- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-18
- Bylos Nr.
- 1-153-847/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Nukentėjusysis
- S. N.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.3Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
- 2.1.15.3Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAROLINA PILKAUSKAITĖ, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) vykdo individualią draudimo agentų ir brokerių veiklą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P. 2012 m. lapkričio 29 d. apie 18 val. 30 min. Biržų m. Respublikos gatvėje važiuodama nuo Vabalninko gatvės Rokiškio kelio link ties Respublikos g. namu Nr. 53, privažiavusi pėsčiųjų perėją, kurioje transporto priemonės ir pėsčiųjų eismas nereguliuojamas, vairuodama L. P. priklausantį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama apie 45 km per valandą greičiu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus - artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotoja privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų perėjoje ėjusį pėstįjį, nes artėdama nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus, kliudė pėsčiųjų perėjoje skersai Respublikos gatvės nuo šiaurinio gatvės krašto link pietinio gatvės krašto ėjusį Alfredą A. V. ir sužalojo jį, padarydama daugybinius odos nubrozdinimus kaktoje, pakaušyje, dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, kairio klubakaulio lūžį, kairės gūžduobės kaulo lūžį, kairiojo gaktikaulio abiejų šakų lūžį, dešinio šeivikaulio lūžį, dėl kurių buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A.A. V. sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka LR BK 281 str. 3 d.
Kaltinamoji K. P. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio vakarą apie 18 val. 30 min. važiavo iš namų, esančių Sąjungos g. pas draugę, kuri gyvena Ramiojoje gatvėje, važiavo Respublikos gatve Rokiškio link. Lijo, spigino šviesos, žinojo, kad yra perėja per gatvę, pamatė per perėją einančius vaikus, pristabdė. Nepastebėjo, kad dar eina senelis, jį pastebėjo paskutinę sekundę, kai sustojo, senelis gulėjo ant žemės. Jam pasiūlė vykti į greitąją, jis norėjo važiuoti namo. Buvo šoko būsenos, parvežė senelį į jo namus, senelis buvo sąmoningas, jo laukė dukra. Atvyko greitoji pagalba, išvežė į ligoninę, ji vyko kartu. Draudimo kompanija atlygino nukentėjusiajai 3000 Lt neturtinės žalos, į draudimo kompaniją kreipėsi ji pati. Civilinį ieškinį dėl
7000 Lt pripažįsta pilnai. Mokosi dviejose aukštosiose mokyklose, mokslą finansuoja seneliai. Važiavo motinai priklausančiu automobiliu. Pėstysis per perėją ėjo iš kairės į dešinę, kliudė mašinos dešiniuoju kapotu. Kelių eismo taisykles žino, automobilį vairuoja daugiau nei 2 metus. Aplankė nukentėjusįjį ligoninėje kitą dieną po įvykio, po to išvažiavo dirbti į užsienį. Automobiliui buvo aplamdytas kapotas. Neprašė, kad nekviestų policijos.
Kaltinamosios kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo įrodoma nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.
N. S. Nparodė, kad 2012-11-29 dieną tėvukas 18:10 išėjo į parduotuvę, jį įspėjo, kad eitų per pėsčiųjų perėją. Po kurio laiko išgirdo beldžiantis į duris, sakė, „gelbėkit“, nutrenkė žmogų. Išėjusi į lauką pamatė, kad tėvukas nejudantis, mergaitė prašė nekviesti policijos, tačiau nukentėjusioji iškvietė greitąją. Visi trys nuvyko į ligoninę, dar namie būnant siūlė mergaitei, kad paskambintų mamai, ji sakė, kad neturi kam paskambinti. Policija ligoninėje tėvuką apklausė trumpai, jį išvežė į Panevėžį. Policija apklausinėjo vairuotoją. Greitis turėjo būti nemažas, nes vieną tėvuko batą rado kaimynų kiemo pusėje. Tėvukui buvo nustatyti kojų lūžiai, negalėjo pats tuštintis, mėnesį pragulėjo Panevėžio ligoninėje, Biržų ligoninėje 4 mėnesius. Prieš mirtį apkurto, trikdavo kalba, netekdavo sąmonės. Palaiko 7000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kasdien vyko į Panevėžį, dar ir dabar nemiega naktimis, su tėvuku buvo labai artimai susiję, kartu gyveno. Po įvykio tėvukas pasakojo, kad einant per pėsčiųjų perėją priekyje ėjo du vyrai, jis vieną koją jau buvo pastatęs ant šaligatvio, pasakojo, kad mergaitė buvo atėjusi aplankyti, atnešė gėlių. Su ja kaltinamoji po įvykio nebendravo, galėjo ateiti. Neprieštarauja, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.
