Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) UAB ,,ViaCon Statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,ViaCon Statyba“ ieškinį atsakovei UAB ,,Abastas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

5.3. nenuginčijus šioje byloje minėtų sandorių ir teismui nutraukus bylą, yra sudaroma galimybė atsakovei įgyvendinti savo tariamas teises, kylančias iš fiktyviai sukurtų teisinių santykių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

7. Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę kreiptis teisminės gynybos, aiškinimo ir taikymo.

9. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

10. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė UAB ,,ViaCon Statyba” ieškiniu prašė pripažinti UAB ,,Abastas” reikalavimą 3 601,51 Eur sumai nepagrįstu, pripažįstant negaliojančia 2018 m. rugsėjo 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 20335 (e. b. l. 1-5). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio reikalavimą panaikinti 2018 m. rugsėjo 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 20335 kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kitą ieškinio dalį, tai yra dėl atsakovės 3 601,51 Eur sumos reikalavimo pripažinimo nepagrįstu, priėmė (e. b. l. 113), tačiau konstatavęs, jog CK 1.138 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinių teisių gynimo būdus, įtvirtinta teismo teisė pripažinti tik aktyvaus pobūdžio teises, o atsakovei nepareiškus atitinkamų ieškinio reikalavimų teismine tvarka ieškovei, teismas sprendė, jog šioje byloje priimti ieškinio reikalavimai vis tik negali būti nagrinėjami ir 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą (e. b. l. 121).

12. Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinio reikalavimą panaikinti 2018 m. rugsėjo 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 20335, ieškovo atstovui buvo išsiųsta 2018 m. spalio 5 d. (per EPP sistemą), nustatytu terminu ieškovas šios nutarties neapskundė. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo lapkričio 15 d. nutartimi, atskirajame skunde kvestionuodama ir Vilniaus miesto apylinkės teismo spalio 5 d. teismo nutartį. Ieškovė nurodo, jog, siekdama apginti savo teises, pasirinko CK 1.138 straipsnio 5 punkte numatytą civilinių teisių gynybos būdą — prašo nutraukti atsakovės fiktyviai sukurtą teisinį santykį ir siekia nuginčyti atsakovės vienašalius sandorius – atsakovės pareikštą reikalavimą 3 601,51 Eur sumai dėl tariamų defektų šalinimo, kaip ir iš šio reikalavimo kylančią 2018 m. rugsėjo ­14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 20335.

13. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl atsakovės reikalaujamos 3 601,51 Eur sumos pripažinimo nepagrįstu ir 2018 m. rugsėjo 14 d. sąskaitos faktūros Nr. 20335 panaikinimo yra betarpiškai susiję, tai yra kildinami vienas iš kito, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ieškovės pasirinkto ir pareikštu ieškiniu siekiamo įgyvendinti civilinių teisių gynimo būdo.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 28 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008 konstatavo, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. PVM sąskaitos-faktūros laikytinos ieškovo vienašališkai išrašytais dokumentais, sukuriančiais šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šiuo dokumentu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2004). Taigi kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog PVM sąskaita-faktūra negali būti savaime prilyginama sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali šalių įpareigoti kaip sutartis.

16. Remiantis nurodytu, 2018 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 20335 bei reikalavimas sumokėti šioje sąskaitoje nurodytą 3 601,51 Eur sumą nėra sandoriai, o vertintini tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas ir vien šios sąskaitos pagrindu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda, todėl vien sąskaitos pripažinimas negaliojančia nepanaikintų ieškovės prievolės atsiskaityti pagal teisinius santykius, buvusius tarp ieškovės ir atsakovės. Vertintina, jog savarankiški reikalavimai pripažinti PVM sąskaitą – faktūrą negaliojančia, o taip pat reikalavimą apmokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą nepagrįstu, pareikšti ieškinio forma, nagrinėjamu atveju negali būti bylos dalykas, nes tokio reikalavimo tenkinimas savaime nesukelia juo siekiamų materialiųjų teisinių pasekmių. Ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia ginčo teisena nuginčyti įrodymą, kurio pagrįstumui patikrinti taikytinos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą (CPK 176 – 185 straipsniai). Ieškovė turi galimybę paneigti ginčijamą reikalavimą civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo atsakovei pareiškus tokį reikalavimą teismine tvarka.

17. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog atsakovė yra pareiškusi ieškovei reikalavimą dėl netinkamų įsipareigojimų pagal šalis siejusius teisinius santykius, kurių pagrindu buvo išrašyta ieškovės ginčijama PVM sąskaitos faktūra ir joje nurodoma 3 601,51 Eur suma. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1414-592 pagal ieškovės UAB ,,ViaCon“ ieškinį atsakovei UAB ,,Abastas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 11 096,52 Eur skolą ir 128,25 Eur delspinigių ieškovės naudai, iš viso – 11 224,77 Eur. Šie reikalavimai grindžiami šalių 2016 m. lapkričio 2 d. Statybos rangos sutarties Nr. ARBA-VIACON-2016-10/11 netinkamu vykdymu, tai yra atsakovės vengimu atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus. Minėtoje byloje nepareikšti jokie reikalavimai dėl teisinių santykių, kurių pagrindu ieškovė šioje byloje siekia ginčyti PVM sąskaitą-faktūrą ir joje nurodytą 3 601,51 Eur sumą.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.