Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Vitaliui Venckui, atsakovo atstovei Justinai Paškevičienei, trečiojo asmens UADBB „Maksidora“ atstovei Kristinai Stakulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims UADBB „Maksidora“, InterRisk Viena Insurance Group AAS dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Vitalis Venckus palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog neginčija, jog ginčo objektu virtę pastatai nėra nuolat gyvenamieji draudimo sutarties prasme. Ieškovė būdama vartotoja atskleidė brokeriui, jog draudžiami poilsinės paskirties pastatai ir brokeris pagal tokius paaiškinimus ir pateiktus dokumentus turėjo tai suprasti. Neaišku, kodėl brokeris nurodė, jog tai nuolat gyvenamasis būstas ir tokiu būdu brokeris netinkamai parinko draudimo rūšį. Brokeris sukūrė pareigas atsakovui. Sudarytos draudimo sutartys yra galiojančios, bet be ieškovės valios yra nurodyta kitokia sąlyga. Ši sąlyga įrašyta be vartotojo valios, todėl negalioja vartotojo atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Justina Paškevičienė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog ieškovė yra vartotoja. Polise aiškiai nurodyta, jog pastatų paskirtis yra nuolat gyvenamoji ir tai yra esminė sąlyga. Draudimo brokeris turi išsiaiškinti kas yra draudžiama. Ieškovė neatskleidė fakto, jog pastatai nėra nuolat gyvenamieji. Brokeris nėra atsakovo atstovu, o jis atstovauja klientą, jis nepriklausomas tarpininkas. Negalimas selektyvus draudimo sutarties sąlygų taikymas.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. B. paaiškino, jog dirba „Maksidora“ ir ieškovė yra jo klientė. Tiksliai neprisimena draudimo sutarčių sudarymo aplinkybių, bet galimai sutartį sudarinėjo su ieškovės sutuoktiniu. Informaciją apie draudžiamus nekilojamus daiktus gauna iš „Registrų centras“ o visą kitą informaciją paklausia iš klientų. Ar draudžiamas namas yra nuolat gyvenamasis yra svarbu, nes nuo to priklauso įmoka ir rizika. Klientas pasakė, jog gyvenamasis, o jis į detales nesileidžia. Nežino kaip klientas suvokia gyvenamojo namo sąvoką. Draudimo taisyklių nedavė ieškovės vyrui į rankas, bet jos gulėjo šalia ir jis galėjo jas pasiimti. Draudimo polise uždėjo varnelę ties „gyvenamasis“, nes turėjo informaciją, jog namas bus remontuojamas ir jame bus gyvenama. Toje vietoje ir kiti asmenys draudė tokius pačius namelius kaip gyvenamuosius.

Teismo posėdžio metu liudytojas B. B. paaiškino, jog ieškovė yra jo žmona. Jam paskambino brokeris ir pasiūlė apdrausti namelius. Susitarė, jog draus be turto ir jam buvo svarbu kokioje įmonėje bus draudžiama. Sutiko, kad bus draudžiama AB „Lietuvos draudimas“. Nieko nekalbėjo apie namelius su brokeriu, o tik pasakė kada reikia atsiimti polisą. Atvažiavo nurodytu laiku pas brokerį, sumokėjo, pasirašė, pasiėmė polisus ir išvažiavo. Nesidomėjo kas yra draudžiama. Poliso neskaitė ir jį padėjo namuose. Brokeris nieko jam neaiškino, jokių taisyklių nedavė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovei ir liudytojui B. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: pastatas – poilsio namelis, unikalus Nr. 4397-7002-8173 ir pastatas – poilsio namelis, unikalus Nr. 4397-7002-8184, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatai).

2015 m. lapkričio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovo, tarpininkaujant draudimo brokeriui UADBB „Maksidora“, buvo sudaryti du Būsto draudimo liudijimai, kuriais nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. standartiniu pastatų draudimo variantu, kaip nuolat gyvenamieji pastatai, 8 400 EUR draudimo sumomis, buvo apdrausti Pastatai, numatant naudos gavėju V. B.. Tokiu būdu tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė sutartiniai draudimo teisiniai santykiai (CK 6.987 straipsnis).

Liudytojų E. B. ir B. B. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimai yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog B. B., kuris dalyvavo sutarčių sudaryme, nurodė draudimo brokeriaus UADBB “Maksidora“ atstovui E. B. pastatus, kuriuos ketina drausti, o pastarasis prieš pasirinkdamas draudimo rūšį ir nurodydamas rizikas, jokios papildomos informacijos neprašė pateikti, nepaaiškino kuo skiriasi draudimo taisyklėse naudojamos sąvokos „nuolat gyvenamieji“ ir „ne nuolat gyvenamieji“ pastatai ir pats pasirinko, jog Pastatai laikytini nuolat gyvenamaisiais pastatais.

2016 m. vasario 18 d. kilo gaisras, kurio metu Pastatai sudegė. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjo. Atsakovas nustatė, jog nuostolių sumą sudaro 16 800 EUR (8400 EUR + 8 400 EUR), bet vadovaudamasis tuo, jog ieškovė neinformavo apie rizikos pasikeitimą, sumažino išmoką 53,84 proc. (proporcingai nesumokėtai įmokai) iki 7 754,88 EUR (3 877,44 EUR +3 877,44 EUR). Ieškovė nesutikdama su tokiu atsakovu sprendimu, kreipėsi į teismą dėl likusios atsakovo neišmokėtos 9 045,12 EUR draudimo išmokos priteisimo.

