Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. T., V. V. ir D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4889-431/2015 pagal ieškovų A. T., V. V. ir D. V. ieškinį atsakovams S. U. ir T. J. dėl atlygintino servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. T., V. V. ir J. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydami: 1) nustatyti žemės sklypui (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) servitutą atsakovų S. U. ir T. J. naudai pagal pridedama žemės sklypo planą; 2) įpareigoti atsakovus mokėti ieškovams kasmetinę žemės sklypo apsunkinimo servitutu kompensaciją šiomis sąlygomis: mokant 1 045,77 Eur metinę žemės sklypo servituto kompensaciją už atsakovo S. U. nekilnojamojo turto vienetais ir kitais atsakovo inžineriniais statiniais užstatytas ir naudojamas 18896/21500 žemės sklypo dalis; mokant 132,80 Eur metinę žemės sklypo servituto kompensaciją už atsakovės T. J. nekilnojamojo turto vienetu užstatytą ir naudojamą 2400/21500 žemės sklypo dalį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) savininkai. Žemės sklype yra atsakovams S. U. ir T. J. nuosavybės teise priklausantys, valdomi bei naudojami nekilnojamojo turto vienetai. S. U. priklauso: pastatas – karvidė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); pastatas - ferma (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); kiti statiniai – siloso tranšėja (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); siloso tranšėja (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); mėšlidė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); mėšlidė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). T. J. priklauso pastatas – veršidė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Atsakovai, valdydami ir naudodami jiems priklausančius ieškovų žemėje esančius nekilnojamuosius turtus, realizuoja ir įgyvendina jiems kaip nekilnojamojo turto savininkams priklausančią nuosavybės teisę. Atsakovai be jokių suvaržymų ir apribojimų tenkina asmeninius interesus ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gauna tam tikro dydžio turtinę naudą, todėl tarp šalių yra susiklostę žemės sklypo naudojimo faktiniai teisiniai santykiai. Tačiau šalys nesutaria dėl žemės sklypo panaudojimo siekiant tinkamai kompensuoti žemės sklypo savininkams jų praradimus dėl sklypo naudojimo atsakovų naudai, todėl būtinas atlygintino servituto nustatymas (CK 4.111 str. 4.124 str.). Ieškovai nurodo, kad žemės sklypo panaudojimas, jo paskirties keitimas ar pritaikymas ieškovų interesais iš esmės yra negalimas, nes apsunkintas atsakovams priklausančiais nekilnojamojo turto vienetais, kitais jų naudojamais inžineriniais statiniais. Iš žemės sklypo plano su naujai siūlomu suformuoti servitutu matyti, jog S. U. naudojamos žemės sklypo dalys „A“ ir „B“ sudaro atitinkamai 18548/21500 ir 348/21500 žemės sklypo dalis, kas atitinkamai sudaro 86,27 % ir 1,62 % visos ieškovams nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo teritorijos; T. J. naudojama žemės sklypo dalis „C“ sudaro 2400/21500 žemės sklypo dalis, kas sudaro 11,16 % visos ieškovams nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo teritorijos. Atsižvelgiant į tai, kad metinė žemės sklypo nuomos rinkos vertė arba metinis atlygintino servituto kompensacijos dydis yra 1 190 Eur, todėl, vadovaujantis konsultacine pažyma, metinė žemės sklypo atlygintino servituto kompensacija apskaičiuotina tokia