. Teritorijų planavimo dokumentas buvo, projektavimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškimas nepagrįstas. Viešo intereso buvimas kelia daug abejonių, viešo intereso nėra, praleistas terminas skundui paduoti ir atnaujinimo pagrindų nėra, nes nėra tokių aplinkybių, kurios būtų nepriklausiusios nuo prokuroro valios. Dokumentai visi buvo gauti, motyvai dėl miško egzistavimo, kad buvo pažeistos procedūros, buvo dar 2012 m. pradžioje. Prašo pareiškimą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodoma, kad tarnyba nedalyvauja teritorijų planavimo procedūrose, todėl ji nėra įgaliota vertinti šių procedūrų vykdymo eigos (pagal Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. Dl-294, 3.2 punkto nuostatas, tarnyba įgaliota teikti pasiūlymus regionų aplinkos apsaugos departamentams (pastarųjų prašymu) dėl planavimo sąlygų bendriesiems, specialiesiems ir detaliesiems planams rengti tuo atveju, kai planuojama veikla yra susijusi su žemės gelmių naudojimu, arba planuojama bet kokia ūkinė veikla kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių ir prognozinių plotų teritorijose). Radviliškio rajono Sulinkių durpių telkinio ištekliai išžvalgyti valstybės lėšomis 1962 metais. Telkinį nuo 1966 metų naudojo Šiaulių durpių įmonė, vėliau reorganizuota į akcinę bendrovę „Sulinkiai“. 1994 m. kovo 11 d. Valstybinė geologijos tarnyba išdavė akcinei bendrovei „Sulinkiai“ licenciją verstis ūkine veikla – eksploatuoti Sulinkių durpių telkinį. 1996 metais G. J. personalinė įmonė „Magma“ atliko Sulinkių durpių telkinio markšeiderinius revizinius darbus, kurių metu buvo patikslintas likusių telkinyje durpių pramoninių išteklių kiekis. Tarnyba, įvertinusi AB „Sulinkiai“ 1997 m. kovo 12 d. prašymą ir vėliau prie jo pateiktus derinimus bei dokumentus, vadovaudamasi Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 792, nuostatomis, 1997 m. rugpjūčio 28 d. išdavė minėtai bendrovei leidimą Nr. 19-97 naudoti Sulinkių durpių telkinį pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Minėto leidimo išdavimas buvo suderintas su Sulinkių telkinio išteklių naudojimo sutartimi prie leidimo Nr. 19-97. Bendrovei buvo skirtas 1190,7 ha ploto kasybos sklypas. Vykdant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 5.2 punkto nuostatas, AB „Sulinkiai“ skirtas naudoti Radviliškio rajono Sulinkių durpių telkinio 1191 ha plotas buvo priskirtas išžvalgytų naudojamų naudingųjų iškasenų telkinių teritorijoms, kurios pagal minėto įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatas priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Šis sprendimas 1998-04-29 suderintas Žemėtvarkos ir teisės departamente prie Žemės ūkio ministerijos. Mano, kad visi vėlesni teritorijų planavimo sprendiniai naudojamo Sulinkių durpių telkinio teritorijos atžvilgiu (iš jų ir telkinio teritoriją sudarančių žemės sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas) turėjo būti priimami, vadovaujantis minėta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostata. 2001 m. AB „Sulinkiai“ pateikė prašymą Aplinkos ministerijai ir tarnybai praplėsti naudojamo telkinio ribas ir pratęsti leidimo naudoti Sulinkių durpių telkinio išteklius galiojimą. Įvertinus likusį durpių išteklių kiekį skirtame naudoti telkinio plote bei atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos 2001-05-04 rašte Nr. 04-05-1434 ir Radviliškio miškų urėdijos 2001-03-02 derinime išreikštą nuomonę, bendrovės prašymas praplėsti telkinio kasybos sklypo plotą nebuvo patenkintas, o leidimo naudoti telkinio išteklius galiojimas pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. 2010 m. rugpjūčio 25 d. tarnyba, vadovaudamasi Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (toliau – Taisyklės), 20.4 punkto nuostatomis (leidimo turėtojas pageidauja keisti leidime nurodytų objektų skaičių), išdavė UAB „Sulinkiai“ pakartotinį leidimą Nr. 28p-10 naudoti Alytaus apskrities Varėnos rajono Burbonių telkinio durpių išteklius, Puodžių telkinio durpių išteklių dalį ir Šiaulių apskrities Radviliškio rajono Sulinkių telkinių durpių išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas. Išduodant šį leidimą nei naudojamo Sulinkių telkinio plotas, nei jo išteklių naudojimo sąlygos nesikeitė. Atkreipia dėmesį į pareiškime cituojamą 1966 m. spalio 31 d. Radviliškio miškų ūkio valstybinio miško fondo žemių perdavimo–priėmimo Šiaulių durpių įmonei akto nuostatą, kad tik baigus eksploatuoti durpynas būtų sutvarkytas ir grąžintas Radviliškio miškų ūkiui. Žemės gelmių registro duomenimis, 2011-12-31 Sulinkių telkinio dalyje, skirtoje naudoti UAB „Sulinkiai“, buvo likę 14156 tūkst. kub. m durpių išteklių, o Vyriausybės nustatyta tvarka su bendrove sudaryta telkinio išteklių naudojimo sutartis galioja iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Pažymėtina, kad Sulinkių telkinys buvo priskirtas naudojamų naudingųjų iškasenų telkinių teritorijoms iki pareiškime minimų teisės aktų, kuriais grindžiamas Šiaulių apygardos prokuroro prašymas, įsigaliojimo. Atsižvelgdama į pastarąją aplinkybę, tarnyba nepritaria pareiškimo reikalavimams panaikinti 2003 m. gegužės 23 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymą Nr. V-2119 ir 2002 m. liepos mėn. parengtus ir 2003 m. sausio 15 d. Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintus 3407531 kv. m, 640883 kv. m ir 3759091 kv. m žemės sklypų planus.

