Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant bendraieškoviui R. K. ir ieškovei V. U., atstovaujančiai pagal įstatymą bendraieškovį bei ieškovės atstovei adv. D. Motiejūnei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. B., neatvykus atsakovui A. K., nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nėra žinomos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal bendraieškovio R. K. ir ieškovės V. U., veikiančios nepilnamečio sūnaus vardu ieškinį atsakovui A. K. dėl bendraieškoviui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir ŠAVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

iš pradžių ieškovė V. U. sūnaus R. K. vardu, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo A. K., kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės. Taip pat prašė teismui priteisti sūnui iš tėvo atsakovo ir 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį, tai yra po 200 Eur kiekvieną mėnesį. Teismas 2018-09-28 nutartimi pakeitė ieškovės procesinę padėtį byloje ir bendraieškovių pripažino R. K..

Tiek metų ieškovė neprašė iš atsakovo jokios paramos, tačiau dabar finansiškai nebepajėgia viena išlaikyti sūnaus, todėl ji yra priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Jos gaunamos pajamos mažos - paskutiniu metu nesiekia net 300 Eur. Dar gauna vaiko neįgalumo pensiją - apie 160 Eur, nes sūnus turi neįgalumą. Iš šių pajamų jie turi abu pragyventi.

Sunku apskaičiuoti, kiek išleidžia per mėnesį, nes gyvena labai taupiai, perka pigiausius maisto produktus, kad tik užtektų maisto visam mėnesiui, dar padeda pažįstami ir artimieji, kurie juos remia. Jokių pramogų vaikui leisti negali, geresnių rūbų ar batų vaikui taip pat neišgali nupirkti.

Pagal preliminarius skaičiavimus, vaikui vidutiniškai per mėnesį motina išleidžia:

- Komunaliniai mokesčiai, tenkantys sūnaus daliai - apie 50 Eur (gyvena dviese namo dalyje panaudos sutarties pagrindu, neturi kanalizacijos, vandens. Šiuo metu visos komunalinės išlaidos sudaro kurui - šildymui/maisto gaminimui - už malkas, kurias ir taip gauna pigiau pažįstamų pagalba);

- Vaistai, vitaminai - 7 Eur (dėl ligos sūnui, reikalingas kalis, magnis, todėl juos turi pirkti kas mėnesį);

- Išlaidos akiniams (nuolat reikia keisti stiklus) - 5 Eur;

- Drabužiai, batai -30 Eur;

- Maistas -200 Eur;

- Higienos priemonės - 5 Eur;

- Transporto išlaidos (pas gydytojus, ir pan.) -10 Eur;

- Išlaidos mokyklinėms prekėms -10 Eur;

- Laisvalaikio išlaidos (kinas, gimtadienio dovanos), atostogos - 20 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ji prašė priteisti po 200 Eur per mėnesį išlaikymą sūnui, kuris atitinka teisės aktų nuostatas bei protingumo ir teisingumo kriterijus.

Duomenų apie atsakovo pajamas, ieškovė nei pati, nei su atstovės pagalba dėl asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyminio reglamentavimo gauti ir teismui pateikti negali, todėl prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas bei turimą turtą.

Kadangi, kaip jau ieškovė nurodė, atsakovas išlaikymo vaikui neteikia jau beveik 10 metų, tačiau įstatymas numato, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas ne daugiau kaip už trejus metus (CK 3.200 str.), todėl prašė teismo priteisti sūnui iš atsakovo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą vienkartine išmoka už trejus metus, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį, iš viso 7 200 Eur.

Atsakovui pageidaujant - sutiktų sudaryti taikos sutartį.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi minėtais teisės aktais bei nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovė teismo prašė:

1. priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus R. K. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur (du šimtus eurų), skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnus sulauks pilnametystės.

2. Priteisti iš atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus R. K. gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant už trejus metus po 200 Eur kas mėnesį, iš viso: 7 200,00 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų).

3. Iki bus išnagrinėta byla, įpareigoti atsakovą A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokėti laikiną išlaikymą sūnaus R. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį.

4. Įpareigoti atsakovą A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenis apie jo gaunamas pajamas bei turimą turtą.

5. Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) visas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

6. Įstatyme numatytais pagrindais - priimti sprendimą atsakovui nedalyvaujant.

Kaip teismas jau yra nurodęs 2018-04-05 nutartimi į bylos nagrinėjimą įtrauktas dalinai veiksnus šalių sūnus R. K., pripažinus jį bendraieškoviu ir pakeitus ieškovės procesinę padėtį byloje, laikant ją bendraieškovio įstatymine atstove (CK 3.157 str.).

