Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Thomas Philipps Baltex“ atstovui advokatui Ugniui Čižiūnui, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Gintarei Mačiulaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Thomas Philipps Baltex“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2011-12-06 Departamentui atlikus patikrinimą pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad minėtoje parduotuvėje parduodamas ir laikomas vaikiškas punšo skonio gėrimas su šešių vaisių rūšių koncentruotomis sultimis „KINDER-PUNSCH“, 1 litro talpos buteliuose, partijos ženklas (duomenys neskelbtini) Ant butelio užklijuotos dvi etiketės vokiečių kalba ir viena – lietuvių. Vienoje spalvotoje etiketėje vokiečių kalba centre pavaizduotas sniego senis su šluota ir bokalu rankose, etiketės viršuje – karūna, po ja užrašas vokiškai „Schnee Mannchen“, po piešiniu užrašas „Kinder-Punsch“. Lietuviškoje etiketėje užrašai: „Kinder-Punsch“ VAIKIŠKAS PUNŠO SKONIO GĖRIMAS SU 6 VAISIŲ RŪŠIŲ KONCENTRUOTOMIS SULTIMIS. 1 l. Vaisių sulčių kiekis 65 %. Sudėtis: vanduo, obuolių sulčių koncentratas, gliukozės-fruktozės sirupas, rūgščių vyšnių sulčių koncentratas, šeivamedžio uogų sulčių koncentratas, citrinų sulčių koncentratas, juodųjų serbentų sulčių koncentratas, mėlynių sulčių koncentratas, natūrali kvapnioji medžiaga. Tik pašildyti, nevirti. Gamintojas St. Lorenz Weinkellerei GmbH 90451, Nurnberg, Vokietija. Pardavėjas UAB „Th. Philipps Baltex“ (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nustatyta, kad parduotuvėje platinamas pirkėjams skirtas reklaminis leidinys, kurio priešpaskutiniame puslapyje įdėtas minėto gėrimo spalvotas paveikslėlis su nurodyta kaina. Nustatyta, kad įmonė įsigijo ir pardavė 156 butelius minėto gėrimo (b. l. 29-30, 35, 36-37).

2011-12-08 Departamentas raštu Nr. S-(4.3.-3)-2019 kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydamas pateikti informaciją apie gėrimą „punšas“ (b. l. 48).

2011-12-20 Žemės ūkio ministerija raštu Nr. 2D-6266(11.56) informavo Departamentą, kad gėrimo „punšas“ sąvokos ir gamybos reikalavimų nereglamentuoja nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos teisės aktai; pagal anksčiau galiojusius standartus punšu buvo vadinamas alkoholinis gėrimas, gaminamas iš spirituotų sulčių ir morsų <...>, pagal tarptautinių žodžių žodyną punšu apibrėžiamas tonizuojantis alkoholinis gėrimas, gaminamas iš spirituotų vaisių, uogų sulčių ir morsų <...> (b. l. 31).

2012-01-19 Departamentas, remdamasis surinkta medžiaga, surašė protokolą Nr. ATK2-025, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. ir 11 p. (b. l. 28).

Departamentas 2012-01-23 raštu Nr. S-(4.3.-3)-278 informavo pareiškėją apie nustatytą pažeidimą ir pasiūlė pateikti paaiškinimą (b. l. 26-27). 2012-01-27 pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad punšo pavadinimas Europos Bendrijoje nesusietas su alkoholiniu gėrimu, juo vadinami įvairūs sulčių ir vaisių gėrimai, o tuo atveju, kai punšas gaminamas kaip alkoholinis gėrimas, jis turi būti patiekiamas pagal Europos Bendrijos komisijos reglamento Nr. 1014/90, nustatančio spiritinių gėrimų apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles, ir vadinamas „Punch au Rhum“ (b. l. 50).

2012-02-02 Departamentas nutarimu Nr. ATK2-25/12, konstatavęs, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. ir 11 p., jam skyrė 10 000 Lt baudą (b. l. 67-70).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Departamento nutarimo, kuriuo pareiškėjai skirta bauda konstatavus, kad ši pateikė nealkoholinį gėrimą kaip alkoholinį, tokiu būdu klaidino vartotojus ir vykdė draudžiamą alkoholio reklamą, pagrįstumo ir teisėtumo.

1995 m. balandžio 18 d. Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 (redakcija iki 2011-12-30, toliau – Įstatymas) 32 str. nustatyta, kad valstybės alkoholio kontrolę pagal kompetenciją, be kitų institucijų, atlieka Departamentas, kuris, vadovaujantis Įstatymo 34 str. 1 d., turi teisę skirti baudas už šio Įstatymo pažeidimus juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244, 10.17 p. nustatyta, kad Departamentas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, susijusių su alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimo ribojimu.

Pagal Įstatymo 3 str. 4 p. ir 5 p., alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimo ribojimas, priemonių, skatinančių jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus, draudimas yra vieni iš valstybės alkoholio kontrolės politikos principų.

Įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. ir 11 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kuri skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų, taip pat alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

Įstatymo 2 str. 4 d. apibrėžia alkoholio reklamą – tai bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. apibrėžta, jog klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme pateiktu vaiko apibrėžimu, tai yra neturintis 18 metų žmogus, o paaugliais laikytini asmenys, kuriems yra nuo 16 iki 18 metų. Vaiko teisių konvencijos 3 str. nuostatos pabrėžia vaiko interesų dominavimą (išskirtinumą) visuose vaiką liečiančiuose veiksmuose, nesvarbu, kokiame kontekste šie veiksmai yra atliekami.