Trečiojo suinteresuoto asmens LR aplinkos ministerijos atsiliepime nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad su pareiškimu ir jame išdėstytais motyvais bei prašymais sutinka, jame išdėstytų argumentų nekartoja. Pareiškimą prašo tenkinti. Mano, kad prašant naikinti išnuomotų ginčo žemės sklypų suformavimo dokumentus, turi būti naikinamos ir ginčo žemės sklypų nuomos sutartys.

Pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

Šalies argumentai

Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, laikytinas viena iš proceso šalių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (prašymo) padavimo termino. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Kitaip tariant, termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą.

Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis ir apimtis; ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009 ir kt.).

Šioje byloje nustatyta, kad prokuratūra apie galimai pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2012 m. sausio 13 d. gavus valstybės įmonės Radviliškio miškų urėdijos 2012 m. sausio 10 d. išvadą Nr. S4-24 „Dėl viešojo intereso gynimo“ (1 t., 60–62 b.l.). 2012 m. sausio 17 d. prokurorei R. T. buvo pavesta atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. 2012 m. sausio 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė R. T. (1 t., 63 b.l.) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyrių nurodydama, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas VĮ Radviliškio miškų urėdijos pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo, kuriame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre buvo neteisėtai įregistruoti žemės sklypai ir 2003 m. neteisėtai šie žemės sklypai išnuomoti UAB „Sulinkiai“ bei prašydama pateikti Sulinkių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei planus, kuriais buvo suformuoti žemės sklypai ir išnuomoti UAB „Sulinkiai“ durpių gavybai, šių žemės sklypų nuomos sutarčių bei visų dokumentų, susijusių su šiais žemės sklypais, kopijas. Iš turimų rašytinių įrodymų (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 30 d. rašto Nr.30SD-(14.30.31)158) matyti, kad tekstinių ir grafinių duomenų iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro dėl ginčo sklypų, išskirtinai būtinų keliamam ginčui, pateikta nebuvo. Dėl minėtos medžiagos pateikimo 2012 m. vasario 8 d. buvo kreiptasi į LR aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą. 2012 m. kovo 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. kovo 7 d. raštas Nr.R2-538 (1 t., 33 b.l.), kuriame nurodoma, kad siunčiamos pažymos apie tekstinius ir grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, apimančios žemės sklypus Nr.7164/0002:4, Nr.7164/0003:6 ir Nr.7164/0004:2. Pažymėtina, kad į Šiaulių apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 8 d. prašymą LR aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atsakė per 20 darbo dienų. Taip pat Šiaulių apygardos prokuratūra 2012 m. kovo 16 d. (1 t., 43 b.l.) kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją, 2012 m. kovo 21 d. buvo gautas atsakymas Nr.3-705-18.22, kuriame nurodyta, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija nerengė detaliųjų planų žemės sklypams Sulinkių k. v., kadastrinis Nr.7164/0002:4, plotas 340,7531 ha, kadastrinis Nr.7164/0003:6, plotas 375,9091 ha, kadastrinis Nr.7164/0004:2, plotas 64,0883 ha, Sulinkių k., Šiaulėnų sen., Radviliškio r. sav. Įvertinusi ginčo pobūdį (viešojo intereso gynimas susijęs su miško, kaip konstitucinės vertybės, apsauga) bei tai, kokius duomenis (dokumentus) Šiaulių apygardos prokuratūrai pateikė valstybės įmonė Radviliškio miškų urėdija ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyrius, teisėjų kolegija daro išvadą, jog iki kreipimosi į LR aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą Šiaulių apygardos prokuratūra neturėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pažeistas viešasis interesas. Darytina išvada, jog pareiškėjas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras operatyviai sprendė šį klausimą, realizavo teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatytais terminais. Pareiškimas Šiaulių apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 2012 m. balandžio 6 d. (1 t., 2 b.l.) nepraleidus ABTĮ numatyto 30 dienų termino po to, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, kad galimai pažeistas viešasis interesas, šiuo atveju po duomenų gavimo 2012 m. kovo 9 d. iš LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad ginčas keliamas dėl dviejų aspektų – dėl valstybinės reikšmės miškų plotų (žemės sklype Nr. 7164/0002:4 miškai ir miško žemė sudaro 17,7 ha, o žemės sklype Nr.7164/004:2 miškai ir miško žemė sudaro 13,11 ha plotą) ir valstybinės žemės 340,7531 ha, 375,9091 ha ir 64,0883 ha žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentų neparengimo, šių žemės sklypų paskirties nustatymo.