Ieškovė V. U. kaip dalinai veiksnaus vaiko bendraieškovio R. K. atstovė, kartu su atstovaujamuoju savo reikalavimus atsakovui grindė rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ir bendraieškovis palaikė ieškinio reikalavimus atsakovui visiškai, nurodydami, kad iš atsakovo priteistinos visos ieškinyje išmokos iki sūnaus pilnametystės.

Ieškovė, jos atstovė adv. D. Motiejūnė papildomai paaiškino teismui, kad sūnaus ir motinos prašymas dėl vaikui reikalingo išlaikymo yra paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis jo išlaikymui, be to šalių sūnus turi meninių gabumų, lanko teatro studiją, turi sveikatos problemų, todėl jam reikalinga ir didesnė tėvo parama. O kadangi sūnus lanko bendrojo lavinimo mokyklą, tai taip pat susiję su didesnėmis išlaidomis, nes tenka mokėti už daugumą mokymo priemonių. Be to sūnus planuoja baigęs mokyklą mokytis toliau. Ieškovė, jos atstovė ir bendraieškovis teismui nurodė, jog norint sudaryti vaikui palankias sąlygas mokslui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, vaiko motina turi daug dirbti, o atsakovas vengia teikti finansinę paramą vaiko išlaikymui kuri šiuo metu yra labai reikalinga. Be to vaiko motinai tenka rūpintis gyvenamojo būsto išlaikymu, nupirkti būtiniausius namų apstatymo ir apyvokos reikmenis bei kt.

Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į bylą ir nenurodė savo atsikirtimų dėl bendraieškovio ieškinio reikalavimų. Teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdį jam yra žinoma (CPK 246 str. 2 d.).

Atsakovas taip pat nepateikė teismui ir rašytinių įrodymų, kurie galėtų būti pagrindžiantys jo atsikirtimus į bendraieškovio ieškinio reikalavimą.

Institucija, duodanti išvadą byloje pateikė į bylą išvadą ir nurodė šiuos motyvus.

Ieškovė nurodo, jog su atsakovu A. K. susilaukė sūnaus R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuodo, jog atsakovas daugiau kaip trys metai visiškai neteikia išlaikymo sūnui. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei priteisti iš atsakovo sūnau R. K. naudai išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant už tris metus po 200 Eur kas mėnesį, iš viso: 7200 Eur.

Skyrius nėra gavęs duomenų apie netinkamą R. K. priežiūrą, iki 2018-07-01 į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą šeima nebuvo įrašyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 -3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams.

Atsižvelgdamas j ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, Skyrius pritaria ieškinyje pareikštam reikalavimui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo R. K..

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė paaiškino teismui, kad bendraieškovio reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 400 Eur per mėnesį. Kadangi bendraieškovio tėvai kartu negyvena, o vaikas gyvena su motina, dėl to tėvo padėtis palengvėja, o motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikata ir jo pasiruošimą dirbti, patenkinti bendraieškovio reikalavimus atsakovui visiškai. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jų tėvams.

Bendraieškovio ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai.

LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

Iš bylos medžiagos ir dalyvių paaiškinimų matyti, kad ieškovė V. U. ir atsakovas A. K. yra bendraieškovio R. K. tėvai (6 b. l.). Bendraieškovio tėvai anksčiau gyveno kartu, tačiau jau daugiau kaip 10 metų jie gyvena skyrium. Nuo to momento atsakovas nebetiekia sūnui išlaikymo, nors jis dar yra nepilnametis ir mokosi vienoje iš Šiaulių m. gimnazijų (6 b. l.). Vaiko tėvams pradėjus gyventi skyrium, jų sūnus liko gyventi su motina V. U. (10 b. l.). Vaiko motinos V. U. gaunamos pajamos pastaruoju tėra tik darbo užmokestis apie 300,00 Eur per mėnesį ir valstybės mokamos išmokos vaikui (bendraieškoviui) (8-9 b. l.). Atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje (toliau ir JK), kur jam yra mokomas nuolatinis darbo užmokestis (26 b. l.).

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 2,46 Eur (anksčiau 8,5 Lt) iki 3,16 Eur (anksčiau 10,9 Lt) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 3,48 - 5,79 Eur (anksčiau 12-20 litų) per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl teismas laiko, kad ieškovės ir bendraieškovio nurodytas dydis dėl sūnaus maitinimui reikalingų išlaidų yra realus (1-4 b. l.).