tvarka: 1 045,77 Eur už atsakovo S. U. priklausančio nekilnojamojo turto naudojimą ir 132,80 Eur už atsakovės T. J. priklausančio nekilnojamojo turto naudojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė S. U. servitutą pagal UAB „Geokada“ 2015 m. spalio 28 d. paruoštą žemės sklypo planą ieškovams V. V. ir D. V. bei A. T. priklausančiame po ½ dalį 2,1500 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), į 13 622 m² plotą, plane pažymėtą taškais Nr. 19-20-21-22-9-10-11-12-13-14-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-16-17-19, įpareigojant S. U. mokėti 298 Eur metinę kompensaciją žemės sklypo savininkams A. T., V. V. ir D. V.; nustatė T. J. servitutą pagal UAB „Geokada“ 2015 m. spalio 28 d. paruoštą žemės sklypo planą ieškovams priklausančiame po ½ dalį 2,1500 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), į 2 400 m² plotą, plane pažymėtą taškais Nr. 15-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-15, įpareigojant T. J. mokėti 52 Eur metinę kompensaciją žemės sklypo savininkams A. T., V. V. ir D. V. bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovė A. T. žemės sklypo savininke tapo jai atkūrus nuosavybės teises į žemę 2000 m. kovo 30 d. apskrities viršininko sprendimo pagrindu. 2000 m. rugsėjo 22 d. A. T. pardavė V. V. ½ dalį jai priklausančio žemės sklypo. Atsakovai nuosavybės teises į pastatus ir statinius įgijo likviduojamos ŽŪB „Kyviškės“ 2003 m. rugsėjo 29 d. likvidacinės komisijos protokolo ir akto pagrindu, kai pajus bendrovės nariams buvo grąžintas natūra. Teismo vertinimu, susiklosčiusi faktinė situacija, kai vieniems savininkams priklausančiame žemės sklype stovi kitiems savininkams priklausantys pastatai ir savininkai nesusitaria dėl sąlygų naudojantis svetimu nekilnojamuoju daiktu, reikalauja servituto nustatymo (CK 4.111 str.). Vertinant UAB „Geoforta“ žemės sklypo planą su naujai siūlomu suformuoti servitutu, teismas sprendė, kad siūlomas servituto nustatymas žemės sklypo plotui (apie 55 arai), esančiam tarp taškų Nr.1-2-3-4-5-6-7-8-16-17 yra netikslingas, nes jis nėra būtinas naudojantis atsakovui priklausančiais pastatais. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad šia sklypo dalimi atsakovas ir nesinaudoja. Ieškovų siūlomas servitutas apie siloso tranšėjas ir mėšlides gali apsunkinti naudojimąsi minėtais objektais, nes servituto ribos praeina šalia nekilnojamojo daikto, pailgais rėžiais nužymėtos žemės plotų naudojimas neatrodo racionalus nei vienai iš ginčo šalių. Todėl teismas sprendė, kad tikslingiau yra nustatyti servitutą pagal UAB „Geokada“ 2015 m. spalio 28 d. paruoštą žemės sklypo planą, pagal kurį atsakovams nustatoma naudojimosi žemės sklypu riba yra nustatyta apie pastatus ir statinius bei siekia sklypo ribas, nenustatant servituto tai žemės sklypo daliai, kurioje nei statinių, nei pastatų nėra ir pastaraisiais galima naudotis be plane pažymėtos taškais Nr. 1-2-3-4-5-6-7-8-22-21-20-19-18 apie 55 arus sudarančios taisyklingos formos sklypo dalies. Todėl teismas nustatė atsakovams servitutus pagal UAB „Geokada“ 2015 m. spalio 28 d. paruoštą žemės sklypo planą ieškovams priklausančiame žemės sklype: atsakovui S. U. į 13 622 m² plotą, plane pažymėtą taškais Nr. 19-20-21-22-9-10-11-12-13-14-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-16-17-19; atsakovei T. J. – į 2 400 m² plotą, plane pažymėtą taškais Nr. 15-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-15.