Dėl žemės sklypų paskirties nustatymo

Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 d. (nuo 2001 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) nurodoma, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais (pareiškėjų atvejis nelaikytas išimtiniu), Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, prieštarauja Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nutarime nurodyta, kad negalimas šios normos aiškinimas, esą įstatymo leidėjas tokiu būdu leidžia nustatyti išimtiniais laikytinus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teisės aktais reguliuojant santykius, susijusius su žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, nuosavybe, naudojimu, būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo; teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Nurodė, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus; ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo.

Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį, kad minėta ginčui aktuali Miškų įstatymo 11 str. 1 d. nuostata buvo pripažinta kaip prieštaraujanti Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, drauge pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime nurodė, kad Konstitucija apskritai neužkerta kelio tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti tokias asmens įgytas teises, kylančias iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, kurių neapgynus ir neapsaugojus šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų didesnę žalą, negu toji, kurią šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė ar valstybė patirtų, jeigu minėtos teisės būtų visiškai arba iš dalies apsaugotos ir apgintos, taip pat, kad sprendžiant, ar iš teisės akto, vėliau pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai ir (arba) įstatymams, jo galiojimo metu kilusios asmens įgytos teisės turi būti saugomos ar ginamos, ar ne, jeigu taip, tai kokiu mastu, kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti, ar neapsaugojus ir neapgynus šių įgytų teisių nebus pažeistos kitos Konstitucijos saugomos vertybės, ar nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra; „<..> kai kuriais ypatingais atvejais turi būti saugomos ir ginamos asmens teisės, įgytos pagal teisės aktus, vėliau pripažintus prieštaraujančiais Konstitucijai.“

Šiuo atveju, teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, susijusį su viešojo intereso (Konstitucijos saugomų vertybių) gynimu, vis dėlto privalo būti įvertinti aspektai, susiję su skundžiamų aktų priėmimu (parengimu).

Pažymėtina, kad taip pat žemės nuosavybės, valdymo, naudojimo santykiai, tvarkymo bei administravimo klausimai reglamentuojami Žemės įstatyme. Šio įstatymo (2011 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-490 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. iki 2002 m. liepos 24 d., 2002 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. I-939 redakcija, galiojusi nuo 2002 m. liepos 24 d. iki 2003 m. sausio 1 d., 2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1136 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. vasario 21 d.) 5 str. įtvirtinta, kad visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą. Lietuvos Respublikos žemės fondas naudojamas atsižvelgiant į visuomenės interesus bei aplinkos apsaugos reikalavimus, laikantis: 1) įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų; 2) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, veiklos apribojimų, žemės servitutų ir teritorijos tvarkymo reikalavimų, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemėtvarkos projektai bei kiti teritorinio planavimo dokumentai. Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondą sudaro: 1) žemės ūkio paskirties žemė; 2) miškų ūkio paskirties žemė; 3) konservacinės paskirties žemė; 4) kitos paskirties žemė.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2011 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-490 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. iki 2002 m. liepos 24 d., 2002 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. I-939 redakcija, galiojusi nuo 2002 m. liepos 24 d. iki 2003 m. sausio 1 d., 2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1136 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. vasario 21 d.) 31 straipsnyje ,,Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarka“ yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma arba keičiama suinteresuotų asmenų prašymu, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus. Žemės naudotojai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, išnuomojant ar gavus naudotis, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 1249 redakcija) patvirtino ,,Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką“, kurioje, be kitų, yra įtvirtinta ši teisės norma: ,,1. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma pagal teritorijų planavimo dokumentus. Vadovaudamasis šiais teritorijų planavimo dokumentais, apskrities viršininkas priima sprendimą dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo arba pakeitimo.“

