Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-20 · Civilinė byla Nr. 2A-191-160/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-20
Bylos Nr.
2A-191-160/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06780-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
I. V., S. V.
Ieškovas
AB DNB banko
Kategorijos
  • 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-191-160/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06780-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 29.4.; 121.14.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų I. V. ir S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams I. V. ir S. V. dėl iškeldinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

AB DNB bankas prašė iškeldinti atsakovus S. V. ir I. V. iš bankui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus perduoti ieškovui raktus nuo šio buto (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2007-10-22 tarp AB DNB banko ir kredito gavėjos J. P. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-2412-2007, kurios įvykdymui užtikrinti hipotekos lakštu banko naudai buvo įkeistas atsakovams S. V. ir I. V. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Kredito gavėjai tinkamai nevykdant kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl įkeisto turto arešto ir priverstinio skolos išieškojimo. Turtas buvo areštuotas, o 2010-03-25 nutartimi turtą nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių. Varžytynėse ginčo butas nebuvo realizuotas, todėl pagal 2012-10-30 turto perdavimo išieškotojui aktą, nuosavybės teisę į butą įgijo bankas. 2012-11-15 ir 2013-01-03 atsakovai buvo įpareigoti atlaisvinti butą, apie tai informuoti banką ir perduoti bankui raktus nuo durų užraktų bei turto dokumentus. Tačiau iki šiol butas nėra atlaisvintas, o atsakovai toliau neteisėtai naudojasi bankui nuosavybės teise priklausančiu butu.

Atsiliepimas

Atsakovai I. V. ir S. V. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jokios paskolos iš banko neėmė, buvo apgauti ir todėl prarado savo butą. Atsakovai yra pensinio amžiaus, kitos gyvenamosios vietos ir nekilnojamojo turto neturi, o gaunama pensija neleis nupirkti naują gyvenamąją vietą. Jei ieškinys būtų tenkintas, norėtų sudaryti su banko nuomos sutartį, leidžiant ginčo bute gyventi iki gyvos galvos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-25 sprendimu ieškinį tenkino – praėjus vienam mėnesiui po sprendimo įsiteisėjimo iškeldino atsakovus I. V. ir S. V., su visu jiems priklausančiu turtu, iš ieškovui AB DNB bankui priklausančio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovus I. V. ir S. V. perduoti ieškovui AB DNB bankui raktus nuo buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Padarė išvadą, jog atsakovai, neturėdami jokių teisių į ginčo turtą, neišsikeldami iš jiems nebepriklausančių patalpų, toliau gyvena be teisėto pagrindo, yra tinkamai įspėti dėl išsikėlimo ir patalpų atlaisvinimo, todėl turi būti iškeldinti, nesuteikiant jiems kitų patalpų. Atsakovų nurodytos aplinkybės dėl finansinės padėties, kuri apsunkina galimybę išsikelti iš buto, nėra susijusios su bylos dalyku, todėl dėl jų nepasisakyta. Atsakovai apie bankui priklausančio turto atlaisvinimą buvo informuoti dar 2012-11-15, todėl turėjo pakankamai laiko sužinoti turto savininko valią, įvykdyti jo reikalavimus atlaisvinti turtą bei pasirūpinti kita gyvenamąja patalpa, tačiau turto savininko valdymo teisių pažeidimo nepašalino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai I. V. ir S. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-25 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad nebuvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžius, apie bylos išnagrinėjimą 2013-05-30 sužinojo iš internetinės svetainės. Apie posėdį buvo paskelbta viešai, tačiau atsakovai kompiuterio neturi, yra senyvo amžiaus, todėl apie posėdį nežinojo. Susipažinus su 2013-04-04 protokolu, abejotina, ar pranešimas apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbtas viešai. Teismas visiškai neatsižvelgė į prašymą dėl nuomos sutarties sudarymo, taikos sutarties sudarymo ir mediacijos, nesilaikė suformuotos teismų praktikos, ginančios socialiai neapsaugotų žmonių interesus bei įpareigojančios sudaryti nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis Nr. 3K-3-242/2008). Sprendimu pažeisti lygiateisiškumo ir kooperacijos principai, atsakovai negalėjo pareikšti žodžiu atsikirtimus, todėl byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Atsiliepimas