Aiškindamas Įstatymo 29 str. 1 d. įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs apie jame įtvirtinto draudimo absoliutų pobūdį (pvz., 2010 m. kovo 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-1160/2009).

Remiantis Įstatymo 34 str. 6 d., už šio Įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo dešimties tūkstančių litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų bauda.

Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja Lietuvos rinkoje platino vaikišką nealkoholinį punšo skonio gėrimą su šešių vaisių rūšių koncentruotomis sultimis „Kinder-Punsch“. Atsakovas konstatavo, kad toks minėto vaikiško gėrimo, kuris įvardijamas kaip punšas, pateikimas jį sieja su alkoholiniu gėrimu, klaidina vartotojus ir yra laikytinas draudžiama alkoholio reklama. Pareiškėja nesutinka, jog punšas šiuo atveju sietinas su alkoholiniu gėrimu, nes alkoholis jame ne visada yra sudedamoji šio gėrimo dalis.

Nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja punšo sąvokos ir gamybos reikalavimų. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 110/2008 II priedo Nr. 36, „punch au rhum“ (romo punšas) yra likeris, kuriam alkoholio kiekį suteikia vien tik romas, o „punch au rhum“ minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 proc.“ Atsižvelgdama į tai, pareiškėja nurodo, kad punšas alkoholiniam gėrimui gali būti priskiriamas tik tuo atveju, jei tai yra romo punšas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/1999 pabrėžė, kad vertinant reklamą, yra svarbus jos vertinimas vidutinio vartotojo požiūriu, todėl turi būti analizuojama, kokias asociacijas ji jam sukeltų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011). Vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 d.). Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (žr., pvz.: 1998 m. liepos 16 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimą Procter & Gamble prieš VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731); taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį byloje Nr. A556-997/2008).

Taigi sprendžiant, ar punšas sietinas su alkoholiniu gėrimu, turi būti vertinama, kaip punšo gėrimą suvokia vidutinis vartotojas.

Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, punšu laikomas alkoholinis gėrimas, daromas, virinant romą, cukrų, vandenį ir vaisių sultis. Pagal Tarptautinių žodžių žodyną, punšas – tai tonizuojantis alkoholinis gėrimas, gaminamas iš spirituotų vaisių, uogų sulčių ir morsų, rektifikuoto spirito, prieskonių, aromatinių trauktinių, vyno, konjako, eterinių aliejų, citrinos rūgšties, turi 17-40 proc. etilo alkoholio, 32-50 proc. cukraus. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinio vartotojo požiūris į daiktus ir reiškinius formuojamas ir sukaupta patirtimi, reikšmę turi ir tai, kad anksčiau Lietuvoje galiojęs standartas apibrėžė punšą kaip alkoholinį gėrimą, gaminamą iš spirituotų sulčių ir morsų, turintį 15-20 proc. etilo alkoholio. Teismas sutinka su atsakovu, jog, neatsižvelgiant į tai, kad egzistuoja įvairūs punšo, kaip gėrimo, taip pat ir nealkoholinio, paruošimo būdai, įprastai vidutinis vartotojas punšą suvokia kaip alkoholinį gėrimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką Įstatymo 29 str. pažeidimą gali sudaryti ne tik konkretaus prekių ženklo produkto reklama, bet ir bendro pobūdžio teiginiai apie alkoholinių gėrimų naudą sveikatai, kuriuose nenurodomas konkretus alkoholinio gėrimo pavadinimas ar jo gamintojas. Svarbu, kad pateikta informacija būtų komercinio pobūdžio, t. y. skatintų įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus. Įstatymas nereikalauja, kad alkoholio produktų reklama būtų atlygintinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-637-01, 2001 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-657/2001). Tam, kad informacija būtų kvalifikuota kaip reklama, nebūtina, kad ji būtų kieno nors užsakyta arba apmokėta, lygiai kaip nebūtina nustatyti, ar subjektas, platinęs tokią reklamą, yra alkoholinių gėrimų gamintojas, importuotojas ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-604-04). Draudžiamai reklamai konstatuoti nebūtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp alkoholinio gėrimo vartojimo ir konkretaus jo sukelto poveikio.

Nagrinėjamu atveju ant vaikams skirto gėrimo etiketės patrauklia forma pateikiamas prekės ženklas netiesiogiai skatina alkoholio vartojimą, netiesioginės naudos turi alkoholį gaminančios, juo prekiaujančios įmonės. Pažymėtina, kad atitinkamą teigiamą alkoholinio gėrimo įvaizdį šiuo atveju formuoja visuma detalių ir tai sukelia tam tikras emocijas skatinančias vartoti alkoholinį gėrimą. Toks informacijos turinys, kai kuriama loginė sąsaja tarp alkoholio ir vartotojo – vaiko, prieštarauja tiek Įstatymo siekiamiems tikslams, tiek jo 29 str. 1 d. 1 p.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad informacijai (įskaitant reklamą) taikytinas tiesos reikalavimas. Taigi šiuo atveju ant nealkoholinio gėrimo etiketės informuojant apie neva alkoholinį gėrimą, pateikiama klaidinanti informacija. Pažymėtina, kad Įstatyme įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, todėl atsakomybei atsirasti pakanka paties pažeidimo padarymo fakto, t. y. užtenka konstatuoti draudžiamos alkoholio reklamos faktą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Thomas Philipps Baltex“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.