Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-648-200-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-06-27Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-13
Bylos Nr.
1A-648-200-2013
Teisminio proceso Nr.
1-28-1-00565-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Angelė Ikasalienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Leonarda Gurevičienė
Nukentėjusysis
J. V.
Nuteistasis
S. K.

Pranešėja Angelė Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-648-200/2013

Teisėja Česlava Malinovska Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00565-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.3.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6; 2.4.7
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės,teisėjų Arūno Kisieliaus, Leonardos Gurevičienės,sekretoriaujant Linai Pauliukevičiūtei,dalyvaujant prokurorui J. S.,gynėjai advokatei Ž. K.,nukentėjusiajam J. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu ir S. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent 2012 m. spalio 6 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą panaudojo nukentėjusiojo J. V. atžvilgiu fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad kelis kartus pavertė kambaryje ant lovos sėdėjusį ir nuo alkoholio apsvaigusį J. V., patikrinęs jo drabužių kišenes iš kairės kelnių kišenės ištraukė J. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C1-01“ su „Tele 2“ SIM kortele, 155 Lt bendros vertės, bei po to, kai J. V. pastebėjo vagystę, S. K. tyčia sudavė šiam ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veidą, sukeldamas fizinį skausmą, ir su telefonu pasišalino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį, nes sprendžiant jo kaltės klausimą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Apelianto vertinimu, jo veika buvo kvalifikuota neteisingai. Be to, skundžiamame nuosprendyje neaptartas veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. pagrįstumas, jame išdėstytos pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, jų nepatvirtina jokie baudžiamosios bylos įrodymai. Nors nukentėjusysis J. V. tvirtina, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas norint atimti telefoną, tačiau minėtas asmuo į medikus dėl sumušimo nesikreipė, o liudytojai šios aplinkybės taip pat nepatvirtino. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turėjo jį pagrįsti įrodymais, tačiau jis paremtas tik neblaivaus nukentėjusiojo žodžiais, kuris nuteistąjį apkaltino plėšimu, nors pastarasis tik pavogė iš nukentėjusiojo telefoną ir tai pripažįsta bei dėl savo veiksmų gailisi. Apelianto vertinimu, N. V. parodymai tik patvirtina jo pirmosios instancijos teismui duotus parodymus, t. y. kad jis pametė minėtą telefoną. Nuosprendyje taip pat nepaneigti E. Š. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad nuteistasis pametė minėtą telefoną, liudytojas jį surado ir vėliau paskambino savo pažįstamai N. V..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja Ž. K. prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusysis ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas dėl Trakų rajono miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo S. K. apeliacinio skundo turinio, jis ginčija nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 d., taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad teismo išvadų nepatvirtina jokie baudžiamosios bylos įrodymai.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai S. K. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo dalyvavimą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaryme visiškai patvirtina nukentėjusiojo J. V. parodymai, kurie buvo vienodi ir nuoseklūs viso proceso metu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis J. V. parodė, kad su S. K. yra pažįstami, draugiškai bendraudavo. 2012 m. rudenį susitiko su S. K. Taikos gatvėje 3, Elektrėnuose, kur gėrė alų pas jo pažįstamą, po to tęsė išgertuves jo namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, prisimena, kad jie iškarto buvo trise, apie kitą draugą nieko neprisimena, nes buvo girtas. Su Sigitu buvo sukonfliktavę dienos metu, kai ėjo į parduotuvę. Kadangi buvo girtas, atsigulė ant lovos. Sigitas pradėjo jį vartyti ir kraustyti jo kišenes, tada jis bandė atsistoti nuo lovos ir tuo metu Sigitas jam tris kartus sudavė į kairį skruostą, paėmė jo 150 Lt vertės mobilų telefoną ir išėjo. Nurodė, kad bandė vytis Sigitą, išbėgo į laiptinę šaukdamas, kad Sigitas atiduotų telefoną, tačiau S. K. telefono negrąžino ir išėjo. Tuomet jis nuėjo į policiją pranešti apie įvykį. Dėl suduotų smūgių žymių nebuvo, bet fizinį skausmą jautė (b. l. 177). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o teisiamojo pasėdžio metu –prisaikdintas. Be to, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su nuteistuoju nėra susipykęs, santykiai normalūs, todėl nėra pagrindo manyti, jog J. V. galėtų apkalbėti S. K.. Nors nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau apie esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad nuteistasis kraustė jo kišenes, sudavė smūgius į veidą ir paėmė jo mobilųjį telefoną, jis nurodė nuosekliai visų ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu, duotų parodymų nekeitė. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos su kaltinamuoju metu (b. l. 9-11, 68). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. K. atžvilgiu, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo duotais parodymais.

Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija kaip plėšimas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Būtinas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra veika, padariniai ir priežastinis ryšys. Kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina, kad S. K. padarė plėšimą. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis patvirtino 2012 m. spalio 6 d., apie 18.00 val. buvęs nukentėjusiojo bute (duomenys neskelbtini), kur su nukentėjusiuoju girtavo, susimušė, išeidamas nuo lovos paėmė nukentėjusiojo telefoną (b.l. 176-177). Ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino šias aplinkybes, nurodęs, kad sudavė nukentėjusiajam, o išeidamas paėmė telefoną, kuris gulėjo prie fotelio (b.l. 61). Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis pripažino sudavęs nukentėjusiajam smūgius ir paėmęs jo telefoną, tačiau ginčija šių veiksmų kvalifikaciją. Nors apeliaciniame skunde apeliantas neigia vartojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu siekdamas atimti telefoną, nurodo, neva J. V. į medikus dėl sumušimo nesikreipė, o liudytojai šios aplinkybės taip pat nepatvirtino, taigi padaryta nusikalstama veika, pasak apelianto, netinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti. Pažymėtina, kad fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Veika kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet smurtininko veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Todėl Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sudėtis apima tyčinius smūgius arba kitokius smurto veiksmus, sukėlusius fizinį skausmą, ar kitą panaudotą smurtą, pavojingą nukentėjusiojo sveikatai. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nuosekliai teigė, kad nuteistasis po mobilaus ryšio telefono paėmimo jam kelis kartus sudavė į veidą, dėl ko jis jautė skausmą. Be to, kaip minėta, ir pats nuteistasis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog mušėsi su nukentėjusiuoju ir paėmė jo bute buvusį telefoną. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat teigė, kad pagrobė J. telefoną ir jį sumušė, tačiau plėšimo neįvykdė (b. l. 61), taigi neneigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Nors nukentėjusysis ir nesikreipė į medikus dėl sumušimo, nėra smurtinių veiksmų panaudojimą mačiusių liudininkų, tačiau nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo parodymai, vertinant juos paties nuteistojo parodymų bei kitų įrodymų, esančių byloje, kontekste, laikytini pakankamu fizinio skausmo sukėlimo įrodymu. Be to, akivaizdu, kad smūgiavimas kelis kartus kumščiu žmogui į veidą sukelia jam fizinį skausmą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis neneigia, jog pasisavino nukentėjusiajam priklausantį turtą, t. y. mobilaus ryšio telefoną. Kadangi nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuteistasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir pagrobė jam priklausantį turtą, esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį turi aplinkybė, ar smurtas buvo panaudotas siekiant įveikti nukentėjusiojo asmens pasipriešinimą prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento. Nukentėjusysis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog pajutęs, kad jo kišenės yra kraustomos, bandė stotis nuo lovos, ir tuo metu Sigitas jam sudavė į kairį skruostą tris kartus ir paėmė jo mobilų telefoną. Minėti nukentėjusiojo parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo siekdamas įveikti jo pasipriešinimą, t. y. kad jis neatsistotų nuo lovos ir netrukdytų nuteistajam galutinai užvaldyti J. V. priklausančio mobilaus ryšio telefono bei pasišalinti iš nusikaltimo vietos. Akcentuotina ir tai, kad nusikalstamos veikos kvalifikacijai pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį yra svarbus pats svetimo turto pagrobimo faktas, o tolesnis pagrobto turto likimas veikos kvalifikacijai neturi jokios reikšmės, nes nuo neteisėto svetimo turto užvaldymo momento kaltininkas įgyja galimybę su pagrobtu turtu elgtis savo nuožiūra. Dėl to nei N. V., nei E. Š. parodymai, apie rastą telefoną, kurį E. Š. perdavęs N. V., nusikalstamos veikos kvalifikacijai nėra reikšmingi. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. K. veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama S. K. kaltė dėl Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tinkamai realizavo Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nėra teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Spręsdamas S. K. kaltės klausimą, teismas surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir išvadas, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką, grindė remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jomis sutinka. S. K. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl minėto nuteistojo kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio atmesti.

Kolegijos pirmininkė Angelė IkasalienėTeisėjai Arūnas KisieliusL. G.