Teismas nesivadovavo UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ konsultacine pažyma, nes ją nepripažino patikimu įrodymu. Joje nėra išvadų pagrindimo, pažyma apie galimą metinį kompensacijos dydį pateikiama visam žemės sklypui, bet ne jo daliai pagal nustatomus servituto plotus. Taip pat ieškovai nepateikė įrodymų apie savo turimus nuostolius dėl nustatomo servituto. Todėl teismas kompensaciją nustatė atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, žemės savininkų mokamą 130 Eur žemės mokestį, į šalių iki ginčo nagrinėjimo 2009-2013 metais mokėtą 289,62 Eur (1000 Lt) metinį mokestį bei į S. U. sutikimą mokėti 150 Eur/ha kompensaciją per metus. Įvertinus servitutų bendrą plotą (16 022 m²), teismas nustatė bendrą 350 Eur per metus mokėtiną periodinę kompensaciją sklypo savininkams. Atitinkamai pagal atsakovams nustatytus servituto plotus prievolė mokėti periodinę kompensaciją tenka proporcingai: S. U. – 298 Eur/metus, T. J. – 52 Eur/metus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Ieškovai (toliau – apeliantai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalis dėl priteistos atlygintino servituto kompensacijos dydžio ir šiose dalyse priimti naują sprendimą, nustatant bei įpareigojant: atsakovą S. U. mokėti 753,99 Eur metinę kompensaciją žemės sklypo savininkams už jo nekilnojamojo turto vienetais ir kitais inžineriniais statiniais užstatytas ir naudojamas 13622/21500 m² žemės sklypo dalis; atsakovę T. J. mokėti 132,80 Eur metinę kompensaciją žemės sklypo savininkams už jos nekilnojamojo turto vienetais užstatytas ir naudojamas 2400/21500 m² žemės sklypo dalis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Sprendimo dalys dėl priteistos metinės kompensacijos dydžio yra neteisėtos ir nepagrįstos, nes teismas sprendimą iš esmės pagrindė tik subjektyviais atsakovų paaiškinimais. Teismo nustatyto dydžio kompensacija neatlieka atlygintino servituto kompensacinės funkcijos, prieštarauja atlygintino servituto kompensacijos prigimčiai, prieštarauja bendriesiems teisės principams. Teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ konsultacine pažyma, kurioje nurodyta servituto atlygintinė metinė kompensacija 1 190 Eur. Ši pažyma yra patikimas ir vienintelis į bylą pateiktas individualaus pobūdžio objektyvus įrodymas, kuriame tiksliai ir profesionaliai nurodomas galimas metinis atlygintino servituto kompensacijos dydis ir kompensacijos suma. Pateikta išvada atitinka teisės aktų reikalavimus, yra individualizuota, nėra nuginčyta ar paneigta atsakovų ar kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovai V. V. ir D. V., būdami ½ žemės sklypo dalies bendrasavininkais, turi pareigą ir mokestinę prievolę kiekvienais metais mokėti žemės sklypo žemės mokestį, kuris sudaro ženklias, nuolatos augančias pinigų sumas (2013 m. – 23,52 Eur, 2014 m. – 44,14 Eur, 2015 – 100 Eur). Žemės mokestis nėra kompensuojamas atsakovų, kurių interesais ir naudai nustatytas žemės sklypo servitutas. Bet koks žemės sklypo panaudojimas apeliantų interesams yra negalimas, nes servitutas nustatytas į reikšmingas žemės sklypo dalis.Atsakovas S. U., naudodamasis žemės sklypu ir jame esančiais atsakovui priklausančiais statiniais, aktyviai vykdo ūkinę veiklą, gauna naudą ir pajamas. Pats atsakovas patvirtina, kad augina galvijus ir užsiima kita ūkine - komercine veikla, tačiau sąmoningai nenurodė ir nepateikė į bylą jokių įrodymų dėl gaunamos naudos ir pajamų dydžio. Todėl atsakovo S. U. apeliantams priklausančio žemės sklypo dalies panaudojimas yra sietinas su jo ūkine - komercine veikla, kas sudaro pagrindą nustatyti didesnę žemės sklypo panaudojimo kompensaciją.Atsakovai nesutikimą su UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ pažymoje nustatyta kompensacija įrodinėjo subjektyviais bei bendro pobūdžio paaiškinimais.Įvertinus sprendimu nustatytų servitutų bendrą plotą, t. y. 16 022 m² iš 21 500 m² (kas sudaro 74,52 % viso žemės sklypo ploto teritorijos), žemės sklypo savininkams mokėtina periodinė kompensacija turėtų sudaryti ne 350 Eur, o 886,79 Eur per metus. Todėl atsakovui S. U. mokėtina 753,99 Eur metinė kompensacija (1 119 Eur x 63,36 % viso žemės sklypo ploto teritorijos), o atsakovei T. J. mokėtina 132,80 Eur metinė kompensacija (1 190 Eur x 11,16 % viso žemės sklypo ploto teritorijos) už žemės sklypo panaudojimą.