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gegužės 9 d. Nr. 641 nutarimu patvirtino ,,Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką“, kurioje yra nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. 7.5. p. numato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik tada, kai yra patvirtinti šios tvarkos 7.2 ir 7.3 punktuose nurodyti teritorijų planavimo dokumentai (kai jų reikia) ir nustatytąja tvarka parengti ir savivaldybės tarybos arba jos pavedimu valdybos patvirtinti detalieji planai.

Taip pat pabrėžtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi 2003 m. gegužės 1 d., toliau – Įstatymas) 17 str. 2 d. numato, kad žemės sklypų ir miško valdų arba jų grupių savininkai, valdytojai ir naudotojai, taip pat savivaldybės valdybos (pagal sklypų funkcinę paskirtį) detaliuosius planus privalo rengti tada, kai yra numatytas bent vienas iš šių veiksmų ar veikų: 1) statyba, rekonstrukcija arba griovimas; 2) žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas; 3) žemės paėmimas visuomenės poreikiams; 4) žemės gelmių išteklių naudojimas, vandens išteklių naudojimo pobūdžio keitimas; 5) žemės naudojimo pagrindinės tikslinės paskirties, žemės naudojimo ir veiklos pobūdžio arba žemės naudmenų sudėties pakeitimas, želdynų teritorijų tvarkymas; 6) teritorijos užstatymo režimo, pastatų ar statinių paskirties nustatymas arba pakeitimas; 7) miško naudojimas ir atkūrimas visose miško valdose, išskyrus savininkų, turinčių iki 3 ha miško (ne miško masyvuose), nesančio saugomose teritorijose.

Minėtos Tvarkos ir Įstatymo nuostatos įsigaliojo prieš skundžiamo akto priėmimą, taip pat ginčijami žemės sklypų planai buvo parengti ir patvirtinti jau galiojant šioms normoms.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl aukščiau minėtų nuostatų taikymo teismo posėdžio metu liudytojas A. V. nurodė, kad „tuo metu nebuvo nustatyta jokia paskirtis, naudmenos nebuvo nustatytos, tik nubraižyta schema. Šiuo atveju, kai buvo parengta miškų schema, ta paskirtis nebuvo nustatyta, nes tą numato 1073 nutarimas, kad tose urėdijų valdomose žemėse gali būti, ir privalo būti nustatyta kita paskirtis. Buvo dokumentas – 2000 m. projektas ir 3 planai. Planu buvo detalizuota ir suderinta su miškų žinyba. Planu buvo suformuotas žemės sklypas. Jis tam ir rengiamas. Trys planai buvo reikalingi todėl, kad geležinkeliu buvo įbraižytos blokų ribos.“ Liudytojas A. I. nurodė: „buvo 2000 m. sausio 12 d. Sulinkių žemėtvarkos projekto rengėjas. Pažymėjo, kad šio projekto tikslas buvo parodyti, kur yra privatizuojami miškai, kur valstybinės reikšmės miškai, kur laisvas fondas. Šis projektas nereiškia, kad toje teritorijoje suformuojami žemės sklypai.“

Įvertinus byloje turimus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, nustatyta, kad žemėtvarkos projekte sklypų nebuvo suformuota, t. y. sklypai buvo suformuoti tik 2002 m. liepos mėnesį parengtu ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintu 3407531 kv. m žemės sklypo planu, 2002 m. liepos mėnesį parengtu ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintu 640883 kv. m žemės sklypo planu, 2002 m. liepos mėnesį parengtu ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintu 3759091 kv. m žemės sklypo planu.