AB DNB bankas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad bankas yra sąžiningas hipotekos kreditorius, niekaip negalėjęs įtakoti santykių bei susitarimų tarp kredito gavėjos bei įkeisto turto savininkų, o atsakovai hipotekos lakšto neginčijo. Šaukimai siųsti atsakovų nurodytų adresu, apie bylos nagrinėjimą žinojo, todėl turėjo pareiga domėtis bylos eiga. Atsakovai priešieškinio dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį nebuvo pareiškę, o ir pagal CPK 422 str. 2 d. bylose dėl valdymo teisės pažeidimo, priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas. Teismui įpareigojus sudaryti nuomos sutartį iki gyvos galvos, būtų paneigta svetimo hipotekos instituto esmė, tokai praktika pakenktų teisinių santykių stabilumui bei paralyžiuotų civilinę apyvartą apskritai. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog byloje buvo priimtas sprendimas už akių, nes byla buvo išnagrinėta iš esmės, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino padaręs išvadą, jog atsakovai naudojasi jiems nuosavybės teise nepriklausančiu turtu, tuo pažeisdami ieškovo teises netrukdomai valdyti jam priklausantį butą.

Ginčo objektas yra butas su rūsiu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 6-7) tvirtina, kad butas yra name 1988 m. statybos, nuosavybės teise ieškovui – AB DNB bankui – priklauso nuo 2012-11-12. Šiame išraše nėra duomenų, nuo kada nuosavybės teise butas priklausė atsakovams, kiek laiko atsakovai gyveno bute. Atsižvelgiant į namo statybos metus galima manyti, kad atsakovai butą nuosavybės teise įsigijo butų ir kitų gyvenamųjų patalpų privatizavimo metu. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nėra ištirta, lygiai taip pat kaip ir aplinkybė, ar atsakovai turi kitą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų būti iškeldinti, ar jų turtinė ir socialinė padėtis šiuo metu sudaro sąlygas jiems įsigyti ar išsinuomoti kitą gyvenamąją vietą, kad neatsidurtų gatvėje. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teismo sprendimą priėmė neištyręs aplinkybių, ar iškeldinant atsakovus iš buto nebuvo pažeista jų konstitucinė teisė į būsto neliečiamybę.

Žmogaus teisė į būstą ir jo neliečiamybę yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d. įtvirtintas šios teisės pagarbos principas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažinta, kad būstu šios konvencijos 8 str. 1 d. prasme gali būti laikoma ne tik patalpa, kuria žmogus turi įsigijęs nuosavybės teise ar valdo ją pagal įstatymus, tačiau ir ta patalpa, kurioje jis faktiškai nuolat gyvena ir turi pakankamą tęstinį ryšį su šia konkrečia vieta (žr. teisės į būstą aiškinimą bylose – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo: Buckley v. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996; Gillow v. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986). Taigi pripažinus, kad asmens teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena iš pagrindinių žmogaus teisių, asmens iškeldinimui iš būsto, jei būtų nustatyta, kad tai yra jo vienintelė gyvenamoji vieta ir kitos jis neturi bei neturi galimybės jį įsigyti, argumento, kad jis prarado nuosavybės teisę į būstą, kuriame nuolat gyveno, nepakanka. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai nurodo, kad CPK 422 str. 2 d. šiame ginče atsakovams nesuteikia teisės reikšti priešieškinio dėl nuomos sutarties su ieškovu sudarymo. Iš ieškovo ir atsakovų paaiškinimų procesiniuose dokumentuose matyti, kad iki buto perdavimo nuosavybės teise ieškovui, atsakovai jame jau gyveno ir tai ieškovui buvo žinoma. Todėl laikyti, kad atsakovai atliko kokius nors veiksmus, kurie pakeitė ieškovo įsigyto buto valdymą, nei jis buvo buto įsigijimo metu, nėra pagrįsta. Atsakovų nuomos sutarties sudarymas su ieškovu, kai ieškovas to nepageidauja, varžo ieškovo teisę laisvai disponuoti savo turtu, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas praranda nuosavybės teisę į butą ar negali gauti protingos naudos iš nuomos santykių. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, siekiant nepažeisti vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisių į būstą - privalo nuodugniai išsiaiškinti, ar užtikrinant paskolą hipotekos įkeitimu atsakovai gyveno bute, ištirti atsakovų ryšį su būstu laiko prasme, aplinkybes, ar atsakovai turi kitą gyvenamą patalpą ar realią galimybę ją įsigyti iškeldinimo metu, išsiaiškinti, ar sudarant buto įkeitimo sandorį ieškovui buvo žinoma, kad butas nėra laisvas ir jame gyvena atsakovai, išaiškinti atsakovams teisę reikšti priešieškinį ir tik visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes priimti sprendimą, kuris būtų proporcingas susiklosčiusiai situacijai tarp ieškovo ir atsakovų.

Taigi teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama naujam nagrinėjimui dėl išdėstytų aplinkybių. Dėl šios priežasties kiti argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde, nebeanalizuojami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-25 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Zita SmirnovienėHenrichas JaglinskisJadvyga Mardosevič