Atsakovas S. U. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantų pateikta UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ konsultacinė pažyma negali būti laikoma patikimu įrodymu. Ši pažyma nėra turto vertinimas, atitinkantis įstatymo nustatytus reikalavimus ir ji nėra oficialus turto vertinimo dokumentas, turintis juridinę galią. Todėl jos pagrindu turto vertė negali būti nustatoma kaip ir negali būti nustatomas atlygintino servituto kompensacijos dydis.Apeliantų pateikiamoje pažymoje nurodyta, jog ji yra informacinio pobūdžio dokumentas ir nėra laikoma turto vertinimo ataskaita, todėl vadovautis ja teismas neturėjo jokio pagrindo. Taip pat teismas negalėjo ja remtis, nes kompensacijos dydis apskaičiuotas vadovaujantis ne ginčo žemės sklypo nuomos rinkos verte, o pirkimo – pardavimo sandorių duomenimis. Todėl nesuprantama, kokiu būdu šioje konsultacinėje pažymoje nustatyta būtent tokia žemės sklypo nuomos rinkos vertė.Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgė ir į apeliantų mokamą 130 Eur žemės mokestį, todėl apeliantų argumentas, kad atsakovai nekompensuoja žemės sklypo žemės mokesčio, laikytinas nepagrįstu.Servituto atlygintinumo dydžiui neturi įtakos ar yra (ne)vykdoma ūkinė veikla, nes nuo to, tiek pačios žemės rinkos vertė, tiek jos nuomos rinkos vertė toje vietoje nesikeičia. Servitutai ir kompensacija už juos nustatyti pastatų naudojimui, o ne ūkinės veiklos vykdymui.Apeliantai nepagrįstai siekia padidinti kompensacijos dydį, kurį nustatant būtina įvertinti abiejų susijusių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesus bei teisingą jų derinimą Teismas pagrįstai nustatė bendrą 350 Eur per metus mokėtiną periodinę kompensaciją ir jos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