Įvertinus aukščiau nurodytų teisės normų, nustatytų faktinių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad 2003 m. gegužės 23 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-2119 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo bei šių sklypų nuomos Radviliškio rajone“ dalimi dėl 340,7531 ha, 375,9091 ha ir 64,0883 ha žemės sklypų kita pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – naudingųjų iškasenų teritorijos (naudingųjų iškasenų karjerams, durpių eksploatavimo įmonėms įrengti ir eksploatuoti) buvo nustatyta nesilaikant aukščiau nurodytų imperatyvių nuostatų ir 2002 m. liepos mėnesį parengtas ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintas 3407531 kv. m žemės sklypo planas, 2002 m. liepos mėnesį parengtas ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintas 640883 kv. m žemės sklypo planas, 2002 m. liepos mėnesį parengtas ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintas 3759091 kv. m žemės sklypo planas taip pat pripažintini neteisėtais, prieštaraujančiais teisės aktų reikalavimams, kadangi patvirtinti (parengti) akto pagrindu, kuris buvo priimtas pažeidžiant imperatyvių, aukščiau minėtų, teisės normų nuostatas.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sulinkiai“ atstovo atsiliepime (1 t., 100 b.l.) nurodoma, kad iš pareiškėjo pateikto turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita. LR CK 4.262 str. numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis valstybinės inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras (toliau – Miškų valstybės kadastras). Jis apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę (Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl ginčo žemės sklypuose esančios miško žemės, pirmenybė teiktina Miškų valstybės kadastro, o ne Nekilnojamojo turto registro duomenims. Valstybinė miškų tarnyba atlieka inventorizaciją ir tikslina miškų plotų duomenis periodiškai, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui tokios pareigos įstatyme nenustatyta, todėl miškų valstybės kadastro duomenys vertintini kaip aktualesni.

Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų

LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. kovo 7 d. rašte Nr. R2-538 „Dėl duomenų ir informacijos pateikimo“ nurodoma, kad žemės sklype Nr.7164/0004:2 miškai ir miško žemė sudaro 17,7 ha, o žemės sklype Nr.7164/0004:2 miškai ir miško žemė sudaro 13,11 ha plotą. Pateikiant minėtus duomenis Šiaulių apygardos prokuratūrai buvo remiamasi Radviliškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektu. 2012 m. liepos 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr.869 „Dėl LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų pavirtinimo“ pakeitimo“ Sulinkių durpyno beveik visas plotas buvo išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos ir, kaip jau buvo minėta, pagal patikslintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype Nr.7164/0004:2 miškai ir miško žemė sudaro 17,7 ha, o žemės sklype Nr.7164/0004:2 miškai ir miško žemė sudaro 13,11 ha plotą.

Taip pat pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes negalima paneigti, kad ginčijamų aktų priėmimo (rengimo, tvirtinimo) metu ginčo žemės sklypai nebuvo įtraukti į valstybinės reikšmės miškų plotus. Pavyzdžiui, iš byloje turimų duomenų matyti, kad valstybinės miškų inventorizacijos metu 2002 metais minėtų žemės sklypų teritorijoje jau buvo inventorizuoti miško žemės plotai, kurie 2003 metais užregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre; VĮ Radviliškio miškų urėdija 2008 m. vasario 15 d. raštu Nr.S4-243 kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją prašydama paaiškinti, kodėl sumažintas valstybinės reikšmės miškų plotas.