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovo prievolė sūnui dėl jam reikalingo išlaikymo yra konstitucinė (LR Konstitucijos 38 str. 6 d.). Bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas gera valia neteikia sūnui reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvo gaunamas pajamas. Dėl to teismas pripažįsta, kad individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis šiandien sąlygoja teismą nustatyti sūnui iš tėvo reikalingą realų išlaikymo dydį mokomą kiekvieną mėnesį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Atsakovo sūnus šiuo metu dar mokosi vienoje iš Šiaulių m. gimnazijų, lanko ir norėtų toliau lankyti po pamokų papildomus užsiėmimus, tai yra ne tik siekia įgyti gerą išsilavinimą, bet ir realizuoja savo sugebėjimus (1-4 b. l.). Be to bendraieškovis kaip paauglys turi būti sveikas siekdamas realizuodamas savo gebėjimus, o tai irgi yra susiję su papildomomis išlaidomis (1-4, 53-54 b. l.). Dėl to materialios tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Vaiko motina V. U. ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam ir socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes šiandien jo atsisakymas teikti išlaikymą vaikui yra pažeidžiantis minėtą konstitucinę nuostatą ir neatitinkantis vaiko net minimalių (fiziologinių) poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos skiriamos lėšos vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnės nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl išlaikymo jam iš tėvo priteisimo. CK 3.194 str. 3 d. numato ir būtiną sąlygą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, po to kai jis tampa pilnamečiu. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti bendraieškoviui iš tėvo išlaikymą, kuris būtų pakankamai efektyvus ir naudingas vaikui. Pirmiausia, išlaikymo dydis skirtas vaikui yra nustatomas atsižvelgiant į jo poreikius CK 3.192 str. 2 d. ir antra, įvertinus tėvų turtinę padėtį. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau - MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su ŠAVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad bendraieškovio R. K. prašomas priteisti iš atsakovo dviejų šimtų eurų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Taip teismas atsižvelgia į tai, jog bendraieškovis reiškia realų reikalavimą atsakovui, įvertindamas ir šiuo metu esamą finansinę padėtį tiek LR, tiek ir JK. Be to teismas laiko, jog atsakovo turtinė padėtis (gaunamos pajamos) objektyviai leidžia priteisti iš jo šį vaiko išlaikymui reikalingą dydį, kuris yra būtinas sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi. Remiantis ankščiau paminėtu darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas negalės mokėti nurodyto dydžio išlaikymo vaikui, nes pagal bylos dokumentus yra akivaizdu, kad vaiko poreikiai per 10 metų pakito iš esmės. Be to atsakovas pagal darbo pobūdį gali tikėtis ateityje ir didesnių pajamų. Net ir atsakovui neturint pakankamai pajamų iš karto sumokėti nurodytos mėnesinės išmokos, jis neliks be pragyvenimui reikalingų lėšų, atsižvelgiant į JK galiojančią socialinės apsaugos sistemą. Atskirai pažymėtina, kad atsakovui gera valia nemokant viso ar dalies bendraieškoviui teismo priteisto išlaikymo, atsiras jo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, kuris galės būti išieškotas, išduodant tarptautinį vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo dirbančio ir gyvenančio JK.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas bendraieškoviui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bendraieškovis (ė) yra ne vyresnis (ė) nei 24 metų amžiaus ir jis (ji) kol kas mokosi tik gimnazijos dieniniame skyriuje, kur vidurinio mokslo studijas baigs 2020 m. liepos 14 įskaitytinai. Todėl teismas šioje byloje tenkindamas bendraieškovio (ės) ieškinio reikalavimą atsakovui, priteisia jam (jai) reikalingą išlaikymą ne tik už laikotarpį nuo 2018-06-25 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai, tai yra vaiko pilnametystės, bet ir iki tol, kol jis baigs minėta gimnaziją 2020-07-14 įskaitytinai (CPK 182 str. 1 d. 1 p.). Tokia teismo išvada siejasi ne tik su minėta CPK 376 str. 3d., bet ir su CK 3. 194 str. 3d. bei 3. 192¹ str. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo atveju egzistuoja ne tik konstitucinis, bet ir įstatyminis teisinis pagrindas priteisti ieškovui (ei) išlaikymą, todėl atsižvelgiant į bylos duomenis ir ankščiau nurodytą išlaikymas jam (jai) priteistinas tik iki kol ieškovas (ė) baigs vidurinio mokslo programą gimnazijoje. Atskirai pastebėtina, kad teismui kol kas nežinoma ir negali būti žinoma ar baigęs (usi) vidurinės mokyklos programą bendraieškovis (ė) toliau mokysis aukštosios, aukštesniosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, nesvarbu ar Lietuvoje, ar vienoje iš ES valstybių. Įstatymas draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus, todėl kol kas nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui (ei) išlaikymą iš atsakovo už ilgesnį laikotarpį, tai yra iki 24 metų (CPK 267 str., CPK 376 str. 3 d.).