Atsakovė T. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuojama. Todėl sprendimo pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo motyvų kontekste.

Byloje yra kilęs ginčas dėl atlygintino servituto apeliantams priklausančiame žemės sklype nustatymo pagal apeliantų ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nustatė servitutą ir atsakovų mokėtiną apeliantams metinę kompensaciją. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, skundžiama tik ta teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta kompensacija – apeliantų nuomone, ji per maža. Todėl teisėjų kolegija skundžiamo sprendimo pagrįstumą vertins tik šiuo aspektu.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kompensacijos dydžio

Apeliantai vienu iš pagrindinių skundo argumentu nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jų pateikta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacine pažyma, kuria buvo grindžiamas patikslintas ieškinys. Joje nurodyta, kad ginčo sklypo galima nuomos vertė arba metinis atlygintino servituto kompensacijos dydis yra 1 190 Eur. Apeliantų nuomone, ši pažyma yra parengta kvalifikuoto specialisto, todėl yra patikimas įrodymas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo (ir atsakovų) pozicija - iš pažymos turinio iš tiesų nematyti jokio minėtos sumos pagrindimo: joje nurodoma, kad ji yra informacinio pobūdžio, paruošta nekilnojamojo turto rinkos duomenų analizės pagrindu (nors jokia analizė konkrečių duomenų pagrindu nenurodoma – teismo past.), naudojantis VĮ Registrų centro pateikiamais metiniais nekilnojamojo turto (neaišku kodėl - teismo past.) pirkimo-pardavimo sandorių duomenimis. Be to, kompensacijos (ir nuomos vertės) dydis pažymoje pateikiamas visam žemės sklypui, o ne servitutinei daliai, taip pat neaišku, ar šiuo atveju įvertinta žemės sklypo specifika konkrečiai, t.y. kad didžioji jo dalis užstatyta statiniais, o sklypo paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Galima būtų manyti, kad pirmosios instancijos teismui apeliantai, vertindami pažymą kaip pakankamai svarų įrodymą, patikimesnių įrodymų dėl kompensacijos dydžio neteikė. Tačiau pažymėtina, kad ir po to, kai teismas skundžiamame sprendime jau nurodė neturįs pagrindo ja vadovautis, apeliantai nei su apeliaciniu skundu, nei vėliau apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie šalintų abejones dėl pažymoje nurodytų duomenų atitikimo realioms rinkos sąlygoms. Tuo tarpu vadovautis pažyma vien remiantis argumentu, kad ji parengta kvalifikuoto asmens, teisėjų kolegija dėl pirmiau paminėtų priežasčių vis tik neturi pakankamo pagrindo ir atmeta apeliantų skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Atsižvelgiant į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus ir, pripažinus, kad vadovautis pirmiau aptarta apeliantų teikta pažyma nėra pagrindo, bei jiems nepateikus kitų įrodymų dėl pernelyg mažo kompensacijos dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl kompensacijos dydžio pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsakovų paaiškinimus: buvusius ankstesnius šalių atsiskaitymus, žemės mokestį, atsakovų poziciją. Kaip minėta, ir apeliacinės instancijos teismui apeliantai įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, nėra pateikę. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pateikta ir įtikinamų argumentų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino sprendime nurodytas faktines aplinkybes ar vertinti kriterijai kompensacijos dydžiui nustatyti buvo netinkami iš esmės. Šiame kontekste vertinant šalių interesų pusiausvyrą pastebėtina, kad tiek apeliantė A. T. savo laiku pasirinko tokį nuosavybės atkūrimo būdą – natūra su sklype esančiais statiniais, tiek apeliantai V. įgijo iš jos dalį sklypo žinant, kad didžioji sklypo dalis yra užimta statiniais. Kita vertus, atsakovams taip pat buvo žinoma, kad statiniai, atitekę grąžinus jiems bendrovės pajus, yra apeliantų sklype. Esant tokiai situacijai, abiems šalims buvo neišvengiamai aišku, kad galimybės naudotis jiems priklausančiu turtu bus ribotos, dėl ko jos turėtų prisiimti ir menkesnių lūkesčių perspektyvą. Teisėjų kolegija atmeta atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, grindžiamus atsakovo S. U. sudarytomis kitų žemės sklypų nuomos sutartimis įrodinėjant, kad atsakovai turi galimybę išsinuomoti juos netgi mažesnėmis kainomis, - tų sklypų paskirtis yra kita, nėra duomenų, kad juose, skirtingai nei ginčo sklypuose, būtų ūkininkavimo veiklai naudingi statiniai. Tačiau galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neįvertino, jog servitutu apsunkinta itin didelė sklypo dalis (beveik ¾ sklypo), atsakovas vykdo ūkinę veiklą naudodamasis sklype esančiais statiniais ir gauna pelną. Be to, teismas, nustatydamas 350 Eur dydžio kompensaciją, nurodė, kad atsižvelgia į 130 Eur žemės mokestį, tačiau tokiu atveju metinė kompensacija, atmetus žemės mokestį, nesudarytų nė 20 Eur per mėnesį (220/12). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai pagrįstai nurodo, kad šis mokestis yra pakankamai ženklus ir kiekvienais metais auga - bylos duomenimis per 2013 - 2015 m. m. mokestis išaugo daugiau nei keturis kartus. Akivaizdu ir tai, kad žemės mokesčio kitimo tendencijos mažėjimo linkme labai menkai tikėtinos, o yra labiau tikėtinos priešingos tendencijos. Dėl to pagrįstai galima manyti, kad ateityje realiai gaunamos kompensacijos dydis apeliantams V. taps dar menkesnis (iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė A. T. žemės mokesčio mokėti pareigos neturi). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinga, jog atsakovai atitinkamą žemės mokesčio, nežinant jo tikslaus dydžio ateityje, dalį procentine išraiška (63 proc. S. U. ir 11 proc. T. J.) kompensuotų apeliantams V.. Dėl to skundžiamas sprendimas pakeistinas (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokio termino, iki kurio kompensacijos turi būti sumokamos, kas galėtų kelti papildomus šalių ginčus. Todėl sprendimo rezoliucinė dalis papildytina nustatant tokį terminą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Turint galvoje teismo nurodytą 130 Eur žemės mokesčio sumą, ją atitinkamomis proporcijomis (63 proc. ir 11 proc.) paskirsčius atsakovams, iš S. U. priteista metinė kompensacija padidėtų 82 Eur (130 Eur x 63 proc.), o iš T. J. 14 Eur (130 Eur x 11 proc.), o visa – atitinkamai iš abiejų atsakovų iki 380 Eur ir 66 Eur.