2012 m. liepos 11 d. Vyriausybės nutarimu 869 „Dėl LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų pavirtinimo“ pakeitimo“ ginčo žemės sklypams (žemės sklype Nr.7164/0004:2 miškai ir miško žemė sudaro 17,7 ha, o žemės sklype Nr.7164/0004:2 miškai ir miško žemė sudaro 13,11 ha plotą) suteiktas teisinis statusas – valstybinės reikšmės miškas, kuris savaime atspindi visuomenės poreikį į šią teritoriją.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad žemė, kaip ir miškai, vandens telkiniai nuosavybės teisės atžvilgiu yra ypatingi objektai, nes šių objektų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus, kaip biologinės ir socialinės būtybės, egzistavimo bei visuomeninių ryšių palaikymo ir sklaidos terpė, žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (LR Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sulinkiai“ atstovas advokatas M. B. teismo posėdžio metu taip pat akcentavo, kad būtų pažeistas viešojo intereso pusiausvyros principas ir teisinių santykių stabilumo principas, jei pareiškimas būtų tenkinamas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisėtų lūkesčių principo esmė – asmens teisėtai įgytų teisių apsauga, t. y. teisėtų lūkesčių principu siekiama užtikrinti, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2008 m. vasario 20 d. nutarimą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teisėtų lūkesčių apsauga – tai vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Taigi teisėtų lūkesčių principas siejamas su poreikiu užtikrinti teisių, kurios įgytos pagal galiojantį teisinį reguliavimą, o ne apskritai bet kokių (t. y. ir neteisėtų) viešojo administravimo subjektų veiksmų pagrindu, apsaugą.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2002 m. birželio 7 d. vykusio susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl žemės plotų išnuomavimo AB „Sulinkiai“ ir dalyvavo Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriaus vedėjas S. M., AB „Sulinkiai“ generalinis direktorius K. V., Radviliškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja A. M., Radviliškio rajono savivaldybės vyr. ekologas A. Č., VĮ Radviliškio miškų urėdijos miško naudojimo ir miškotvarkos inžinierius G. Z., VĮ Radviliškio miškų urėdijos Liepynės girininkijos girininkas V. D.. Buvo išsakyta Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriaus vedėjo S. M. pozicija, jog „pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama tik pagal detaliuosius planus“. Posėdžio metu buvo priimtos šios išvados: „1.teritorija, kuri yra už kasybai skirto ploto ribų, teritorija, kuri yra perduota VĮ Radviliškio miškų urėdijai, yra miškų ūkio paskirties žemė ir norint vykdyti durpių kasybą, būtina pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2.planavimo organizatorius gali būti miško valdytojas (VĮ Radviliškio miškų urėdija), žemės savininkas arba savivaldybė, gavusi valdytojo arba savininko sutikimą; 3. šiuo metu nėra reglamentuota miško žemės nuoma, todėl VĮ Radviliškio miškų urėdija valdomos miško žemės negali išnuomoti, nepakeitusi pagrindinės tikslinės žemės paskirties.“

Konstatuotina, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sulinkiai“ lūkesčių dėl šioje byloje ginčijamo teisės akto bei 2002 m. liepos mėnesį parengtų ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintų 3407531 kv. m, 640883 kv. m 3759091 kv. m žemės sklypo planų pagrindu susiformavusių faktinių santykių negalima traktuoti kaip teisėtų. Galima daryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sulinkiai“ (taip pat ir institucijų, dalyvavusių rengiant, priimant skundžiamus aktus atstovai) turėjo žinoti imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, susijusius su pagrindinės tikslinės žemės paskirties miško žemėje keitimu, todėl turėjo elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, imtis prieinamų priemonių įsitikinti teisėtumu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Prokuroras, nustatęs, kad dėl valstybinės žemės priimtas administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisinius santykius, turi teisę kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010).

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje prokuratūra pagrįstai ėmėsi pažeistų viešojo intereso gynimo priemonių, todėl ir argumentai, susiję su viešojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2003 m. gegužės 23 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-2119 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo bei šių sklypų nuomos Radviliškio rajone“ dalis dėl 340,7531 ha, 375,9091 ha ir 64,0883 ha žemės sklypams kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties – naudingųjų iškasenų teritorijos (naudingųjų iškasenų karjerams, durpių eksploatavimo įmonėms įrengti ir eksploatuoti) nustatymo (1 priedo eil. Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), 2002 m. liepos mėnesį parengtas ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintas 3407531 kv. m žemės sklypo planas, 2002 m. liepos mėnesį parengtas ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintas 640883 kv. m žemės sklypo planas, 2002 m. liepos mėnesį parengtas ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintas 3759091 kv. m žemės sklypo planas yra nepagrįsti ir naikintini.

Konstatavus, kad ginčijami aktai yra naikintini aukščiau nurodytais pagrindais bei remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai, teisėjų kolegijos manymu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Vis dėlto, teisėjų kolegijos manymu, būtina pažymėti dar keletą aspektų. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sulinkiai“ įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė ginčijamų aktų panaikinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti 2003 m. gegužės 23 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-2119 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo bei šių sklypų nuomos Radviliškio rajone“ dalį dėl 340,7531 ha, 375,9091 ha ir 64,0883 ha žemės sklypams kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties – naudingųjų iškasenų teritorijos (naudingųjų iškasenų karjerams, durpių eksploatavimo įmonėms įrengti ir eksploatuoti) nustatymo (1 priedo eil. Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), 2002 m. liepos mėnesį parengtą ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintą 3407531 kv. m žemės sklypo planą, 2002 m. liepos mėnesį parengtą ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintą 640883 kv. m žemės sklypo planą, 2002 m. liepos mėnesį parengtą ir 2003 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintą 3759091 kv. m žemės sklypo planą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Virginijus StankevičiusŽanas KubeckasLaisvutė Kartanaitė