L. M. Zajarskas parodė, kad įvykio dieną atėjo dirbti naktinėje pamainoje, budėtojas nurodė vykti į ligoninę dėl galimai įvykusio eismo įvykio. Įvykio vietoje buvo vėliau, ten nieko nebebuvo, kaltinamoji su nukentėjusiuoju buvo ligoninės priimamajame. Ligoninėje rado K. P., kuri pasakė, jog važiuodama per pėsčiųjų perėją kliudė nukentėjusįjį, pasakė, kad įvykis įvyko Respublikos gatvėje prie parduotuvės „Žibutė“. Darbe buvo 19:40, su nukentėjusiuoju neteko bendrauti, apžiūrėjo automobilį, tai buvo Audi 3 pilkos spalvos, jį apžiūrėjo prie ligoninės.
Liudytoja L. P. parodė, kad dukra vairavo tamsiu paros metu. Buvo 2012 m. lapkričio mėnesį, apie tai sužinojo po dviejų savaičių, iš karto dukra nesakė apie įvykusią nelaimę. Vėliau dukra papasakojo, kad partrenkė senelį, jį parvežė į namus, vėliau kartu važiavo į ligoninę. Kai liudytoja paklausė, kas nutiko, vaikas ėmė pasakoti, jog važiavo mašina ir partrenkė senelį. Sakė, jog senelį parvežė į namus, ten buvo senelio dukra, visi nuvyko į greitąją, sakė, jog kalbėjosi. Dukra buvo šoke, todėl iš karto liudytojai nieko nesakė. Dukra buvo išvykusi į užsienį, ji išvyko po nelaimės trims mėnesiams, išvyko spalio mėnesį, o grįžo gal kovo mėnesio pabaigoje. Negali pasakyti, kodėl dukra iš karto nepasakė, dukra sakė, kad liudytoja neitų, nes ji padarė ir ji turinti atsakyti už tai, ką padarė. Jai sakiusi, kad eitų pas senelį, kad jį lankytų. Liudytoja sutinka laiduoti už dukrą, nes negali palikti dukros nelaimėje. Su dukra gyvena visą laiką kartu. Tik kol dukra išvyksta į mokslus, ji būna išvykusi. Pragyvena iš vyro pajamų, augina maža dukrą. Ji laiduoja už dukrą, nes atsako už savo vaikus. Nėra bausta administracine tvarka, nėra teista.
A A. V. 2012-11-29 surašytame paaiškinime paaiškino, kad 2012-11-29 apie 19 val. išėjęs iš namų ėjo į parduotuvę „Žibutė“, esančią netoli namų. Priėjęs Respublikos gatve ties minėta parduotuve norėjo pereiti gatvę per pėsčiųjų perėją, apžiūrėjęs iš abiejų pusių, automobilių nesimatė. Dar du jaunuoliai ėjo priekyje per tą pačią pėsčiųjų perėją. Jie perėjo gatvę, o A.A. V. pereiti gatvės nespėjo, nes jį kliudė iš dešinės pusės atvažiavęs automobilis (b.l. 33).
VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 176/13(05) nurodyta, kad A.A. V. nustatyta daugybiniai odos nubrozdinimai kaktoje, pakaušyje, dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, kairio klubakaulio lūžis, kairės gūžduobės kaulo lūžis, kairiojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, dešinio šeivikaulio lūžis. A.A. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 39-40).
VTMT prie Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. 84/13(05) nurodyta, kad A.A. V. mirė nuo hipertenzinės (aukšto kraujospūdžio) ligos. A.A. V. mirė 2013-03-03 5 val. 40 min. A.A. V. mirties priežastis nesusijusi su 2012-11-29 eismo įvykio metu patirtais sužalojimais (b.l. 47-48).
2012-11-29 23 val. – 23 val. 50 min. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrima vieta yra Biržų m. Respublikos g. ties namu Nr. 53, pėsčiųjų perėja.
Transporto priemonių įvykio vietoje nėra, padangų pėdsakų nėra. Kelio dangos tipas – asfaltas, kelio dangos būklė sausa (b.l. 13-15).
Transporto priemonės apžiūros protokole konstatuojama, kad apžiūrėtas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadinimų nėra (b.l. 16).
2013-08-02 transporto priemonės techninės apžiūros akte konstatuojama, kad automobiliui Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įskilęs priekinis dešinės pusės bamperis ties žibintu, nežymiai apgadintas variklio dangtis (dešinė pusė, du nežymūs įlenkimai ties žibintu) (b.l. 23-24).