Todėl teismas laiko, kad remiantis šiomis konstitucinės doktrinos ir pakeisto įstatyminio reguliavimo nuostatomis (CK 192¹ str.) atsiranda tėvų pareiga teikti būtiną paramą ir pilnamečiam vaikui, kurios tikslas sudaryti vaikui galimybę mokytis, studijuoti, įgyti profesiją. Tokia pareiga, teismo manymu, neprieštarauja, bet papildo konstitucinę tėvų pareigą - išauklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais.

Atskirai pastebėtina, kad jeigu bendraieškovis (ė) baigęs (usi) minėtą vidurinio mokslo programą per vasaros atostogas neįsidarbins, o nuo rudens įstos studijuoti į aukštosios, aukštesniosios ar profesinės mokyklos dieninį skyrių, jam (jai) irgi išlieka teisė vėl kreiptis į teismą pateikiant atitinkamus įrodymus, su reikalavimu priteisti materialinį išlaikymą iš tėvo, kuris gali būti jam (jai) reikalingas nuo 2020 m. liepos 14 d. ir iki įstojimo į aukštesnę mokslo įstaigą ir po to pradėjus studijas, o atsakovas ir vėl atsisako jam (jai) teikti išlaikymą geranoriškai. Tuo pačiu pastebėtina, kad ne teismas, o pats atsakovas ar bendraieškovis (ė), o esant tarp jų nesutarimui ir antstolis, apskaičiuoja priteisto išlaikymo sumą per anksčiau teismo nurodytą laikotarpį.

Atskirai pastebėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymo dydis indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas.

Remiantis ankščiau paminėtu ne tik tenkintinas bendraieškovio prašymas dėl ieškinyje nurodyto išlaikymo dydžio jam ir atsakovo priteisimo, bet ir dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, už laikotarpį nuo 2015-06-25 iki 2018-06-24 įskaitytinai, kadangi atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė, jog nurodytu laikotarpiu teikė ir tuomet vaikui reikalingą išlaikymą. Tokiu būdu iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas po 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK. 3. 200 str.). Atsižvelgiant į skolos dydį, teismas savo iniciatyva išdėsto šios iš atsakovo priteistos sumos bendraieškoviui sumokėjimą 24 mėnesiams (CPK 271 str. 1 d.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2018-11-07 pateikė teismui į bylą pažymą Nr. (2.19) NTP-7-6688 nurodydamas, kokio dydžio išlaidas patyrė valstybė už V. U. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (55 b. l.). Kadangi teismas tenkina bendraieškovio R. K. ieškinio reikalavimus atsakovui A. K. visiškai, tai ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo, nuo kurių ieškovė (bendraieškovis) yra atleisti (CPK 93 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo skirto R. K. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus byloje 2018-06-26 priimta nutartis dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. K. priteisimo iš atsakovo tėvo A. K. paliktina galioti iki visiško jos įvykdymo, o ją įvykdžius panaikintina (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.192 str. 2 d.; 3.194 str. 3 d.; 3.192¹ str., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

1. Bendraieškovio R. K. ieškinį atsakovui A. K. tenkinti visiškai.

2. Priteisti bendraieškoviui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis mėnesinėmis išmokomis mokomomis iki einamojo mėnesio 25 dienos nuo 2018-06-25 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki 2020 m. liepos 14 d. įskaitytinai.

3. Priteisti nepilnamečiam sūnui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 200,00 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-06-25 iki 2018-06-24 įskaitytinai. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas šią sumą nepilnamečiam vaikui turi sumokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį po 300 Eur (tris šimtus eurų) iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 288,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas ir 13,88 Eur (trylika eurų 88 ct) pašto išlaidų atlyginimui, iš viso: 301,88 Eur (tris šimtus vieną eurą 88 ct) bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 175,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) išlaidų už valstybės teisinę pagalbą V. U..

5. Sprendimą dėl išlaikymo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

6. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiam vaikui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju bendraieškovis be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus.

7. Atskirai pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.

8. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus bendraieškovio ieškinį atsakovui visiškai, vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su nepilnamečio vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2d.).

9. Teismo sprendimui įsiteisėjus byloje 2018-06-26 priimta nutartis dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. K. priteisimo iš atsakovo tėvo A. K. paliktina galioti iki visiško jos įvykdymo, o ją įvykdžius panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.