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Vitalis Venckus bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog Pastatai nelaikytini nuolat gyvenamaisiais pastatais AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. rugsėjo 29 d. patvirtintų Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 prasme (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Įvertinus anksčiau teismo nustatytas faktinės aplinkybes, darytina išvada, jog byloje tarp šalių susiklostė tokia faktinė situacija, jog tarp šalių buvo sudarytos draudimo sutartys, kuriomis buvo apdrausti Pastatai, bet buvo netinkamai pasirinkta ir nurodyta jų paskirtis, o tai nulėmė, jog jie buvo priskirti mažesnei draudiminei rizikai ir todėl ieškovė sumokėjo 53,84 proc. mažesnę draudiminę įmoką nei būtų mokėjusi šiuos pastatus draudžiant kaip ne nuolat gyvenamuosius.

Kadangi tarp šalių sudarytos sutartys nebuvo ginčijamos reškiant reikalavimus dėl jų pripažinimo negaliojančiomis, laikytina, jog jos yra privalomos šalims ir šalių turi būti vykdomos.

Bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškinyje nurodytas atsakovas, reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio pagrindas). Teismas negali pats keisti atsakovą, ieškinio pagrindą ir dalyką. Susipažinus su ieškovės teismui pateiktu ieškiniu matyti, jog jis pareikštas atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ ir prašoma priteisti draudimo išmoką pagal tarp šalių sudarytas draudimo sutartis, todėl tokios yra šios bylos nagrinėjimo ribos.

Byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo UADBB „Maksidora“ tarp šalių kilusiame ginče laikytinas nepriklausomu tarpininku, kuris privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens interesais (Draudimo įstatymo 163 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), todėl jis negali būti laikomas atsakovo atstovu. Atsakovas neatsako už trečiojo asmens UADBB “Maksidora“ veiksmus. Atsiradusius nuostolius dėl savo pareigų nevykdymo, privalo atlyginti pati draudimo brokerių įmonė, o ne draudikas (Draudimo įstatymo 163 straipsnio 2 dalis).

Šalių pasirašytuose Būsto draudimo liudijimuose buvo nurodyta, jog draudžiami nuolat gyvenamieji pastatai. Ši sutarties sąlyga nebuvo paaiškinta liudijimuose. Byloje apklaustų liudytojų E. B. ir B. B. paaiškinimais yra nustatyta, jog sudarant sutartis, tarp šalių nebuvo aptarinėjama sąlyga dėl nuolat gyvenamųjų pastatų, B. B. nebuvo duota susipažinti su Būsto draudimo taisyklėmis, kuriose buvo atskleista nuolat gyvenamųjų pastatų sąvoka. Teismo vertinimu, Būsto draudimo liudijimuose įrašyta sąlyga dėl nuolat gyvenamųjų pastatų negali būti laikoma netikėta (siurprizine) sąlyga, nes ji nelaikytina sutarties standartine sąlyga (CK 6.186 straipsnio 1 dalis). Siurprizine sutarties sąlyga galima būtų laikyti Būsto draudimo taisyklėse nurodytą sąlygą dėl nuolat gyvenamųjų pastatų sąvokos aiškinimo, jeigu tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl šios sąvokos skirtingo suvokimo. Ieškovė teikė įrodymus ir jos atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog Pastatai yra poilsio paskirties, neįrodinėjo, jog juose nuolat gyvenama, kaip ieškovė galėjo suprasti šią sąvoką. Dėl šių priežasčių teismas laiko ieškovės atstovo teismo posėdžio metu nurodytą sutarčių aiškinimą, jog draudimo sutarčių sąlyga dėl nuolat gyvenamojo pastato buvo įrašyta be vartotojo valios, todėl negalioja vartotojo atžvilgiu, nepagrįstu.

Teismo anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog Pastatai buvo apdrausti draudimo brokerių bendrovei UADB „Maksidora“ netinkamai nustačius jų paskirtį ir kokiu būdu pasirinkus mažesnę draudiminę riziką. Ieškovė atitinkamai sumokėjo 53,84 proc. mažesnę draudiminę įmoką nei turėtų mokėti pasirinkus tinkamą Pastatų draudiminę riziką. Esant šioms aplinkybėms ir įvykus draudiminiam įvykiui – Pastatams sudegus, atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis CK 6.993 straipsnio 6 dalimi, vietoje privalomos išmokėti 16 800 EUR draudiminės išmokos, sumokėjo 53,84 proc. proporcingai mažesnę 7 754,88 EUR draudiminę išmoką. Šios aplinkybės pagrindžia, jog ieškovės reikalavimas dėl likusios 9 045,12 EUR draudiminės išmokos priteisimo iš atsakovo yra nepagrįstas, todėl teismo netenkinamas.

Netenkinus ieškovės pagrindinio reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo, teismas netenkina iš išvestinius ir šio reikalavimo grindžiamus reikalavimus dėl 388,08 EUR palūkanų ir 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo.

Kadangi ieškinys buvo atmestas, teismas netenkina ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neprašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų, nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.