2012-11-29 19 val. 15 min. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 49 nurodyta, kad K. P. yra blaivi (b.l. 86).
2012-11-29 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.48, surašytame 19 val. 15 min. nurodyta, kad A. V. yra blaivus (b.l. 32).
Vairuotojų registro duomenimis K. P. išduotas vairuotojo pažymėjimas R0905411 2012-04-03, galiojantis iki 2022-04-03 (b.l. 84).
Civilinio atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime dėl civilinio ieškinio nurodė, kad atlygino nukentėjusiajai 3000 Lt neturtinės žalos. Neturtinės žalos atlyginimo tretiesiems asmenims klausimas yra sprendžiamas pagal tai, ar tarpusavio santykiai buvo glaudūs, ieškovė yra pilnametė, nebuvo išlaikoma nukentėjusiojo, neabejoja, kad ieškovė išgyveno, matydama tėvo skausmą. Mano, kad 3000 Lt yra pakankama suma neturtinei žalai atlyginti, todėl prašo ieškinį atmesti.
LR BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Įstatymo saugoma vertybė – transporto eismo saugumas, papildomos vertybės – žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė. Nusikalstamų veikų subjektas dažniausiai yra specialus subjektas: asmuo, vairuojantis transporto priemones. Veika pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Pasekmės – eismo įvykis, dėl kurio buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Taip pat būtinas priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir atsiradusios žalos. Kaltė pasireiškia neatsargumu. Šios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės.
Teismas nustatė, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad vairuotoja K. P. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimų. 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 133 punkte nustatyta, jog Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad K. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d.
Nukentėjusiosios atstovas palaikė 7000 Lt ieškinį, prašė priteisti solidariai iš kaltinamosios ir draudimo bendrovės. Jis paaiškino, kad draudimo kompanija paprastai neturtinę žalą atlygina nuo 2 iki 3 tūkst. eurų dydžio, šiuo metu atlyginta 3000 Lt, todėl nukentėjusiosios ieškinys pagrįstas, ši suma yra protinga. Ar yra pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, palieka spręsti teismui. Prašo priteisti 2000 Lt atstovavimo išlaidas byloje.
Kaltinamosios gynėjas advokatas paaiškino, kad BPK 115 str. numatyta kaip turėtų būti sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas priimant nuosprendį, atleidžiant kaltinamąją nuo atsakomybės. Prokurorė neprieštarauja, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tam neprieštarauja nukentėjusioji, mano, kad yra visos sąlygos taikyti laidavimą. Kaltinamoji prisipažino ir gailisi dėl to. Ji iš karto po įvykio prisipažino dėl jo ir gailėjosi, parašė paaiškinimą. 2013-04-22 apklausos metu kaltinamoji prisipažino visiškai, ji pasiliko prie savo jau duotų parodymų, jie buvo paaiškinime išdėstyti, gal trumpai, bet išsamiai. Įtarimas ginamajai pareikštas 2013 metų balandžio mėnesį, o specialisto išvada apie sveikatos sužalojimo mastą gauta vasarį, nebūdama proceso dalyviu K. P. negalėjo gauti informacijos apie faktines aplinkybes, rūpintis žalos atlyginimu. Iš dalies žala yra atlyginta. Teismų
praktikoje numatyta, jog žalą kaltinamasis gali atlyginti įvairiais būdais, tame tarpe, jei žalą atlygina draudimo bendrovė ar kitas asmuo, tai laikoma, jog žalą atlygino. 2012-04-22 dieną sužinojo kuo yra kaltinama ir nuo tada bendravo su draudiko kompanija, o ieškinys pareikštas vėliau. Aukščiausiasis teismas suformavo praktiką, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę, nors nukentėjęs įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises: į valdytojo automobilio ir į draudiką, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį prievolių santykį, kad pats nukentėjęs su reikalavimu turėjo kreiptis į draudiką. Į draudimo bendrovę niekas nesikreipė, Aukščiausiasis teismas nurodo, kad transporto priemonės valdytojo atsakomybė tokiu atveju yra subsidiari. Tad pirmiausiai ieškinys turi būti tenkinamas iš Draudimo bendrovės. Yra ketvirta sąlyga atleisti kaltinamąją nuo atsakomybės pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad žala visiškai bus pašalinta, būtent draudimas savo atsiliepime nurodė, kokia neturtinė žala galėtų būti maksimali, t.y. – 5 000 eurų (17264 Lt). Iš ieškinio mato, jog žala neviršija maksimalios sumos, tad jei teismas laikys, jog neturtinė žala atlyginta nepakankamai, tai pirmiausiai ji turi būti priteistina iš Draudimo bendrovės Tad šiuo atveju civilinis ieškinys neturi būti tenkintinas iš kaltinamosios. Nesutinka su prokurorės nuomone kodėl reikia taikyti atėmimą teisės vairuoti transporto priemonės. Paprastai teismų praktika yra tokia, jei byla nutraukiama, teisių neatimama. Jei teismas nuspręs, jog žala atlyginta nepakankamai, prašo žalą priteisti iš civilinio atsakovo, o ieškinį K. P. atžvilgiu atmesti, nes maksimali suma neviršija ieškinio sumos. Ji mokosi, dirba, jai reikalingas vairuotojo pažymėjimas dirbant brokerio darbą, atėmimas jai apribotų teisę dirbti.
CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais. CK 6.283 str. 1 d. yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį.
Lingvistine prasme aiškinant CK 6.283 str. 1 d. nuostatas ir sistemiškai šią normą analiziuojant su CK 6.284 str. 1 d., darytina išvada, jog siaurąja prasme įstatymų leidėjas numato teisę į žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo tik pačiam nukentėjusiajam asmeniui, tačiau konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad fiziškai nukentėjo ieškovių motina, viena iš ieškovių tiek įvykio metu, tiek šiuo metu, yra nepilnametė, kad tarp nukentėjusios motinos ir dukterų buvo ypatingas dvasinis ir fizinis ryšys, glaudūs socialiniai ryšiai, netgi atsižvelgiant į tai, kad dėl mirties CK 6.284 str. numatytomis teisėmis nesugebėjo pasinaudoti pati nukentėjusioji, siekiant teisingumo įgyvendinimo, laikytina, kad neturtinės žalos atlyginimo turi teisę reikalauti ir fiziškai nenukentėjusios, bet patyrusios labai stiprų ir ilgalaikį dvasinį sukrėtimą dukterys. Teismo nuomone, šios ieškovių teisės įgyvendinimas neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.). Pastarąją praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. 3K-7-255/2005).
Bylos duomenimis nustatyta, tą pripažįsta ir civilinis atsakovas, kad tarp nukentėjusiosios ir jos tėvo buvo glaudus ryšys, ji patyrė skausmą, atsirado negatyvios pasekmės, tėvo ligos laikotarpiu buvo atsiradusios papildomos pareigos, rūpinantis ligoniu.
Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymų leidėjas yra numatęs kriterijus, į kuriuos teismas turi atsižvelgti nustatydamas neturtinės žalos dydį (CK 6.250 str. 2 d.) ir taip įgyvendinti piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti asmens patirtą dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į ieškovės patirtų išgyvenimų ir nepatogumų apimtį ir esmę, teismas mano, jog reikalavimas priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (3000 Lt jau atlyginta), yra akivaizdžiai per didelis ir neteisingas. Teismo nuomone, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas, todėl patikslintas 7000 Lt ieškinys atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
To paties straipsnio 2 dalyje yra numatytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal jas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. K. P. atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas, teismas mano, kad yra pagrindas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Iš laiduotojos kaltinamosios motinos L. P. prašymo ir pateiktų dokumentų, jos paaiškinimų teisme matyti, kad dukra gyvena kartu su ja laiduotojai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, neteista, administracine tvarka nebausta. Teismas daro išvadą, kad pagal asmenines ir kitas savybes L. P. gali būti laiduotoja, turi galimybę ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo.
Yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikytinos BK 40 str. nuostatos, K. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 235 str. 1 d.).
Prokurorė prašė taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų laikotarpiui. Baudžiamojo poveikio priemonės tikslas - padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaltinamoji atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, ji šiuo metu mokosi dviejose aukštosiose mokyklose, vykdo individualią draudimo agentų ir brokerių veiklą, todėl tokios priemonės paskyrimas praėjus beveik metams po įvykio, nesant byloje duomenų apie tai, kad ji būtų padariusi naujus KET pažeidimus, neatliks savo paskirties, todėl baudžiamojo poveikio priemonės neskirtina.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Nukentėjusiosios patirtos 2000 Lt išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios.
Iš kaltinamosios priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 254 str. 5 d., 303 str. 4 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių pagrindu atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos L. P. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą prieš ją nutraukti.
Laidavimo be užstato terminą nustatyti 1 (vienerius) metus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
I. K. P, jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jei padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 40 str. 7-8 dalys).
Nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš K. P. nukentėjusiosios S. N., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 2000 Lt jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš K. P. 21,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.