Nuo neturtinio reikalavimo dėl servituto nustatymo iš atsakovų priteistina po 15,36 Eur žyminio mokesčio (41 Eur x 75 proc. : 2). Nuo turtinio reikalavimo dėl kompensacijos iš atsakovo S. U. priteistina 25,65 Eur (380 Eur x 3 metai x 3 proc. x 75 proc. – CPK 85 str. 1 d. 5 p., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) žyminio mokesčio, iš T. J. 15 Eur (75 proc. nuo turtiniame ginče minimalios 20 Eur žyminio mokesčio sumos – CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 5 p).

Tokiu būdu iš viso iš S. U. priteistina 41,01 Eur žyminio mokesčio, iš T. J. - 30,36 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantams nepriteistinos išlaidos už UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacinę pažymą, nes ja teismas nesivadovavo. Taip pat nepriteistinos išlaidos už UAB „Geoforta“ rengtą žemės sklypo planą, nes teismas vadovavosi ne juo, o atsakovų pateiktu UAB „Geokada“ rengtu planu. Apeliantai turėjo 700 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Kadangi vienas iš dviejų (700 Eur : 2) reikalavimas (neturtinis) yra tenkintas, iš atsakovų priteistina po 175 Eur (350 Eur : 2). Kitas reikalavimas (turtinis) tenkintas iš dalies bendrai 446 Eur sumai arba 38 proc. nuo patikslintu ieškiniu prašytos sumos. Todėl apeliantams atlygintina 133 Eur (38 proc. nuo 350 Eur) išlaidų už advokato pagalbą. Kadangi 446 Eur sumoje T. J. tenka tik apie 1/6 dalis (66 Eur), iš T. J. apeliantams už advokato pagalbą priteistina 22 Eur (133 Eur/6), iš S. U. – 111 Eur.

Tokiu būdu apeliantams V. V. ir A. T. pirmosios instancijos teisme priteistina iš atsakovo S. U. 327,01 Eur – po 163,50 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvienam apeliantui, iš atsakovės T. J. 227,36 Eur – po 113,68 Eur.

Atsakovas S. U. turėjo 1 759 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Vienas reikalavimas (neturtinis) jo atžvilgiu tenkintas visiškai, kito reikalavimo dalis (62 proc.) atmesta. Todėl nuo pastarosios dalies jam iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina po 272,64 Eur (1 759 Eur : 2 x 62 proc. : 2).

Įskaičius visas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, iš A. T. ir V. V. priteistina po 109,14 Eur S. U., o iš T. J. - po 113,68 Eur A. T. ir V. V..

Pakeitus sprendimą, bendra padidėjusi kompensacijos suma 96 Eur, taigi, apeliacinis skundas tenkinamas 18 proc. nuo jame nurodytos prašomos sumos (886,79 Eur -350 Eur) . Todėl apeliantams A. T. ir V. V. nuo 12,10 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir už advokato pagalbą nuo sumokėtos 510 Eur sumos priteistina 93,98 Eur. Atsakovės T. J. papildomai mokėtina suma sudaro 15 proc. (14 Eur/96 Eur/100), atsakovo V. V. 85 proc. (82 Eur/96 Eur/100). Todėl lygiomis dalimis apeliantams iš T. J. priteisiama 14,10 Eur (93,98 Eur x 15 proc.) – po 7,05 Eur, iš S. U. 79,88 Eur (93,98 Eur x 85 proc.) - po 39,94 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apibendrinant visas bylinėjimosi išlaidas jas įskaitant, S. U. iš apeliantų priteistina po 69,20 Eur, apeliantams iš T. J. – po 120,73 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti.

Papildyti jame atsakovams S. U., T. J. nustatytus įpareigojimus, įpareigojant atsakovus sumokėti ieškovams V. V. ir D. V. kasmet – S. U. 63 proc., T. J. 11 proc. - žemės mokesčio, ieškovų sumokėto pagal teikiamas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas. Nustatyti, kad visos už atlygintiną servitutą mokėtinos sumos ieškovams turi būti sumokėtos iki kiekvienų sekančių metų sausio 31 d.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti ją taip: priteisti ieškovams A. T. ir V. V. iš atsakovės T. J. po 120,73 Eur, atsakovui S. U. iš ieškovų A. T. ir V. V. po 69,20 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.